- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-209-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42922-15
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė (pran.), Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- O. D.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinei ligonių kasai, L. R., R. Š.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (pranešėja), Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. D. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo O. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir O. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant mokytis ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu arba darbu.
Iš O. D. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai priteista 174,17 Eur dydžio civilinis ieškinys.
Iš O. D. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. R. priteista 580,38 Eur dydžio civilinis ieškinys.
Iš O. D. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. Š. priteista 17249,11 Eur dydžio civilinis ieškinys.
O. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. O. D. 2015 m. rugpjūčio 2 d., apie 3.00 val., viešoje vietoje - Molėtų r., Alantos sen., Alantos mstl., Girsteitiškio g., aplinkinių akivaizdoje, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą rankomis pastūmė R. Š., kuri griuvo ant asfalto, dėl ko jai buvo padaryti daugybiniai veido sužalojimai: plėštinės kaktos abiejų pusių ir nosies nugarėlės-šaknies ir kairio sparnelio-viršūnės žaizdos bei kaktos, kairio žando skruosto, nosies, viršutinės lūpos odos nubrozdinimai ir 31-o danties vainikėlio lūžis, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, tyčia rankomis suėmė L. R. už plaukų, po to abiem susikibus ir nugriuvus į šalikelę, rankomis trenkė L. R. ne mažiau dešimt smūgių į galvos ir veido sritį, ne mažiau kaip tris kartus kojomis įspyrė į ranką ir vieną kartą į smakrą, rankomis trenkė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį ir kojomis įspyrė ne mažiau kaip du kartus į nugarą, padarydama L. R. poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, kairės alkūnės srityje, nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, abiejuose žanduose, apatinės lūpos raudonyje, smakre, abiejų alkūnių srityse, dešinėje plaštakoje, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei L. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. Š. - nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti ją iš kaltinimų pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, taip pat netenkinti civilinių ieškinių.
2.1. Nurodo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
2.2. Nurodo, kad ikiteisminiame tyrime ir teisme ji išsamiai paaiškino bylos aplinkybes, o būtent, tai, kad: 2015-08-01, apie 23.30 val. ji su draugais E. B., J. Ž., D. Š. nuvyko į Molėtų rajoną, Alantos sen., Alantos mstl. esantį barą „Mykolo seklyčia“. 2015-08-02 apie 3val. išėjo iš jo, Girsteitiškio g. pradžioje laukė draugo, atvažiuojančio jų parvežti į namus. Belaukiant išgirdo nuo baro link jų einančių vaikinų ir merginų balsus. Jiems priartėjus, pamatė, kad jų tarpe buvo du vaikinai ir trys merginos. Minėtoje kompanijoje esantis vyras, kaip vėliau sužinojo, kad jo pavardė Š., vardas S., pradėjo žodžiais kabinėtis prie jos ir draugo E. B. asmeninio pokalbio, įžeidinėti. Ji žodžiais atsikirto. Tada S. Š. norėjo jai trenkti. Jos draugas E. B. ją užstojo, gynė, ir su S. Š. susimušė. Šviesiaplaukė mergina iš minėtos kompanijos E. B. trenkė šampano buteliu per galvą. Ji norėjo išskirti besimušančius. Žemesnė juodaplaukė mergina, kaip vėliau sužinojo jos vardą ir pavardę - L. R. - sudavė smūgius E. B., po to ją pastūmė ir trenkė vieną kartą į veidą. Bandė atitraukti ją nuo savęs, gynėsi, su ja susikibo, nukrito ant asfalto, ji buvo ant jos, tampė už plaukų, abi mušėsi, ji apsivertė ir L. R. sudavė ranka keturis kartus, su koja jai nespyrė. Besimušant S. Š. su E. B., girdėjo kaip kita tamsiaplaukė iš minėtos kompanijos, kaip vėliau sužinojo jos vardą ir pavardę - R. Š. – rėkė, kad S. Š. trenktų daugiau E. B.. Tada ji pastūmė R. Š. ir nuėjo link vyrų. R. Š. nuo jos pastūmimo nebuvo sužalota. Matė kaip D. Š. kalbant telefonu, prie jos priėjo L. R. ir ją pastūmė. Ji gynė D. Š., sakė L. R., kad ji atstotų, tada vėl susikibo su L. R.. Po to atvažiavo draugas, kurio laukė, ir parvežė namo.
