- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 1-86-899/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-01016-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Advokatai
- Mindaugas Jonaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.10.4Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis Šiaulių (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, siekiant apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, o būtent,
2011-12-10, tikslus laikas nenustatytas, bendrininkaudamas su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, siekiant apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, M. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) telefonu įkalbėjus nukentėjusiąją J. G. padiktuoti svetimus J. G. AB „S.“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei 2011-12-10 visa tai asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, telefonu perdavus R. Ž., taip apgaule neteisėtai juos įgijo ir laikė.
Be to, R. Ž. veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, t. y. esant bendram tikslui neteisėtai įgyti svetimą turtą, 2011-12-10, tikslus laikas nenustatytas, M. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, neteisėtai įgytus J. G. AB „S.“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, telefoninio pokalbio metu pardavus R. Ž.,
po to jis, nuo 2011-12-10 iki 2011-12-12 savo namuose, esančiuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), pagalba, prisijungęs prie AB „S.“ elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojos J. G. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą slaptažodį, identifikavimo kodus), jai išduotus AB „S.“, neteisėtai atliko dvylika finansinių operacijų:
- 2011-12-10 iš AB „S.“ esančios J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0.01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,
- 2011-12-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į J. G. sąskaitą pervestus 240 litų pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“,
- 2011-12-10 iš AB „S.“ esančios J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,
- 2011-12-10 iš AB „S.“ esančios J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,
- 2011-12-10 iš AB „S.“ esančios J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,
- 2011-12-11 iš AB „S.“ esančios J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,
- 2011-12-11 iš AB „S.“ esančios J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,
-2011-12-11 iš UAB „V.“ į J. G. sąskaitą pervestus 500 litų pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“,
- 2011-12-11 iš AB „S.“ esančios J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,
- 2011-12-11 iš AB „S.“ esančios J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,
- 2011-12-12 iš AB „S.“ esančios J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“, pervedė 50 litų,
- 2011-12-12 iš AB „S.“ esančios J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę.
Be to, R. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, apgaule įgijo svetimą turtą,
t. y. 2011-12-10, tikslus laikas nenustatytas, M. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, neteisėtai įgytus J. G. AB „S.“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, telefonu padiktuojant R. Ž., ir pastarasis,
2011-12-10, tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), pagalba, naudodamasis internetu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt J. G. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį 750 Lt paskolai gauti ir 2011-12-10, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į J. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“, pervedus minėtuosius pinigus, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetiniame puslapyje https://ib.s..lt neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) bei 500 Lt paliko J. G. sąskaitoje, o likusius 240 Lt iš J. G. sąskaitos pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“, taip apgaule savo ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 240,00 Lt,
po to, tęsiant nusikalstamą veiką, R. Ž. 2011-12-11, tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), pagalba, naudodamasis internetu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt J. G. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį 500 Lt paskolai gauti ir 2011-12-11, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į J. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“, pervedus minėtuosius pinigus, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, internetiniame puslapyje https://ib.s..lt neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) bei iš J. G. sąskaitos pinigus pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“, taip apgaule savo ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 500,00 Lt,
po to, tęsiant nusikalstamą veiką, R. Ž., 2011-12-12, tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) pagalba, naudodamasis internetu, pasinaudodamas neteisėtai apgaule įgyta mokėjimo priemone, t. y. elektroninės bankininkystės paslauga, internetiniame puslapyje https://ib. (duomenys neskelbtini).lt neteisėtai panaudojo iš J. G. įgytus jam svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) iš J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „S.“ į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“ pervedė J. G. priklausančius 50,00 Lt, taip apgaule savo ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai J. G. priklausantį turtą – 50,00 Lt,
o taip pat R. Ž. 2011-12-11, tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), pagalba, naudodamasis internetu, per du kartus iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „S.“, į I. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“ pervedė 90.00 Lt, o į A. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“, pervedė 200,00 Lt, po to 2011-12-11, tiksliai nenustatytu laiku, per penkis kartus AB „S.“ bankomate, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), išgrynino: 60,00 Lt, 140,00 Lt, 20,00 Lt ir 230,00 Lt, o 2011-12-13, tiksliai nenustatytu laiku, AB „S.“ bankomate, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), išgrynino 50,00 Lt, tokiu būdu apgaule savo ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, naudai iš viso įgijo 790,00 Lt svetimo turto – 240,00 Lt priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500,00 Lt priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, 50,00 Lt priklausančius nukentėjusiajai J. G..
Kaltinamasis R. Ž. teisminio nagrinėjimo metu pagal jam pareikštus kaltinimus pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai, pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Paskambino brolis ir paprašė žmogui padėti paimti paskolą, padiktavo visus reikiamus duomenis, kodus, kuriuos ir paėmė. Nežinojo, kad vyksta negeri dalykai. Paskolą buvo iš V. ar S. tiksliai nepamena, ir siuntė pinigus nepažįstamam žmogui. Brolis buvo M. pataisos namuose, su juo susisiekė telefonu. Brolis sakė, kad kreditas reikalingas J. G.. Iš kur brolis ją pažinojo, nežino, jo neklausė. Mergina gal pati nemokėjo paimti paskolos ir prašė padėti. Duomenis padiktavo brolis, juos jis sužinojo iš J. G.. Brolis sakė, kad J. G. yra draugė. Kaip jis susipažino su ja, neklausė. Paėmė 750 Lt, 500 Lt ir 200 Lt sumas. Kreditai buvo J. G. vardu. Kaltinamajame akte nurodyta tiesa. Pinigus pervedė nepažįstamam žmogui, kuris galėjo būti brolio pažįstamas. Žmones, kuriems pervesti pinigus, nurodė paskambinęs ar žinute brolis. Pinigus nuėmė ir pervedė į I. P. ir A. Ž., tiksliai nepamena, sąskaitas. Šių asmenų sąskaitos numerius pasakė brolis. Ar siuntė grynus pinigus, ar vedė per banką, nepamena. I. P. pervedė pinigus, kitų aplinkybių nežino, nepamena. Pinigus pervedė iš kito žmogaus, tiksliai nepamena. Savo atsakomybę supranta. Tačiau tuo metu nesuprato, kad sukčiauja, kadangi į brolio reikalus nesikiša. Brolio neklausė, kodėl taip reikia daryti, o pats blogo nieko nenujautė. Dabar supranta, kad reikėtų susisiekti su J. G.. Už ką brolis yra teistas, pats žino. Pačiam imant kreditus, abejonių nekilo. Abejonės kilo tik pradėjus jį kviesti į policiją. Turbūt turi atsakyti ir jis. Naudos pats iš to neturėjo, o kokia iš to nauda broliui, nesidomėjo. 50 Lt sumos perdavimo aplinkybių nepamena. Gyvena su tėvais, kurie dirba, o pats nedirba. Į brolio sąskaitą yra siuntęs ir mamos pinigus. Ar gautus pinigus siuntė broliui, nepamena. Galėjo būti, kad pervedimai buvo atlikti kompiuterio pagalba.
Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, K. Ž. teisme parodė, kad buvo M. pataisos namuose. Ten gyveno kartu su T. S., kuris J. G. buvo „prigavęs“ ir ji prašė paimti jai S. kreditą. T. S. jai sakė, kad nori susitikti, melavo, kad jis yra P., neturi kaip atvažiuoti, reikia pinigų. Po to jo T. S. paklausė „ar turi draugą ar ką nors, kas galėtų paimti kreditus“. Brolis paėmė du ar tris kreditus jo paties prašymu. T. S. sakė, kad J. G. jo prašė pati, sakė nieko nebus. Sužinojo visus J. G. duomenis: vardą, pavardę, kodus, slaptažodžius, visus reikiamus duomenis. Juos telefonine žinute išsiuntė broliui. I. P. yra T. S. draugė, o A. Ž. - giminaitis, todėl T. S. nurodė, kad pinigus siųsti giminaičiams. Kartu su T. S. gyveno, valgė ir skolos buvo bendros, nes pinigai įkrisdavo į bendrą „puodą“, po to perkamas maistas ir kitos prekės, tokia nauda buvo iš gautų pinigų. Brolis jokios naudos neturėjo, jis nieko nežinojo. Brolis buvo įtrauktas, nes pati J. G. prašė paimti kreditą, o pats galvojo, kad dėl to nieko nebus. J. G. – T. S. draugė, jie susipažino per Baltijos televiziją, rodomas žinutes. Broliui gal ir sakė, kad J. G. - jo draugė. Gal brolis klausė kieno duomenys, sakė - draugės ar draugo draugės, nepamena. J. G. prašė pinigų ir dalį jų pasiliko sau. Kaip broliui elgtis, diktavo jis, bet visus duomenis nurodė ir diktavo kaip elgtis T. S.. T. S. gal pykosi su J. G.. Pats su J. G. nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. prašė pasakyti, kad tai ne jis, o M. Š., tai T. S. sukosi iš padėties. T. S. susiskambino su I. P. ir ji pasakė, kad J. G. – jo (K. Ž.) draugė, bet iš tikro ji ne jo draugė. T. S. buvo draugas, kol nepavedė. Pats gailisi, kad išėjo nesąmonė. Ankščiau tuo neteko užsiimti, daugiau niekada nedarys. Šiuo metu turi 3 metų amžiaus dukrą, su ja ryšį palaiko. Dėl ieškinio nesutiktų, nes pinigų neišleido, jie buvo vesti I. P., A. Ž..
Nukentėjusioji J. G. teisme parodė, kad kaltinamieji nematyti, jų balsų nepamena, turbūt negirdėti. Pažintis buvo per Baltijos televiziją siunčiant žinutę. Gruodžio mėnesį paskambino vyras ir prisistatė vardu T., gali būti iš K.. Su juo bendravo, susirašinėjo žinutėmis. Kada jo gimtadienis, jis nesakė, bet sakė, kad jam 28 metai, pavardės neminėjo. Sakė, kad yra P., jam apvogė automobilį, neturi kaip atvažiuoti, klausė, ar ji neturi. Norėjo atvažiuoti. Pati norėjo paimti kreditą, o jis pasisiūlė padėti, prašė atsiųsti duomenis, kodus. Suma turėjo būti 750 Lt. Pati T. laidiniu telefonu perdavė visus duomenis: vardą, pavardę, identifikavimo kodus, PIN kodus, visus reikiamus duomenis. Važiavo į Šiaulius ir iš sąskaitos nuėmė 500 Lt, po kurio laiko pamatė, kad buvo paimti dar 500 Lt. Paskolos buvo paimtos dvi : 750 Lt, 500 Lt. 500 Lt sumą nusiėmė, po kurio laiko 240 Lt sąskaitoje nebebuvo. Važiuojant namo gavo žinutę, kad paimta 500 Lt suma, kuri atėjo į jos asmeninę sąskaitą. Banke pasakė, kad 240 Lt ir 50 Lt sumas persivedė R. Ž.. Teismo prašo priteisti 290 Lt sumą. 500 Lt sumos nepasiėmė. 750 Lt kreditą moka pati. Pinigai buvo nuimti savavališkai. 240 Lt ir 50 Lt nuimti be jos žinios. Gulėdama ligoninėje ištrynė turėtus telefono numerius, o sąskaitas užblokavo. Skolos dar negražino, liko paskutinis mėnuo. Mokėjo 7 mėnesius po 99 Lt. Su T. S. nekalbėjo, jis dingo.
