Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, išsilavinimas pradinis, nedirbanti, neištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista: 2009-03-12 Plungės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteista laisvės apribojimu 1 metams, 2011-08-22 Plungės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atidedant 2 metams, 2011-12-20 Skuodo r. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. paskiriant 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir subendrinus bausmes su Plungės r. apylinkės teismo 2011-08-22 nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji B. B. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, tai yra:

kaltinamoji B. B. 2011-11-04 naktį, apie 3–4 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), R. T. gyvenamajame name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, neatsargiai, nusikalstamai nerūpestingai paėmusi iš lovos U. T., gim. (duomenys neskelbtini), ją laikė rankose, dėl to pastarajai suspurdėjus ne mažiau kaip vieną kartą išmetė ją iš rankų į neribotą plokščią paviršių, tai yra ant grindų, po to, neįsitikinusi kad U. T. yra negyva, išnešė ją į lauką, laikydama ją rankose ir bėgdama mišku ne mažiau kaip vieną kartą nugriuvo ir išmetė ją iš rankų ant kietų bukų daiktų turinčių ribotus paviršius, tokiu būdu padarė U. T. viršugalvio sumušimą, pasireiškusį kaukolės skliauto kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį smulkiais veido odos nubrozdinimais, kairės pusės smilkinkaulio skruostinės ataugos, viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio lūžiais, ir paliko be pagalbos gulėti (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime kaime esančiame miške, kur U. T. dėl jai padaryto viršugalvio sumušimo, pasireiškusio kaukolės skliauto kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, o tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, mirė. Tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę U. T..

2011-11-04, apie 4 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš R. T. gyvenamojo namo pagrobė R. T. priklausančius daiktus: 800 Lt vertės nešiojamą kompiuterį su OMNI CONNECT jungtimi, 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną LD su „Pildyk“ kortele, 350 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą „Samsung“, 10 Lt vertės medžiaginį fotoaparato dėklą, 100 Lt vertės juodos spalvos medžiaginę striukę, 30 Lt vertės baltos spalvos rankšluostį, 60 Lt vertės juodos spalvos rankinę, 800 Lt vertės sportinį dviratį, iš viso pagrobė svetimą R. T. priklausantį 2 200 Lt vertės turtą.

B. B. kaltinama šiais savo veiksmais padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji B. B. dėl šių jai pareikštų kaltinimų kalta prisipažino iš dalies. Ji patvirtino atlikusi visus jai inkriminuojamus kaltinime veiksmus, tačiau neigė padariusi tyčinį nužudymą. Kaltinamoji parodė, kad su nukentėjusiąja buvo draugės. Pas ją į svečius atėjo apie 19 valandą. Išgėrusi nebuvo. Namuose buvo ir nukentėjusiosios mama. Jos abi su R. gėrė alkoholinius gėrimus. R. T. mama kartu su jomis negėrė. Išgėrė butelį degtinės ir tris butelius sidro, kurių talpa 1,5 litro. Jos mama tuo metu buvo savo bute, o R. T. dukra miegojo. Tą vakarą dar buvo atvažiavę du vaikinai. M. ir G. . M. jai patiko, o jam patiko R. . Tačiau ji ant R. dėl to nepyko, nes jos buvo draugės. Vaikinai išėjo apie 24 valandą. Jos dar girtavo. Nežino, kiek buvo valandų, kai jos baigė gerti. Ji jautėsi girta. R. nuėjo miegoti, o ji dar sėdėjo, nes R. jos prašė dar truputį pasėdėti ir ją pažadinti, jeigu vaikas pradėtų verkti. Kai mergaitė pradėjo verkti, ji bandė pagirdyti ją arbata ir paėmė ant rankų. Vaikas suspurdėjo ir nukrito ant grindų. Jos ūgis – 1,63 m. Mergaitę iškėlė iš lovytės ir norėjo nunešti ir paduoti ją mamai, bet kūdikis suspurdėjo ir iškrito. Kūdikį laikė maždaug juosmens aukštyje. Į viršų jo nekėlė. Laikė priešais save ant rankų. Ji pagalvojo, kad mergaitė jau nebegyva, nes ji neverkė, nors to netikrino. Išsigandusi išnešė ją į lauką. Lauke jai bėgant su vaiku rankose, mergaitė dar vieną ar du kartus buvo iškritusi ant žemės, nes ji pati suklupo ir ją išmetė. Toli jos nenešė. Paliko miške po medžiu apdėjusi lapais. Sugrįžusi pasiėmė kaltinime nurodytus daiktus, norėdama inscenizuoti vaiko pagrobimą, ir išėjo. Buvo labai išsigandusi. Pasiėmė dviratį, kad galėtų pasiimti daiktus, ir paskambino dėdei, kad ateitų jos pasitikti. Dėdei nieko neaiškino ir jis nieko nesuprato. Kompiuterį ji įsidėjo į rankinuką. Dėdei pasakė, kas atsitiko, tačiau jis ja nepatikėjo. Ji daug ko neprisimena dėl girtumo. Kitą dieną ji kartu su R. važiavo į policiją pranešti apie jos vaiko dingimą. Tačiau tyrėja įtarė, kad tai padarė ji. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Nužudyti tikrai nenorėjo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu B. B. dėl jai inkriminuojamo nužudymo kalta neprisipažino ir parodė, kad tyčia kūdikio nežudė, jis iškrito iš rankų. Apklausta kaip įtariamoji parodė, kad 2011-11-04 buvo pas R. T., kuri augino mažametę dukrą U. . Apie 19 val. ji su R. gėrė sidrą, po to degtinę. Apie 22 val. pas jas atvažiavo R. draugai M. ir G., jie gėrė atsivežtą alų. R. dukra U. miegojo. Apie 00.30 val., vaikinams išvažiavus, ji pasikvietė savo draugą E., jis atvyko lyg ir su R., kurio ji nepažįsta, jie atsivežė sidro, kurį visi išgėrė. Vaikinams išvykus, R. nuėjo miegoti, o ji kažką žiūrėjo kompiuteryje. U. atsibudo po 4.00 val. Ji davė jai arbatos, tačiau ši negėrė, muistėsi. Tada ji norėjo nunešti mergaitę motinai. Jai pakėlus U. iš lovytės, ši suspurdėjo ir iškrito iš rankų. Pakėlus vaiką jai pasirodė, kad šis nekvėpuoja, nes net neverkė, todėl ji pagalvojo, jog mergaitė mirė, tačiau neįsitikino, ar ji negyva. Paėmė ją, pasiėmė rankinę, įsidėjo R. kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną, kvepalus ir kitus smulkius daiktus ir išėjo, palikusi atrakintas duris. R. miegojo. Vaiką nunešė į netoliese esantį miškelį, padėjo po medžiais ir paliko. Kitą dieną apklausta policijoje ji prisipažino, kad netyčia išmetė mergaitę, ir parodė, kur paslėpė kūną (t. 1, b. l. 116–118). Papildomai apklausiant B. B. parodė, kad ji nešdama kūdikį pargriuvo, kūdikis galbūt buvo iškritęs iš rankų, kūdikį buvo išmetusi ir tarpduryje, eidama iš R. namų. Palikusi mergaitę miške, grįžo į R. namus, rado R. miegančią, paėmė jos daiktus bei dviratį ir išvažiavo namo. Daiktus paėmė, nes norėjo imituoti vaiko ir daiktų pagrobimą (t. 1, b. l. 133–135, 136–138, 139–141, 142–143). 2012-04-17 papildomos apklausos metu B. B. parodė, kad pagrobtus iš R. daiktus buvo sunku nešti ir ji paskambinusi pasikvietė savo draugą A. V., kad šis ją pasitiktų. Susitikusi su A. jam papasakojo apie R. dukrą, pasakė, kad paėmė R. daiktus, tačiau A. ja nepatikėjo, daiktus padėjo parsinešti namo. Ji viską, kas įvyko, prisimena kaip per miglą (t. 1, b. l. 148–149, 151–153).

Savo parodymus 2011-11-09 B. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 119–132).

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo padarius nusikaltimą, jos kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad su kaltinamąja buvo geros draugės ir paskutiniu metu ši pas ją gyveno, nes buvo susipykusi su tėvais, kurie dažnai gerdavo alkoholinius gėrimus. Šalia gyveno jos tėvai. Ji kartu su kaltinamąja dažnai išgerdavo, bet kaltinamoji gerdavo dažniau ir todėl jos susipykdavo. Kaip tik tą dieną jos po eilinio susipykimo, kai kaltinamoji iš jos namų buvo išėjusi, susitaikė ir ji su savo tėvais vėl ją parsivežė į savo namus. Kitą dieną ji turėjo eiti į apklausą, todėl paprašė, kad kaltinamoji pabūtų su vaiku. Tą vakarą jos abi girtavo, buvo atvažiavęs G. ir M., tačiau jie negėrė ir apie 24 valandą išvažiavo. Kaltinamoji dar telefonu kalbėjo su kažkokiais vaikinais ir prašė jos, kad ji leistų jiems atvažiuoti. Ji nenorėjo sutikti, tačiau B. labai norėjo susitikti su vienu vaikinu ir šie atvažiavo. Ji tų vaikinų nepažįsta. Vėliau sužinojo, kad kaltinamoji jų taip pat nepažįsta. Maždaug po valandos ji tuos vaikinus išprašė iš namų, todėl B. ant jos supyko. Dar kokį pusvalandį jie bendravo koridoriuje, o kai ji piktai liepė jiems išeiti, o B. pasakė, kad jeigu nori, gali važiuoti su jais, šie išvažiavo, o B. pasiliko ir pagamino jai vakarienę. Ji tikrai ant jos nebepyko, nes paruošė jai vakarienę ir jos abi pavalgė. Kaltinamajai patiko M., bet pamačiusi, kad jam patinka ji, su tuo buvo susitaikiusi ir nepyko. Pavalgius ji pasiūlė eiti miegoti, tačiau kaltinamoji dar norėjo pasėdėti prie kompiuterio, todėl ji šios paprašė, kad jeigu tuo metu atsibus vaikas, kad ją pažadintų. Ją iš ryto pažadino mama, nes dukters lovytėje nebuvo. Jos kartu nuvažiavo pas B., tačiau ši sakė, jog nieko apie vaiką nežino. Kartu važiavo dar kartą jo ieškoti į namus. Neradusios nuvažiavo į policiją, o ten tyrėja iš karto įtarė B. ir ši po kokių 4 valandų prisipažino, o vėliau ir parodė, kur buvo palikusi jos dukrą. Kodėl kaltinamoji taip pasielgė, ji nežino. Mano, kad ji galėjo pavydėti, kad ji turi vaiką, o ši ne. Yra sakiusi, kad galbūt ji negalės turėti vaikų. Taip pat įtaria, jog kaltinamoji galėjo jai į maistą įmaišyti kažkokių vaistų, kad ji neatsibustų. Jos pareikštas 16 litų civilinis ieškinys yra laidojimo išlaidos. Tiek pinigų jai reikėjo pridėti prie gautos laidojimo pašalpos. Kambaryje, kuriame miegojo jos dukrelė, grindys nebuvo kietos. Ant grindų buvo paklotos keturios kiliminės dangos viena ant kitos. Viršutinė kiliminė danga buvo nauja, nes neseniai ją buvo nusipirkę.

Liudytoja R. T. parodė, kad jos duktė R. buvo susipykusi su kaltinamąja ir jai pasakė, kad nori su ja susitaikyti, ir paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą jos parsivežti. Važiuodamos atgal jos nusipirko sidro butelį. Vėliau skolinosi iš jos 20 litų, todėl mano, kad tada jos nusipirko degtinės. Kaltinamoji pas jas jau kurį laiką gyveno. Ji yra ją ne kartą išvariusi, nes nepatiko, kad ši išgėrinėja ir pavalkatauja. Bet kaltinamoji buvo pasitvarkiusi, todėl ji ir nebeprieštaravo, kad ši pagyventų pas dukrą, kuri buvo pasigimdžiusi vaikelį, o B. labai jį mylėjo. Vakare ji pas dukrą daugiau nebuvo atėjusi. Septintą valandą ryto jai reikėjo nuvežti vyrą į darbą ir ji pastebėjo, kad iš kamino nerūksta dūmai. O tuo metu jos dukra jau būdavo atsikėlusi ir užkurdavo ugnį. Pagalvojo, kad galbūt iš vakaro ilgai kūreno, todėl dar ir neužkūrė. Sugrįžusi pamatė, kad durys praviros, įėjusi pamatė, kad dukra miega, kambarys šaltas ir vaiko lovelėje nėra. Jos abi iš karto įtarė, kad kažką padarė B., todėl abi pas ją nuvažiavo. B. mama pasakė, kad jos nėra namuose, tada jos nuvažiavo pas B. draugę, kuri pasakė, jog ji turi būti namuose. Sugrįžusios pagrasino, kad iškvies policijos pareigūnus, ir tada jas įsileido į vidų. Jos pasiūlė važiuoti į policiją. B. labai nenorėjo, bet paskui sutiko. Vėliau sužinojo, kad ji prisipažino, jog paliko vaiką miškelyje.

Liudytojas M. U. patvirtino tas aplinkybes, kad su kaltinamąja pabendraudavo. Jautė iš jos pusės simpatiją, tačiau jam patiko kita mergina. Tą vakarą jį su draugu telefonu pasikvietė R. . Jie važiuodami nusipirko alaus, o merginos gėrė degtinę. Jokių konfliktų tada nebuvo. Jie abu išvažiavo apie 24 valandą. Jam atrodo, kad merginos nebuvo labai girtos. Jis matė jas tik geriant degtinę. Sidro nematė.

Liudytojas G. P. davė analogiškus parodymus ir patvirtino liudytojo M. U. duotus parodymus.

Liudytoja L. B. parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Jos duktė buvo išvažiavusi pas R. . Po to pas juos buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir išsivežė kažkokius daiktus. Apie dukters teistumus jai nėra žinoma.

Liudytoja D. D. patvirtino tas aplinkybes, kad jos su kaltinamąja buvo draugės. Kartais ji išgerdavo. Gerdavo ir po kelias dienas. Kartais išgėrusi būdavo agresyvi. Tačiau vaikus mylėjo, todėl ji buvo nustebinta tokio jos poelgio. Ji pati kartais savo vaiką palikdavo su ja. Narkotinių medžiagų nevartodavo dažnai, tačiau būdavo, kad pavartodavo. Netiki, kad ji tyčia galėjo suduoti vaikui, nebent jeigu šis buvo pradėjęs zirzti, o kaltinamoji buvo labai girta. Apie įvykį nieko nežino.

Liudytojas A. V. patvirtino tas aplinkybes, kad gyveno su kaltinamąja kelerius metus. Nepastebėjo, kad ji būrų buvusi agresyvi. Ji mylėjo vaikus. Įvykio metu jie jau nebegyveno kartu. Kai jie susitiko tą naktį, ši jam pasakė, kad išmetė iš rankų vaiką. Sakė, kad jį išnešė, o kur padėjo, nesakė. Jis jos pasakojimu nepatikėjo. Dabar įvykio gerai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, nes tada įvykį prisiminė gerai ir pasakojo tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas A. V. parodė, kad jis su B. B. kartu gyveno, bet kai B. pradėjo draugauti su R., jie išsiskyrė. 2011-11-04 rytą apie 4.00 valandą jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino B. ir paprašė, kad jis ateitų jos pasitikti. Jis sutiko. Kai susitiko B., matė, kad ji rankose laiko kuprinę, bet kas joje buvo, jis nesidomėjo. B. buvo girta, verkdama papasakojo, kad R. namuose jai iš rankų iškritusi R. dukra U., ji mirusi, o ji ją paslėpė miške. Jis ja nepatikėjo ir nekreipė į jos kalbas dėmesio. Apie 6.00 valandą išėjo į darbą (t. 1, b. l. 107–108).

Liudytojas K. V. patvirtino aplinkybes, kad dirba UAB „Plungės sveikatos centras“ gydytoju. R. T. pažįsta, ji 4 kartus lankėsi sveikatos centre. Vaikas buvo sveikas, prižiūrimas, vystėsi gerai. Jo praktikoje nėra buvę, kad tokio amžiaus vaikas būtų taip suspurdėjęs, kad iškristų iš rankų.

Specialistas A. J. parodė, kad jo darbo stažas neurochirurgijos srityje yra 36 metai. Trijų mėnesių kūdikių kaulai lūžta labai lengvai ir greitai, bet dažniausiai tokios traumos būna iškritus iš lovytės ir tokių atvejų pasitaiko gana dažnai, bet paprastai po tokių iškritimų nereikia net stacionaraus gydymo, nes kauliukai labai plonyčiai, kaip stalo teniso kamuoliuko, be to, tokios traumos būna be smegenų sužalojimo. Smegenys ir kraujagyslės yra labai elastingos, todėl sužalojimams labai lengvai nepasiduoda, o kauliukai lūžta dažnai. Kiek skaitė specialistų išvadas, suprato, kad yra nustatyti daugybiniai lūžiai, tai yra ne tik kaukolės, bet ir veido kaulų lūžiai. Tokie sužalojimai su kraujo išsiliejimu ir smegenų sumušimu pasitaiko, kai yra didelės kinetinės energijos traumos. Taip dažniausiai būna smurtiniais atvejais, autoavarijose, nukritus iš didelio aukščio. Nustatant kritimo aukštį taip pat svarbu žinoti, ant kokio pagrindo vaikas nukrito. Šiuo atveju, jeigu buvo minkštas pagrindas, tai jo praktikoje tokių sužalojimų nepasitaikė. Toks lūžis gali būti, bet jis būna be smegenų sužalojimo. Nustatytas momenkaulio lūžis, kuris yra platus ir eina link pakaušio, nes pakaušio kaulas yra pakaušinėje dalyje, o lūžis tęsiasi per visą kaukolę, nes eina per visą galvą, yra ir akiduobės sienelės lūžimas, ir viršutinio bei apatinio žandikaulio lūžiai. Kad būtų sužalota momenkaulio užpakalinė dalis, lūžtų ir kaktikaulio kaulai, turi būti didelė trauma, tai yra didelės kinetinės energijos trauma. Taip gali atsitikti iškritus ant kieto grindinio, ant asfalto ar betono, bet ne ant minkšto pagrindo. Krintant iš nedidelio aukščio nebūtų tokio didelio lūžio per visą kaukolę. Tai mažai tikėtina ir dažniausiai tokie lūžiai būna po sunkių traumų, po didelės kinetinės energijos traumų. Nustatyti apatinio žandikaulio kairio kampo ir smakro bei kairio smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžiai galėjo atsirasti vieno trauminio poveikio metu. Tokių žandikaulio sužalojimų paprastai atsiranda po tiesioginio smūgio į veidą. Negali tiksliai atsakyti, kokio stiprumo smūgis turėtų būti, kad būtų padarytas toks žandikaulio lūžis, toks klausimas turėtų būti užduodamas ekspertui, bet kūdikiams didelių smūgių nereikia, nes jų kauliukai yra plonyčiai ir silpni. Suaugusiam žmogui kaulai lūžta ir nuo smūgio ranka, o kūdikiui užtenka smūgio plaštaka. Tokia trauma atsirasti krentant kūdikiui gali, atsižvelgiant į tai, ant kokio paviršiaus jis krenta. Tačiau tada daugiau nukenčia panosės sritis. Jeigu krenta ant veido, tai dažniausiai nukenčia nosis, būna nosies kaulų lūžių, tačiau ne žandikaulio. Būna tokių atvejų, kai trijų mėnesių kūdikis gali suspurdėjęs iškristi iš rankų. Bet dažniausiai būna, kad iškrenta tada, kai kas nors aktyviai su vaiku žaidžia arba užkliuvęs kur nors nukrenta. Tokių nustatytų sužalojimų dėl vieno smūgio nuo kritimo negali būti, nebent buvo krista iš labai didelio aukščio, tai yra kokių 4–5 metrų, arba po autoavarijos, nes tada lūžta keli kaulai, tai yra kaukolės kaulai, veido kaulai. Bet kad nukritus lūžtų ir kaukolė, ir veidas, tokių atvejų savo praktikoje nėra matęs. Praktikoje nėra buvę, kad nukritus vaikui iš tokio nedidelio aukščio, juolab bėgant mišku, kur minkšta žemė, būtų padaryti tokie sužalojimai, nebent krentant ir išmetant vaiką, jei jis atsitrenktų į kokį rastą, bet ne į minkštą žemę. Kad tiek kaulų lūžtų nuo vieno smūgio, nėra buvę.

Ekspertas J. R. parodė, kad pagrindiniai teiginiai yra išdėstyti ekspertizės akte dėl sužalojimo padarymo mechanizmo, todėl tvirtina savo išvadą, kad sužalojimų galėjo atsirasti vaiką išmetus iš rankų. Atlikdamas tyrimą rėmėsi literatūra, kuri buvo, buvo atliekami eksperimentiniai tyrimai, todėl tokių atvejų pasitaikydavo. Sužalojimai, kurie yra galvoje, ištyrus kaukolę, o daktaras K. tyrė būtent kaukolės kaulus ir sužalojimai galvoje, paaiškinami dviem trauminiais poveikiais. Pirminis trauminis poveikis buvo į dešinę momens sritį ir tai buvo masyvus trauminis poveikis, nuo jo lūžo viršugalvio kaulai ir buvo sužeistos smegenys. Antras trauminis poveikis buvo į veido kairę pusę ir toje vietoje buvo nustatyti viršutinio ir apatinio žandikaulio įskilimai. Vieno išmetimo ar vieno smūgio sudavimo atveju tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti, tai turėjo būti du trauminiai poveikiai. Bylos medžiagoje turėjo duomenų apie du galimus trauminius poveikius, tai yra išmetimą iš rankų patalpoje ir išmetimą iš rankų lauke. Kitokių duomenų neturėjo. Iš kokio aukščio kūdikis buvo išmestas, galima tik spėlioti, nes liudytojų nėra, jie turi remtis parodymais, kuriuos vertino kritiškai, nes negalėjo nustatyti, ar kūdikis buvo mestas su pykčiu ir jėga, ar iškrito pats savaime.

Jeigu kūdikis būtų mestas su jėga, tai reikėtų žiūrėti, kuria kūno dalimi jis būtų atsitrenkęs į žemę. Jei jis būtų kritęs ant galvos, tai yra vienas variantas, jei būtų kritęs ant nugaros, tai būtų kitas variantas. Aišku, kad kūdikio galva sudaro santykinai didelę kūno masę, todėl didesnė tikimybė, kad kūdikis krisdamas ant žemės atsitrenks galva.

Tvirtina, kad eksperto R. išvadoje nustatytus 5 trauminius poveikius leido paneigti atlikta kūdikio ekshumacija, nes jis ir buvo ekshumuotas, siekiant patikslinti ir nustatyti, kiek trauminių poveikių buvo padaryta į galvą pagal kaulų lūžius. Ištyrus kaukolę, buvo nustatyta, kad šie lūžiai padaryti dviem trauminiais poveikiais, o ne 5, kaip nustatė ekspertas R. . Išvados duoti netrukdė tai, kad buvo kaulų trūkumas. Tai, kad kaktos sužalojimas yra to paties poveikio į pakaušį rezultatas, leidžia teigti eksperto K. išvada ir praktiškai ja buvo remtasi darant apibendrinimą. Tai, kad patyrus pakaušio sužalojimą, kartu buvo sužalota ir kakta, leidžia teigti, kad buvo kaukolės bendra deformacija, kai kūdikis pakaušiu atsitrenkė į kietą paviršių. Tada vyksta bendra kaukolės deformacija ir gali lūžti kaulai taip, kaip lūžo šiuo atveju, tai yra skeveldriškai jėgos pradėjimo vietoje ir nuo lūžio linijos išplitimo iki kaktos. Nėra tokių duomenų, kad būtų buvęs trečias poveikis, taigi buvo 2 trauminiai poveikiai. Kiek pamena, eksperto R. išvadoje buvo nurodyta grindų betoninė danga, kuri buvo pridengta trimis sluoksniais kiliminės dangos. Duodamas išvadą, negalėjo atmesti tokios galimybės, kad kūdikis buvo išmestas su pagreičiu. Didesnė energija kontakto metu reiškia tai, apie ką šiandien kalbėjo ir pakviestas neurochirurgas, jog tokie sužalojimai būdingi didesnės kinetinės energijos sužalojimams. Tam jis pritaria. Tai nėra toks sužalojimas, kuris atsirastų, jeigu kūdikis būtų iškritęs iš lovytės, jam būtų buvęs vienas įskilimas pakaušyje. Šiuo atveju pagal lūžio pobūdį galima teigti, kad tai buvo didesnė kinetinė energija, bet iš kokio aukščio, negali pasakyti. Gali remtis tik literatūros duomenimis, kad tai buvo kritimas iš maždaug 1,5 metro aukščio. Eksperto R. išvadoje žandikaulio lūžio nebuvo konstatuota, bet jie papildomai tirdami tokį lūžį nustatė. Negali pasakyti, ar bėgant mišku ir suklupus išmetus vaiką galėjo būti padaryti tokie sužalojimai, kadangi niekas negali pasakyti, kaip iš tiesų įvyko tas kritimas ir kūdikio išmetimas, nes tai nenuspėjamas dalykas, nors turi faktą, tai yra veido sumušimo požymiai, odos nubrozdinimas. Vadinasi, buvo kažkoks kontaktas su šiurkščiu paviršiumi, toje pačioje projekcijoje yra veido kaulo įskilimų, o tai reiškia, kad kontaktas su ta vieta buvo. Jei toje vietoje, kur vaikas krito, buvo atsikišęs paviršius, nes išvadoje pažymėta, kad buvo kontaktas su kietu, buku, galimai atsikišusiu paviršiumi, tai nosis tokiu atveju galėjo ir nenukentėti. Jei tai būtų buvęs lygus paviršius, tai nosis yra atsikišęs paviršius ir ji turėtų nukentėti. Todėl smūgio galimybė nėra atmetama.

Kūno atvėsimas naujagimio mirčiai turėjo tokią įtaką, kad faktiškai pagreitino mirtį. Mirtis būtų įvykusi nuo galvos smegenų pabrinkimo, nes tokie požymiai objektyviai nustatyti, bet kadangi yra duomenys, kad kūdikis buvo išneštas į šaltą aplinką, buvo svarbu patikrinti, ar nebuvo atvėsimo požymių. Tam buvo ištirti plaučiai ir nustatytas specifinis požymis, tai yra bronchų epitelio užteršimas ir padengimas plėvele, o tai reiškia, kad buvo apsauginė reakcija nuo šalčio. Toks histologinis požymis būna tik dėl kūno atvėsimo ir galima teigti, kad tai tik pagreitino mirtį. Kūdikis vien dėl to galėjo mirti. Galima teigti, kad kūdikį mirtis ištiko nuo visumos elementų, tai yra nuo sužalojimo ir atšalimo. Tvirtina išvadą, kad yra ne daugiau kaip du trauminiai poveikiai ir kad buvo didesnė energija kontaktinio atsitrenkimo metu. Kūdikio mirties priežastis yra galvos sužalojimas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Apžiūrėjus kambarį name, iš kurio buvo pagrobta U. T., nustatyta, kad kambarys tvarkingas, grindų danga – sintetinė kiliminė, po ja yra dar trys sluoksniai kiliminės dangos. Virtuvėje kriauklėje – sudėti indai. Virtuvės kambarys – tvarkingas. Apžiūrint apylinkes netoli R. T. namo, apie 150 m atstumu nuo jo esančiame miške, krūmynuose, aptiktas pilvu į žemę padėtas kūdikio lavonas, apkrautas medžio lapais (t. 1, b. l. 8–21).

Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2011-11-04 naktį apie 2.00 val. buvo + 3,1 °C; apie 5.00 val. – + 3,9 °C oro temperatūra (t. 1, b. l. 23).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2011-11-04 protokolo nustatyta, kad B. B. pateikė policijos pareigūnui savo namuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, laikytus R. T. priklausančius daiktus: nešiojamąjį kompiuterį su OMNI CONNECT jungtimi, mobiliojo ryšio telefoną LD su „Pildyk“ kortele, skaitmeninį fotoaparatą „Samsung“, medžiaginį fotoaparato dėklą, juodos spalvos medžiaginę striukę, juodos spalvos rankinę (t. 1, b. l. 68).

Šie daiktai buvo apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiai R. T. (t. 1, b. l. 69–72; 75).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad 2011-11-09 parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas dviratis buvo apžiūrėtas ir gražintas R. T. (t. 1, b. l. 73–75).

Iš 2011-11-09 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos moteriškos kojinės, paimtos parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 159–160).

Iš 2012-03-06 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad VTMT Telšių poskyrio teismo medicinos ekspertas pateikė baltos spalvos rankšluostį, frotinį smėlynuką, baltus marškinėlius, kurie 2012-03-29 buvo apžiūrėti ( t. 1, b. l. 44, 45–46).

Iš 2011-11-04 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad B. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, kuris 2012-03-10 buvo apžiūrėtas (t. 1, b. l. 47, 48–49).

Iš VšĮ Plungės r. savivaldybės ligoninės pažymos nustatyta, kad buvo apžiūrėta B. B. (t. 1, b. l. 158).

Iš VŠĮ Plungės r. savivaldybės ligoninės pažymos nustatyta, kad buvo atliktas B. B. tyrimas dėl narkotikų vartojimo (t. 1, b. l. 157).

Iš 2012-04-17 daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. V. pateikė laiškus, kuriuos rašė kaltinamoji (t. 1, b. l. 109).

Iš 2012-04-17 daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad B. B. pateikė jai rašytus laiškus (t. 1, b. l. 154).

Iš pažymos nustatyta, kad B. B. psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose nėra įrašyta (t. 2, b. l.48).

Iš 2011-11-24 VTPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialistų išvados nustatyta, kad B. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę ( t. 2, b. l. 50–51).

Iš Teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. M 75/11(07) nustatyta, kad U. T. padaryti šie sužalojimai: kaukolės skliauto kaulų lūžiai, kaukolės skliauto kaulų įspaustiniai lūžiai su galvos kraujosruvomis, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei galvos smegenų sumušimu, kaukolės pamato kaulų minkštuose audiniuose lūžiai, lydimi galvos smegenų kietojo dangalo pažeidimų, galvos smegenų aptraiškymo (pakauškaulio) lūžiai su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nubrozdinimas apatinės lūpos pigmentiniame krašte, kraujosruva krūtinės ląstos priekinės sienos raumenyse kairėje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršiaus plotus, dėl keturių smūginių kontaktų poveikio bei vieno smūginio kontakto su neribotu plokščiu paviršiumi. Įspaustiniai kaukolės skliauto kaulų lūžiai, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Mirties priežastis – galvos sumušimas, besikomplikavęs galvos smegenų pabrinkimu, bendru kūno atvėsimu (t.1, b. l. 31–35).

Iš specialisto išvados Nr. KM01-75/11 (07) nustatyta, kad kaukolės skliauto kaulų lūžiai, schemoje pažymėti Nr. 1, Nr. 2, Nr. 5, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. l. 41–43).

Siekiant pašalinti kilusias abejones dėl šios specialisto išvados buvo paskirta komisinė teismo medicinos ekspertizė ir atliktas U. T. kūno ekshumavimas.

Iš ekspertizės akto Nr. EKM 44/ (129)/13 (01) nustatyta, kad U. T. mirties priežastis – viršugalvio sumušimas, pasireiškęs kaukolės skliauto kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, prisidėjus žemos temperatūros poveikiui.

U. T. nustatyti du galvos sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti iki kelių dešimčių minučių prieš mirtį. Nustatytas viršugalvio sumušimas, pasireiškęs kaukolės skliauto kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, dėl savo komplikacijų lėmė mirtį, galėjo būti padarytas kontaktuojant su plokščiu neribotu paviršiumi. Nustatytas veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs smulkiais veido odos nubrozdinimais, kairės pusės smilkinkaulio skruostinės ataugos, viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio lūžiais. Šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku, galimai atsikišusiu paviršiumi.

Galimybė, kad viršugalvio srities sumušimas galėjo būti padarytas kūdikiui suspurdėjus bei iškritus iš rankų ir atsitrenkus viršugalviu į grindis iš maždaug 1,5 m aukščio (kaip nurodo kaitinamoji B. B.), neatmetama. Taip pat neatmetama galimybė, kad veido kairės pusės sumušimą (išvados 2.2. punktas) U. T. galėjo patirti taip pat atsitrenkusi į kietą buką paviršių iškritusi iš kaltinamosios B. B. rankų, pastarajai pargriuvus bėgant mišku. Vien iš lūžio pobūdžio negalima nustatyti ar patvirtinti tikslių sužalojimo padarymo aplinkybių, tai yra negalima nustatyti traumavimo ketinimų – ar kūdikis buvo išmestas netyčia, ar prieš kūdikį buvo pavartotas tyčinis smurtas, pvz. kūdikio išmetimas iš rankų su pagreičiu. Taip pat, neturint atitinkamų patvirtintų bylos aplinkybių, negalima daryti išvados apie sužalojimo padarymą suduodant smūgius (t.3, b. l. 34–46).

Iš 2013-06-12 specialisto išvados Nr. MK 62/13 (01) nustatyta, kad U. T. kaukolės veidinėje dalyje nustatyti: kairio viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio kairio kampo ir smakro srities (suaugimo linijos), kairio smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžiai. Tikėtina, kad veidinės dalies kaulų lūžiai susiformavo dėl vieno trauminio poveikio – traumuojant apatinio žandikaulio kairįjį kampą ir kairįjį skruostą. U. T. kaukolės skliaute nustatytas skeveldrinis lūžis, padarytas plokščiu neribotu paviršiumi traumuojant dešinio momenkaulio užpakalinę dalį greta lambdos. Tikėtina, kad lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu. Taip pat nustatyti kaktikaulio dešinio žvyno ir dešinės akiduobinės plokštelės skilimai, kurie galėjo susiformuoti deformuojantis kaukolei dėl to paties trauminio poveikio į dešinį momenkaulį (t. 3, b. l. 47–54).

Iš 2011-11-24 specialisto išvados Nr. 95TPK nustatyta, kad nėra jokių duomenų, jog B. B. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenos, dėl kurios ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, todėl jai netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 50–51).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamosios kaltę.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamoji iš esmės vienodai nurodė įvykio aplinkybes. Aiškino, kad būdama girta ir paėmusi U. iš lovos ji ją laikė rankose, o ši suspurdėjo ir iškrito ant grindų. Kadangi mergaitė neverkė, ji pagalvojo, jog ši mirė, ir išsigandusi bėgo į lauką laikydama ją rankose. Miške ji suklupo ar vieną, ar du kartus ir išmetė mergaitę iš rankų. Paskui paliko ją po medžiu apdėjusi lapais. Daiktus pavogė norėdama inscenizuoti vagystę. Šie jos parodymai buvo nuoseklūs ir teisme ir teismas jais netikėti neturi pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys įrodymai.

Nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios buvo kilęs konfliktas ir tai kaltinamoji padarė tyčia iš pykčio. Pati nukentėjusioji patvirtina, kad jos nesusipyko išėjus kaltinamosios pakviestiems vaikinams, nes kaltinamoji dar pagamino jai vakarienę, jos pavalgė ir ji nuėjo miegoti, paprašiusi kaltinamosios, kuri dar sėdėjo prie kompiuterio, ją pažadinti, jeigu atsibustų duktė. Kaltinamoji neturėjo jokio motyvo tyčia nužudyti U. T.. Byloje apklausti liudytojai tvirtino, kad ji labai mylėjo vaikus. Nėra buvę tokių atvejų, kad ji prieš juos būtų smurtavusi. Teiginys, kad išgėrusi ji kartais būdavo agresyvi, neįrodo, kad agresyvumas buvo nukreiptas prieš vaikus. Tokių duomenų byloje nėra.

Paskyrus komisinę teismo medicinos ekspertizę, kuri buvo atlikta ekshumavus U. T. kūną, buvo padarytos kitokios specialistų išvados nei pirmojoje ekspertizėje, kurioje buvo nustatyta, kad sužalojimai padaryti dėl penkių smūginių kontaktų poveikio. Būtent pastarosios specialistų išvados patvirtino kaltinamosios parodymus, kuriuos ji davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apie tai, kad mergaitė buvo išmesta du kartus. Ekspertizės išvadoje nurodyta, jog „galimybė, kad viršugalvio srities sumušimas galėjo būti padarytas kūdikiui suspurdėjus bei iškritus iš rankų ir atsitrenkus viršugalviu į grindis iš maždaug 1,5 m aukščio (kaip nurodo kaitinamoji B. B.), neatmetama. Taip pat neatmetama galimybė, kad veido kairės pusės sumušimą (išvados 2.2. punktas) U. T. galėjo patirti taip pat atsitrenkusi į kietą buką paviršių iškritusi iš kaltinamosios B. B. rankų, pastarajai pargriuvus bėgant mišku. Vien iš lūžio pobūdžio negalima nustatyti ar patvirtinti tikslių sužalojimo padarymo aplinkybių, tai yra negalima nustatyti traumavimo ketinimų – ar kūdikis buvo išmestas netyčia, ar prieš kūdikį buvo pavartotas tyčinis smurtas, pvz. kūdikio išmetimas iš rankų su pagreičiu. Taip pat, neturint atitinkamų patvirtintų bylos aplinkybių, negalima daryti išvados apie sužalojimo padarymą suduodant smūgius“ (t.3, b. l. 34–46).

Byloje apklaustas specialistas gydytojas J. tvirtino, kad mažai tikėtina, jog tokie sužalojimai galėtų atsirasti vaiką išmetus iš rankų. Tačiau ekspertas R. patvirtino savo specialisto išvadas teigdamas, kad buvo didesnė energija kontaktinio atsitrenkimo metu. Tvirtino, jog atlikdamas tyrimą rėmėsi literatūra, kuri buvo, buvo atliekami eksperimentiniai tyrimai, todėl tokių atvejų pasitaikydavo. Sužalojimai, kurie yra galvoje, ištyrus kaukolę, o daktaras K. tyrė būtent kaukolės kaulus ir sužalojimus galvoje, paaiškinami dviem trauminiais poveikiais. Pirminis trauminis poveikis buvo į dešinę momens sritį ir tai buvo masyvus trauminis poveikis, nuo jo lūžo viršugalvio kaulai ir buvo sužeistos smegenys. Antras trauminis poveikis buvo į veido kairę pusę ir toje vietoje buvo nustatyti viršutinio ir apatinio žandikaulio įskilimai. Patvirtino savo išvados teiginius, kad „galimybė, kad viršugalvio srities sumušimas galėjo būti padarytas kūdikiui suspurdėjus bei iškritus iš rankų ir atsitrenkus viršugalviu į grindis iš maždaug 1,5 m aukščio (kaip nurodo kaltinamoji B. B.), neatmetama.“ Atsižvelgiant į kaltinamosios ūgį, į tai, kad ji įvykio metu buvo girta, ji galėjo vaiką laikyti tokiame aukštyje. Ekspertas nurodė, kad U. T. mirties priežastis – viršugalvio sumušimas, pasireiškęs kaukolės skliauto kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. Kūno atvėsimas turėjo tokią įtaką, jog faktiškai tik pagreitino U. T. mirtį, tačiau nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje, dėl kurio mergaitė mirė.

Įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, kolegija nustato, kad kaltinamoji neatsargiai atėmė gyvybę U. T..

Kadangi kaltinamoji B. B. 2011-11-04 naktį, apie 3–4 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), R. T. gyvenamajame name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, neatsargiai, nusikalstamai nerūpestingai paėmusi iš lovos U. T., gim. (duomenys neskelbtini), ją laikė rankose, dėl to pastarajai suspurdėjus ne mažiau kaip vieną kartą išmetė ją iš rankų ant neriboto plokščio paviršiaus, tai yra ant grindų, po to, neįsitikinusi kad U. T. yra negyva, išnešė ją į lauką ir laikydama ją rankose bei bėgdama mišku ne mažiau kaip vieną kartą nugriuvo ir išmetė ją iš rankų ant kietų bukų daiktų turinčių ribotų paviršių, tokiu būdu padarė U. T. viršugalvio sumušimą, pasireiškusį kaukolės skliauto kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį smulkiais veido odos nubrozdinimais, kairės pusės smilkinkaulio skruostinės ataugos, viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio lūžiais, ir paliko be pagalbos gulėti duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime esančiame miške, kur U. T. mirė dėl jai padaryto viršugalvio sumušimo, pasireiškusio kaukolės skliauto kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, o tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, dėl neatsargumo atėmė gyvybę U. T., jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 132 str. 1 d. perkvalifikuojant jos nusikalstamą veiką iš BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p.

Nusikaltimas padarytas nenusikalstamais veiksmais, neatitinkančiais visuotinai pripažintų atsargumo reikalavimų. Ji, paimdama vaiką ir laikydama jį rankose, turėjo užtikrinti jo saugumą. Tačiau to nepadarė, nes buvo neblaivi. Veikos atžvilgiu subjektyvinė pusė buvo neatsargumas, o pasekmių atžvilgiu – nusikalstamas nerūpestingumas. Kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikos gali žūti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvusi apdairesnė ir atsargesnė.

Tolesni jos veiksmai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su U. T. mirtimi, tačiau rodo jos požiūrį į visuotinai priimtas normas, požiūrį į žmogaus gyvybę ir socialines vertybes. Neįsitikinusi, kad vaikas miręs, užuot kvietusi pagalbą, ji išbėgo su vaiku ant rankų, kad galėtų jį paslėpti, ir tokiu būdu stengėsi išvengti teisingumo ir bausmės. Šiuo atveju jos prioritetas buvo ne vaiko gyvybė, o bausmės išvengimas. Šios aplinkybės ją apibūdina kaip asmenį.

Dėl padarytos vagystės kaltinamoji prisipažino visiškai. Jos kaltę patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas. Nukentėjusioji nurodė, kokie daiktai iš jos buvo pagrobti. Jie buvo surasti pas kaltinamąją ir jai sugrąžinti.

Kadangi kaltinamoji pagrobė svetimą turtą, nurodytą nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Nukentėjusiosios 16 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes jis pagrįstas.

Nukentėjusioji pareiškė 200 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji dėl dukters netekties patyrė didelių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta neatsargiais kaltinamosios veiksmais. Nukentėjusioji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimas padarytas nenusikalstamais kaltinamosios veiksmais, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios nukentėjusiajai 70 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteistinos ir liudytojų kelionės išlaidos.

Paskiriant bausmes kaltinamajai atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Padaryti neatsargus ir nesunkus tyčinis nusikaltimai. Padaryto neatsargaus nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė turėdama nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Charakterizuojama blogai. Jos elgesys neatsargaus gyvybės atėmimo metu rodo jos neigiamą požiūrį į visuotinai priimtas elgesio normas, požiūrį į žmogaus gyvybę. Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Jai skirtinos bausmės didesnės nei BK 132 str. 1 d. ir BK 178 str. 1 d. sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal BK 132 str. 1 d. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą bausmę – 4 m. laisvės atėmimo.

Remiantis BK 63 str. 9 d. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2012-08-29 nutartimi paskirta subendrinta 3 m laisvės atėmimo bausme, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nuosprendžiu paskirta 1m.10 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2013-10-21 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - 6 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmes iš dalies ar visiškai atliktas ankstesniais nuosprendžiais ir sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2011-11-04 iki 2014-06-30; nuo 2011-08-29 iki 2011-09-19;

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Nukentėjusiosios R. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, dėl turtinės žalos atlyginimo – tenkinti visiškai.

Iš B. B. R. T. priteisti 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 16 Lt turtinės žalos atlyginimo, bei valstybei 88,49 Lt liudytojų kelionės išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: U. T. smėlinuką, marškinėlius, frotinį rankšluostį grąžinti nukentėjusiajai; B. B. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ perduoti jos nurodytam asmeniui.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.