Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. G., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie R. G. šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta visa Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis 7 (septyni) mėnesiai 25 (dvidešimt penkios) dienos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams 25 (dvidešimt penkioms) dienoms.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. vasario 10 d.

Į R. G. paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio19 d. nuosprendį atlikta bei įskaityta bausmės dalis.

Į bausmės laiką įskaitytas R. G. laikinojo sulaikymo laikas – 2014 m. rugpjūčio 30 d., t. y. 1 (vieną) para, ir laikoma, kad R. G. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d., apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, iš asmeninių paskatų, tyčia koja suduodamas per A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kojas, parvertė pastarąjį ant žemės, po to, pakėlęs A. M. nuo žemės tris kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį, tuo nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

E. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d., apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, iš asmeninių paskatų, tyčia pastūmė V. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl ko pastarajam griūnant ant žemės, sudaužė jo kelnių kišenėje buvusio mobilaus ryšio telefono „Nokia C2“ kurio vertė 20,27 Eur (70,00 Lt), ekraną, bei V. R. atsikėlus nuo žemės, vieną kartą kumščiu sudavė jam į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. R. sukėlė fizinį skausmą, padarė jam 20,27 Eur (70,00 Lt) turtinę žalą ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. G. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad jis anksčiau teistas keturis kartus, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, baustas administracine tvarka, registruotas darbo biržoje, prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo A. M..

Ir nors nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. G. praeityje teistas 4 kartus, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nedirba, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, kad jam už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams yra nedaug didesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnuo 15 dienų) konstatuoja, jog nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo, ji savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Nuteistasis skunde nurodo, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris pareiškimo nerašė ir pretenzijų jam nereiškė, todėl mano, kad jam skirta bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog visos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nuosprendį, todėl pakartotinai vertinti šių aplinkybių ir tuo remiantis švelninti nuteistajam skirtą bausmę nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams (BK XL skyrius) ir šios kategorijos bylose nukentėjusiojo pozicija neturi reikšmės baudžiamojo proceso eigai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas R. G. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, taip pat galutinę bausmę, kuri nėra per griežta, dėl to švelninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.