Liudytojas R. P. teisme parodė, kad K. Ž. pažįsta, R. Ž. – ne. Su K. Ž. kartu atlikinėjo bausmę. Žino, kad K. Ž. rašė kodus, kas ir kam skambino, nežino. Gyveno kartu su T. S. ir K. Ž. vienoje patalpoje apie metus laiko. Duoti pirminiai parodymai yra teisingi. Telefonus turėjo: jis pats, K. Ž., T. S.. K. Ž. telefonas galėjo būti NOKIA. Nežino kas ir kaip susipažino su mergina iš T.. Mergina buvo K. Ž.. Elektroninės bankininkystės kodus nurašinėjo K. Ž., jis su T. S. buvo susipykęs dėl skolos. K. Ž. buvo skolingas T. S.. Ar buvo konfliktas dėl moterų, nežino. Pas T. S. kodų nematė. Prie jų gavimo T. S. neprisidėjo. Merginos vardas ir pavardė nieko nesako. K. Ž. ir T. S. kalbančių apie kodus negirdėjo. K. Ž. kodus padiktuodavo telefonu. K. Ž. nesakė kokios merginos kodus turi. Jis susipažino su mergina. Su mergina iš T. bendravo K. Ž..
Liudytojas D. K. teisme parodė, kad ankščiau duoti parodymai yra teisingi. Su K. Ž. gyveno viename būryje, bet atskirose sekcijose. R. Ž. nematytas. K. Ž. buvo skolingas T. S.. K. Ž. pervedė pinigus T. S.. Sutarė tiek su K. Ž., tiek su T. S.. Pats telefono neturėjo, pas kitus telefonų buvo. Negali garantuoti, kad T. S. turėjo telefoną. Pas K. Ž. telefoną matė. Žino, kad K. Ž. kaltinamas dėl sukčiavimo „alio mama“, bet konkrečiai nieko nežino. K. Ž. sakė, kad „pakėlė“ pinigų per „aferizmą“. Pats nematė, bet taip gyrėsi K. Ž.. Posakis „prigavo žąsį“ reiškia užsiima apgavystėmis, tai laisvėje esančio žmogaus apgavimas. K. Ž. gerai sutarė su T. S., po to tarp jų kilo konfliktas galbūt dėl T. S. merginos, tiksliai nežino. Nežino iš kur „prigautos“ merginos slaptažodžiai. Pats nematė ant lapelio nei pas T. S., nei pas K. Ž.. Yra matęs K. Ž. kalbantį telefonu su broliu, giminaičiais. Kodų prašymų negirdėjo. Žmonės kalbėjo, kad jis užsiima „aferizmu“, pats nematė ir negirdėjo.
Liudytojas A. T. teisme parodė, kad pirminiai jo duoti paaiškinimai yra teisingi. K. Ž. pažįsta, nes yra matęs M.e, R. Ž. – ne. T. S. – vardas, pavardė yra girdėta. M. buvo mažai, nes dažnai būdavo etapuose. Su T. S. sutarė daugiau nei su K. Ž.. Telefonus turėjo visi. K. Ž. galėjo turėti telefoną NOKIA. T. S. telefoną turėjo. Su merginomis bendraudavo visi. Apie ką K. Ž. bendravo su merginomis, nežino. Apie merginą iš T. nežino. Žino, kad K. Ž. kaltinamas aferizmu, bet tuo momentu pats buvo areštinėje. T. S. su K. Ž. bičiuliais nebuvo, dėl ko jie konfliktavo, nežino. Pas Kostą telefoną yra matęs. Lapelių su kodais, sąskaitos numeriais nematė. Dėl kreditų K. Ž. ar kitų asmenų pokalbių negirdėjo.
Liudytoja I. P. teisme parodė, kad kaltinamieji vyrai nematyti. K. Ž. žino iš svetainės „Facebook“, realiai nepažinojo. Pačios sąskaita buvo banke „S.“, po to perėjo į „S.“. Į sąskaitą gaudavo pinigus už vaiką, taip dar buvo gaunamos nedidelės sumos. Vaikinai buvo pervedę 50 Lt ar 90 Lt, juos išleido. Pinigus skolinosi iš K. ar R. Ž.. Kiek laiko su vaikinu bendravo, nepamena, gal tris mėnesius. Jai reikėjo pinigų, todėl paprašė pagalbos. Jos banko kodų niekas nežino. Bendravo su K. Ž. apie tris mėnesius, po kelis kartus per savaitę. Pinigų prašė K. Ž.. R., K. maišosi, vardai girdėti, bet realiai nebendravo. Skolos negrąžino. T. S. pažinojo ankščiau, su juo buvo pažįstami. Kad K. Ž. atlieka bausmę, nežinojo, nes bendravo „Facebook“ svetainėje. Iš kur buvo pervesti pinigai, nesidomėjo. Ar K. Ž., ar ji pati pradėjo bendravimą svetainėje, nepamena. T. S. skambindavo telefonu iš kortelės, kurią buvo nusiuntusi, su juo apie pinigus nekalbėjo. Su T. S. bendravo laiškais, kuomet jis buvo įkalinimo įstaigoje, šiuo metu su juo nebendrauja. T. S. jai padėti materialiai nežadėjo. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Nežino, ar K. Ž. buvo pažįstamas su T. S.. A. Ž. nepažįsta, tokį vardą ir pavardę girdi pirmą kartą.
