- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- TA-552-43-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07653-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą, kuriuo jis rašė priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, tenkino iš dalies ir priteisė A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas A. B. 2014 m. kovo 26 d. (pagal pašto spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjas prašė skaičiuoti 14 dienų terminą ne nuo 2014 m. kovo 7 d., o nuo 2014 m. kovo 12 d., kai pareiškėjas gavo pasirašytinai teismo sprendimą. A. B. atkreipia dėmesį, kad nedalyvavo teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (1 d.); praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. <...> (2 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo paskelbtas 2014 m. kovo 7 dieną. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis paminėta ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies norma, konstatuotina, jog paskutinė įstatymo nustatyto termino diena šiam teismo sprendimui apskųsti buvo 2014 m. kovo 21 diena. Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo panaikinimo, buvo paduotas (įteiktas išsiųsti paštu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) 2014 m. kovo 26 dieną. Esant nustatytoms aplinkybėms, t. y., kad paskutinė pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo termino diena buvo 2014 m. kovo 21 d., o apeliacinis skundas buvo paduotas teismui (įteiktas išsiuntimui paštu į teismą) 2014 m. kovo 26 d., nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011 ir kt.).
Kaip minėta, pagal ABTĮ 127 straipsnio 2 dalį, apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Pareiškėjas savo teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis.
Bylos medžiaga rodo ir pats pareiškėjas teigia, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo nuorašą gavo 2014 m. kovo 12 d. (b. l. 63), taip pat pažymi, kad paskelbiant teismo sprendimą nedalyvavo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2014 m. vasario 24 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, taigi žinojo, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2014 m. kovo 10 d., 11.00 val. (b. l. 52-53). Pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2014 m. kovo 7 d. (b. l. 60-61), t. y. nepraleidus trijų dienų termino (ABTĮ 93 str.). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą) (b. l. 55-59).
Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas 2014 m. kovo 12 d., t. y. terminui pateikti apeliacinį skundą dar nepasibaigus. Pareiškėjas turėjo dar devynias dienas apeliaciniam skundui surašyti ir laiku pateikti. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši aplinkybė (kai pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą gauna ne jo priėmimo dieną, o praėjus kelioms dienoms), nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA261-46/2014, 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-41/2013). Kaip matyti iš teismui pateikto apeliacinio skundo turinio, jo parengimas nebuvo sudėtingas, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimu ir prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, trumpai išdėstė motyvus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, laiko tarpas nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. kovo 21 d. (t. y. paskutinės apeliacinio skundo pateikimo termino dienos) buvo pakankamas apeliacinio skundo parengimui ir išsiuntimui, net ir turint omenyje, kad pareiškėjo laisvė yra apribota ir jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina, jog jokių kitų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido dėl objektyvių priežasčių, ar kurie pateisintų delsimą kreiptis į teismą, jis nepateikė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo likus pakankamai laiko iki nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog termino eiga turėtų prasidėti sprendimo gavimo dieną, nelaikytina svarbia aplinkybe, pagrindžiančia termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę. Tai, kad pareiškėjas yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyto termino skaičiavimui neturi įtakos. Įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, o taip pat ir apeliacinio skundo padavimo teismui terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Atitinkamai manytina, jog pareiškėjas galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2014 m. kovo 21 d.
Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalimi, 134 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.