Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-04-07 · Civilinė byla Nr. e2S-275-280/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
e2S-275-280/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00669-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Suinteresuotas asmuo
V. K., S. K.
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
  • 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-275-280-2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00669-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.20; 3.3.1.15. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant suinteresuoto asmens V. K. atstovui advokatui I. T.,

pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M.,

suinteresuoto asmens S. K. atstovei advokatei A. M.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą, prie kurio prisideda suinteresuotas asmuo S. K., dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-1945-488/2021 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims S.K. ir V. K. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką V. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo atstovų pagal įstatymą – tėvų S. K. ir V. K.

2. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. vaikui buvo nutarta taikyti laikinosios priežiūros priemonę – vaikas perduotas močiutės priežiūrai. 2021 m. vasario 4 d. nutarta nutraukti laikinąją priežiūrą ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, nes toliau išliko pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymas patenkintas, leista paimti nepilnametį vaiką V. K. iš jo atstovų pagal įstatymą – motinos S. K. ir tėvo V. K.

4. Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. pareiškėja iš Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro gavo informaciją, kad suinteresuotas asmuo S. K. galimai netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas. Nepilnametė praleidusi daug pamokų - pasireiškė vaiko nepriežiūros, ugdymosi ir kitos problemos. Nepilnamete rūpinosi močiutė, tačiau dėl darbo valandų yra sudėtinga pasirūpinti anūke, todėl prašė pagalbos, o motina nesirūpina dukra. Nepilnametės motina su dukra dažniausiai bendrauja telefonu, pareiškėjos darbuotojams sudėtinga palaikyti pastovų ryšį su suinteresuotu asmeniu, nes pastaroji retai atsiliepia į skambučius ir žinutes, be to, negrįžta į namus, o laiką leidžia savo draugo namuose. Pareiškėjos darbuotojai siūlė savo pagalbą, šeimos problemų sprendimų būdus, tačiau S. K. nesivadovavo rekomendacijomis ir nesirūpino savo dukra. Nepilnametės tėvas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, nepalaiko jokių ryšių su dukra, ja besirūpinančia močiute ir neteikia jokios pagalbos dukrai. Su juo susiekti pareiškėjai nepavyko, o S. K. bendravimas su juo nedavė jokių rezultatų. 2021 m. vasario 4 d. nutarta nutraukti laikinąją priežiūrą ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

5. Teismas, įvertinęs aktualų bylai įstatyminį reguliavimą ir pareiškėjos veiksmų atitikti įstatymams, byloje pateiktą medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, suinteresuotų asmenų veiksmus ir neveikimą pareiškėjos darbuotojams siekiant suteikti suinteresuotų asmenų šeimai pagalbą bei suinteresuoto asmens S. K. elgesį pareiškėjai pranešus apie sprendimą paimti nepilnametę dukrą iš jos ir nepilnametės tėvo V. K., sprendė, kad yra pagrindas išduoti pareiškėjos prašomą teismo leidimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. K., atstovaujamas jam paskirto advokato I. T., prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Nurodo, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nes jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pareiškėja pripažino, kad apelianto adresas nežinomas. Toks pareiškimas, kuriame nenurodomos visų dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos, kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai, neatitiko CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, teismas turėjo nustatyti pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti. Nepašalinus trūkumų pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

8. Teismas nei vienu iš CPK 582 straipsnio 4 dalyje išvardintų būdų įteikti apeliantui procesinių dokumentų net nemėgino. Todėl apie vykstantį procesą dėl vaikų paėmimo iš šeimos jis nežinojo. Atstovas negalėjo su juo susiekti, todėl prašė teismo skelbti V.K. paiešką per policiją. Pats atstovo paskyrimo faktas negali pakeisti suinteresuoto asmens asmeninio ir betarpiško dalyvavimo procese. Atstovas negali žinoti bylai svarbių faktinių aplinkybių. Tačiau, teismas 2020 m. vasario 23 d. nutartimi paiešką skelbti atsisakė atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182- 916/2020. Pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, neturėtų būti toleruojami tokie atvejai, kai tėvai, iš kurių vaikus prašoma leisti paimti, piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis, ir, simuliuodami „nežinojimą“ apie pareiškimą paimti jų vaikus, mėgina taip užvilkinti procesą. Pateikiamas pavyzdinis tokio piktnaudžiavimo formų sąrašas: tėvai (i) neatsiima siunčiamų dokumentų, (ii) neįsileidžia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų ar kitų pareigūnų, (iii) reaguoja į elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus pranešimus tik tada, kada jiems yra patogu, (iv) neatvyksta į teismo procesą.

9. Bet teismas nesuformavo praktikos, kad vaikus būtų galima paiminėti iš šeimų, tėvams apie tai nežinant. Šiuo atveju, apeliantui jokie dokumentai nei paštu, nei elektroninių ryšių priemonėmis nebuvo siunčiami; nebuvo taip, kad jis neįsileistų valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų; apie jokius procesus jis nežinojo.

10. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos, joje buvo nustatyta, kad globėja prisijungusi prie elektroninių paslaugų portalo, jai buvo žinoma apie gautą pareiškimą dėl leidimo paimti vaikus, ko šiuo atveju nebuvo.

11. Mano, kad formalus dešimties darbo dienų termino pareiškimui išnagrinėti laikymasis negali pateisinti bylos išnagrinėjimo apie tai nežinant tėvams, iš kurių vaikus prašoma leisti paimti.

12. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas prašė atskirąjį skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad V. K. neinformuotas apie teismo procesą, buvo reikalinga skelbti jo paiešką, gal būtų pavykę nustatyti jo gyvenamąją vietą užsienyje policijai (pabendravus su artimaisiais, gavus informaciją iš oro uostų).

13. Nurodė, kad jam nepavyko susisiekti su atstovaujamuoju, todėl nėra žinoma V. K. pozicija dėl vaiko paėmimo iš tėvų, tačiau gali būti, kad išvykimą lėmė svarbios priežastys, gal buvo šeimoje susitarimas, kad vaiko tėvas dirbs užsienyje. Vien tik aplinkybė, kad tėvas kartu su vaiku negyvena, nereiškia, kad jis nesirūpina vaiku, tokios aplinkybės atstovui nėra žinomos.

14. Atstovas neneigė, kad šiuo metu yra tokios faktinės aplinkybės, jog vaikas gyvena ne su tėvu. Paaiškino, kad nepavyko susisiekti su atstovaujamuoju per Facebook. Nors atstovas rašė į V. K. paskyrą, tačiau atsakymo negavo, paskyra nėra itin aktyvi. Mano, kad vaiko interesai nebūtų buvę pažeisti, kadangi vaikas perduotas močiutei.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. K., atstovaujama advokatės A. M., nurodo su skundu sutinkanti, prie jo prisidedanti.

16. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens S. K. atstovė prašė atskirąjį skundą tenkinti. Paaiškino, kad skundą palaiko formaliai, tačiau šiuo atveju reikšmingi ir vaiko interesai. Atstovei taip pat nepavyko susisiekti su S. K., kuriai skambino 9 kartus. Mano, kad ji savo pasyviu elgesiu patvirtina, jog ją tenkina esama situacija. Mano, kad buvo galima bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nutarties neskundžia.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad suinteresuoto asmens V. K. deklaruota gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Tačiau jis yra išvykęs į užsienį, nėra deklaravęs savo išvykimo. Su juo nei pareiškėjai, nei vaiko motinai nepavyko susisiekti.

18. Sužinoti V. K. gyvenamosios vietos, telefono ar kitų kontaktinių duomenų nepavyko ir jo atstovui, apie tai advokatas informavo telefonu. Advokatas pripažino, kad jis su savo atstovaujamuoju nesusisiekė. Advokatui pateiktas ir prašymas elektroniniu paštu, nurodyti, jam žinant, V. K. tikslią gyvenamąją vietą, telefono numerį ir kitus turimus kontaktinius šio asmens duomenis, kuriais pavyko susisiekti su atstovaujamuoju, apeliacinės instancijos teismui teikiant šio asmens atskirąjį skundą. Advokatas atsakymo nepateikė. Skundas surašytas nežinant tikrosios V. K. valios, lūkesčių, norų, galimybių, susijusių su jo nepilnametės dukros auginimu, auklėjimu, išlaikymu ir rūpinimusi jos geriausiais interesais.

19. V. K. paieška, kadangi šio asmens faktinė gyvenamoji vieta nėra žinoma, užvilkintų bylos nagrinėjimą, be to, iš bylos duomenų matyti, kad jo nepasiekiamumas, kontaktų su artimaisiais ir dukra nepalaikymas rodo įstatyminiam atstovui suteiktos pareigos - ginti vaiko interesus likti šeimoje - nevykdymą.

20. Pažymi, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. Sprendžiant bylas, susijusias su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, svarbu atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaikų iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymų nustatyti vaikui laikinųjų globų (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėjų (rūpintojų).

