Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-08-09 · Byla Nr. L2-5032-905/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-09
Bylos Nr.
L2-5032-905/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Skolininkas
Vitalijui
Bylos Nr. L2-5032-905/2012
Proceso Nr. 2-03-3-03845-2012-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 125.11.1
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

susipažinęs su kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu skolininkui Vitalijui (duomenys neskelbtini) dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiką, kad teismo įsakymą teismas priima nevertindamas jo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks, kurio patenkinimas reikštų teisės aktais įtvirtinto teisinio reguliavimo pažeidimą.

Kreditorius greta pagrindinės skolos prašo priteisti iš skolininko 199,55 Lt kreditoriaus negautų pajamų, kurios apskaičiuotos remiantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo priėmimo dieną. Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio pagrįstumo, daro išvadą, kad kreditoriaus paskaičiuotos negautos pajamos yra tik numatomos ir spėjamos, ne realios (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „ITM INcasso“ v. A. T., bylos Nr. 2S-540-102/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012: kt.), todėl neįrodo, kokio dydžio nuostolių, atsiradusių jam dėl skolininko neįvykdytos prievolės, jis realiai patyrė (CPK 178 straipsnis). Konstatavus, kad kreditoriaus pateiktas nuostolių paskaičiavimas neįrodo dėl skolininko neįvykdytos prievolės patirtų nuostolių dydžio, prašomų priteisti negautų pajamų dydis yra akivaizdžiai neprotingas ir nepagrįstas bei atsižvelgus į tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo (vartotojas), o ne verslo subjektas bei sudarydamas prisijungimo sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visa apimtimi. CPK XXIII skyriaus nuostatose nenumatyta teismui galimybė priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą, kaip aiškiai nepagrįstą, atsisakytina priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų praktika šiuo klausimu nėra vienoda, t. y. vienais atvejais aptariamas kreditoriaus reikalavimas vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „ITM INcasso“ v. A. T., bylos Nr. 2S-540-102/2012), kitais atvejais konstatuojama, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje apylinkės teismas negali vertinti aptariamo kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ITM INcasso“ v. E. B., bylos Nr. 2S-1655-324/2012; kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad priimdamas šią konkrečią nutartį teismas remiasi ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir, svarbiausia, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, teismo vertinimu, aptariamas kreditoriaus reikalavimas priteisti 199,55 Lt (kaip „mokestį“ Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies prasme) akivaizdžiai prieštarauja pirmiau nurodytoms Vartojimo kredito įstatymo imperatyviosioms normoms, nes prašoma priteisti suma, kreditoriaus teigimu, sudaro 0,53 proc. per dieną negrąžintos sumos, t. y. aiškiai viršija 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą skolininkui Vitalijui (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius