- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-1655-324/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00285-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“
- Skolininkas
- E. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-402-743/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininko E. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė prašė išduoti teismo įsakymą dėl 150 Lt skolos, 13,5 Lt delspinigių, 40 Lt sutartinių palūkanų, 201,93 Lt kitų išlaidų (kreditorės negautų pajamų), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Sprendė, kad reikalavimas iš skolininko priteisti 201,93 Lt kitų išlaidų (kreditorės negautų pajamų) yra aiškiai nepagrįstas, nes akivaizdžiai pažeidžia skolininko kaip silpnesniosios sutarties šalies teises, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sudaro pagrindą kreditorei nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Pažymėjo, kad teismo įsakymas, kuriuo būtų patenkinamas kreditorės reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo, prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nepagrįstai spręsta, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 435 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. 2S-145-544/2012). Apeliantė reikalavimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininko grindė 2011 m. vasario 25 d. vartojimo kredito sutartimi SP 6594, 2011 m. gegužės 24 d. skolos perdavimo aktu, vadovavosi CK 6.57, 6.249 straipsniais, todėl apeliantės pareikštas reikalavimas iš esmės yra realus ir pagrįstas.
Nepagrįsta išvada, kad kreditorės prašymas priteisti 201,93 Lt kitų išlaidų (kreditorės negautų pajamų) akivaizdžiai pažeidžia skolininko kaip silpnesniosios sutarties šalies teises, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sudaro pagrindą kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 13 ir 14 dalys numato, kad vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) yra fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms, o vartojimo kredito davėjas — asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. Tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo, neatleidžia jo nuo prievolės įvykdyti paskolos sutartį sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais. Šiuo atveju skolininko kaip silpnesnės šalies teises iki teisminės gynybos saugo ir gina Valstybinė vartotojų teisių gynimo tarnyba ir kredito davėjų priežiūros institucija – Lietuvos bankas. Kreditorė dėl savo pažeistų teisių turi galimybę tik derėtis su skolininku ir kreiptis į teismą.
Neatsižvelgta, kad nutartyje iškelti klausimai gali būti sprendžiami skolininkui CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškus net ir nemotyvuotus prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo.
Prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad kreditorė nepagrįstai prašo priteisti 201,93 Lt dydžio kitas išlaidas (kreditorės negautas pajamas).
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo privalo nurodyti reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, taip pat įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą, tačiau, vadovaujantis CPK 433 straipsnio 3 dalimi, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo neturi pridėti jokių įrodymų. Teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tik tuo atveju, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nuodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Pastarasis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz., jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, teismas taip pat turi įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje apylinkės teismas negalėjo vertinti kreditorės reikalavimo priteisti 201,93 Lt dydžio kitas išlaidas (kreditorės negautas pajamas) pagrįstumo, todėl neteisėtai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą.
Kreditorė reikalavimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininko grindė 2011 m. vasario 25 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. SP 6594, 2011 m. gegužės 24 d. skolos perdavimo aktu, vadovavosi CK 6.57 ir 6.249 straipsniais. CPK nenustato kreditoriaus pareigos prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėti įrodymus, todėl, nesant pateiktų pareiškime nurodytų reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kreditorės reikalavimas priteisti 201,93 Lt dydžio kitas išlaidas iš esmės yra neįmanomas ar aiškiai nepagrįstas. Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, todėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti dėl kreditorės pareikšto reikalavimo prieštaravimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, skolininko, kaip silpnesnės šalies, pažeidžiamų teisių. Skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo, todėl kreditorės reikalavimo priteisti 201,93 Lt dydžio kitas išlaidas pagrįstumo klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2012 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl 2012 m. birželio 7 d. nutartis panaikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.