- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- 1-119-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09703-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- D. R.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas Lietuvos respublikoje 3 kartus:
2006-03-22 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo. 2006-08-29 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą;2007-11-28 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 8 MGL(1040 Lt) dydžio bauda. 2010-02-18 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 4 paras arešto, areštą atliekant areštinėje;2008-05-15 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 180 str. 1 d.-, BK 63 str. 1, 4 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat teistas 8 kartus užsienyje (1 t., b.l. 72-81), paskutinį kartą 2016-11-03 nuosprendžiu Jungtinėje Karalystėje, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. R. 2017-02-27 apie 21.30 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, t.y. ,Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose, elgdamasis įžūliai, nepaisydamas nustatytų elgesio ir moralės normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, garsiai šūkavo antrojo aukšto koridoriuje bei mosikavo peiliu prieš D. B., po to pirmojo aukšto koridoriuje nuplėšė stiklinį laiptinės apšvietimo žibintą ir jį sudaužė, užlipęs į trečio to paties namo aukštą, koridoriuje nutraukė koridoriuje buvusius elektros laidus bei nuplėšė ir sudaužė du laiptinės apšvietimo žibintus, tuo padarė UAB "Kaišiadorių butų ūkis" 150,16 eurų turtinę žalą. Tokiu elgesiu sutrikdė namo gyventojų rimtį, sukėlė jiems nesaugumo jausmą.
Kaltinamasis teisme dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies. Parodė, kad buvo girtas ir susiginčijo su D. Nežino kodėl, bet pradėjo plėšti lempas. Taip sugadino pirmo ir trečio aukštų apšvietimo lempas. Nežino, kas tuo metu buvo pasidaręs ir kodėl taip pasielgė. Kad su peiliu mojavo D. B. neprisipažįsta, nes peilio neturėjo. Gal rankoje tuo metu turėjo lempą, o kiti matę konfliktą pagalvojo, kad rankoje peilis. Dėl padarytos žalos sudaužius lempas yra atlyginęs 20 eurų ir 16 centų. Likusioje dalyje pareikštą ieškinį pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis prisipažino kaltu tik iš dalies, kaltinamojo kaltė visiškai yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Liudytojos B. S. parodymais apie tai, kad ji būdama namuose išgirdo koridoriuje triukšmą. Ten buvo prisirinkę žmonių. R. lipo iš 3-čio aukšto, nešėsi rankoje peilį, su kuriuo šoko prieš B.. D. B. ranka ar koją išspyrė jam tą peilį. Peilis nuslydo koridoriumi. Jie susiginčijo. D. sakė, kur telefonas, bet ten buvo ne telefonas, o peilis. Pasakė, kad atsineš tada kirvį ir nulipo į pirmą aukštą. Tada išgirdo, kaip pirmame aukšte sudužo lempa. Kai jis pasakė, kad atsineš kirvį, visi išsilakstė, nes išsigando. Jis buvo labai girtas. Tai buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ten negyvena. Tada buvo atėjęs pas draugą. Peilis buvo su ruda rankena.
Liudytojo D. B. parodymais apie tai, kad jis ėjo parūkyti ir pamatė, kad aplink pradėjo lakstyti R. su peiliu. Dėl ko jis su peiliu atlėkė, nežino. Tada jis jam išmušė tą rankoje turėtą peilį. Įvykio vietoje buvo B., E. ir S. Lakstydamas nieko nesakė. Buvo išgėręs. Kai jam išmušė peilį, tai R. dar palakstė, pasiėmė nuo grindų išmuštą peilį ir nubėgo į apačią. Pirmo aukšto koridoriuje buvo sudaužyta lempa, trečiame aukšte nuplėšti elektros laidai. Policiją iškvietė, kad jis netriukšmautų ir, kad jį išvežtų.