2.3. Pažymi, kad konfliktą pradėjo ir viešąją tvarką pažeidė S. Š., kuris įžeidinėjo ją, o jai atsikirtus, bandė trenkti. S. Š. teisme pripažino, kad jis pradėjo konfliktą, o E. B. ją gynė, užstojo. Tada S. Š. susimušė su E. B.. Liudytoja D. Š. parodė, kad S. Š. priėjęs prie jų prikibo, o jai atsikirtus - užsimojo jai suduoti smūgį. Tai pamatęs E. B. ją užstojo. Liudytoja J. Ž. parodė, kad prie jų prikibo ir muštynes pradėjo S. Š.. Tokiu būdu, neginčytinai įrodyta, kad viešąją tvarką pažeidė S. Š., kuris įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. L. R. ją pastūmė ir sudavė į veidą, o gindamasi ji susikibo su L. R., ir sudavė jai kelis kartus. Vėliau, kai L. R. pastūmė D. Š., ji ją gynė - vėl su L. R. susikibo. Gindamasi, vėliau gindama D. Š., sudavė L. R. ranka kelis smūgius - nežymiai sutrikdė jos sveikatą, todėl teismas nepagrįstai netaikė BK 28 str., numatančio baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę - būtinąją gintį ir nenutraukė baudžiamosios bylos jos atžvilgiu. S. Š. ir L. R. pradėjo muštynes, puolė juos: L. R. sudavė smūgius jai ir E. B., o S. Š. bandė trenkti jai, po to sudavė smūgius E. B.. Jie nerašė pareiškimo į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo S. Š. ir L. R., nors nuo jų nukentėjo: jai L. R. išpešė iš galvos daug plaukų, apdraskė, buvo prakirsti keliai, nugara, nubrozdintos alkūnės, drabužiai suplėšyti, nutraukė sidabrinę grandinėlę, rožančių. E. B. S. Š. įkando į krūtinę, jo galva buvo kruvina. R. Š. rėkė S. Š., kad jis trenktų daugiau E. B., kai vyrai buvo susikibę, tai ji R. Š. ir pastūmė, tačiau nuo to pastūmimo jai nebuvo padaryti veido sužalojimai išvardinti kaltinime.
2.4. Pažymi, kad pirmoji R. Š. fotonuotrauka yra daryta 2015-08-02 6 val. 59 min. 38 sek., tai yra po 2015-08-02, 3 val. įvykusio konflikto, ir iš jos matyti, kad jokie sužalojimai veide R. Š. konflikto metu nebuvo padaryti. Be to, liudytojas T. P. minėjo, kad R. Š., eidama po įvykio, būdama labai girta, pati griuvinėjo. Tokiu būdu, nuo jos pastūmimo R. Š. nebuvo padaryti veido sužalojimai, todėl teismas nepagrįstai jos neišteisino pagal BK 138 str. l d.
Šalies argumentai
2.5. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus: nesirėmė teisingais jos ir kitų nurodytų liudytojų parodymais, 2015-08-02 06 val. 59 min. 38 sek. daryta R. Š. fotonuotrauka, įrodančia, kad 2015-08-02 3 val. įvykusio konflikto metu R. Š. nebuvo sužalota, o rėmėsi vien neteisingais nukentėjusiųjų L. R. ir R. Š. parodymais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai O. D. pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
6. O. D. skundo esminiai argumentai grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai suteikė pirmenybę nukentėjusiųjų ir joms palankių liudytojų parodymams, neatsižvelgė į nuteistosios ir jos versiją patvirtinančius kitus įrodymus, pateikdama savo įvykių versiją ir nurodydama, kad viešąją tvarką pažeidė S. Š., kuris pradėjo konfliktą ir muštynes, o nukentėjusiajai L. R. smūgius ji sudavė tik gindamasi, kadangi L. R. pirmoji sudavė jai smūgius, o vėlesnius smūgius L. R. sudavė gindama D. Š.. Nuteistoji nors ir pripažįsta, kad vieną kartą pastūmė R. Š., tačiau nepripažįsta to, kad nuo jos pastūmimo R. Š. buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai.
7. Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamosios bylos medžiagą, su tokiais nuteistosios O. D. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais sutikti neturi pagrindo, ir juos, kaip neatitinkančius byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų duomenų viseto, atmeta.
8. Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir jiems palankių liudytojų parodymais, o į nuteistosios parodymus ir juos patvirtinančius kitus įrodymus, neatsižvelgė, tačiau su tokiais nuteistosios teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas rėmėsi ne tik nukentėjusiųjų L. R., R. Š. parodymais, tačiau ir pačios nuteistosios parodymais, liudytojų S. Š., M. U., I. C., D. Š., E. B., J. Ž. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadomis Nr. G3326/15(01), Nr. G 2540/15(01), kita rašytine bylos medžiaga, kurios visuma ir sudarė pagrindą padaryti išvadą, kad O. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi jas pagrindžia aukščiau nurodytų duomenų visetas.
9. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. O. D. pripažinta kalta dėl to, kad ji viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei L. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. Š. - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013,2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015).
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-08-02 apie 3.00 val., viešoje vietoje – Molėtų r., Alantos sen., Alantos mstl., Girsteitiškio g. tarp grupės asmenų įvyko konfliktas, kurio metu nuteistoji O. D. nukentėjusiųjų L. R. ir R. Š. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir savo veiksmais nukentėjusiosioms padarė kūno sužalojimus, kurie konstatuoti nežymiu – L. R., ir nesunkiu – R. Š., sveikatos sutrikdymais. Nuteistoji neginčijo aplinkybės, kad konfliktavo su L. R., sudavė jai smūgių, tačiau nurodė, kad viso konflikto iniciatorius buvo S. Š., kuris ir pradėjo muštines, todėl būtent jis pažeidė viešąją tvarką, o panaudotą smurtą L. R. atžvilgiu vertino kaip gynybą, nurodydama, kad L. R. pirmoji ją užsipuolė, sudavė jai smūgius, o ji tik gynėsi. Tačiau nagrinėjamu atveju O. D. nurodoma aplinkybė, kad konflikto iniciatorius buvo S. Š. niekaip nepaneigia apeliantės kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nes bylos medžiagoje esantys duomenys apie O. D. atliktus veiksmus ir jų seką - panaudotas fizinis smurtas L. R. atžvilgiu ir toliau sekę veiksmai – suduotas tyčinis smūgis R. Š. ir po šio vėl suduoti smūgiai L. R., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šiais veiksmais O. D. pažeidė viešąją tvarką ir fizinį smurtą naudojo ne gynybos tikslais. Iš nukentėjusiųjų L. R. ir R. Š. parodymų matyti, kad joms atėjus į įvykio vietą jau buvo prasidėjęs žodinis konfliktas tarp įvykio vietoje buvusių asmenų. Nukentėjusioji L. R. parodė, kad tik atėjus į įvykio vietą ją užsipuolė O. D., nusitempė ją į šoną, tampė už plaukų, spardė, trankė, o paskui, kai ji tupėjo prie nugriuvusios R. Š., O. D. ją užsipuolė antrą kartą, už plaukų nusitempė į šalikelę, sudavė smūgius. Nukentėjusiosios L. R. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti, be to, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai: liudytojų E. B., D. Š. parodymai apie įvykusias muštynes (2 t., b.l. 50, 51), liudytojos J. Ž. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad konflikto metu būtent O. D. pribėgo prie L. R., abi susikibo, pargriuvo (2 t., b.l. 52). Be šio L. R. sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada N. G 2540/15(01), iš kurios matyti, kad L. R. padarytos poodines kraujosruvos dešinio užausio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, kairės alkūnės srityje, nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, abiejuose žanduose, apatinės lūpos raudonyje, smakre, abiejų alkūnių srityse, dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai nurodytu laiku (2015-08-02). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 47). Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad ir ji buvo sužalota L. R., tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Pati apeliantė po konflikto nei į gydymo įstaigą, nei į policijos pareigūnus nesikreipė, savo tariamai pažeistų teisių negynė. Vienok, bylos duomenys patvirtina, kad konflikto metu apeliantė ir nukentėjusioji L. R. buvo susikibusios, pargriuvusios, O. D. užsipuolus L. R. ji gynėsi, todėl tikėtina, kad apeliantė dėl to galėjo patirti sužalojimų. Be šio, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad konflikto metu O. D. vieną kartą pastūmė R. Š., kuri nukrito ant asfalto ir dėl to R. Š. buvo padaryti daugybiniai veido sužalojimai, kurie konstatuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors O. D. nurodo, kad kaltinime nurodyti sužalojimai R. Š. negalėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu, nuo vieno jos pastūmimo, kelią versiją, jog R. Š. eidama po įvykio, būdama labai neblaivi, pati griuvinėjo, todėl galėjo susižaloti pati, tačiau tokie O. D. parodymai atmestini, kadangi juos paneigia bylos duomenys. Pati nuteistoji pripažino, kad įvykio metu vieną kartą pastūmė R. Š.. R. Š. parodė, kad įvykio metu ji iš nugaros buvo pastumta ir veidu į priekį griuvo ant kelio, iš veido bėgo kraujas, sužalojimai veide atsirado nuo šio pastūmimo (2 t., b.l. 79). Liudytojai S. Š., M. U., I. C. parodė, kad konflikto metu matė R. Š. su kruvina nosimi, liudytoja I. C. parodė, kad matė R. Š. paplūdusią krauju, matėsi, kad nuo nosies atskilęs gabaliukas, įplėšta šnervė (2 t., b.l. 80). Taip pat sužalojimų pobūdį ir mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3326/15(01), iš kurios matyti, kad R. Š. nustatyti daugybiniai veido sužalojimai: plėštinės kaktos abiejų pusių ir nosies nugarėlės - šaknies ir kairio sparnelio - viršūnės žaizdos bei kaktos, kairio žando - skruosto, nosies, viršutinės lūpos odos nubrozdinimai ir 31- o danties vainikėlio lūžis. Išvadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietais bukais nelygiu paviršiumi ir/ar bukabriauniais daiktais, sužalojimai galėjo atsirasti kaltinime nurodytu laiku ir būdu(1 t., b.l.36-37). Aukščiau nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad O. D. aptariamo įvykio metu savo veiksmais padarė R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai dėl viso įvykio yra logiški, esminėmis detalėmis yra nuoseklūs, sutampa, ir tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja, atitinka specialisto išvadas, kitą rašytinę bylos medžiagą. Todėl apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kadangi, juos atitinka ir kiti bylos duomenys. Byloje nėra nustatytas ir šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, nes byloje objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nukentėjusiosios ar liudytojai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia nuteistąją melagingai apkalbėti, nėra, tokių duomenų nenurodė ir pati apeliantė. Vien tai, kad teismas įvertino įrodymus ne taip, kaip norėjo apeliantė, nereiškia jokio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinio skundo argumentai dėl R. Š. fotonuotraukos, kuri anot apeliantės yra daryta 2015-08-02 6 val. 59 min. 38 sek., tai yra po 2015-08-02, 3 val. įvykusio konflikto, nepaneigia prieš tai aptartų įrodymų, juolab, medicininiuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad R. Š. atsiųsta iš Molėtų ligoninės nuo 2015-08-02 05:10 val. iki 2015-08-07 buvo gydoma VUL Žalgirio klinikoje Veido ir žandikaulių I chirurgijos skyriuje, kur hospitalizuota skubos tvarka (1 t., b. l. 36, 136 ). Šie rašytiniai dokumentai atitinka nukentėjusios R. Š. parodymus.
11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad O. D. pagrįstai pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad O. D. 2015-08-02 apie 3.00 val., viešoje vietoje, Molėtų r., Alantos sen., Alantos mstl., Girsteitiškio g., įžūliu elgesiu - naudodama fizinį smurtą L. R. ir R. Š. atžvilgiu, šiuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, konfliktą matė pašaliniai asmenys, todėl visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta, taip pat konflikto metu vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją R. Š., dėl ko nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.
12. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu O. D. pagrįstai pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios O. D. apeliacinį skundą atmesti.