Liudytojas A. Ž. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepamena, jie nematyti. Einant jo vaikinas paprašė paskolinti kortelę, nes sakė turi persivesti pinigus, sakė, kad jo kortelė yra užblokuota antstolių, žadėjo atsilyginti. Žadėjo duoti 100 ar 200 Lt už tai, kad paskolins savo kortelę. Vėliau nesusitiko, atlygio negavo. Asmenį matė vieną sykį, eidamas R.. Asmuo neprisistatė, jis buvo maždaug tokio pat amžiaus kaip ir jis pats. Asmens telefoną turėjo, bet pametė telefoną ir su juo nesusisiekė. T. S. nežino, nepažįsta. M. pataisos namuose pažįstamų neturi. Pasakė kortelės PIN kodą, suprato, kad perves pinigus ir kortelę grąžins, o jei kas, užblokuos kortelę. Siūlėsi, kad jis pats gali paimti pinigus, bet asmuo pasakė „gal tu dingsi su pinigais“, nes sakė nežino tiksliai kada jie bus pervesti. Po apklausos bandė prisijungti, tačiau suprato, kad bankas jau užblokavo, nes rašė, kad tokie duomenys neegzistuoja.
Be kaltinamojo R. Ž. dalinio prisipažinimo, asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, K. Ž. teisme duotų parodymų, liudytojų R. P., D. K., A. T., I. P., A. Ž. teisme duotų parodymų, R. Ž. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- liudytojo T. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymai, kad nuo 2010 metų liepos mėnesio jis atlikinėjo bausmę M. pataisos namuose. Bausmę visuomet atlikinėjo 10-e būryje. Tame pačiame būryje bausmę atlikinėjo ir K. Ž.. K. Ž. neteisėtai turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo jis priskambino jo pažįstamai merginai, kai jis pats būdavo etapuojamas. Jis tai sužinojęs su K. Ž. susipyko ir toliau su juo nelabai bendravo. Jis su K. Ž. susipyko iki įtarime nurodytos datos, t. y. 2011 m. gruodžio 10. Todėl mano, kad jis kerštaudamas jį apkalbėjo. Nes jis, kaip nurodyta įtarime, jokiai merginai neskambino, jos banko duomenų neviliojo ir jų K. Ž. neperdavė, jis jokio nusikaltimo nepadarė. Jis asmeniškai per visą bausmės laiką jokių mobiliojo ryšio telefonų nėra turėjęs. Pasiskambinti artimiesiems jis telefonus skolindavosi iš kitų nuteistųjų. Iš kur K. Ž. gaudavo telefonų, nežino, nes daug laiko, kaip jau minėjo, praleido etapuojamas. Tokių nuteistųjų kaip M. B., V. L., V. J., T. J. jis nepažįsta. I. P. yra jo draugė, kuriai K. Ž. ir skambinėdavo. Ji šiuo metu yra išvykusi į Norvegiją. I. P. kartais jam atsiųsdavo pinigų. I. P. banko sąskaitą žinojo ir K. Ž., nes jis norėjo, kad jam kažkas iš giminių pervestu pinigų ir, kiek žino iš pokalbio su I. P., ji buvo padiktavusi savo banko sąskaitos numerį. Jis I. P. nurodymų nedavė ir jos neprašė, kad ji K. Ž. leistų naudotis savo banko sąskaita, o po to jam siųstų pinigus. Jis jokio nusikaltimo nepadarė. Taip pat jis nurodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį K. Ž. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kokio jis buvo modelio ir su kokia SIM kortele jis nepamena. Jis jam pasigyrė, kad surado „žąsį“, tai jis suprato, kad jis surado auką, nukentėjusiąją, kurią jis apgaus. Vėliau jis sakė, kad jis nusirašė kažkokios merginos bankų kodus. Tą lapelį su kodais daug kas matė iš nuteistųjų. K. Ž. nuolat turėdavo pinigų, telefonų, iš kur jis juos gaudavo ir kokiu būdu, jis nežino, apie tai, kad K. Ž. būtų vykdęs sukčiavimus, žinojo tik vienu šiuo konkrečiu atveju, nes matė nurašytus kodus, tačiau ar jis tuos kodus panaudojo, t. y. paėmė paskolas, jis nežino, tačiau, kaip dabar supranta, K. Ž. panaudojo kodus ir paėmė paskolas. K. Ž. pats kalbėjo su nukentėjusiąja, nes jis visiems pasigirdavo, kad ką tik kalbėjo su „žąsimi“, tai jis dabar ir tuomet suvokė, kad jis kalbėjo su būsima auka. Kad K. Ž. kalbėjosi su nukentėjusiąja, galėtų patvirtinti kartu bausmę atlikinėję nuteistieji D. K., R. P., A. T. (3 t., 27-31 b. l.);
- 2013-01-15 priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo T. S. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-1016-11 (3 t., 42-45 b. l.);
- 2012-12-13 akistatos tarp K. Ž. ir T. S. protokolas, kuriame užfiksuota, kad T. S. ir K. Ž. vienas kitą pažįsta, nes kartu atlikinėjo bausmę M. pataisos namuose, viename būryje. K. Ž. paaiškino, kad nukentėjusiosios J. G. kodus jis gavo iš kartu bausmę atlikinėjusio M. Š., po to jis kodus padiktavo savo broliui R. Ž.. Apklausose jis melagingai nurodė, kad nukentėjusiosios banko kodus jis gavo iš T. S., nes jie buvo susipykę. T. S. patvirtino, kad jis tikrai K. Ž. jokių banko sąskaitų ar kodų nedavė, jiedu buvo apsipykę, todėl K. Ž. jį apkalbėjo (3 t., 38 b. l.);
- 2012-12-20 M. pataisos namų raštas, kuriame nurodyta, kad M. Š. į M. pataisos namus atvyko 2010-02-11. Iš pataisos namų jis išvyko 2011-01-24 atlikęs bausmę (3 t., 40 b. l.);
- 2013-01-17 M. pataisos namų raštas, kuriame nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2011-12-01 iki 2011-12-15 nuteistieji T. S., R. P. ir D. K. bausmes atlikinėjo 10-e būryje, o nuteistasis K. Ž. – 12-e būryje, tačiau visi nuteistieji bausmes atlikinėjo viename lokaliniame sektoriuje, kuris yra viename pastate, todėl jie visi galėjo laisvai tarpusavyje bendrauti. Nuteistasis A. T. į M. pataisos namus atvyko 2011-12-22 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (1 t., 179 b. l.);
- nukentėjusiosios J. G. „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuota informacija apie jos sąskaitoje atliktas neteisėtas operacijas nuo 2011-12-10 iki 2011-12-12 (1 t., 19-22 b. l.);
- nukentėjusiosios J. G. „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuota informacija apie tai, kokiais IP adresais nuo 2011-12-10 iki 2011-12-12 buvo jungtasi prie jos banko sąskaitos, nustatyta, kad minėtos banko operacijos buvo atliekamos jungiantis iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (1 t., 26 b. l.);
- R. Ž. „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuota, kad nuo 2011-12-10 iki 2011-12-12 jis į savo banko sąskaitą persivedė pinigus iš nukentėjusiosios J. G. bei pinigus pervedinėjo kitiems asmenims: I. P., A. Ž., E. V. bei dalį pinigų išgrynino. Operacijos buvo atliekamos jungiantis iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (1 t., 32-33, 36-37 b. l.);
- 2012-01-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta, kad 2011-12-10 12.20 val. J. G. vardu užsiregistruota „(duomenys neskelbtini) “ internetinėje svetainėje, kurią valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Registracija pateikta iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodyti tokie duomenys: mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) (nuketėjusiosios J. G. telefono numeris), el. paštas (duomenys neskelbtini). Kliento registracija patvirtinta 2011-12-10 iš asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „S.“ AB pervestas 0,01 Lt registracijos mokestis, po to 2011-12-10 J. G. suteikta 750 Lt paskola (1 t., 45 b. l.);
- 2012-01-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta, kad 2011-12-11 10.52 val., bendrovės tinklapyje užsiregistravo asmuo J. G. vardu, po to buvo gautas 0,01 Lt pavedimas iš J. G. „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-11 11.28 val. buvo gauta paraiška 500 Lt kreditui gauti, kuri buvo išnagrinėta ir suteikta. Registracija pateikta iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodyti tokie duomenys: mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini) (1 t., 55-56 b. l.);
- 2012-04-02 UAB „M. c.“ raštas, kuriame nurodyta, kad 2011-12-10 16.38 val., bendrovės tinklapyje užsiregistravo asmuo J. G. vardu. Registracija pateikta iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodyti tokie duomenys: mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). 2011-12-10 17.26 val. užsiregistravo asmuo J. G. vardu. Registracija pateikta iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodyti tokie duomenys: mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). Abu kartus buvo sumokėta iš J. G. „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditas suteiktas nebuvo dėl to, kad vertinimo metu Sodros duomenų bazėje nebuvo įrašų apie J. G. gaunamas pajamas (1 t., 81-83 b. l.);
- 2012-03-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta, kad 2011-12-11 11.30 val. ir 11.53 val. bendrovės tinklapyje užsiregistravo asmuo J. G. vardu, buvo bandyta su UAB „N.“ sudaryti paskolas 700 Lt ir 150 Lt kreditams gauti. Registracija pateikta iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodyti tokie duomenys: mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). Registracijos 0,01 Lt mokestis sumokėtas iš J. G. „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditai suteikti nebuvo dėl to, nes nepavyko susisiekti su klientu nurodytu telefono numeriu ir patikrinti pateiktus duomenis (1 t., 85 b. l.);
- 2012-03-27 UAB „P.“ raštas, kuriame nurodyta, kad 2011-12-10 18.38 val., bendrovės tinklapyje užsiregistravo asmuo J. G. vardu, buvo bandyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti paskolą, pervestas 0,01 Lt mokestis iš J. G. „S.“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Registracija pateikta iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodyti tokie duomenys: mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). Kadangi paraiška kreditui gauti nebuvo pateikta, kreditas suteiktas nebuvo (1 t., 86 b. l.);
- Tauragės apskrities VPK raštas, kuriame nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo jungiantis buvo sudarinėjamos kreditinės sutartys bei atliekamos banko operacijos nukentėjusiosios J. G. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamojo R. Ž. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-12-10 iki 2011-12-12 priklausė M. T. Ž. (įtariamųjų K. ir R. Ž. motinai) (1 t., 95 b. l.);
- 2012-08-13 M. pataisos namų raštas, kuriame užfiksuota, pas ką ir kokie mobiliojo ryšio telefonai buvo rasti bei atsiunčiami pas nuteistuosius su ikiteisminio tyrimo medžiaga susiję mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis (1 t., 131-132 b. l.);
- 2012-10-30 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėti bei aprašyti M. pataisos namuose rasti pas nuteistuosius mobiliojo ryšio telefonai bei SIM kortelės (1 t., 143-163 b. l.);
- 2012-11-06 M. pataisos namų raštas, kuriame užfiksuota, kad papildomai atsiunčiamas pas nuteistąjį rastas, su ikiteisminio tyrimo medžiaga susijęs mobiliojo ryšio telefonas (1 t., 167 b. l.);
- 2012-11-14 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas bei aprašytas M. pataisos namuose rastas pas nuteistąjį mobiliojo ryšio telefonas (1 t., 169-170 b. l.);
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos D. B. 2012-06-19 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad, išanalizavus informaciją gautą iš Šiaulių apskrities VPK OVB nustatyta, kad 2011-12-07 nukentėjusioji J. G. televizijos laidos metu, perskaičiusi žinutę, susipažino su vaikinu vardu T., su kuriuo jie bendravo telefonu. Nukentėjusiosios J. G. telefono numeris (duomenys neskelbtini), T. telefono numeris (duomenys neskelbtini).
SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo dėta į šiuos telefonų aparatus:
- nuo 2011-11-11 iki 2011-12-16 į telefono aparatą „Samsung GT-E1081T“, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2011-12-24 buvo rastas ir paimtas M. pataisos namų karantino patalpose kartu su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini);
- nuo 2011-12-10 iki 2011-12-29 į telefono aparatą „Nokia 2220s“, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2012-02-10 rastas ir paimtas M. pataisos namuose 12-o būrio gyvenamosiose patalpose;
- nuo 2011-12-16 iki 2012-01-03 į telefono aparatą „Nokia 1650“, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2012-03-18 rastas ir paimtas pas nuteistąjį T. J. M. pataisos namuose, 11-ame būryje;
- nuo 2012-01-04 iki 2012-01-05 į telefono aparatą „Nokia 2330c-2“, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2012-03-21 rastas ir paimtas M. pataisos namuose 13-o būrio virtuvėje;
- nuo 2012-01-21 iki 2012-01-22 į telefono aparatą „Nokia 5030c“, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2012-03-04 buvo rastas ir paimtas M. pataisos namuose 11-o būrio gyvenamosiose patalpose, su jame buvusia SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini);
- nuo 2012-01-23 iki 2012-01-24 į telefono aparatą „Samsung SGH-J-400“, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2012-01-24 buvo rastas ir paimtas M. pataisos namuose 12-o būrio nuteistojo M. B. lovoje su jame buvusia SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kortele, kuria nukentėjusioji J. G. bendravo su įtariamuoju, vaikinu vardu T.;
SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), tai telefono numeris, kuris pateikiamas visoms kredito bendrovėms kaip J. G.. SIM kortelė buvo naudojama taip pat M. pataisos namuose, kadangi ji nuo 2011-12-07 22.16 val. iki 2011-12-14 19.35 val. buvo naudojama telefono aparate „Samsung GT-E1081T“ Imei Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2011-12-24 buvo rastas ir paimtas M. pataisos namų karantino patalpose kartu su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 142 b. l.).
Viena iš alternatyvių veikų, baudžiamų pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, yra neteisėtas svetimų mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad R. Ž., žinodamas, kad elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuoti PIN kodas, slaptažodis, identifikavimo kodai, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, priklauso ne jam, o pasak jo brolio K. Ž. – K. Ž. draugei J. G., ir broliui telefonu juos perdavus/padiktavus, neteisėtai apgaule įgijo ir laikė J. G. išduotos elektroninės mokėjimo priemonės, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Neteisėtus R. Ž. veiksmus įrodo paties R. Ž. prisipažinimas, t. y. teisme paaiškino, kad duomenis padiktavo brolis, kuriuos jis sužinojo iš J. G.. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam telefonu paskambinęs M. pataisos namuose bausmę atliekantis brolis K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., paprašė, kad jis, pasinaudodamas internetu, paimtų vieną kreditą jo draugei; šis jam padiktavo visus reikiamus duomenis, t. y. merginos vardą ir pavardę, asmens kodą, sąskaitos numerį ir jos prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus (2 t., 68-70 b. l.); asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, K. Ž. parodymai, jog sužinojęs visus J. G. duomenis: vardą, pavardę, kodus, slaptažodžius, visus reikiamus duomenis, juos telefonine žinute išsiuntė broliui (R. Ž.); nukentėjusiosios J. G. parodymai, jog pati laidiniu telefonu perdavė visus duomenis: vardą, pavardę, identifikavimo kodus, PIN kodus, visus reikiamus duomenis; bankų sąskaitos išrašai ir kita byloje surinkta bei ištirta medžiaga.
Kaltinamojo R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimus – J. G. priklausiančius elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone arba panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir žinomai neteisėtą svetimų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas – neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas), atlikimas. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas laikytinas baigtu gavus informaciją apie elektroninius pinigus iš kredito įstaigos arba gavus patvirtinimą iš kredito įstaigos apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis. Svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninės mokėjimo priemonės duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, 40 straipsnio 1 dalį, jeigu mokėjimo nurodymui įvykdyti mokėjimo paslaugų vartotojas nurodo unikalų identifikatorių, t.y., raidžių, skaičių ar simbolių derinį, kurį mokėjimo paslaugų teikėjas suteikia mokėjimo paslaugų vartotojui ir pagal kurį vienareikšmiškai atpažįstamas mokėjimo operacijoje dalyvaujantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir (arba) mokėjimo operacijoje naudojama jo mokėjimo sąskaita, toks mokėjimo nurodymas laikomas tinkamai įvykdytu unikaliu identifikatoriumi nurodyto gavėjo ir (arba) jo mokėjimo sąskaitos atžvilgiu. LR BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma baigta nuo šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimo.
Kaltinamasis R. Ž. J. G. vardu išduotas elektroninės mokėjimo priemonės, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis panaudojo, t. y. tam tikru laiku iš J. G. banko sąskaitos, pristatydamas elektroninės bankininkystės sistemai save kaip J. G., identifikavimo kodų pagalba pervedė registracijos mokesčius, taip pat į J. G. sąskaitą pervestas pinigų sumas, nurodytus kaltinamajame akte, pervedė į savo sąskaitą. Atlikdamas minėtus veiksmus R. Ž. suvokė, jog neteisėtai panaudodamas J. G. identifikavimo kodus pervedė elektroninius pinigus iš minėtos nukentėjusiosios banko sąskaitos į savo sąskaitą ar kitą atsiskaitomąją sąskaitą, tokiu būdu neteisėtai atliko finansines operacijas ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį.
Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – LR BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Teismų praktikoje išskiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamųjų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinė byla Nr. 2K-517/2004). Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas (nustačius būtinus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius). Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.
Teismo manymu, kaltinamasis R. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigdamas savo kaltę, jog jis nesuprato, kad daromas sukčiavimo nusikaltimas, jei tai būtų supratęs, nebūtų nieko daręs, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, o taip pat nori sušvelninti realiai kilusias neigiamas pasekmes. Kaltinamojo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiosios J. G. parodymai, duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos I. P. teisme duoti parodymai, J. G., R. Ž. banko sąskaitų išrašai, greitųjų kreditų įmonių pateiktuose raštuose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, pažymos apie nuteistiesiems pervestas pinigines lėšas ir kt., kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jie atitinka kitas nustatytas šioje baudžiamojoje byloje aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo brolis yra K. Ž., juos sieja šeiminiai santykiai, jo parodymai šioje byloje nėra nuoseklūs (teigia, kad I. G. duomenis jam pasakė M. Š., vėliau teigė, kad visus duomenis gavo iš T. S. ir t. t.), prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, teismas šio asmens duotais parodymais remiasi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Kaltinamasis R. Ž. teisme teigė, kad žmones, kuriems reikia pervesti pinigus, nurodė paskambinęs ar žinute brolis; pinigus nuėmė ir pervedė į I. P. ir A. Ž., tiksliai nepamena, sąskaitas. Tuo tarpu K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis broliui neliepė iš nukentėjusiosios banko sąskaitos į savo banko sąskaitą persivesti ir asmeninius nukentėjusiosios pinigus (2 t., 118-122 b. l.). K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pasakė broliui, kad šis paimtų kreditą iš „(duomenys neskelbtini)“; vėliau, kai brolis paėmė vieną paskolą, jis prašė brolio paimti kreditų ir iš kitų bendrovių; konkrečių bendrovių jis broliui nenurodė; kiek jis žinojo, jam brolis buvo pasakojęs, kad paėmė 750 Lt, 500 Lt dydžio paskolas, bet iš kokių bendrovių kreditai buvo paimti, jis nesigilino (2 t., 99-101 b. l.). Tuo tarpu kaltinamasis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad tiksliai neprisimena, bet atrodo tą pačią dieną, brolis K. Ž. jam dar kartą paskambino ir pasakė, kad tokiu pat būdu reikia prisijungti prie kitų bendrovių ir paimti kreditus; brolis jam nurodė bendroves, bet kokias būtent, jis tiksliai nebeprisimena; brolis jam vėl pakartojo, kad pinigai reikalingi tai draugei, nes ji pati nemoka jų paimti (2 t., 68-70 b. l.). Šios viena kitai prieštaraujančios aplinkybės tik dar kartą parodo, kad tiek R. Ž., tiek K. Ž., teikdami prieštaringas aplinkybes, nori sušvelninti kaltinamojo padėtį. Pastebėtina, kad esant tokiai situacijai, t. y. esant pinigų nukentėjusiosios sąskaitoje ir broliui paprašius dar paimti iš kitų bendrovių kreditus, kaltinamasis turėjo numanyti ir numanė, kad tie siekiami pinigai bus skirti ne nukentėjusiajai, o kitiems asmenims, tai yra, kad taip veikdamas jis prisideda prie neteisėtos veikos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis dėl pinigų iš J. G. sąskaitos pervedimo į savo sąskaitą paaiškino tik tiek, jog tai daryti jam nurodė jo brolis, o aplinkybių, kaip šiuos pervestus pinigus išgrynino ir ką su jais darė, plačiau paaiškinti negalėjo ir teigė neprisimenantis; ar siuntė grynus pinigus, ar vedė per banką, nepamena. Šios aplinkybės tik dar kartą įrodo, kad R. Ž. suprato, kad į savo sąskaitą persiveda jam nepriklausančius pinigus ir šiais pervestais pinigais toliau neteisėtai disponuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad paėmus J. G. vardu 750 litų kreditą, jis suprato, kad ši 500 Lt išgrynino greitai, nes matė pinigų judėjimą. Esant tokiai situacijai, kaltinamasis suprato, kad J. G. disponuoja jos vardu gautu kreditu, tačiau vis tiek likusią pinigų sumą R. Ž. neteisėtai persivedė į savo sąskaitą. Tai, kad R. Ž. turėjo ir suprato, kad daro nusikalstamą veiką, t. y. kad R. Ž. stebėjo J. G. sąskaitoje esančių pinigų judėjimą ir iš jos sąskaitos į savo sąskaitą persivedė svetimus pinigus, įrodo J. G. sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad T. rajono savivaldybės administracijai už vaikus pervedus 52 litus, R. Ž. juos persivedė į savo asmeninę sąskaitą, kai šiuo atveju K. Ž. neturėjo galimybės stebėti J. G. sąskaitos, be to, nėra duomenų, kad jis davė nurodymus R. Ž. pervesti J. G. sąskaitoje esančius asmeninius pinigus, gautus iš savivaldybės, į R. Ž. sąskaitą.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, kad teisiamojo posėdžio metu įrodyta, kad R. Ž. veikė tiesiogine tyčia ir kryptingai. Jis suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir siekė konkrečių pasekmių. R. Ž. bendrais tyčiniais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, pasinaudodamas apgaule savo ir kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, naudai įgijo svetimą turtą, t.y. jie neteisėtai ir neatlygintinai fiziškai užvaldė svetimą turtą (pinigus), tuo atimdami nukentėjusiajai galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu. Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. Ž. objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-06 nutartimi baudžiamoji byla K. Ž. atžvilgiu išskirta į atskirą bylą, tikslintinas kaltinimas, vietoj kaltinamojo K. Ž. nurodant „asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą“. Pažymėtina, kad kaltinimo tikslinimas veikų kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo R. Ž. teisinės padėties nesunkina.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam R. Ž. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
R. Ž. padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3, 4 d.), kurie yra baigti. Šias nusikalstamas veikas R. Ž. įvykdė būdamas neteistas (3 t., 55 b. l.). Kaltinamasis teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas (LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.) ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., 58-59 b. l.). Šiaulių (duomenys neskelbtini) pateiktoje R. Ž. charakteristikoje pažymėta, kad jis yra aktyvus sportinėje veikloje, domisi sportu, yra draugiškas su kitais grupės mokiniais; yra komunikabilus, mandagus, su dalykų mokytojais nekonfliktuoja (3 t., 61 b. l.). Pietinės policijos nuovados charakteristikoje pažymėta, kad dėl nuovadoje gautas vienas pareiškimas dėl R. Ž. elgesio; į policijos profilaktinę įskaitą ar apskaitą nėra įrašytas (3 t., 57 b. l.). R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės. Nėra atlyginęs padarytos turtinės žalos nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. Ž., kaip jaunam, darbingam asmeniui, už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu – pinigines baudas. Bausmių dydžiai nustatytini kaip ženkliai mažesni nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi nusikalstamų veikų - neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį ir sukčiavimas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį - įvykdytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos subendrintos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.) ir ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį (LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d.).
R. Ž. šiuo metu niekur nedirba, bet yra darbingas, todėl jam nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas baudai sumokėti.
R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 85-88 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-22 pateikė civilinį ieškinį, t. y. 290 Lt turtinės žalos atlyginimui (1 t., 197-198 b. l.). 2013-01-11 nutarimu J. G. buvo pripažinta civiliniu ieškovu minėtai sumai (1 t., 199 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad minėta turtinė žala patirta kaltais tyčiniais R. Ž. nusikalstamais veiksmais, nukentėjusiosios J. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-04 pareiškė 720 Lt civilinį ieškinį (1 t., 74-75 b. l.). Savo civilinį ieškinį grindė, tuo, kad įmonei padaryta žala susidaro iš 500 Lt paimtos paskolos, 150 Lt už išsiųstą laišką bei delspinigiai – 70 Lt. 2012-11-28 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu minėtai sumai (1 t., 78 b. l.).
Akcentuotina, kad delspinigiai pagal greitojo kredito sutartį nėra laikytini pajamomis ar civilinio ieškovo dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos patirtais nuostoliais. Pagal Civilinio kodekso nuostatas delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, skirti nubausti arba paskatinti kitą sutarties šalį vykdyti sutartį, taigi jie kyla iš sutarties netinkamo vykdymo ir neįeina į nuostolių sąvoką, o iš to seka, jog delspinigiai, neįeina į turtinės žalos sąvoką. Taigi, sprendžiant klausimą dėl kitų civilinio ieškovo reikalaujamų sumų (t. y. delspinigių ir kt.) priteisimo, teismas pažymi, jog nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei atsirasti, o civilinio ieškovo reikalavimai šioje dalyje yra kildinami iš sutartinių, t. y. prievolinių teisinių santykių. Reikalavimai priteisti delspinigius ir kt. yra išimtinai civilinio pobūdžio ir neturi jokio ryšio su tiesiogiai nusikaltimu ieškovui padaryta žala. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo reikalavimai dėl kitų sumų (išskyrus padarytą tiesioginę turtinę žalą) priteisimo paliktini nenagrinėti, kartu išaiškinant civiliniam ieškovui, jog tai neužkerta jam teisės dėl šių sumų priteisimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Analogišką praktika formuoja Šiaulių apygardos teismas (2012-10-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-332/2012) bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės bylos Nr. Nr. 2K–82/2008, Nr. 2K-280/2010).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, į tai, kad pateikti žalą patvirtinantys dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys tenkinas iš dalies ir iš R. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina suma - 500 Lt tiesioginei turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Atsižvelgiant į tai, kad kito kaltinamojo, t. y. K. Ž. atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į kitą baudžiamąją bylą (Nr. 1-846-899/2014, teisminio proceso Nr. 1-85-1-01016-2011-7), o šiuo metu K. Ž. yra paieškomas, daiktinių įrodymų klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį bei skirti jam 7 MGL (910 Lt) dydžio baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį bei skirti jam 10 MGL (1 300 Lt) dydžio baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį bei skirti jam 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 10 MGL (1 300 Lt) dydžio baudą, ir šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir R. Ž. paskirti subendrintą bausmę 12 MGL (1 560 Lt) dydžio baudą, kurią jis privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nukentėjusiosios J. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. Ž. J. G. naudai priteisti 290 Lt (du šimtus devyniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 500,00 Lt (penkis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.