- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- e2YT-9610-980/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07155-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Regina Baranauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo mamos, L. S. mirties priimti. Nurodė, kad jo mama mirė 2017 m. sausio 16 d., tačiau jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. gegužės 13 d. darbo reikalais buvo išvykęs į komandiruotę, grįžęs kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo pagal testamentą, sužinojo, kad palikimo priėmimo terminas yra trys mėnesiai ir jis yra jau praleistas. Pareiškėjas yra vienintelis L. S. sūnus, jo mama, L. S. kitų vaikų neturėjo, kitų artimų giminaičių nėra. Po L. S. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo vedama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog dėl V. P. pareiškimo neprieštarauja ir palieka spręsti teismo nuožiūrai, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. P. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 gegužės 13 d. komandiruotėje – dirbo tolimojo plaukiojimo reise laive užsienyje, todėl jokių galimybių grįžti namo ir priimti palikimą per įstatymo numatytą terminą neturėjo. Patvirtino, kad mama buvo našlė, kitų vaikų neturėjo.
Teismo posėdžio meru pareiškėjo V. P. atstovė, advokatė Regina Baranauskienė patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad palikimą sudaro tik butas, kuriame gyveno palikėja. Pareiškėjo atstovė, paaiškino, jog pareiškėjo mama L. S. jokio kito paveldimo turto neturėjo, ginčų dėl paveldimo turto nebuvo, jis buvo vienintelis palikėjos L. S. sūnus, ir palikimo atsiradimo metu buvo išvykęs į komandiruotę, todėl terminą praleido dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis, pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjo mama, L. S. mirė 2017 m. sausio 6 d. Klaipėdoje. Iš Registrų centro 2017 m. birželio 1 d. pažymos matyti, kad po L. S. gim. 1923 m. rugsėjo 13 d., mirties (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 8-ajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo vedama. Prie prašymo pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog L. S. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas, su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Testatorė 2010 m. lapkričio 5 d. sudarė testamentą, kuris patvirtintas Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės, testamentu minėtą butą palikėja paliko sūnui V. P..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjui terminas palikimui priimti po motinos L. S. mirties pasibaigė 2017 m. balandžio 16 d.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėjas buvo išvykęs į komandiruotę ir fiziškai neturėjo jokių galimybių įstatymo nustatytu terminu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo procedūrų atlikimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog palikimą sudaro tik mamos turėtas butas.
Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, todėl pareiškėjo V. P. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po L. S. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
atnaujinti pareiškėjui V. P. (V. P.) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos L. S. mirties (duomenys neskelbtini). priimti ir pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.