Liudytojo E. K. parodymais apie tai, kad D. nusileido iš 3 aukšto ir laikė peilį. Nežino, dėl ko nusileido jis į apačią, tik matė, kad D. šoko prieš D. D. išmušė jam peilį. Prieš tai jis ėjo į lauką. D. bandė durti D. D. išmušė peilį iš rankų su koja ar ranka. D. pradėjo rėki, kad pametė telefoną ir pasiėmęs išmuštą peilį išėjo į lauką. Nežino, dėl ko jis šoko su peiliu. D. labai rėkavo. Turbūt pats nesuprato, ką šneką. Jis buvo girtas arba apsvaigęs. Kitų asmenų jis nepuolė. Išėjo žmonės, kai pradėjo mirguliuoti šviesa. Jis daužė apšvietimo lempas pirmame ir trečiame aukšte.
Civilinio ieškovo atstovas S. Š. paaiškino, kad pageidauja, kad būtų atlyginti nuostoliai, padaryti įvykio metu. Ieškinio sumą sudaro atvykimas į įvykio vietą, elektros tiekimo atstatymas. Lempas reikia pakeisti, nes kol kas jos nėra pakeistos. Tikisi, kad kaltininkas atlygins žalą, nes jis buvo atvykęs į kontorą derinti klausimų dėl žalos. Jau yra sumokėjęs 20 eurų ir 16 centų. Likutis būtų 130 eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu dar buvo apklausti liudytojai S. K., R. M..
Liudytoja S. K. parodė, kad 32017-02-27, pirmadienį, visą dieną pas kaimyną E. B. buvo atėjęs D. R., kuris pravardžiuojamas "Bezdžione". R. anksčiau gyveno tame pačiame name. Apie 21 val., gal kiek vėliau, ji buvo išėjusi į laiptinę, nes išgirdo laiptinėje triukšmą. Tuo metu pamatė iš trečiojo aukšto žemyn lipantį D. R. ir aiškiai matė, kad jis rankoje nešėsi peilį. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs. Kas vyko laiptinės apačioje ji nematė, tik girdėjo triukšmą trečiajame aukšte bei matė, kad sumirksėjo elektra. Laiptinėje esančius šviestuvus prižiūri "Kaišiadorių butų ūkis". Baisu buvo, kai D. lakstė su peiliu, jai tai kėlė baimę ir nesaugumo jausmą (b.l. 30-31).
Liudytojas R. M. parodė, kad galimai 2017-02-27 dienos vakarą apie 20-21 val., tikslaus laiko negali nurodyti, bute dingo šviesa ir jis išėjo į koridorių pasižiūrėti kas nutiko, dėl ko dingo elektra. Prie savo buto durų pamatė stovintį iš matymo pažįstamą asmenį, pravardžiuojamą, "Bezdžionka". Jis pamatė, kad nutraukti elektros laidai, esantys koridoriuje, taip pat sudaužyti du koridoriaus šviestuvai. Šis asmuo tuo metu pasišalino į antrąjį namo aukštą. Jau prieš dingstant elektrai, jis laiptinėje girdėjo triukšmą, bet kas tuo metu vyko koridoriuje, kas ir dėl ko triukšmavo, pasakyti negali, nes nematė. Suprato tik tai, kad tas asmuo sugadino šviestuvus ir nutraukė elektros laidus, dėl ko gavosi trumpas sujungimas ir bute dingo šviesa. Netrukus tas asmuo vėl užbėgo į trečiąjį aukštą. Matė, kad tas asmuo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai. Kai šis asmuo antrą kartą užlipo į trečią aukštą, matė, kad jis rankose laikė nuplėštą šviestuvą. Paklausus, ką jis daro, kažką neaiškiai murmėjo, tačiau ką nesuprato. Kaip tik tuo metu, kai jie kalbėjo, atvyko policijos pareigūnai, kurie jau toliau aiškinosi kas įvyko, tuo tarpu jis nuėjo į butą. Kadangi jo bute dingo elektra, tai paskambino elektrikams, "Kaišiadorių butų ūkis", kurie kitą dieną tvarkė elektros laidus, saugiklius. Savo lėšomis jis nieko netvarkė, tai tvarkė namo administratoriaus "Kaišiadorių butų ūkis" darbuotojai. Jis nuo įvykio nenukentėjo, jam turtinė žala nepadaryta. Jam yra nemalonu, kai bendrose daugiabučio patalpose vyksta tokie dalykai, kai yra drumsčiama gyventojų ramybė ir tai kelia namo gyventojų nepasitenkinimą ( b.l. 38-39).
2017-02-27 alkotesteriu D. R. buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas (b.l. 45).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose-laiptinėje. Pastato pirmajame aukšte ant grindų rastos baltos spalvos stiklo šukės, ant lubų matomas baltos spalvos laidas, kuris ištrauktas. Trečiojo aukšto koridoriuje ties durimis, pažymėtomis Nr. 311, kairėje pusėje matomas iš sienos ištrauktas laidas, apie 50 cm. ilgio baltos spalvos. Ties durimis lubose matomas apšvietimo žibintas, be stiklinio gaubto, taip pat matomas apie 1 metro ilgio baltos spalvos laidas. Ant grindų matomos baltos spalvos stiklo šukės. Daugiau įvykio vietoje pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta ( b.l. 7-9).
Šioje byloje kaltinimo D. R. esmė buvo ta, kad jis būdamas neblaivus viešoje vietoje, tai yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoje – koridoriuje grasino D. B. peiliu bei tuo pačiu metu ir vietoje užgauliu elgesiu, įžūliais ir vandališkais veiksmais, kurie pasireiškė garsiu šūkavimu, daužymusi, svetimo turto (bendrojo naudojimo patalpų šviestuvų) niokojimu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokia jo veika perduodant bylą teismui buvo kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.
Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas D. R. pasitvirtino visiškai.
Kaip matyti iš paties kaltinamojo D. R. parodymų, jis prisipažino iš dalies dėl to, kad visiškai neprisipažino įvykio metu turėjęs peilį ir atitinkamai su juo grasinęs D. B.. Tuo tarpu tų kaltinime nurodytų aplinkybių, kurios susijusios su šviestuvų daužymu, kitais veiksmais neneigė, jas pripažino, kaip pripažino ir pareikštą civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, kurią sudaro elektros instaliacijos ir šviestuvų pirkimo bei sumontavimo darbai. visiškai neprisipažino padaręs kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas.
Tačiau teismas, ištyręs šiuos kaltinamojo parodymus, išanalizavęs kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo pateikta versija apie tai, kad jis rankoje neturėjo peilio, o ten buvo kitas daiktas, galimai šviestuvas, nėra patvirtinta jokiais byloje surinktais įrodymais. Priešingai, byloje nustatyti objektyvūs duomenys, šią jo versiją paneigia ir neduoda pagrindo abejonėms, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė D. R. turėjo peilį ir jį atvirai demonstruodamas bei artindamasis prie D. B. jam netiesiogiai grasino, dėl ko kilus grėsmei D. B. išmušė peilį jam iš rankos.
Šias aplinkybes patvirtina tiek liudytojo D. B., tiek ir kitų liudytojų, apklaustų tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodymai. Liudytojai B. S., E. K. patvirtino D. B. parodymus. Kategoriškai parodė, kad matė peilį ir kitus D. R. veiksmus, sukėlusius neigiamas pasekmes ir įtampą. Šių liudytojų parodymai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų S. K. ir R. M. parodymus dėl to, kad D. R. turėjo peilį ir elgėsi agresyviai tiek D. B. atžvilgiu, tiek ir bendrai agresyviai trikdydamas rimtį.
Rašytiniai duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole ir neblaivumo patikros duomenys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio įvykio metu bei tai, kad įvykio metu buvo sugadintas elektros instaliacija ir koridoriaus apšvietimas.
Taigi, ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad D. R. susiklosčiusioje situacijoje elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai, be to, jis dar ir grasino peiliu D. B. ir vandališkais veiksmais sugadino elektros apšvietimą. D. R., kaip nustatyta, įvykio metu buvo neblaivus, todėl ši aplinkybė, teismo vertinimu, neabejotinai įtakojo jo tokį elgesį.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta BK 284 straipsnyje. Pagal jį baudžiamoji atsakomybė taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis D. R. įžūliu elgesiu ir grasinimais, pademonstruotais D. B. ir kitų koridoriuje buvusių asmenų atžvilgiu, nepagarbą demonstravo viešoje vietoje.
Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad D. R. veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant kaip viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant didelei žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamojo D. R. pademonstruoti įžūlūs veiksmai bei grasinimai, vandališkas elgesys niokojant turtą viešoje vietoje – daugiabučio namo koridoriuje prieš D. B., kitų asmenų, buvusių įvykio metu koridoriuje, garsus šūkavimas, šviestuvų daužymas, elektros instaliacijos sugadinimas, yra neabejotinai įžūlūs ir vandališki veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Be to, tuo pačiu metu kaltinamasis dar ir grasino peiliu akivaizdžiai jį demonstruodamas, dėl ko toks grasinimas buvo suvoktas kaip realus ir pavojingas, o to pasėkoje peilis išmuštas kaltinamajam iš rankos. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis D. R. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Šioje byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl kaltinamojo D. R. įžūlaus ir vandališko elgesio, grasinimų peiliu D. B., nesant tam jokios pateisinamos dingsties, tiek pats D. B., tiek ir kiti aplinkiniai buvo šokiruoti ir išgąsdinti, dėl šių kaltinamojo veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesta policija, buvo sutrikdytas namo gyventojų poilsis. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamajam įžūliais, ir vandališkais veiksmais bei grasinimais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.
Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).
Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų D. R. ėmė grasinti peiliu ir elgtis kitaip įžūliai bei vandališkais veiksmais niokoti turtą. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis elgėsi įžūliai, grasino peiliu, ir elgėsi vandališkai viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.
Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad D. R. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. R. pripažinti kaltu padarius BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką ir už tai jam paskirti bausmę.
D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
D. R. yra anksčiau teistas tiek Lietuvos Respublikoje (3 kartus), tiek ir užsienyje (8 kartus). Kadangi už užsienyje (Europos Sąjungoje) padarytus nusikaltimus jis turi neišnykusį teistumą, tai į šią aplinkybę skiriant bausmę už naujai padarytą nusikaltimą taip pat turi būti atsižvelgiama (BK 97 str. 1 d.). Yra nedirbantis, anksčiau baustas administracine tvarka ir už administracinės teisės pažeidimus, jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, dėl ko darytina išvada, kad švelnesnės bausmės rūšys, kurios nėra susijusios su laisvės atėmimu, D. R. negali paveikti taip, kad jis daugiau nenusikalstų. Sistemingas nusikaltimų darymas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, dėl to neišnykęs teistumas patvirtina, kad D. R. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), kas teismui neleidžia pagrįstai manyti, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, D. R. galėtų būti teisingai ir adekvačiai nubaustas ir dėl to ateityje daugiau nenusikalsti. Todėl bausmės tikslams pasiekti, D. R. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, yra pagrindas paskirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę - areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšies pagal įstatymą galimo nustatyti dydžio vidurkis.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 6 d., 307 str. 1 d., 2 d., 4 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę areštą 35 paroms, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 str. į D. R. paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme 2017-02-28 dieną, šią vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant vienai arešto parai.
D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
UAB "Kaišiadorių butų ūkis", įmonės kodas 158806029, pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti šios bendrovės naudai iš D. R. 130 eurų turtinei žalai atlyginti. Dėl kitos dalies (20 eurų ir 16 ct) civilinio ieškinio procesą byloje nutraukti, gavus patvirtinimą, kad šioje dalyje padaryta žala buvo atlyginta (BPK 107 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.