Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-1123/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-10
Bylos Nr.
1-64-1123/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
K. R.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-1123/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31259-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajai K. R.,jos gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu K. R., padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams bei nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1890 Eur – konfiskavimą valstybės naudai),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. būdama neblaivi vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: ji, 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,31 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinam oji K. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinama. Ji atsimena tik tai, kad sėdėjo automobilyje. Neatsimena, kad vairavo, tačiau jei yra liudytojai, kurie matė, kad ji vairavo, tai reiškia, kad vairavo. Kaltinime nurodytoje vietoje ji buvo, lankė mamą. Ji norėjo automobilyje klausytis muzikos, automobilyje taip pat vartojo alkoholį, gėrė brendį. Automobilis „Audi A6“, 2002 m. gamybos. Po skyrybų šis automobilis atiteko jai, nors automobilio nuosavybė užrašyta vyrui, bet skyrybų sutartyje parašyta, kad automobilis priklauso jai, skyrybų dokumentai įsiteisėję. Kai policija atvažiavo, ji sėdėjo automobilyje ir nieko blogo nedarė. Jai buvo nustatytas 3,51 promilės girtumas. Ji apgirsta ir nuo taurės šampano, tą dieną buvo išgėrusi 200-300 g. Gėrė namuose, su mama, po to mama nuėjo pas vyrą, o jai (K. R.) kažko gal trūko ir ji išvažiavo. Ji (K. R.) važiavo automobiliu, bet neatsimena, kur ir kaip. Alkoholį ji vartojo su mama namie, prieš sėsdama automobilyje, paskui vartojo ir automobilyje, bet nelabai atsimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Ji yra susipažinusi su bylos medžiaga, kai buvo pas tyrėją, žino, kokie asmenys matė, kaip ji vairavo. Ji vairavo išgėrusi, kiti tai matė. Savo poelgį ji vertina blogai. Ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Paskirtos baudos sumos nesumokėjo, nes tuo metu nedirbo, pradėjo su draugu gyventi ir jis ją išlaikė. pradėjo dirbti tik nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, jos atlyginimas apie 1000 eurų į rankas, taip pat ji turi kitų įsipareigojimų dėl vyro kaltės. Už būstą nemoka, bet turi kreditinių įsipareigojimų 250-300 Eur, viena moka įmokas ir dar liko mokėti apie vienerius metus. Ji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pasielgė kvailai, ji nežino, ką tada galvojo, atsisėdo už vairo, nors neturėjo teisės vairuoti, prašydavo mamos draugo pavežti.

Kadangi kaltinamoji K. R. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaltinamoji K. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku buvo nurodytu adresu, sėdėjo savo automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie savo nuosavo namo kiemo. Automobilis priklauso jos buvusiam vyrui, tačiau ji yra jo valdytoja. Kadangi teisme yra nagrinėjama byla dėl identiškos veikos ir jai yra sustabdyta teisė vairuoti motorines transporto priemones, todėl, nepažeisdama kardomosios priemonės, vairuoti negalėjo. Apie 19 val. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus su drauge ir mama. Kiek vėliau įlipo į savo minėtą automobilį, kadangi namie nerūkė, manė parūkys jame ir tuo pačiu pasiklausys muzikos. Tą darė būdama vairuotojo vietoje. Ar buvo įkišus raktelius – nepamena, tačiau turbūt, kadangi jei rakteliai būna neįkišti – negroja muzika. Po keliolikos minučių atvyko pareigūnai. Ar buvo lauke, ar automobilyje, vairuotojo vietoje – atsakyti negali, nes neprisimena. Pareigūnai patikrino jos blaivumą ir ją sulaikė. Ji nėra priklausoma nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, negydyta nuo jų. Psichinių ligų neturi ir negydyta nuo jų (1 t., b. l. 83-85).

Liudytoja B. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d., važiuodama namo (duomenys neskelbtini), apie 21.20 val. pamatė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo prieš ją. Automobilis nuvažiavo nuo kelio į dešinę, į kelkraštį. Staigiai stabdė bei važiavo į priešais važiuojančius automobilius, todėl jai kilo įtarimas, jog vairuotojas galimai neblaivus. Pradėjo sekti automobilį, kad nepasišalintų. Šalia esanti moteris iškvietė pareigūnus, kadangi jos telefonas išsikrovė beskambinant BPC. Automobilis užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos (žmonių nebuvo). Vėliau nusuko į kiemą, kurio adreso nepamena, bet, kaip vėliau paaiškėjo, vairuotoja ten gyvena. Būtent ten ir privažiavo pareigūnai. Ji nematė, kad vairuotoja vartotų alkoholį. Atvažiavus pareigūnams vairuotoja išlipo iš automobilio. Kitų žmonių tame „Audi“ automobilyje nebuvo (1 t., b. l. 33-34).

Liudytoja J. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad važiuodama (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „Audi“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) Jis važiavo tai į vieną pusę, tai į kitą, paskui prie kebabinės užvažiavo ant pėsčiųjų tako ir staigiai į priešingą eismo juostą, tuomet ji (J. D.) skambino į BPC ir pasakė, kad tokia situacija. Tuo metu bandė signalizuoti automobilio garsu, bet vairuotojas nekreipė dėmesio. Tuo metu nematė, kas vairavo automobilį. Vairuotojas suko į (duomenys neskelbtini) pusę, važiavo priešinga eismo puse, vos nesusidūrė su mikroautobusiuku. Pasuko į dešinę, sustojo kieme. Ji (J. D.) užstatė savo automobilį, kad vairuotoja nepabėgtų iki kol atvažiuos pareigūnai. Iki kol atvažiavo policija, vairuotoja sėdėjo viena automobilyje. Nuo to laiko, kai vairuotoją pamatė, ji alkoholio nevartojo (1 t., b. l. 38-39).

2022 m. rugpjūčio 17 d. V. Š. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.00 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį neadekvačiai, šokinėjantį per perėjos bordiūrus. Prie „Viados“ degalinės sustabdė tą automobilį, jį vairavo mergina, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Įkalbėjo ją išlipti iš automobilio, bet jam grįžus paimti telefoną skambinti policijai, ji sėdo ir išvažiavo. Važiuodamas iš paskos ir bendraudamas su policija, pranešinėjo, kur juda mergina, o po to pametė ją (1 t., b. l. 30).

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 21 val., dirbdamas su specialistu D. K., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja galimai neblaivi. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) prie namo stovėjo automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo sėdėjo K. R., nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, taip pat prie minėto automobilio buvo dvi liudininkės, kurios nurodė, kad minėta vairuotoja neadekvačiai vairavo automobilį ir, iki jiems atvykstant, niekur iš jų akiračio nebuvo dingusi, alkoholio nevartojo, tik sėdėjo automobilyje ir laukė. Patikrinus K. R. neblaivumą, pirmu pūtimu nustatyta 3,51, o antru – 3,31 promilių girtumas (1 t., b. l. 42-43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skriaus 1-ojo poskyrio Specialisto D. K. 2022 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.04 val., dirbant su specialistu R. V., gavo pranešimą, kad Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja galimai neblaivi. Jiems bevažiuojant buvo pranešinėjama automobilio važiavimo kryptis. Paskutinį kartą pranešta, kad automobilis „Audi“ pasuko (duomenys neskelbtini) prie angarų. Jiems atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko liudininkai, kurie savo automobiliais buvo užblokavę kelią automobiliui „Audi“. Jiems priėjus prie automobilio „Audi“, prie vairo sėdėjo K. R., nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas. Pirmu tikrinimu alkotesteriu buvo nustatytas 3,51 promilių girtumas. Neblaivios vairuotojos vairavimo faktą liudijo liudininkai B. S., J. D. ir V. Š.. Pabendravus su NVRS budėtoju, automobilis buvo perduotas savininkui, o K. R. buvo pristatyta į VPK, nes metų bėgyje antrą kartą pagauta neblaivi (1 t., b. l. 16).

2022 m. rugpjūčio 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad K. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad ji eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, atliktus neblaivumo patikrinimą alkotesteriu Draeger Alcotest 6810 Nr. ARBL-C761, patikros Nr. 1709987, pirmo tikrinimo metu 2022 m. rugpjūčio 17 d., 21.26 val. K. R. buvo nustatytas 3,51 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 21.41 val. jai buvo nustatytas 3,31 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais K. R. sutiko (1 t., b. l. 18). Alkoholio kiekio matuoklio Draerger Alcotest 6810 Nr. ARBL-0761 rodmenyse užfiksuoti analogiški K. R. neblaivumo patikrinimo rezultatai tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 19-20). 2022 m. gegužės 18 d. patikros sertifikate Nr. 1709987 užfiksuota, kad alkotesteris Draeger Alcotest 6810 Nr. ARBL-0761 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo įvykio metu (iki 2022 m. lapkričio 18 d.) (1 t., b. l. 21).

VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra V. R. (1 t., b. l. 28).

VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „Audi A6 2.5 TDI“, 2002 metų gamybos, kaina Lietuvoje 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo 1860 eurų su PVM (b. l. 29).

Iš byloje pateikto Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo sprendimu nutraukta K. R. ir V. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Iš sprendimo 11.1 punkto matyti, kad K. R. asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas V. R. vardu (b. l. 60-61).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino K. R. pareikštą kaltinimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apklausta teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji K. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną ji buvo kaltinime nurodytoje vietoje, lankė mamą, kartu vartojo alkoholį, po to atsisėdo į jai priklausantį automobilį „Audi A6“ klausytis muzikos, automobilyje taip pat vartojo alkoholį. Po to minėtu automobiliu išvažiavo, bet neatsimena, kur važiavo ir kaip. Ji vairavo išgėrusi, žino, kad tai matė kiti asmenys, jeigu jie nurodė, kad ji vairavo, reiškia, kad vairavo. Kai policija atvažiavo, ji sėdėjo automobilyje, jai buvo nustatytas 3,51 promilės girtumas. Tai, kad K. R. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore buvo nustatyta didesnė nei 1,51 promilių etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų B. S., J. D. ir R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, V. Š. rašytinis paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys bei kita bylos rašytinė medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad K. R. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tačiau tiek iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto, tiek iš alkotesterio rodmenų kvitų matyti, jog 3,51 prom. girtumas K. R. buvo nustatytas pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu 21.26 val., o pakartotinai atlikto tikrinimo metu 21.41 val. buvo nustatytas 3,31 prom. girtumas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (nuo 2022 m. liepos 1 d. galiojanti aktuali redakcija) 4 punkte nustatyta, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju laikoma, kad K. R. tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 3,31 promilės etilo alkoholio. Darytina išvada, kad kaltinime buvo padaryta klaida, nurodant K. R. pirmojo patikrinimo metu nustatytą didesnę etilo alkoholio koncentraciją – 3,51 prom. Ši klaida ištaisytina, teisingai nurodant, kad policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,31 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, kad toks kaltinimo patikslinimas kaltinamosios teisinės padėties nesunkina ir neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad K. R., 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji K. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jai nustatytas girtumo laipsnis viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribą (daugiau kaip 2,5 prom.), transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių kaltinamosios elgesio padarinių. Kaltinamosios K. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąją K. R. charakterizuojančius duomenis – iki šios nusikalstamos veikos padarymo teista nebuvo, jau po nusikalstamos veikos padarymo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (1 t., b. l. 90-91), administracine tvarka buvo bausta vieną kartą, už su KET pažeidimais nesusijusį nusižengimą (1 t., b. l. 89), šiuo metu dirbanti.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga K. R. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajai K. R. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji K. R. nusikalstamą veiką padarė, kai jai kitame ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, tokiu būdu ji šioje byloje aptariamu laiku vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (susigrąžinti). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad K. R. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, be to, jai nustatytas girtumas viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo laipsnį, tokiu būdu ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, automobilį vairavo mieste, vakaro metu, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų asmenų ar transporto priemonių (kas akivaizdu iš to, kad kaltinamosios pavojingą vairavimą matė ir paliudijo net trys kiti asmenys), todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jos poelgio padarinių. Taip pat įvertintina tai, kad kaltinamoji automobilį vairavo praėjus nedaug laiko nuo alkoholio vartojimo, tokiu būdu akivaizdu, kad ji negalėjo sąžiningai klysti vertindama savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį, ji privalėjo suvokti, kad automobilio vairavimas tokios būklės yra pavojingas ir neleistinas, juo labiau, kad iki pastarojo įvykio jos atžvilgiu jau buvo pradėta kita baudžiamoji byla dėl automobilio vairavimo neblaiviai bei paskirtas specialiosios teisės sustabdymas, tačiau tai nesulaikė kaltinamosios nuo pastarųjų veiksmų. Teismo vertinimu, tai rodo kaltinamosios cinišką požiūrį tiek į įstatymo reikalavimus, tiek į jos atžvilgiu anksčiau taikytas švelnesnio pobūdžio priemones.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga K. R. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams – didesniam nei vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nors iš šios bylos duomenų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. kaltinamajai K. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tačiau pažymėtina, kad iki šios kardomosios priemonės paskyrimo K. R. jau realiai neturėjo galimybės vairuoti transporto priemones, kadangi kitame ikiteisminiame tyrime jai analogiška kardomoji priemonė buvo paskirta 2022 m. kovo 28 d., tokiu būdu, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma, kad šioje byloje paskirta kardomąja priemone K. R. buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytą, jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasi K. R. padarė nusikalstamą veiką, yra registruotas jos buvusio vyro V. R. vardu, tačiau iš byloje pateikto Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 60-61) matyti, kad šiuo sprendimu nutraukus K. R. ir V. R. santuoką, K. R. asmeninės nuosavybės teise atiteko minėtas automobilis. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad būtent K. R. yra minėto automobilio savininkė. VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis minėto automobilio vidutinė vertė su PVM įvykio metu buvo 1860 eurų su PVM. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad K. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamosios teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo K. R. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Neskyrus K. R. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajai galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios K. R. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Šimonio 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu iki 2023 m. vasario 18 d. buvo laikinai apribotos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „AUDI A6“ valst. Nr: (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti ir valdyti, bei turto saugotoju paliekant V. R.. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis šis laikinas nuosavybės apribojimas buvo tęsiamas ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi yra pratęstas iki 2024 m. birželio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad K. R. priklausantis automobilis „AUDI A6“ valst. Nr: (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajai K. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – K. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajai K. R. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 231,67 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamosios K. R. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, siekiant užtikrinti kaltinamosios teisę į gynybą ir greitą bylos nagrinėjimą, esant pagrindui manyti, kad K. R. galimai vengia teismo, jos buvimo vieta teismui buvo tapusi nežinoma, 2023 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta jos paieška. Kaltinamosios K. R. gynėja teisme buvo paskirtas advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamosios K. R. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamoji šiuo metu yra dirbanti, pačios teigimu turinti kitų turtinių įsipareigojimų, nors tai patvirtinantys duomenys teismui nėra pateikti. Taip pat įvertintina tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajai buvo paskirta baudos bausmė, taip pat buvo nutarta konfiskuoti jai priklausant automobilį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamosios turtinė padėtis šiuo metu yra apsunkinta, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šioje pažymoje nurodytos išlaidos iš kaltinamosios K. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti K. R. 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Paskirti K. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (keturiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, K. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą (registruotą V. R. vardu) – automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam K. R. (registruotam V. R. vardu), palikti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kaltinamajai K. R. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, K. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nepriteisti iš K. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 11 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti K. R., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė