- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-131-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- UAB „Baltijos koncernas“
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos koncernas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1916-1003/2022, kuria išspręstas ieškovės UAB „Baltijos koncernas“ ieškinio atsakovui J. B. dėl skolos ir žalos priteisimo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Baltijos koncernas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo J. B. priteisti 1108,57 Eur už automobilio nuomą, 100 Eur baudą už automobilio negrąžinimą, 78,66 Eur kuro išlaidas, 3715 Eur automobilio transportavimo ir remonto išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Baltijos koncernas“ ieškinį atsakovui J. B..
3. Teismas vertino, kad jungtinės veiklos sutarties 11.3. punktu šalys susitarė, kad visi su šia sutartimi susiję ar dėl jos vykdymo, aiškinimo, pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo kilę ginčai, pretenzijos, nesutarimai sprendžiami derybų būdu. Jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti derybomis, ginčai yra sprendžiami teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Ginčai teisme sprendžiami Vilniuje. Teismingumas nustatomas pagal Bendrovės centrinės būstinės vietą. Taigi, šalys susitarė dėl teritorinio teismingumo. Nuomos sutarties 7.9 punkte šalys susitarė, kad visus iškilusius ginčus dėl šios sutarties šalys susitaria spręsti derybomis. Neišsprendus ginčo derybomis, ginčas sprendžiamas LR teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šalys susitarė ginčus spręsti pagal bendrąsias CPK numatytas teismingumo taisykles.
4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš dviejų sutarčių, kuriose numatytas skirtingas teismingumas. Sistemiškai vertindamas pateiktų sutarčių sąlygas ir susitarimus, teismas sprendė, kad Nuomos sutartis yra išvestinė ir sudaryta Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Visų pirma, Jungtinės veiklos sutarties 4.1.1 punktu bendrovė įsipareigojo sutartyje įvardintomis sąlygomis ir tvarka sudaryti partneriui galimybę naudotis lengvuoju automobiliu, be to, šalys aptarė automobilio paėmimo ir grąžinimo tvarką (4.3.7, 4.3.8 punktai), o 6.1 punkte šalys susitarė, jog bendros veiklos rezultatai bus paskirstomi tarp partnerių tokia tvarka: kad visos gautos pajamos už pervežimus lieka vairuotojui, o vairuotojas moka už degalus (kurą) dispečerinei ir nuomą bendrovei (pagal nuomos sutartį). Tuo tarpu jau Nuomos sutartyje smulkiai aptartos sąlygos, susijusios su automobilio nuomos mokesčio, delspinigių, baudos dydžiu, taip pat atkartojama automobilio komplektacija, bendrosios šalių pareigos ir atsakomybės sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas teritorinis teismingumas, dėl kurio šalys susitarė Jungtinės veiklos sutartyje, todėl ieškinį dėl skolos ir žalos priteisimo atsisakė priimti, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, nurodant ieškovei, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal Jungtinės veiklos sutarties 11.3 punkte susitartą teritorinį teismingumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Baltijos koncernas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė tvirtina, kad Jungtinės veiklos sutartis nėra pagrindinė sutartis, iš jos jokie reikalavimai nekildinami, visi reikalavimai kildinami iš nuomos sutarties. Be to, Jungtinės veiklos sutartis sudaryta tik tam, kad atsakovas gautų leidimą vykdyti vežimo paslaugas. Kaip minėta, reikalavimai kildinami iš nuomos sutarties; dėl skolos už nuomą, dėl padarytos žalos, dėl automobilio negrąžinimo į Mažeikius. Be to, Jungtinės veiklos sutartyje nurodyta ir tai, jog teismingumas nustatomas pagal Bendrovės centrinės būstinės vietą. Tokiu būdu teismingumas būtų ne Vilniuje, o Mažeikiuose.
5.2. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino, kad Jungtinės veiklos, Nuomos sutartis yra vartojimo sutartys, todėl sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus atsakovo kaip vartotojo teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas. Minėta sutartinio teismingumo sąlyga sutartyje yra šabloninė, todėl neatitinka nei vienos iš šalių valios.
5.3. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas nevertino Jungtinės veiklos sutarties nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste, be to, nepagrįstai prioritetą teikė Jungtinės veiklos sutarčiai, nors visi reikalavimai kildinami iš Nuomos sutarties, kuriai galioja bendrasis teismingumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).
9. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Taigi, viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo.
10. Nagrinėjamu atveju ieškinys Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateiktas pagal atsakovo J. B. gyvenamąją vietą, vadovaujantis CPK 33 straipsnio 1 dalimi.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimai kildinami iš 2021 m. rugpjūčio 24 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. BK-2021-0014 (toliau – Jungtinės veiklos sutarties) ir Automobilio nuomos sutarties Nr. 14 (toliau – Nuomos sutartis). Jungtinės veiklos sutarties 11.3. punktu šalys susitarė, kad visi su šia sutartimi susiję ar dėl jos vykdymo, aiškinimo, pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo kilę ginčai, pretenzijos, nesutarimai sprendžiamo derybų būdu. Jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti derybomis, ginčai yra sprendžiami teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Ginčai teisme sprendžiami Vilniuje. Teismingumas nustatomas pagal Bendrovės centrinės būstinės vietą. Nuomos sutarties 7.9 punkte šalys susitarė, kad visus iškilusius ginčus dėl šios sutarties šalys susitaria spręsti derybomis. Neišsprendus ginčo derybomis, ginčas sprendžiamas LR teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šalys susitarė ginčus spręsti pagal bendrąsias CPK numatytas teismingumo taisykles.
12. Minėta, kad CPK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys gali tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Ši įstatymo norma įtvirtina ginčo šalių autonomijos principą ir suteikia joms laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad, Jungtinės veiklos sutarties 11.3. punkte šalys netinkami įtvirtino susitarimą dėl teismingumo nurodydami, jog ginčai teisme sprendžiami Vilniuje ir, kad teismingumas nustatomas pagal Bendrovės centrinės būstinės vietą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės būstinė yra ne Vilniuje, o Mažeikiuose. Ir nors Nuomos sutarties 7.9 punktu šalys susitarė ginčus spręsti pagal bendrąsias CPK numatytas teismingumo taisykles, šiuo atveju būtina aiškintis šalių valios išraišką dėl Jungtinės veiklos sutarties 11.3. punkte ginčo sprendimo teismingumo. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju tikslinga sužinoti ir atsakovo poziciją šiuo klausimu.
13. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kai reikia pripažinti arba sutartinio, arba bendrojo teismingumo prioritetą, pirmenybė turėtų būti skiriama sutartiniam teismingumui, nes teisės doktrinoje pripažinta, kad esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai taikoma specialioji norma. Be to, būtent išimtį iš bendrųjų proceso taisyklių nustatančios normos padeda dalyvaujantiems byloje asmenims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu įgyvendinti CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-186/2016).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymo priimti ieškinį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.