Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Palūstrė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų BUAB „Baltic master“, UAB „Palūstrė“, UAB „Oktavija“, UAB „JK Elektronika“, UAB „Vitrina“, K. Č., S. K. ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl teisinio santykio nutraukimo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. M.,

Ieškovai BUAB „Baltic master“, UAB „Palūstrė“, UAB „Oktavija“, UAB „JK Elektronika“, UAB „Vitrina“, K. Č., S. K. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė panaikinti UAB „Baltic master“ prievolę mokėti UAB „Naujamiesčio būstas“ už balkonų atstatymo darbus name (duomenys neskelbtini) ir priteisti sumokėtus pinigus – 2810,01 EUR; panaikinti BUAB „Palūstrė“ prievolę mokėti UAB „Naujamiesčio būstas“ už balkonų atstatymo darbus name (duomenys neskelbtini) – 607,81 EUR; panaikinti UAB „Oktavija“ prievolę mokėti UAB „Naujamiesčio būstas“ už balkonų atstatymo darbus name (duomenys neskelbtini) – 2045,08 EUR; panaikinti UAB „JK Elektronika“ prievolę mokėti UAB „Naujamiesčio būstas“ už balkonų atstatymo darbus name (duomenys neskelbtini) – 885,06 EUR; panaikinti UAB „Vitrina“ prievolę mokėti UAB „Naujamiesčio būstas“ už balkonų atstatymo (duomenys neskelbtini) – 1329,42 EUR; panaikinti S. K. prievolę mokėti UAB „Naujamiesčio būstas“ už balkonų atstatymo darbus name (duomenys neskelbtini) – 663,60 EUR; panaikinti K. Č. prievolę mokėti UAB „Naujamiesčio būstas“ už balkonų atstatymo darbus name (duomenys neskelbtini) – 933,52 EUR ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atitinkamų butų ir patalpų savininkai, atsakovas yra namo administratorius. Pažymėjo, jog atsakovas minėtame name atliko balkonų rekonstrukciją ir kapitalinį remontą, dėl kurio ieškovai nėra davę sutikimo, šiuo klausimu nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Laikantis CK 4.83 str. 4 d. nuostatų, ieškovai neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davę sutikimo. Atsakovas neatliko statinio ekspertizės, kuri buvo reikalinga atsakyti į klausimą ar būtina balkonus nugriauti ir po to atstatyti ar pakanka sustriprinančio remonto darbų. Statinio ekspertizės ir savininkų sutikimo dėl remonto darbų nebuvimas yra du pagrindai šalinantys sutikimo dėl remonto darbų nedavusių asmenų prievolę atlyginti turto administratoriaus turėtas išlaidas. Ieškovai nesinaudoja balkonais, už kurių rekonstrukciją yra prašoma apmokėjimo. CK 4.81 str. pagrindu yra nustatyta naudojimosi balkonais tvarka, kuri įregistruota viešame registre. Ieškovų nuomone, balkonai nėra bendro naudojimo objektai, todėl už atliktus darbus turėtų mokėti asmenys, kuriems balkonai priklauso ir kurie naudojasi rekonstruotais balkonais.

Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai reikalaudami priteisti pinigų sumas, nepateikia mokėjimų nurodymų, pagrindžiančių, kokias sumas yra sumokėję už atliktus remonto darbus. Atkreipė dėmesį į prieštaringus ieškinio argumentus, jog viena vertus ieškovai įrodinėja, jog balkonų konstrukcijos nėra bendroji dalinė butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, kita vertus kelia klausimą ir įrodinėja, jog balkonai nebuvo avarinės būklės. Atsakovas nurodo, jog laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų privalomųjų darbų atlikimui, būtų ir kitų patalpų savininkų informavimui, todėl konstatuoti atsakovo neveikimą ar neteisėtą veikimą nėra pagrindo. Konstrukcijos kaip bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės konstrukcijos laikytini bendrąja daline visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe, todėl mokestis už remontą buvo pagrįstai paskaičiuotas visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai užimamam plotui ir jiems kyla pareiga už minėtus darbus sumokėti. Atsakovas pažymėjo, jog įgaliotos savivaldybės institucijų aktais, konstatuota, jog pastatas neatitinka esminių statinių reikalavimų ir būtina nedelsiant likviduoti balkonų galimai avarinę būklę, tai buvo pakankamas pagrindas privalomų remonto darbų atlikimui. Atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą organizuoti avarinės būklės požymių turinčių balkonų remonto darbus. Remiantis Vilniaus miesto administravimo nuostatų 6.1 p. administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų ir tam butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nėra būtinas. Ieškovai nepagrįstai remiasi Pastato administravimo sutarčių 2.1.5 p. bei CK 4.75 str. 1 d. atsakovas, organizuodamas balkonų remonto darbų atlikimą, tinkamai laikėsi ir kitų teisės aktais nustatytų pareigų – informavimo pareigos. Taigi, esant tinkamai organizuotiems ir atliktiems darbams, butų ir kitų patalpų savininkai privalo laikytis CK 4.82 str. 3 d. numatytos pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas.

Vilnius miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog balkonai yra priskirtini kitoms daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijoms ir yra bendrojo naudojimo objektai (DNSBĮ 2 str. 5 d., 2013 m. gegužės 6 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. NB-13-000029). Atmetė ieškovų argumentus, jog balkonai priskirtini konkrečių butų savininkams, todėl negali būti bendrojo naudojimo objektais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog daugiabučio namo balkonų kapitalinis remontas priskirtinas prie gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų, t.y. prie reikalavimų išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas, sprendė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sutikimų dėl šių išlaidų nereikėjo. Konstatavo, jog buvo atliktas tam tikras viso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, kaip jis apibrėžiamas CK 4.82 str. 1 d., remontas ir jis buvo būtinas šio turto išsaugojimui. Administruoti šį turtą ir rūpintis, kad jis atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus yra atsakovo pareiga. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai, organizuojant ieškovams ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, neatitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kapitalinį remontą, neprieštaravo jo, kaip administratoriaus, pareigoms, buvo nukreipti teisės aktuose įtvirtinto administratoriaus pagrindinio uždavinio įgyvendinimui, atitiko apdairumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis, Administravimo nuostatų 5, 6, 8 punktai). Sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ieškovų prievolę mokėti atsakovui už balkonų remonto darbus bei grąžinti jau sumokėtus pinigus, todėl ieškinio netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Palūstrė“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad ginčo balkonai yra viso gyvenamojo namo bendro naudojimo objektai. Bendro naudojimo patalpomis laikomos tos patalpos, kurios nepriklauso atskiriems patalpų savininkams. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktą, jog į ginčo balkonus galima patekti iš bendro naudojimo patalpų. Į balkonus yra patenkama iš koridorių, kurie yra privatizuoti ir priklauso konkrečiuose aukštuose butus ar kitas patalpas nuosavybės teise valdantiems asmenims. Į balkonus vedančių koridorių bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra registruota viešame registre, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo teigti, jog ginčo balkonais ieškovai nesinaudoja laisva valia. Namo balkonai yra natūralus namo koridorių tęsinys, todėl koridorių ir balkonų santykis turi būti laikomas pagrindinio daikto ir priklausinio teisiniu santykiu. Būtent tie asmenys, kurie turi nuosavybės teisę ir faktiškai naudojasi balkonais turi apmokėti už balkonų rekonstrukciją. Atsakovo į bylą pateiktas bendro naudojimo objektų sąrašas negali būti laikomas šioje byloje įrodymu, nes bylos medžiaga įrodo, jog balkonai yra ne visų namo savininkų, o atskiruose aukštuose gyvenančių savininkų grupių naudojimo objektais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai UAB „Baltic master“, UAB „Oktavija“, UAB „JK Elektronika“, S. K., UAB „Vitrina“, K. Č. prisidėjo prie apeliacinio skundo, su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ atliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti galioti pilna apimtimi. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo balkonai nėra bendro naudojimo objektai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2013 m. gegužės 6 d. daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NB-13-000029, kuriame nustatyta, kad bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos susiję su butais nuo Nr. 1 iki Nr. 126 bei devyniomis patalpomis. Balkonų susietumą su butais įrodo ieškovų pateikti VĮ Registrų centras daugiabučio gyvenamojo namo kadastro ir registro brėžiniai, kuriuose pavaizduota, kad balkonai yra kiekviename aukšte iš abiejų namo šonų, įėjimai į balkonus yra iš atitinkamo aukšto bendros namo laiptinės ir jie nėra priskirti atskiriems butams ar patalpoms. Nei ieškovai, nei trečiasis asmuo nekėlė reikalavimo pripažinti bendrojo naudojimo objektų aprašą neteisėtu, todėl jis yra laikomas galiojančiu, kol nebus panaikintas. Apelianto pozicija paremta CK 4.19 str. yra klaidinanti ir nepagrįsta. Pagrindinės namo konstrukcijos pagal CK 4.82 str. 1 d. bei DNSBĮ 2 str. 15 d. yra laikytinos bendrąja daline visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Aplinkybė, kad apeliantas nesinaudoja balkonais neturi įtakos jo, kaip bendraturčio pareigai apmokėti remonto darbus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovų – butų ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkų pareigos sumokėti atsakovui – namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriui, už atliktus balkono remonto darbus.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog ginčo balkonai yra bendro naudojimo objektai. Apelianto teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neteisinga, kadangi ieškovai negali laisva valia naudotis ginčo balkonais, patekimas į juos galiamas per koridorius, kurie yra privatizuoti ir priklauso konkrečiuose aukštuose butus ar kitas patalpas nuosavybės teise valdantiems asmenims. Ginčo balkonai, apelianto vertinimu, šiuo atveju yra natūralus koridoriaus tęsinys ir turėtų būti laikomi jų priklausiniais (CK 4.19 str.), todėl už balkonų konstrukciją turėtų mokėti asmenys, kurie turi nuosavybės teisę ir faktiškai naudojasi balkonais.

Kolegija nesutikdama su šiais argumentais, pažymi, jog kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymas. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų remonto atlikimo metu galiojusi minėto įstatymo 2 str. 15 d. 1 p. redakcija numatė, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai). Atsižvelgiant į šį įstatyminį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos yra laikytini bendro naudojimo objektais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir atsakovo į bylą pateiktu 2013-05-06 daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu Nr. NB-13-000029 (t.2, b. l. 29-35), iš kurio matyti jog bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų, lodžijų išorinės konstrukcijos, priskirtini bendrosioms namo konstrukcijoms ir yra susiję su butais nuo Nr. 1 iki Nr. 126 bei kitomis devyniomis patalpomis. Šis dokumentas yra parengtas pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą. Tuo tarpu apeliantas, įrodinėdamas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šiuo bendrojo naudojimo objektų aprašu, nepateikė įrodymų, leidžiančiu abejoti šio dokumento tikrumu ir pagrįstumu.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Šiuo atveju apeliantas, teigdamas, jog į butus patenkama iš koridorių, kurie yra privatizuoti ir priklauso konkretiems asmenims nepateikė įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius. Priešingai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš byloje esančių registrų centro brėžinių matyti, jog ginčo balkonai yra įrengti kiekviename namo aukšte iš abiejų namo šonų. Tuo tarpu aplinkybė ar į balkonus patenkama iš atitinkamo aukšto bendros namo laiptinės laiptinių ar per atitinkamo aukšto koridorių, nekeičia fakto, kad balkonai yra bendro naudojimo objektai, kadangi skirtingai nei nurodo apeliantas byloje nėra įrodymų, kad namo koridoriai ar balkonai yra priskirti atskiriems butams ar patalpoms. Apelianto argumentai, jog remonto išlaidas turi padengti asmenys, kurie naudojasi ginčo balkonais taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi bendrajai taisyklei, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikyti, yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-7-515/2009).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai vertino bylos įrodymus, tinkamai taikė bendrosios dalinės butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės turėtojų teises ir pareigas reguliuojančias teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.). Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.