Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Jankausko, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. gynėjos advokatės Lidijos Blinkevičienės ir nuteistosios V. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 31 d. nuosprendį su jose nurodytais įskaitymais.

V. S. pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 14 MGL (700,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendį su juose nurodytais įskaitymais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. M. nuteista už tai, kad ji, turėdama bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį nuolat (sistemingai) tiek viena, tiek veikdama bendrininkų grupėje su V. S., vykdyti vagystes iš Panevėžio mieste esančių prekybos vietų ir iš to turėti turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2025 m. kovo 12 d. iš UAB „Pigu“, UAB „Kosmelita“, UAB „SPORTLAND LT“ tinklų parduotuvių pagrobė prekių už 1180,47 Eur, o būtent:

1.1. 2024 m. gruodžio 18 d., laikotarpiu nuo 14 val. 17 min. iki 14 val. 26 min., iš UAB ,,Pigu“ parduotuvės, esančios prekybos centre „Molas“, adresu Klaipėdos g. 143A, Panevėžys, pagrobė svetimą UAB ,,Pigu“ priklausantį 438,47 Eur vertės turtą – tualetinį vandenį ,,Dolce and Gabbana Light Blue“ 75,17 Eur vertės, kvapųjį vandenį ,,Yves Saint Laurent Black Opium'“ EDP 90 ml, 108,00 Eur vertės, tualetinį vandenį ,,Giorgio Armani Armani Code Homme“ EDT 75 ml, 2 vnt., bendros 176,80 Eur vertės, kvapųjį vandenį ,,Yves Saint Laurent Y“ EDP 60 ml, 78,50 Eur vertės;

1.2. tęsdama nusikalstamą veiką, R. M. 2025 m. vasario 6 d. apie 14 val. 29 min., iš UAB ,,Kosmelita“ parduotuvės ,,Eurokos“, esančios prekybos centre „RYO“, adresu Savitiškio g. 61, Panevėžys, pagrobė svetimą, UAB ,,Kosmelita“ priklausantį nedidelės 153,00 Eur vertės turtą – kvepalus ,,YSL Saint Laurent“ 90 ml.;

1.3. tęsdama nusikalstamą veiką, R. M. 2025 m. kovo 8 d. apie 14 val. 38 min. iš UAB ,,Kosmelita“ parduotuvės ,,Eurokos“, esančios prekybos centre „RYO“, adresu Savitiškio g. 61, Panevėžys, pagrobė svetimą, UAB ,,Kosmelita“ priklausantį 236,00 Eur vertės turtą – parfumuotą vandenį ,,Yves Saint Laurent Mon Paris Couture’’ 50 ml, 119,00 Eur vertės, parfumuotą vandenį ,,Yves Saint Laurent Black Opium’’ 50 ml, 117,00 Eur vertės;

1.4. tęsdama nusikalstamą veiką, R. M., veikdama bendrininkų grupėje su V. S., 2025 m. kovo 12 d. apie 15 val. 40 min., iš UAB ,,SPORTLAND LT“ parduotuvės ,,Sportsdirect“, esančios prekybos centre „Molas“, adresu Klaipėdos g. 143A, Panevėžys, pagrobė svetimą, UAB ,,SPORTLAND LT“ priklausantį 353,00 Eur vertės turtą – ,,Nike“ vyrišką bliuzoną, M dydžio, 100,00 Eur vertės, ,,Nike“ vyriškas kelnes, M dydžio, 85,00 Eur vertės, ,,Nike“ striukę, XXL dydžio, 68,00 Eur vertės, ,,Hugo Boss“ šortus, XL dydžio, 50,00 Eur vertės, ,,Hugo Boss“ šortus, M dydžio, 50,00 Eur vertės.

2. V. S. nuteista už tai, kad ji, turėdama bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį tiek viena, tiek veikdama bendrininkų grupėje su R. M., vykdyti vagystes iš Panevėžio mieste esančių prekybos vietų ir iš to turėti turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2025 m. kovo 12 d. iš UAB „Pigu“, UAB „SPORTLAND LT“ tinklų parduotuvių pagrobė prekių už 562,90 Eur, o būtent:

2.1. 2024 m. gruodžio 18 d., laikotarpiu nuo 14 val. 17 min. iki 14 val. 26 min., iš UAB ,,Pigu“ parduotuvės, esančios prekybos centre „Molas“, adresu Klaipėdos g. 143A, Panevėžys, pagrobė svetimą UAB ,,Pigu“ priklausantį 209,90 Eur vertės turtą – kvapųjį vandenį ,,Carolina Herrera Very Good Girl Glam“ EDP 80 ml, 111,00 Eur vertės ir kvapųjį vandenį ,,Dior Sauvage“ EDP 60 ml, 98,90 Eur vertės;

2.2. tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. S., veikdama bendrininkų grupėje su R. M., 2025 m. kovo 12 d. apie 15 val. 40 min., iš UAB ,,SPORTLAND LT“ parduotuvės ,,Sportsdirect“, esančios prekybos centre „Molas“, adresu Klaipėdos g. 143A, Panevėžys, pagrobė svetimą, UAB ,,SPORTLAND LT“ priklausantį 353,00 Eur vertės turtą – ,,Nike“ vyrišką bliuzoną, M dydžio, 100,00 Eur vertės, ,,Nike“ vyriškas kelnes, M dydžio, 85,00 Eur vertės, ,,Nike“ striukę, XXL dydžio, 68,00 Eur vertės, ,,Hugo Boss“ šortus, XL dydžio, 50,00 Eur vertės, ,,Hugo Boss“ šortus, M dydžio, 50,00 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nuteistųjų R. M. ir V. S. vagystės iš įvairių parduotuvių epizodus kvalifikavo kaip tęstinį nusikaltimą ir paskyrė joms teisingas bausmes.

Dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. M. pagal pirminį kaltinimą buvo kaltinama keturių atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (viena veika) ir BK 178 straipsnio 5 dalyje (trys veikos) padarymu, o V. S. dviejų atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu. 2025 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo patikslinimo, pagal kurį R. M. buvo kaltinama vienos tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu, V. S. taip pat buvo kaltinama vienos tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismo protokoline nutartimi prašymas buvo priimtas, kaltinamosios informuotos apie kaltinimo pakeitimą, jo esmę ir apie tai, kad teismas nagrinės bylą pagal pirminį ir patikslintą kaltinimus. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą, atsižvelgęs į R. M. ir V. S. pagrobto turto vertę, kvalifikavo jų abiejų veiksmus kaip tęstines nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tokią išvadą teismas išsamiai motyvavo susiformavusia kaltininkių vieninga tyčia vogti paklausias prekes, kuri grindžiama neilgu laiko tarpu, per kurį buvo atlikti neteisėti veiksmai, nusikalstamų veiksmų sistemingumu ir tapatumu, pagrobtų daiktų pobūdžiu ir kt. Su šiais nuosprendyje pateiktais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Išvadą, kad R. M. atskirus nusikalstamus veiksmus jungia bendras sumanymas, teismas grindė teisiniu reglamentavimu (BK 63 straipsnio 10 dalimi), nuosprendyje aptarta kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023) ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių analize. Teismas įvertino tai, kad R. M. nusikalstamas veikas padarė per neilgą laiko tarpą (mažiau nei tris mėnesius), per 4 kartus iš parduotuvių pavogė paklausias, lengvai parduodamas prekes – kvepalus, vardinius drabužius. Vagystes vykdė sistemingai, visos vagystės įvykdytos iš parduotuvių, esančių R. M. gyvenamojoje vietoje – Panevėžio mieste. R. M. veikų darymo laikotarpiu niekur nedirbo, jokių legalių pajamų neturėjo, teismo posėdžio metu prisipažino, kad pavogtas prekes parduodavo, iš to pragyveno. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad R. M. daug kartų teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, daug kartų bausta administracine tvarka už smulkias vagystes.

12. Taigi, byloje nustatytomis veikų padarymo aplinkybėmis, pagrobtų daiktų pobūdžiu, ankstesniais teistumais ir baustumais teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstami veiksmai ir iš jų gautos pajamos buvo nedirbančios R. M. pragyvenimo šaltinis ir kiekvieną vagystę iš parduotuvės jungė bendras nuteistosios sumanymas tokiu būdu pastoviai gauti pragyvenimui lėšų. Tuo pačiu paneigtas gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad R. M., padariusi vieną nusikalstamą veiką, manė daugiau nusikalstamų veikų nebedarysianti.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pradiniame kaltinime, tiek pakeistame kaltinime nuteistosios R. M. ir V. S. buvo kaltinamos, kad iš UAB ,,Pigu“' parduotuvės vogė bendrininkaudamos ir jų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal bendrą pagrobtų daiktų vertę. Tačiau teismas skundžiamo nuosprendžio 36 punkte motyvuotai paneigė nuteistųjų bendrą dalyvavimą nusikaltime, įvertinęs byloje esančius įrodymus: nuteistųjų parodymus, kad jokio susitarimo tarp jų bendrai grobti prekes iš UAB ,,Pigu“ parduotuvės nebuvo; UAB ,,Pigu“ pateiktus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kad į parduotuvę V. S. ir R. M. įėjo atskirai, vaikščiojo ir prekes rinkosi taip pat atskirai, jokio tarpusavio bendravimo ar kitokių veiksmų, kurie rodytų, kad nusikalstamai veikai padaryti sujungiamos abiejų nuteistųjų pastangos, neužfiksuota. Nesant įrodymų, kad V. S. ir R. M. bendrininkavo pagrobiant svetimą UAB ,,Pigu“ priklausantį turtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltininkės veikė atskirai, t.y. V. S. 2024 m. gruodžio 18 d., laikotarpiu nuo 14 val. 17 min. iki 14 val. 26 min. iš UAB ,,Pigu“ parduotuvės pagrobė svetimą UAB ,,Pigu“ priklausantį turtą – kvapųjį vandenį ,,Carolina Herrera Very Good Girl Glam“ EDP 80 ml, 111,00 Eur vertės ir kvapųjį vandenį ,,Dior Sauvage“ EDP 60 ml, 98,90 Eur vertės, viso pagrobė turto už 209,90 Eur; R. M. 2024 m. gruodžio 18 d., laikotarpiu nuo 14 val. 17 min. iki 14 val. 26 min. iš UAB ,,Pigu“ parduotuvės pagrobė svetimą UAB ,,Pigu“ priklausantį turtą – tualetinį vandenį ,,Dolce and Gabbana Light Blue“ , 75,17 Eur vertės, kvapųjį vandenį ,,Yves Saint Laurent Black Opium“ EDP 90 ml, 108 Eur vertės, tualetinį vandenį ,,Giorgio Armani Armani Code Homme“ EDT 75 ml, 2 vnt., bendros 176,80 Eur vertės, kvapųjį vandenį ,,Yves Saint Laurent Y“ EDP 60 ml, 78,50 Eur vertės, viso pagrobė turto už 438,47 Eur.

16. V. S. apeliaciniame skunde pateikia pagrobto turto vertės skaičiavimus, kurie yra svarbūs nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui. Jos manymu, teismas turėjo vadovaujantis BK 190 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 946 bei 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1095 nustatytais baziniais socialinės išmokos dydžiais.

17. Su nuteistosios apeliaciniame skunde pateikiamu pagrobtų daiktų vertės skaičiavimu teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra eurais išreiškiamas rodiklis, taikomas kvalifikuojant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus bei apibrėžiant ir apskaičiuojant bausmių ir nuobaudų dydžius. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Taigi, teisės aktuose reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, o ne baziniam socialinės išmokos dydžiui, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimu (2017-08-30 Nr. 707), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Taigi, kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas yra aktualus bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuriuo ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistųjų pagrobtų daiktų vertes. Nustačius, kad V. S. tiek vienos, tiek bendrininkų grupėje su R. M. padarytos vagystės iš parduotuvių yra vienos tęstinės veikos epizodai, o pagrobtų daiktų vertė iš UAB ,,Pigu“ parduotuvės ir UAB ,,Kosmelita“ parduotuvės ,,Eurokos“ yra 562,90 eurų, kuri viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, teismas teisingai jos veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

18. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendyje pateikiamas tęstinio nusikaltimo epizodo UAB ,,SPORTLAND LT“ parduotuvėje ,,Sportsdirect“ aprašymas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Šiame epizode R. M. ir V. S. veikė bendrininkų grupėje. Pagal suformuotą teismų praktiką, tokiais atvejais, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašomojoje (nustatomojoje) nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-126-511/2019 ir kt.). Šiuo atveju skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje bendrininkių padarytos veikos aprašytos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienai bendrininkei atskirai, o ne apjungiant juos į vieną bendrą visumą. Toks veikos aprašymas neatitinka pirmiau paminėtos teismų praktikos ir nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumas nėra esminis ir nesuteikia pagrindo jį keisti.

Dėl bausmių

19. Nuteistosios R. M. gynėja advokatė Lidija Blinkevičienė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi ir prašo pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

20. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025).

21. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad R. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra ir pateikė išsamius argumentus kodėl jos dalinį prisipažinimą ir gailėjimąsi laiko deklaratyviais. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. viso proceso metu siekė švelninti savo padėtį dalyje dėl bendrininkavimo kartu su V. S., tuo pačiu siekė padėti V. S.. Atkreipė dėmesį į tai, kad nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, daro sistemingai, savo elgesio nekeičia, nededa jokių pastangų atlyginti padarytų žalų.

22. Teisėjų kolegija pritaria tokiems teismo argumentams, kuriais daroma išvada, kad R. M. prisipažinimas ir gailėjimasis tėra formalus ir negali būti laikomas nuoširdžiu, nes ji nevertina kritiškai savo elgesio ir nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas, nors iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių ankstesnių nuosprendžių matyti, kad ji kiekvieną kartą teisiama prisipažindavo padariusi nusikalstamas veikas ir teigdavo, jog nuoširdžiai gailisi. Tokia nuteistosios pozicija vertintina tik kaip siekis švelninti baudžiamąją atsakomybę.

23. Nuteistosios R. M. gynėja advokatė Lidija Blinkevičienė prašo skirtą laisvės atėmimo bausmę keisti į areštą, o V. S. prašo jai skirtą laisvės atėmimo bausmę keisti į baudą.

24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje teismo pateiktais bausmių skyrimo motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostata, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

25. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta bausmė aiškiai per griežta.

26. Už nuteistųjų R. M. ir V. S. padarytus nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, įstatymas numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

27. Nuteistosios sistemingai daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus nuosavybei, skirtomis bausmėmis, tame tarpe ir areštu, BPK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai pasiekti nebuvo, todėl teismas pagrįstai parinko joms griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

28. R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdama recidyviste, dalį veikos padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (veikos pavojingumą, tęstinumo laikotarpį, pagrobto turto vertę, sistemingą analogiškų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes), paskyrė R. M. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą pateikti nuteistosios R. M. dokumentai apie sumokėtas baudas už administracinius nusižengimus, nepaneigia paskirtos laisvės atėmimo bausmės būtinimo, dėl to nustatyti trumpesnį paskirtos laisvės atėmimo terminą taip pat nėra pagrindo.

29. Bendrindamas šią bausmę pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis daliniu sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, teismas įstatymo nepažeidė, o paskirta galutinė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

30. V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad dalį veikos padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Individualizuodamas V. S. laisvės atėmimo bausmę, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į nusikaltimą ir nuteistąją apibūdinančias aplinkybes (padarė vieną nesunkų nusikaltimą, sistemingai teisiama ir baudžiama administracine tvarka už neteisėtas veikas nuosavybei, skirtų baudų nemoka, šiuo metu dirba) ir paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri negali būti laikoma aiškiai per griežta.

31. Subendrinęs šią bausmę BK 63 straipsnio 3, 4, 9 dalyse numatyta tvarka su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 90 parų areštu ir 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda, teismas įstatymo nepažeidė, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams ir 14 MGL (700 Eur) yra teisinga ir švelninti jos nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė 2025 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. APD-2025-14569, patvirtinančią, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėja advokatė Lidija Blinkevičienė teikė teisinę pagalbą nuteistajai R. M. ir teisinės pagalbos išlaidos sudaro 175,00 Eur. Taip pat Tarnyba pateikė 2025 m. gruodžio 30 d. pažymą Nr. APD-2025-14569, patvirtinančią, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Kęstutis Galvičius teikė teisinę pagalbą nuteistajai V. S. ir teisinės pagalbos išlaidos sudaro 100,00 Eur.

33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistųjų R. M. ir V. S. gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistųjų, kurioms gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl Tarnybos prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistosios R. M. gynėjos advokatės Lidijos Blinkevičienės ir nuteistosios V. S. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.