21. Tik teismui išdavus teismo leidimą, vaikui nustatytina laikinoji globa - vaikas įgyja teisę turėti jį tinkamai globojantį atstovą pagal įstatymą. Taigi, visiškai pagrįsti teismo argumentai dėl būtinybės spręsti vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimą kuo greičiau, operatyviau, kad nebūtų pakenkta geriausiems vaiko interesams ir vaikas kuo greičiau atsidurtų saugioje globėjo aplinkoje. Kol vaikui nenustatyta laikinoji globa, pareiškėja yra vaiko atstovas, tačiau to nepakanka, kad visiškai būtų užtikrinti geriausi vaikų interesai. Būtina skubiai spręsti nepilnametės laikino globėjo paskyrimo klausimą, o ne vilkinti jau ilgą laiką nesirūpinančio tėvo paieškos procedūrą.

22. Teisme pareiškėjos atstovė prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad vaiko interesai yra pažeidžiami, negavus teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų negalima nustatyti laikinosios globos ir administracijos direktoriaus sprendimu paskirti laikino globėjo, vaikui reikalinga lankytis pas gydytojus, turėti atstovą. V. K. paieška netikslinga, nes jo nerado nei viena institucija.

23. Gruodžio mėnesį buvo bandoma susisiekti su V. K. per Facebook paskyras, suinteresuotas asmuo S.K. jo kontaktų neturi, seniūnijos duomenimis jis išvykęs į Jungtinę Karalystę, bet išvykimas iš Lietuvos nėra deklaruotas, sodybos, kur gyveno V. K., savininkai, apie jo buvimo vietą nežino, V. K. ieškojo ir globos namų, kuriuose prižiūrimas jo tėvas, administracija, tačiau nerado, V. K. advokatas, S.K. tėvai jo kontaktų irgi neturi.

24. Pažymėjo, kad tėvas vaiku nesirūpina nuo vaiko gimimo, juo nesirūpina ir mama, vaikas prižiūrimas močiutės. Nurodė, kad vaiko motinai S.K. buvo žinoma apie teismo procesą, ją tenkina tai, kad vaikas bus iš jos paimtas. Pažymėjo, kad nustačius laikinąją globą tėvams nėra užkertamas kelias vaiką susigrąžinti, pasitaisius situacijai gali būti panaikintas administracijos direktoriaus sprendimas dėl laikinosios globos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai).

26. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Suinteresuoto asmens V. K. atstovas atskirajame skunde tvirtina, kad suinteresuotam asmeniui V. K. apie teismo posėdžio laiką ir vietą nebuvo pranešta, byla išnagrinėta be jo žinios, todėl egzistuoja absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Suinteresuoto asmens S.K. atstovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad prisideda prie atskirojo skundo, teisme paaiškino, kad nutarties neskundžia, mano, kad S.K. savo pasyviu elgesiu išreiškė sutikimą, jai žinoma apie teisminį procesą. Todėl šiuo atveju sprendžiama tik dėl leidimo paimti vaiką iš suinteresuoto asmens V. K., ar nebuvo jo atžvilgiu padaryti procesiniai pažeidimai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

28. Pažymėtina, kad teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Aptariamų principų nesilaikymas gali lemti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį palyginus su oponentu (žr., K. prieš Prancūziją [DK], Nr. 39594/98, 72 par., ECHR 2001-VI).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 2019-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969-2019).

30. Kasacinio teismo konstatuota, kad šios kategorijos bylos neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, tai yra, apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt.. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją.

31. CPK 582 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

32. CPK 153 straipsnio 2 dalis numato, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas; šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi paskyrė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2021 m. vasario 25 d. 13.00 val. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, adresu Laisvės a. 17, Panevėžys, 201a kabinete (CPK 153 straipsnio 2 dalis), t. y. nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, o tik pranešant jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (CPK 582 straipsnio 3-4 dalys). Suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nutartimi išaiškinta, kad jie turi teisę iki teismo posėdžio pradžios pateikti teismui atsiliepimą į prašymą/prieštaravimus, rašytinius įrodymus prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka nutarta paskelbti specialiame interneto tinklalapyje vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad nutarta apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ atitinkamo turinio pranešimą, kas buvo padaryta tą pačią dieną. Suinteresuotiems asmenims jų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresais bei jų atstovams 2021 m. vasario 17 d. paštu buvo išsiųsti teismo pranešimai apie bylos nagrinėjimą, pareiškėjos pareiškimas, teismo nutarties nuorašas.

34. 2021 m. vasario 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo buvo atsisakyta tenkinti V.K. atstovo prašymą paskelbti šio asmens paiešką. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens V. K. deklaruota gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini), bet jis yra išvykęs į užsienį ir nedeklaravęs savo išvykimo, su juo nei pareiškėjai, nei vaiko motinai nepavyko susisiekti. Teismas spendė, jog suinteresuoto asmens faktinė gyvenamoji vieta nėra žinoma. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens nepasiekiamumas, kontaktų su artimaisiais ir dukra nepalaikymas rodo įstatyminiam atstovui suteiktos pareigos – ginti vaiko interesus likti šeimoje – nevykdymą. 2021 m. vasario 25 d. rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjus bylą priimta ginčijama nutartis.

35. Kadangi nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui V. K. buvo išsiųsti teismo pranešimai paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, kuriame jis pats deklaravo savo gyvenamąją vietą, be to, nutarta apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį tvarka.

36. Kasacinio teismo yra pažymėta, jog apie procesą vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi būti informuojami visomis įmanomomis priemonėmis, bendradarbiaujant teismui ir valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, siekiant vienintelio tikslo, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų pateikti savo argumentus apie priežastis, dėl kurių vaikui, pareiškėjo manymu, buvo nesaugu likti jų globoje. Vis dėlto, tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis ir neatsiima siunčiamų dokumentų, neįsileidžia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų ar kitų pareigūnų, reaguoja į elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus pranešimus tik tada, kada jiems yra patogu, neatvyksta į teismo procesą, teismas turi teisę spręsti, kad tėvai sąmoningai siekia išvengti jiems įstatymo suteiktos pareigos – ginti vaiko interesus likti šeimoje – vykdymo, ir spręsti dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo negavęs rašytinių tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą paaiškinimų ir (ar) jiems nedalyvaujant procese.

37. Vaiko teisės turi būti ginamos operatyviai, todėl tėvų nesinaudojimas jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis būti įtrauktiems į procesus dėl vaiko neleidžia tuo pagrindu vilkinti reikalingų sprendimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

38. Pastebėtina, kad pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo dedamos pastangos nustatyti suinteresuoto asmens V. K. gyvenamąją vietą, ką patvirtina su pareiškimu pateikta medžiaga. Taip pat ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad buvo siekiama per įvairias institucijas, įstaigas, suinteresuotą asmenį S.K., V. K. Facebook paskyras gauti duomenis apie jo buvimo vietą, kontaktus.

39. Pastebėtina, kad suinteresuotą asmenį atstovavusiam advokatui su juo taip pat nepavyko susisiekti. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus registrų informaciją nustatyta, kad suinteresuotas asmuo Lietuvoje nedirba, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nurodomas tas pats, kuriuo jis faktiškai negyvena, vienoje byloje iš jo yra priteistos ženklios piniginės sumos, išduoti vykdomieji raštai, areštuotas turtas, todėl neatmestina galimybė, kad asmuo yra išvykęs iš Lietuvos vengiant priverstinio skolų išieškojimo, paneigia atstovo spėjimą, kad jis nesirūpina dukra dėl svarbių priežasčių.

40. Pastebėtina, kad pagal CPK 132 straipsnį teismas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali paskelbti asmens paiešką per policiją, nesant kitų galimybių gyvenamajai vietai nustatyti. Šiuo atveju esant duomenims apie suinteresuoto asmens išvykimą į Jungtinę Karalystę, kuri šiuo metu nebėra ir Europos Sąjungos narė, tokios paieškos paskelbimas per Lietuvos policiją nebūtų tikslingas, ypač įvertinus, kad suinteresuotas asmuo nepalaiko ryšių ir su artimaisiais, savo sergančiu tėvu.

41. Pripažintina, kad įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kitokiu būdu informuoti suinteresuotą asmenį apie bylos nagrinėjimą nebūtų galimybių.

42. Be to, suinteresuotas asmuo yra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu vykdymo, su ja jokių ryšių nepalaiko, taip pat atitinkamai nesidomi, ar yra sprendžiami klausimai, susiję su vaiko priežiūra, globos nustatymu.

43. Įstatyme nurodoma, kad leidimo dėl vaiko paėmimo iš jo įstatyminių atstovų išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 6 dalis), todėl toks vaiko tėvo pasyvus elgesys, nepasinaudojimas savo procesinėmis teisėmis, negali būti pagrindu vilkinti reikalingų sprendimų priėmimą.

44. Kadangi suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu, negalima sutikti su atskirojo skundo motyvais, jog suinteresuotas asmuo V. K. nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir šis procesinis pažeidimas galėjo turėti įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

45. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl klausimų, susijusių su teismo leidimo paimti vaiką iš teisėtų atstovų išdavimo pagrįstumu materialiosios teisės prasme, kadangi apeliantas jokių argumentų dėl to atskirajame skunde nepateikė. Be to, suinteresuoto asmens atstovas neginčijo aplinkybės, kad tėvas su vaiku negyvena, tik apsiribojo pasvarstymu, jog galimai tai lėmė objektyvios aplinkybės.

46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėjai Dalia PranckienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė