Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-07 · Administracinė byla Nr. I-4772-473/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-07-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-07
Bylos Nr.
I-4772-473/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07653-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4772-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-07653-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skunde (b. l. 1) ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2008-04-23 iki 2011-04-15 buvo laikomas suimtas ir kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K). Kameros, kuriose buvo laikomas suimtas, buvo perpildytos ir dėl to buvo pažeidžiamas teisės aktuose nustatytas reikalavimas vienam suimtam asmeniui skirti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Kamerų plotas būdavo 7 kv. m., kameroje esantis inventorius užėmė apie 5 kv. m., o vienu metu kamerose buvo laikomi 3-4 asmenys. Atliekant laisvės atėmimo bausmę kameroje buvo laikomas su 3 nuteistaisiais ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas taip pat nesiekė 3,6 kv. m., kameroje nebuvo stalo, taburetės. Dėl to nebuvo tinkamų sąlygų mankštintis, valgyti, kameroje buvo tvanku ir drėgna. Dėl netinkamų suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų buvo suvaržytos teisės ir dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų buvo padaryta neturtinė žala. Prašo netenkinti atsakovo prašymo taikyti reikalavimo senatį, nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kai sužinojo, kad turi tokią teisę.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 16-20) nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 3 metų skundo padavimo terminą. Pareiškėjas prašo priteisti žalą už netinkamas suėmimo ir laisvės atėmimo vykdymo sąlygas viršijant įstatymuose nustatytą reikalavimo senaties terminą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d., pareiškėjo reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K kreipėsi prašydamas pateikti su skundu susijusią informaciją 2013-12-10. Todėl prašoma pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, nagrinėjant reikalavimus dėl laikymo sąlygų nuo 2010-12-10. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjui tik dalyje skundžiamo laikotarpio tenkantis kameros plotas neatitiko šio reikalavimo. Pagal minėto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Pažymėtina, kad įstaigos administracija skirtingomis priemonėmis kamerose palaiko švarą, tam yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, taip pat išduoda reikalingas priemones nuteistiesiems ir reikalauja iš jų palaikyti švarą kamerose. Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 p., gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus ir apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Dėl galimybės prasimankštinti pažymėtina, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl pareiškėjas turėjo galimybę prasimankštinti ir pasivaikščioti. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nukrypimas nuo įprastinių sąlygų buvo trumpalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti tai, kad pareiškėjui būtų atlyginama neturtinė žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimas Nr. A146-1527/2012). Neturtinės žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., 6.246-6.249 str. Pagal 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė ir į posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą ir posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2008-04-23 iki 2011-04-15. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, nepriimtinomis, žiauriomis sąlygomis, kartu su 3-4 asmenimis buvo priverstas kalėti kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neviršijo 3,6 kv. m. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, buvo pažeista konstitucinė teisė į orumą. Taigi, byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str. numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas atsiliepimu prašo skundui taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų senaties terminą ir nagrinėti tik reikalavimus dėl žalos patirtos laikotarpiu nuo 2010-12-10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2008-04-23, skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013-12-10 d. (b. l. 1; 4).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų. Todėl pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų senaties terminas ir skundo reikalavimai nagrinėjami tik dėl žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2010-12-10 iki išvykimo iš Lukiškių TI-K 2011-04-15.

Neturtinę žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d., draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str., kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K iš esmės neginčija, kad, dėl susiklosčiusios situacijos kalinimo įstaigoje dažnai nėra užtikrinamas Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatytų reikalavimų įgyvendinimas.

Lukiškių TI-K atsiliepime detalizavo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydį bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (t. 1, b. l. 16-20). Remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-12-10 iki 2011-04-15 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K.

2010-12-10 – 2011-02-06 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 81, kurios plotas – 7,94 kv. m., šioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (28 d.); 2011-02-07 – kameroje Nr. 81, ryte kameroje buvo 3 asmenys, vakare – 2 asmenys, ryte vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (0,5 d.); 2011-02-08 – 2011-03-14 kameroje Nr. 81, kameroje buvo 2 asmenys, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas siekė 3,6 kv. m.; 2011-03-15 kameroje Nr. 91, kurios plotas 7,94 kv. m., ryte kameroje buvo 2 asmenys, vakare – 4 asmenys, vakare vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (0,5 d.); 2011-03-16 – 2011-03-19 kameroje Nr. 91, kameroje buvo 4 asmenys, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (4 d.); 2011-03-20 kameroje Nr. 91, ryte kameroje buvo 4 asmenys, vakare – 1 asmuo, ryte vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (0,5 d.); 2011-03-21 kameroje Nr. 91, ryte kameroje buvo 2 asmenys, vakare – 4 asmenys, vakare vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (0,5 d.); 2011-03-22 – 2011-04-07 kameroje Nr. 91, kameroje buvo 4 asmenys, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (17 d.); 2011-04-08 kameroje Nr. 91, ryte kameroje buvo 4 asmenys, vakare – 3 asmenys, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (1 d.); 2011-04-09 – 2011-04-11 kameroje Nr. 91, kameroje buvo 3 asmenys, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (3 d.); 2011-04-12 kameroje Nr. 91, ryte kameroje buvo 3 asmenys, vakare – 4 asmenys, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (1 d.); 2011-04-13 kameroje Nr. 91, ryte kameroje buvo 4 asmenys, vakare – 2 asmenys, ryte vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. (0,5 d.); 2011-04-14 kameroje Nr. 91, kameroje buvo 2 asmenys, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas siekė 3,6 kv. m.

Viso pareiškėjas buvo laikomas, pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, 56,5 dienų. Pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Lukiškių TI-K praleido 95 dienas, iš kurių 38,5 dienas jis buvo laikomas nepažeidžiant nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo.

Laikotarpiu, kuriuo buvo pažeidžiamas vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimas, pareiškėjui teko nuo 1,99 kv. m. iki 2,6 kv. m. kameros ploto.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į bylų dėl žalos atlyginimo privatinį pobūdį, šiose bylose Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje suformuluotas aktyvaus teisėjo vaidmens renkant įrodymus principas turi būti taikomas rezervuotai, įrodymų pateikime teismui paliekant rungtyniškumo principą. Įrodymų dėl padarytos žalos surinkimas yra ne tik teismo, bet ir prašančiojo žalos atlyginimo pareiga. Realios fizinės žalos padarymo faktas šioje byloje nebuvo įrodytas, tačiau akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą).

Panašiose bylose, kuriose buvo nagrinėjami skundai dėl 1-2 mėnesius trukusio vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus 3,6 kv. m. ploto reikalavimo pažeidimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką priteisti 100 - 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1247/2013; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1453/2013; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-790/2013).

Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgiama į tai, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus ilgam laikotarpiui – daugiau negu penkeriems metams – nuo jo nurodyto pažeidimo, patvirtina, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo jam itin didelė ir reikšminga.

Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo teisių pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteisiama neturtinė žala, jos dydį įvertinant 300 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė