- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- e2-17412-1153/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12294-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- T. R.
nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „SB lizingas“, AB SEB bankas, AB „Swedbank“ atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei T. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „SB lizingas“, AB SEB bankas, AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti ieškovo V. R. ir atsakovės T. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo T. R. palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – M., o V. R. – jo pavardę – R.; 3) nenustatyti šalims termino susitaikyti;
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokos metu sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, bendro turto neįgijo. Ieškovas pažymėjo, jog abi šalys tikėjosi meilės, pagarbos, dėmesio vienas kitam, tačiau sukurti gražių ir tvirtų santykių bei šeimos jiems nepavyko. V. R. teigimu, atsakovė T. R. gyvena Baltarusijoje ir neturi planų važiuoti į Lietuvos Respubliką gyventi kartu su ieškovu, kurti bendros šeimos, vesti bendro šeimos ūkio. Ieškovas nurodo, kad abiem sutuoktiniams nepavyko laikytis visų sutuoktinių pareigų ir sukurti šeimos. Mano, kad šeimos santykiai grindžiami pasitikėjimu, pagarba, rūpinimusi vienas kitu, tačiau šiuo atveju tai nėra daroma. Vyro teigimu, tiek atsakovė, tiek jis, nepasitiki vienas kitu, nesirūpina vienas kitu ir šiuo metu net nebendrauja, gyvena atskirai, skirtingose valstybėse. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas vertina, kad toliau išsaugoti šeimos neįmanoma, jokios perspektyvos šalių santykiuose nemato, todėl laiko, kad jų gyvenimas santuokoje yra netikslingas, o santuoka faktiškai iširusi. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatant termino susitaikymui, ir po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jos iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – M., o jam – jo pavardę R. Kartu ieškinyje nurodo, kad abu sutuoktiniai yra jauni darbingi žmonės, todėl pajėgūs patys save išlaikyti ir po santuokos nutraukimo nėra teisinio pagrindo nustatyti vienas kitam išlaikymo. Vyras pažymėjo, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio ir santuokos nutraukimo byloje dalintino turto ginčo šalys neturi, bendrų kreditorių taip pat. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog jo turimi įsipareigojimai kreditoriams UAB „SB lizingas“, AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-12810-1006/2022 yra laikomi asmeninėmis ieškovo (ir kitų trečiųjų asmenų) prievolėmis.
3. Atsakovė T. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pažymėtina, jog teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikti) atsakovei buvo išsiųsti ieškovo nurodytu jos elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)”. 2023 m. rugpjūčio 28 d. teisme buvo gautas atsakovės elektroninis laiškas, kuriuo moteris patvirtino, jog procesinius dokumentus (ieškinį su priedais, teismo pranešimą) gavo ir nurodė, jog laukia teismo sprendimo.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog susipažinęs su ieškinio reikalavimais, patvirtina, kad prievolė pagal 2008 m. gruodžio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikoma solidaria V. R., J. R. ir K. R. (trečiosios kredito gavėjos) prievole, todėl atsižvelgdamas į tai, kad ši prievolė nėra modifikuojama, bankas ieškiniui neprieštarauja.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai ieškovas neturi ką papildyti, patvirtino, kad šalys neturi nei bendro turto, nei bendrų prievolių, nei vaikų, ginčo byloje iš esmės nėra. Sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu, kadangi ginčo byloje dėl jokių reikalavimų nėra, o taip pat dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.63 straipsnio normos taikymo, t. y. nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Sutiktų perduoti išverstą teismo sprendimo originalą atsakovei, jeigu atsakovė pati negalės atvykti iš Baltarusijos.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė T. R. nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka visiškai. Patvirtino visas ieškovo nurodytas aplinkybes, neturi nieko papildomo pridurti, neprašo termino susitaikymui. Prašo grąžinti po santuokos nutraukimo jai ikisantuokinę pavardę. Sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu, kadangi ginčo byloje dėl jokių reikalavimų nėra, o taip pat dėl CK 3.63 straipsnio normos taikymo, t. y. nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat pažymi, kad norėtų gauti išverstą į rusų kalbą teismo sprendimą ir teismo sprendimo originalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas V. R. ir atsakovė T. R. (buvusi pavardė – M.) sudarė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių santykių. Atsakovė gyvena Baltarusijoje ir į Lietuvos Respubliką atvykti neketina. Bendrų nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi. Santuokoje ginčo šalys jokio bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris priklausytų jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neįgijo. Kreditorių ginčo šalys neturi. Šias aplinkybes abi ginčo šalys patvirtino teismo posėdžio metu.
8. Pažymėtina, kad dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. Tai, ar ieškinio reikalavimų savanoriškas patenkinimas bylos nagrinėjimo metu gali būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas CPK 140 straipsnio 2 dalies prasme, spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
9. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino ieškinį visa apimtimi.
10. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir atsakovės ieškinio pripažinimą, teismas CPK 268 straipsnio 5 dalies pagrindu, surašo sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54⁴ straipsniai).
12. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Šią normą prašo taikyti abi šalys.
13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, t. y. kad sutuoktiniai jau ilgą laiką gyvena skyriumi, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, ieškovas gyvena Lietuvoje, o atsakovė – Baltarusijoje, šalys jau ilgą laiką nepalaiko jokių santykių, nebendrauja, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek pateiktame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog abiem sutuoktiniams nepavyko laikytis visų sutuoktinių pareigų ir sukurti šeimos. Abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą. Ieškovo teigimu, jie vienas kitu nepasitiki, nesirūpina ir šiuo metu net nebendrauja, gyvena atskirai, skirtingose valstybėse. Atsakovė T. R. su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis sutiko, joms neprieštaravo, sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui įsitikinus šalių santuokos iširimo faktu, šalims kartu bendrai negyvenant, nevedant bendro ūkio ir jau ilgą laiką nepalaikant santuokinio ryšių, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiimant CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių (CK 3.54 straipsnio 4 dalis) ir teismo sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
15. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas po santuokos nutraukimo prašo jam palikti jo pavardę (t. y. „R.“), o atsakovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – M. Atsakovė T. R. tokiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo, prašė jai grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (t. y. „M.“). Atsižvelgiant į tai, teismas palieka ieškovui turimą pavardę „R.“, o atsakovei grąžina ikisantuokinę pavardę „M.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo
16. Ieškovas ir atsakovė reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė, nurodė, kad yra pajėgūs patys save išlaikyti. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Dėl turto padalijimo
17. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčo šalys teismui patvirtino, kad jokio dalintino bendro turto sutuoktiniai neturi. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie ginčo šalių (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Pažymėtina, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise pagal 2005 m. gegužės 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 3/8 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/8 kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-12810-1006/2022 ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 344/918 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei transporto priemonė Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Dėl vaikų klausimų
18. Nepilnamečių vaikų šalys neturi, todėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.
Dėl sutuoktinių prievolių klausimų
19. Šalys nurodė, kad bendrų neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams neturi.
20. Pažymėtina, kad ieškovas V. R. turi asmeninių įsipareigojimų kreditoriams UAB „SB lizingas“, AB SEB bankas ir AB „Swedbank“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-12810-1006/2022 prievolės pagal 2020 m. birželio 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „SB lizingas“), 2016 m. spalio 8 d. Valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), 2018 m. balandžio 14 d. Valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) ir 2018 m. spalio 22 d. Valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) buvo pripažintos asmeninėmis V. R. prievolėmis, o prievolė pagal 2008 m. gruodžio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) – solidaria V. R. ir trečiųjų asmenų J. R. bei K. R. prievole. Šios prievolės šioje byloje nemodifikuojamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
22. Byloje nustatyta, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Pažymėtina, kad byloje nei viena šalis nereiškė reikalavimo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitos šalies, todėl šalių patirtų išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
23. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovo V. R. (V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės T. R., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti turimą pavardę „R.“, o atsakovei grąžinti jos iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „M.“.
Ieškovo V. R. turimus įsipareigojimus kreditoriams UAB „SB lizingas“, AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ nemodifikuoti.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.