- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-1081-253/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., G. J.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys J. G., G. J., antstolis A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. D. kreipėsi į antstolį su skundu prašydamas grąžinti jam 261,85 Eur, kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija į jo banko sąskaitą pervedė kaip gyventojų pajamų mokesčio permoką už 2019 m. ir 2020 m.
Antstolis A. S. 2021 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S1f-38258 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas, o klausimas dėl antstolio nušalinimo paliktas nenagrinėtas.
Teismas nustatė, jog antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0010/20/01034, Nr. 0010/20/01035 dėl skolos išieškojimo išieškotojai G. J. ir vykdomąją bylą Nr. 0010/20/00447 dėl skolos išieškojimo išieškotojui J. G.. Teismas nurodė, kad 2021 m. birželio 22 d. iš pareiškėjo (skolininko) sąskaitos buvo nurašyta 261,85 Eur (b. l. 7). Pareiškėjas 2021 m. birželio mėn. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos pervestą 292,32 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoką ir 350,84 Eur darbo užmokestį už 2021 m. gegužės mėn.
Teismas nurodė, jog išieškojimo iš turto ir piniginių lėšų ribojimai yra nustatyti CPK 668, 739 straipsniuose, juose nėra numatyta ribojimų išieškoti iš pareiškėjo (skolininko) gautų piniginių lėšų – jam grąžintų mokestinių permokų. Teismas konstatavo, jog antstolis, įvertinęs skolininko laisvai disponuojamą sumą, pagrįstai iš pareiškėjo gautų pajamų padarė nagrinėjamoje byloje ginčijamą išskaitą. Teismas pažymėjo, kad gyventojų pajamų mokestis 2019–2020 m. buvo išskaičiuotas iš skolininko gautų pajamų ir pateko į valstybės biudžetą, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuo šių piniginių lėšų jau būtų buvusios padarytos iškaitos pagal vykdomuosius dokumentus 2019–2020 m. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo skundą.
Teismas pažymėjo, kad nors antstolio patvarkyme nurodyta, jog teismui perduodamas spręsti klausimas dėl antstolio nušalinimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad nušalinimas antstoliui būtų pareikštas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 636 straipsnis), todėl šį klausimą teismas paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. (apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti.
Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vykdomojoje byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad antstolis nuo 2020 metų pradėjo iš jo darbo užmokesčio daryti išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat ir darbdavys iš jo atlyginimo kas mėnesį mokėjo pajamų mokestį į valstybės biudžetą. Apelianto teigimu, tai reiškia, kad antstolis 2020 metais jau buvo išieškojęs dalį lėšų iš jo atlyginimo skolų padengimui ir negali antrą kartą nukreipti išieškojimo į šiuos pinigus, nes teises aktai nenumato galimybės išieškoti iš skolininko grąžintų permokų iš valstybės biudžeto.
Pažymi, kad 2021 metų birželio mėnesį valstybė grąžino gyventojų pajamų mokesčio permoką už 2019 metus – 175,60 Eur ir už 2020 metus – 116,72 Eur. Apelianto nuomone, antstolis privalėjo grąžinti jam išieškotus 116,72 Eur, nes 2020 metais išieškojimai jau buvo atlikti, o iš 175,60 Eur antstolis turėjo išskaičiuoti išieškomą sumą pagal CPK 736 straipsnio reikalavimus ir likutį grąžinti, nes 2019 metais išieškojimas nebuvo vykdomas.
Nurodo, kad nereiškė antstoliui nušalinimo.
Atsiliepimas
Antstolis A. S. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog skunde nurodytos piniginės lėšos nepatenka į sąrašą lėšų, iš kurių negali būti išskaitoma, todėl mano, kad jos negali būti grąžintos apeliantui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo.
Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).
Antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0010/20/01034 ir Nr. 0010/20/01035, pradėtas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2012 m. vasario 24 d. vykdomuosius raštus Nr. 1-485-549/2011 ir Nr. 1-485-549/2011 dėl skolos išieškojimo G. J., vykdomąją bylą Nr. 0010/20/00447, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-8713-971/2019 dėl skolos išieškojimo J. G. iš skolininko V. D.. Pareiškėjui (skolininkui) nustatyta laisvai disponuojama 381,44 Eur suma per mėnesį. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad į pareiškėjo banko sąskaitą 2021 m. birželio 8 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pervedė 116,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoką ir 2021 m. birželio 17 d. pervedė 175,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoką, taip pat 2021 m. birželio 21 d. apeliantas gavo 350,84 Eur darbo užmokestį. Antstolis 2021 m. birželio 22 d. iš pareiškėjo (skolininko) sąskaitos nurašė 261,85 Eur. Apeliantas argumentuoja, kad tai atlikta nepagrįstai, nes teisės aktai nenumato galimybės nukreipti išieškojimą į valstybės grąžinamas mokesčių permokas, be to, 2020 m. darbdavys išskaičiuodavo dalį jo gaunamo darbo užmokesčio pagal antstolio nurodymą, todėl iš už 2020 m. grąžintos gyventojų pajamų mokesčio permokos nebegali būti pakartotinai išieškoma, o iš už 2019 m. grąžintos gyventojų pajamų mokesčio permokos turėjo būti išieškota dalis lėšų pagal CPK 736 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai nepagrįsti.
Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal to paties straipsnio 4 dalį išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.
CPK 739 straipsnyje taip pat nurodytas sąrašas sumų, iš kurių negalima išieškoti, t. y. sumos, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
Iš aptartų nuostatų matyti, jog gyventojams grąžinamos gyventojų pajamų mokesčio permokos nepatenka į sąrašą lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas. Tokios pajamų rūšies nėra ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 104 punkte nurodytame turto ir lėšų, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo, sąraše. Darytina išvada, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžinamos gyventojų pajamų mokesčio permokos priskiriamos prie lėšų, iš kurių skolos išieškomos bendra tvarka. Tai reiškia, kad skolai dengti gali būti nuskaitoma visa permokos suma.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors mokesčio administratoriaus grąžinta permoka susijusi su darbo užmokesčiu, t. y. kiekvieną mėnesį gyventojų pajamų mokestis yra išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, tačiau grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka nėra periodiškai gaunamas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilygintos pajamos, iš kurių priverstinis išieškojimas atliekamas darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nukreipus išieškojimą į gautą mokesčio permoką susidaro situacija, jog į tas pačias pajamas antrą kartą nukreipiamas išieškojimas, nes byloje nėra duomenų, kad nuo šį mokestį sudarančių lėšų būtų padarytos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus.
Apeliantui tvirtinant, kad nereiškė nušalinimo antstoliui, ir byloje nesant tokių duomenų, laikytina, kad antstolis patvarkyme nurodydamas, jog teismui perduoda spręsti klausimą dėl antstolio nušalinimo, suklydo.
Dėl procesinės bylos baigties
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, pagrįstai konstatavo, kad antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
1. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.