Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-15 · Administracinė byla Nr. A-492-3256-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
A-492-3256-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00832-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
BUAB „Grand Casino World“
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-3256/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00832-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Tomui Narkui,atsakovo atstovei Indrei Rulavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Grand Casino World“ ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Grand Casino World“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės lošimų priežiūros komisijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas UAB „Grand Casino World“ (toliau – pareiškėjas, bendrovė) skundu (I t., b. l. 2 – 10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir atsakovas), padarytą žalą, t. y. atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, sudarančius 2 443 043,94 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (toliau – ir Komisija) su prašymu papildyti 2006 m. lapkričio 17 d. jam išduotą lošimų organizavimo leidimą Nr. 0258 (toliau – ir Leidimas), suteikiantį teisę eksploatuoti 30 A kategorijos lošimo automatų, 18 kortų lošimo stalų ir 5 ruletes, bei suteikti teisę papildomai eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų. Komisija 2006 m. gruodžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. N-261 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo atsisakė papildyti Leidimą, motyvuodama tuo, kad numatomi eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų neatitinka Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Azartinių lošimų įstatymas) 16 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 9 patvirtintų Reikalavimų lošimo įrenginiams bei lošimo stalams (toliau – ir Reikalavimai) 3 punkte nustatytų reikalavimų. UAB „Grand Casino World“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nutarimą, teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu skundą atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu patenkino apeliacinį skundą – pripažino, kad Komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjas teigė, kad neteisėti Komisijos veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėjo, jog Komisija 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-31 papildė Leidimą ir suteikė jam teisę nuo 2008 m. balandžio 1 d. papildomai eksploatuoti 16 lošimo automatų. Pareiškėjas teigė, jog patyrė žalą, nes negalėjo eksploatuoti teisėtai įsigytų 40 lošimo automatų nuo Nutarimo priėmimo. Teigė, kad bendrovė patyrė tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Tiesioginius nuostolius sudaro: 1) 920 580,55 Lt (902 434,17 Lt už 20 lošimo automatų įsigijimą ir 18 146,38 Lt sumokėtų palūkanų bankui), už kuriuos papildomai įsigijo 20 lošimo automatų, kadangi, Komisijai priėmus Nutarimą, negalėjo eksploatuoti jau turimų 40 lošimo automatų, todėl kazino patalpos nebuvo galutinai išnaudojamos; 2) 90 497,32 Lt, skirti 24 lošimo automatams įsigyti. UAB „Grand Casino World“ priklausančiuose lošimo namuose galima eksploatuoti ne daugiau kaip 70 lošimo automatų, todėl, panaikinus Nutarimą, galėjo eksploatuoti 16 iš 40 paminėtų lošimo automatų, o pinigai, skirti likusiems 24 lošimo automatams įsigyti, laikytini tiesioginiais nuostoliais; 3) 20 808,32 Lt – 16 eksploatuotų lošimo automatų nusidėvėjimo vertė, kurios, remdamasis VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarnybos patvirtintų 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 55 punktu, negalėjo skaičiuoti nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. balandžio 1 d., kadangi šiuo laikotarpiu lošimo automatai nebuvo eksploatuojami; 4) 21 989,13 Lt – išlaidos, skirtos advokatų paslaugoms apmokėti, kurios suteiktos, siekiant, kad Nutarimas būtų panaikintas. Aiškino, kad netiesioginius bendrovės nuostolius sudaro negautos pajamos – 1 389 168,62 Lt, apskaičiuotos iš bendros negautų pajamų sumos (1 716 922,59 Lt) atėmus 327 753,97 Lt patirtų išlaidų, skirtų apmokėti už elektros energiją, sumokėti programinės įrangos palaikymo mokestį, loterijų ir lošimų mokestį, mokestį už lošimų įrenginių įregistravimą. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl Komisijos priimto neteisėto Nutarimo negalėjo įgyvendinti savo planų eksploatuoti 70 lošimo automatų, todėl tarp Komisijos neteisėtų veiksmų (Nutarimo priėmimo) ir patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 127–142) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo jo naudai 96 Lt išlaidų, turėtų rengiant ir pateikiant teismui dokumentus.

Atsakovas nurodė, kad Komisija Nutarimu atsisakė papildyti Leidimą, nes pagal Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Reikalavimų 3 punkto nustatytus reikalavimus Lietuvoje leidžiama eksploatuoti tik naujus, tiesiogiai iš gamintojo įsigytus lošimo automatus. Teigė, jog atlyginimas pareiškėjui išlaidų (902 434,17 Lt), turėtų papildomai įsigyjant 20 lošimo automatų, kuriuos jis ir dabar naudoja savo versle, reikštų ne patirtų nuostolių atlyginimą, o kompensavimą už įsigytus automatus, taigi nepagrįstą pareiškėjo praturtėjimą. Palyginus pareiškėjo papildomai įsigytus 20 lošimo automatų su iki tol jo turėtais, akivaizdu, kad paminėti 20 automatų yra vieni iš brangiausių, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, pirkdamas tokius automatus, prisiėmė galimų nuostolių riziką. Nurodė, kad nepagrįstą pareiškėjo praturtėjimą taip pat reikštų atlyginimas turėtų išlaidų (90 497,32 Lt) už įsigijimą 24 lošimo automatų, kurių pareiškėjas neturi galimybės eksploatuoti. Nustatant lošimo automatų vertę ir nuostolių dydį, reikia vadovautis ne jų pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytais kainų dydžiais, o jų naudingumu tam tikru metu. Pareiškėjas gali naudoti daugiau lošimo įrenginių, nes kazino yra laisvo ploto. Tai patvirtina pareiškėjo Komisijai pateiktas 2008 m. gruodžio 1 d. prašymas leisti pastatyti papildomus lošimo įrenginius. Be to, UAB „Great Canadian Europa“ tokiose pat patalpose kaip pareiškėjo naudojo 106 lošimo automatus, taigi pareiškėjas tikrai galėtų naudoti visus 90 turimų automatų. Teigė, kad pareiškėjo Komisijai pateikti prašymai leisti sumažinti naudojamų lošimo automatų skaičių nuo 66 iki 42 patvirtina, kad pareiškėjas nenori naudoti visų turimų lošimo automatų. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų dėl tikrosios 20 papildomai įsigytų lošimo automatų vertės bei įrodymų, kad, Komisijai leidus eksploatuoti paminėtus 40 lošimo automatų, šie nebūtų nusidėvėję. Teigė, kad iš pareiškėjo pateiktų advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ sąskaitų faktūrų neaišku, kas suteikė sąskaitose faktūrose minimas teisines, konsultacines paslaugas, taip pat neaiškus šių paslaugų turinys ir konkretūs teikimo terminai. Nurodė, kad pareiškėjo pajamos iš azartinių lošimų yra tikėtinos, o ne realios, kadangi azartiniai lošimai grindžiami atsitiktinumu, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis dėl Komisijos veiksmų negavo 1 716 922,59 Lt pajamų, yra nepagrįsti. Iš pareiškėjo teismui pateiktos negautų pajamų pažymos ir Komisijai pateiktų finansinių ataskaitų matyti, kad naudojamų lošimo įrenginių skaičius neturi įtakos gaunamoms pajamoms. Pareiškėjas yra verslininkas ir turi prisiimti su verslo sėkme susijusią riziką, o rizikos prisiėmimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnį yra vienas iš civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo Komisijai pateikti prašymai leisti sumažinti naudojamų lošimo automatų skaičių, patvirtina, kad jis nenori naudoti visų turimų automatų, todėl Komisijos atsisakymas leisti jam naudoti 40 lošimo automatų negali būti laikomas faktine pareiškėjo patirtos žalos atsiradimo priežastimi. Papildomus 20 lošimo automatų pareiškėjas nusipirko vykstant teismo procesui dėl Nutarimo, todėl privalėjo numatyti, kad, priėmus jam palankų teismo sprendimą, negalės eksploatuoti turimų 40 lošimo automatų ir kad toks veiksmas yra rizikingas, todėl pareiškėjas savo neatidžiais, nerūpestingais ir aplaidžiais veiksmais sudarė prielaidas jo patirtai žalai atsirasti. Pareiškėjas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir turėdamas galimybę įsigyti pigesnių lošimo automatų, tačiau pirkdamas brangesnius. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp lošimo automatų nusidėvėjimo bei negautų pajamų ir Komisijos atsisakymo leisti eksploatuoti paminėtus 40 lošimo automatų. Pažymėjo, jog Komisija parengė ir pateikė teismui 75 lapus dokumentų, todėl jai atlygintina 96 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2011 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Grand Casino World“ skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Komisijos, 20 000 Lt, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas jo prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su tuo, kad atsakovas, spręsdamas Azartinių lošimų įstatymo jo kompetencijai priskirtą klausimą dėl leidimo pradėti eksploatuoti lošimo įrenginius išdavimo (turimo leidimo papildymo), pažeidė šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl tokio leidimo išdavimo. Pažymėjo, kad šios materialinės teisės normos pažeidimo faktas yra konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu pats šio pažeidimo padarymo faktas šioje administracinėje byloje nekvestionuojamas ir laikytinas nustatytu. Teismas nurodė, kad valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti valstybės valdžios institucijų priimto akto neteisėtumo faktą, todėl nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, dėl kokių priežasčių administracinis aktas buvo priimtas. Teismas konstatavo, kad Nutarimas, su kuriuo yra siejamas prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas, atitinka CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nurodytą akto sampratą.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius nuostolių dydį. Pareiškėjas pateikė 2011 m. kovo 14 d. Žalos verslui vertinimo ataskaitą, kurią surašė UAB „Rezultatas“, pagal kurią pareiškėjas dėl Nutarimu priimto sprendimo nepapildyti licencijos ir neleisti eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų per laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. patyrė 2 265 897,91 Lt žalą, kurią sudaro 1 081 897,91 Lt tiesioginių nuostolių, nustatytų atkuriamosios vertės metodu, ir 1 184 000 Lt netiesioginių nuostolių – negautų pajamų, nustatytų naudojimo pajamų vertės metodu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje nesumažino savo reikalavimo, bet paaiškinimuose vadovavosi naujai pateiktame įrodyme – Žalos verslui vertinimo ataskaitoje skaičiuojamu nuostolių dydžiu, kuris yra mažesnis, negu nurodytas skunde.

Dėl tiesioginių nuostolių – 920 580,55 Lt, skirtų naujiems 20 lošimo automatų įsigyti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2007 m. liepos 9 d. iš Nyderlandų įmonės IGT-Europe B.V. įsigijo 20 naujų lošimo automatų IGT už 902 434 Lt, juos eksploatuoti pradėjo 2007 m. rugpjūčio 6 d. Remiantis 2007 m. liepos 9 d. sudarytomis pirkimo – pardavimo ir lizingo sutartimis, pareiškėjas už minėtą įrangą įsipareigojo sumokėti 261 363 EUR bei 18 146,38 EUR palūkanų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodo, kad įsipareigojo mokėti palūkanas litais, o ne eurais. Akcentavo, kad remiantis Žalos verslui vertinimo ataskaita, faktinių nuostolių už 20 naujų lošimo automatų dydį sudaro 965 090 Lt. Šį dydį patvirtina ir bylos duomenys. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nurodė, jog naujus automatus turėjo įsigyti, kadangi Komisija neleido eksploatuoti turimų 40 A klasės lošimo automatų. Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad dauguma iš minėtų 40 automatų (25) buvo IGT įrenginių tipo. Teismas padarė išvadą, kad sprendžiant, ar minėtas išlaidas galima priskirti tiesioginiams nuostoliams, svarbu įvertinti, ar pareiškėjo sprendimą įsigyti papildomus 20 lošimo automatų nulėmė Komisijos veiksmai. Pažymėjo, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Pažymėjo, kad pareiškėjas papildomą lošimo įrangą pirko iš atitinkamos įrangos gamintojos, kuri laikoma lydere rinkoje, siekė patenkinti klientų poreikius ir ketino tokius automatus eksploatuoti ir toliau. Šią naują įrangą pareiškėjas eksploatavo ir po to, kai buvo panaikintas Nutarimas, taigi ir toliau naudojosi įrangos teikiama nauda verslui. Pareiškėjas, net ir žinodamas, kad vyksta teisminis procesas dėl Nutarimo panaikinimo, įsigijo papildomą įrangą, numatydamas galimybę, kad laimėjus ginčą bus leista eksploatuoti ir senus lošimo automatus. Įvertinęs visą tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atlyginus pareiškėjui naujų lošimo automatų įsigijimo išlaidas, tai reikštų šių išlaidų kompensaciją ir būtų nepagrįstas pareiškėjo praturtėjimas. Pažymėjo, kad CK 6.247 straipsnis nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, tačiau žalingi padariniai teisine prasme turi būti pernelyg nenutolę nuo neteisėto veiksmo.

Dėl tiesioginių nuostolių – 90 497,32 Lt už 24 lošimo automatų įsigijimą, kurių pareiškėjas neeksploatavo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pagal 2006 m. gegužės 23 d. sutartį iš UAB „Grand Casino Europa“ įsigijo 22 Aristocrat lošimo automatus už 62 324,23 Lt, 34 Atronic lošimo automatus už 112 327,14 Lt ir 50 Game King (IGT) lošimo automatų už 211 939,93 Lt. 2006 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas leisti eksploatuoti 40 pagal minėtą sutartį įsigytų lošimo automatų (25 IGT, 4 Aristocrat ir 11 Atronic). Panaikinus Nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti šį pareiškėjo prašymą, Komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendime nustatytą įpareigojimą, 2007 m. gruodžio 20 d. raštu prašė nurodyti, ar pareiškėjas pageidauja, kad jo 2006 m. lapkričio 23 d. prašymas papildyti lošimų organizavimo leidimą būtų nagrinėjamas. Pareiškėjas nurodė, kad ketina papildomai eksploatuoti tik 16 lošimo automatų iš 40 turimų, todėl Komisija 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-31 suteikė teisę papildomai eksploatuoti 16 lošimo automatų. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas likusius 24 lošimo automatus (14 IGT, 6 Atronic ir 4 Aristocrat) įsigijo už 90 497,30 Lt sumą (14 IGT x 59 343,18 Lt, 6 Atronic x 19 822,436 Lt, 4 Aristocrat x 11 331,678 Lt). Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, o būtent tai, kad Komisijai neleidus eksploatuoti 40 lošimo automatų, pareiškėjas naudojo kitus automatus, įsigytus pagal sutartis su UAB „Proeksas“, UAB „Azarto technika“ ir sutartį su Nyderlandų įmone IGT-Europe B.V., Komisija iki 2008 m. vasario 15 d. nesuteikė leidimo eksploatuoti kitų lošimo automatų, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 24 lošimo automatų neeksploatavo. Pažymėjo, kad remiantis Žalos verslui vertinimo ataskaita, šių automatų likutinė vertė 2008 m. balandžio 1 d. sudaro 52 791,34 Lt (6 610,56 Lt Aristocrat, 11 563,50 Lt Atronic ir 34 617,27 Lt IGT), kuri apskaičiuota po įrangos nusidėvėjimo. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. sausio 18 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Guventas“ pasirašytame Turto perdavimo akte nėra duomenų, kokie būtent lošimo automatai buvo perduoti, ar į šį sąrašą pateko ir pareiškėjo neeksploatuotų lošimo automatų dalis, tokių duomenų pateikti negalėjo. Teismas vertino, kad 2011 m. kovo 15 d. turto perdavimo aktas negali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas savo žinioje nebeturi 24 neeksploatuotų lošimo automatų. Konstatavo, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas neeksploatavo ginčo lošimo įrangos laikotarpiu, kol buvo sprendžiamas Nutarimo teisėtumo klausimas. Akcentavo, kad Komisijai pasiūlius papildyti leidimą eksploatuoti lošimo įrangą pagal 2006 m. lapkričio 23 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė leisti eksploatuoti 40 lošimo automatų, pareiškėjas išreiškė pageidavimą naudoti tik 16 lošimo automatų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai, kad likusių 24 lošimo automatų jam dėl įvairių ekonominių ar techninių priežasčių nebereikėjo, kadangi buvo įsigijęs kitus lošimo automatus, neturi reikšmės vertinant priežastinį ryšį tarp Komisijos veiksmų ir pareiškėjo sprendimo eksploatuoti dalį iš 40 lošimo automatų ir dėl to atsiradusių nuostolių. Nurodė, kad pareiškėjo motyvai, susiję su pareiškėjo priimtais sprendimais verslui vykdyti, kodėl jis nesikreipė dėl visų 40 lošimo automatų eksploatavimo, negali būti pagrindu konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 90 497,30 Lt sumą.

Dėl tiesioginių nuostolių – 20 808,32 Lt, sudarančių 16 lošimo automatų nusidėvėjimo vertę, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 16 iš 40 lošimo automatų eksploatuoti pradėjo 2008 m. balandžio 1 d., įsigaliojus Komisijos 2008 m. vasario 15 d. nutarimui, kuriuo suteiktas atitinkamas leidimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas, reikalaudamas priteisti lošimo automatų nusidėvėjimo vertę kaip nuostolių atlyginimą, negali nurodyti šios sumos kaip nuostolio, pareiškėjas turėtų pateikti skaičiavimus, patvirtinančius, kokią įtaką tokio nusidėvėjimo neskaičiavimas turėtų mokestinei prievolei. Tačiau konstatavo, kad ir tokia suma nurodyta kaip nuostolis dėl įstatymo pažeidimo, laikytina pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų. Todėl padarė išvadą, kad nurodyta suma negali būti priteista kaip nuostolių suma remiantis CK 6.249 straipsniu.

Dėl tiesioginių nuostolių – 21 989,13 Lt išlaidų, skirtų advokatų paslaugoms apmokėti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas negali būti vertinamos kaip žala, atsiradusi dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, kadangi tokios išlaidos atlyginamos pagal specialiąsias taisykles, nustatytas ABTĮ 44–45 straipsnyje. Teismas nurodė, kad klausimas dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo turėjo būti sprendžiamas administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo.

Dėl netiesioginių nuostolių – 1 389 168,62 Lt negautų pajamų, teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą dėl negautų pajamų grindžia Negautų pajamų apskaičiavimo pažyma. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. rugpjūčio 6 d. neturėjo galimybės naudoti 40 lošimo automatų, reikalingų veiklai vykdyti; nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. pareiškėjas naudojo naujai įsigytus lošimo automatus; nuo 2008 m. balandžio 1 d. pareiškėjui suteikta galimybė naudoti 40 lošimo automatų, bet pareiškėjas paprašė leisti naudoti tik 16. Pažymėjo, kad Žalos verslui vertinimo ataskaitoje negautos pajamos apskaičiuotos taikant naudojimo pajamų metodą. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 3 punkte numatyta, kad naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas, taikomas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną, šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje. Pažymėjo, kad remiantis finansinių ataskaitų duomenimis, pareiškėjas 2007 m. balandžio mėn. naudojo 30 lošimo automatų, gavo 148 617 Lt pajamų, 2008 m. balandžio mėn. naudojo 66 lošimo automatus ir gavo 111 731 Lt pajamų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš lošimo veiklos gaunamos pajamos nebūtinai priklauso nuo turimų lošimo įrenginių skaičiaus, todėl negalima teigti, kad mažesnis lošimo automatų skaičius neginčijamai nulėmė mažesnes pareiškėjo pajamas. Pažymėjo, jog azartinių lošimų specifika lemia, kad įtakos gaunamoms pajamoms turi tiek atsitiktinumas, tiek lošėjų skaičius, pinigų sumų, kurias lošėjai statė ir kitų priežasčių. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-3420/2010 konstatavo, kad 10 procentų nuo išmokėtų 90 laimėjusiems lošėjams, laikomi lošimo organizatoriaus gaunamomis pajamomis CK 6.249 straipsnio prasme. Teismas pabrėžė, kad negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina ne tik pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, bet suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Pirmuoju atveju faktas, kad pajamos iš lošimo veiklos yra pagrįstai tikėtinos, neginčijamas, tačiau būtina nustatyti ir tokią negautų pajamų sumą. Nurodė, kad visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad žala turi būti tikslai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, nes priešingu atveju atsakomybės ribos būtų neprotingai išplėstos. Teismas padarė išvadą, kad Žalos vertinimo ataskaitoje ir pareiškėjo pateikti paskaičiavimai nepatvirtina realiai negauto pelno dydžio. Šalių paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai dėl negautų pajamų dydžio nepatvirtina negautų pajamų dydžio. Pareiškėjas pateikė tik tikėtiną negautų pajamų dydžio paskaičiavimą, kuris yra pagrįstas vidutiniais pajamų dydžiais. Žalos vertinimo verslo ataskaitoje pateikti skaičiavimai, paremti pareiškėjo pateiktais skaičiavimais, nepagrindžiant, kad būtent pareiškėjo pateikti skaičiavimai gali būti laikomi negautomis pajamomis. Žalos vertinimo verslo ataskaitoje nurodyta, jog negautos pajamos (kaip ir kiti nuostoliai) paskaičiuotos darant prielaidas, kad nėra jokių veiksnių, turinčių neigiamos įtakos pareiškėjo verslui. Bylos aplinkybės patvirtina, kad teismas pripažino pareiškėjo įmonę bankrutavusia. Vien šis faktas negali būti vertinamas kaip jokių neigiamų prielaidų nebuvimas. Žalos vertinimo verslo ataskaitoje yra aprašytos bylos aplinkybės, nurodyti įstatymų reikalavimai, vertinimai dėl nuostolių atsiradimo pagal CK 6.249 straipsnį galimybės. Nurodyti vertinimai yra teismo kompetencija, bet ne specialistų, teikiančių išvadas dėl nuostolių dydžio. Žalos vertinimo verslo ataskaitoje nėra jokių paaiškinimų ir pagrindimų, kad būtent pareiškėjo pateiktas nuostolių skaičiavimas ginčijamu atveju gali būti laikomas pagrįstu. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje taikytina CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teismo teisės nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Pažymėjo, kad šios nuostatos aktualumą nagrinėjamai bylai akcentavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas neįrodė ir atsižvelgiant į jo veiklos specifiką negali įrodyti nuostolių dydžio, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamu atveju pareiškėjui priteistina 20 000 Lt nuostolių atlyginimui. Paaiškino, kad ši suma priteistina atsižvelgiant ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, kad bendrovė pagal įmonės įstatų 3.2 punktą vykdė ūkinę veiklą – užsiėmė azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu. Pareiškėjas privalėjo žinoti ir žinojo, kad vykdomai veiklai yra reikalingi valstybės institucijų išduodami leidimai. Dėl to pareiškėjas, pradėdamas vykdyti ar vykdydamas ūkinę veiklą, privalo elgtis atidžiai ir įvertinti savo planus, atsižvelgiant į viešosios teisės normos reikalavimus, reglamentuojančius azartinių lošimų organizavimą ir vykdymą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi atidžiais ginčijamu atveju, kai pareiškėjas 2006 m. įgijo lošimo automatus pagamintus 2003 m. gegužės – rugpjūčio mėn. bei kreipėsi į atsakovą 2006 m. dėl lošimo nurodytais automatais leidimo išdavimo. Pagal Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrenginius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad ginčijamu atveju atsakovas netinkamai taikė šią nuostatą. Tačiau toks reikalavimas yra įstatyme nustatytas, ir pareiškėjas, planuodamas savo verslą, turėjo atsižvelgti į jį. Pareiškėjas visiškai neatsižvelgė į šį reikalavimą, nupirkęs naudotus, prieš 3 metus pagamintus, lošimo automatus. Žalos vertinimo verslo ataskaitoje nustatyta, kad yra trumpas lošimo automatų nusidėvėjimo terminas – 3 metai. Taigi pareiškėjas planavo azartinių lošimų organizavimą ir vykdymą, su lošimo automatais, kurie buvo laikomi nusidėvėjusiais jau tuo metu, kai pareiškėjas juos įgijo ir kreipėsi dėl leidimo išdavimo. Teismas, nustatydamas priteistinų nuostolių dydį, atsižvelgė taip pat į institucijos veiksmus, kuri veikė savo kompetencijos ribose, ir teismo sprendimu nustatyta, kad institucija netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Institucija, spręsdama administracinės paslaugos suteikimo – leidimo išdavimo klausimą, turi aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas; jeigu jas aiškina ir taiko klaidingai, jos klaidingą aiškinimą, esant ginčui, ištaiso administracinis teismas, kaip ir buvo ginčijamu atveju. Tokiu būdu yra apginamos suinteresuoto asmens teisės. Institucijos nuomonė dėl teisės taikymo ir aiškinimo negali sudaryti pagrindo spręsti dėl institucijos pareigos atlyginti visus nuostolius. Institucija nepažeidė pareiškėjo procesinių teisių. Institucija, gavusi pareiškėjo prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą, atliko vieną iš veiksmų, kuriuos turėjo teisę atlikti, būtent atsisakė išduoti leidimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla yra civilinė pagal savo pobūdį, nors įstatymų ir yra priskirta administracinių teismų kompetencijai. Tačiau nagrinėjant šią bylą pagal CK 6.271 straipsnį, tarp šalių atsiradę deliktinės atsakomybės santykiai negali būti vertinami kaip išimtinai privatūs santykiai, nes jie atsiranda iš institucijos, veikusios kaip viešosios teisės subjektas, veiksmų. Dėl to, ginčijamu atveju, spręsdamas nuostolių dydžio nustatymą, teismas atsižvelgia į minėtus klausimus, susijusius su viešosios teisės reguliavimo dalyku.

VII.

Pareiškėjas BUAB „Grand Casino World“ pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 118–131), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priteiti pareiškėjo naudai iš atsakovo 2 444 755,93 Lt patirtų nuostolių, kuriuos sudaro: 1) 902 434,17 Lt 20 naujų lošimo aparatų įsigijimo išlaidos bei 62 655,82 Lt sumokėtų palūkanų; 2) 90 497,32 Lt 24 senų lošimo aparatų įsigijimo išlaidos; 3) 1 389 168,62 Lt pareiškėjo negautos pajamos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė tiesioginių nuostolių – 902 434,17 Lt, ir 62 655,82 Lt palūkanų, iš viso 965 090 Lt, skirtų naujiems 20 lošimo automatų įsigyti. Nurodo, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl faktinio priežastinio ryšio tarp Komisijos neteisėto Nutarimo ir 20 naujų lošimo automatų pirkimo. Teigia, kad šioje byloje tiesioginiai nuostoliai, t. y. žalingi padariniai pareiškėjui kilo dėl to, kad Komisijai priėmus neteisėtą Nutarimą, pareiškėjas negalėjo įgyvendinti teisėtų lūkesčių – verslo planų, t. y. eksploatuoti 70 lošimo automatų, iš kurių 40 lošimo automatų buvo naudoti. Pareiškėjas galėjo naudoti tik 30 lošimo automatų, o siekdamas mažinti verslo nuostolius, pareiškėjas buvo priverstas investuoti ženkliai didesnes pinigines lėšas į tokių automatų įsigijimą, nes žinojo, kad Komisijos leidimą eksploatuoti lošimo automatus gaus tik tuo atveju, jei lošimo automatai bus nauji. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje žalingi padariniai teisine prasme yra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taip pat nesutinka su teismo šios išvados pagrindimu – kad pareiškėjas nusipirkęs naują įrangą gavo naudą ir toliau naudojosi verslui teikiama nauda. Mano, kad toks motyvas nepaneigia žalingų padarinių (naujų lošimo automatų pirkimo), sąlygotų neteisėtų veiksmų (Nutarimo), o tik gali būti pagrindas mažinti nuostolius.

2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas, net ir žinodamas, kad vyksta teisminis procesas dėl Nutarimo panaikinimo, įsigijo papildomą įrangą, numatydamas galimybę, kad laimėjus ginčą bus leista eksploatuoti ir senus lošimo automatus. Pažymi, kad toks teismo motyvas prieštarauja CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatai, kad į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos skirtos žalos prevencijai ar jos sumažinimui imtis. Teigia, kad pareiškėjas turėjo pareigą mažinti nuostolius (negautas pajamas) ir turi teisę į tokių nuostolių atlyginimą.

3. Teigia, kad patirti tiesioginiai nuostoliai 20 naujų lošimo automatų įsigijimui buvo būtini, priverstiniai ir protingi. Nurodo, kad eksploatuodamas 20 naujų lošimo automatų gavo 924 069 Lt pajamų daugiau, todėl šios pareiškėjo išlaidos naujų automatų pirkimui yra protingos ir adekvačios. Nesutinka su teismo motyvais apie išlaidų protingumą, gautą papildomą naudą ir iš to sekančią teismo išvadą, kad išlaidų kompensavimas būtų tolygus pareiškėjo nepagrįstam praturtėjimui. Paaiškina, kad lošimo automatų vidutinių kainų palyginimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo išlaidos negali būti pripažintos neprotingomis ir neproporcingai didelėmis lyginant su kitų naujų lošimo automatų kainomis.

4. Atsakydamas į pirmosios instancijos teismo argumentą, kad naują įrangą eksploatavo ir po to, kai buvo panaikintas Nutarimas, taigi ir toliau naudojosi įrangos teikiama nauda verslui, pareiškėjas pažymi, kad nėra įrodyta ir pagrįsta, jog pareiškėjas būtų gavęs didesnę naudą eksploatuodamas 40 nenaujų lošimo automatų lyginant su 20 naujų lošimų automatų. Taip pat akcentuoja, kad jei nebūtų neteisėtų Komisijos veiksmų, pareiškėjas lygiai taip pat sėkmingai būtų naudojęs 40 nenaujų lošimo automatų teikiama nauda verslui. Pažymi, kad net ir darant prielaidą, jog pareiškėjas tokią naudą gavo, šią naudą, gautą nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, teismas galėjo įskaityti į nuostolius. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog verslo gauta nauda iš 20 naujų lošimo automatų, visiškai kompensuota, yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

5. Nurodo, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė tiesioginių nuostolių – 90 497,32 Lt už 24 iš 40 naudotų lošimo automatų įsigijimą, kurių pareiškėjas neeksploatavo. Paaiškina, kad teismas nors ir nustatė, kad pareiškėjas negalėjo naudotis 24 naudotais lošimo aparatais mažiausia iki 2008 m. vasario 15 d., tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad po to kai Komisija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo įpareigota suteikti leidimą eksploatuoti visus 40 naudotus lošimo automatus, pareiškėjas yra iš esmės atsakingas už visų 40 naudotų lošimo automatų neeksploatavimą.

6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė 139 168,62 Lt negautų pajamų. Remiasi teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-239/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2A-249/2010). Teigia, kad vadovaujantis prielaida, kad naudojant daugiau lošimo automatų, įplaukos ir pajamos būtų didėjusios proporcingai, buvo paremta ir Žalos verslui vertinimo ataskaitos skaičiavimai kvalifikuotų turto vertintojų, taip pat pareiškėjo skaičiavimais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos nepreziumuodamas kitų aplinkybių nekintamumo, ir to neįvertindamas kaip Žalos vertinimo verslo ataskaitos trūkumo.

7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pelną lemia atsitiktinumo faktorius. Paaiškina, kad pateikė lenteles, parengtas pagal viešai skelbiamus Komisijos veiklos rodiklius 2006–2008 metais, iš kurių matyti, jog ir kitos lošimo bendrovės iš A klasės lošimo automatų gavo daugiau pajamų nei išmokėjo laimėjimų. Šiose lentelėse akivaizdus statistinis santykis tarp A kategorijos automatų gautų įplaukų ir išmokėtų laimėjimų sumos. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad azartinių lošimų verslas nėra „atsitiktinis“, o gaunamos pajamos yra pastovios (70 % išmokos, 30 % pajamos). Teigia, kad negalima remtis Komisijos iš konteksto išimtais skaičiais, kuriais teismas motyvavo sprendimą dėl negautų pajamų priteisimo, nes tik ilgajame laikotarpyje gaunamų įplaukų, išmokėjimų ir pajamų sumos išsilygina. Mano, kad įrodė, jog pajamos akivaizdžiai ir tolygiai didėjo eksploatuojant 20 naujų lošimo automatų, todėl esant prezumpcijai, kad įplaukų santykis yra pastovus su išmokų santykiu ir mažai kintantis (70 % išmokos, 30 % pajamos) – akivaizdu, kad jei pareiškėjas būtų eksploatavęs nenaujus automatus, būtų gavęs daugiau įplaukų, o esant įplaukų ir pajamų pastoviam santykiui, būtų gavęs pajamas, kurios tinkamai pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjo ir kvalifikuotų turto vertintojų ataskaitas, kuriose negautos pajamos, išlaidos ir negautas pelnas skiriasi nežymiomis dalimis.

8. Pažymi, kad teismas nevertino, jog civilinėse bylose (ši byla, neatsižvelgiant į tai, kad priskirta administracinių teismų kompetencijai, pagal savo esmę yra civilinė byla) teismo tikslas yra nustatyti ne objektyvią, bet santykinę tiesą. Teigia, kad šioje byloje akivaizdu, jog atsižvelgiant į tai, kad tuo laikotarpiu, kuriuo dėl neteisėto Nutarimo priėmimo pareiškėjas negalėjo naudotis lošimo automatais, tiek pats pareiškėjas iš analogiškų lošimo automatų gavo pelno, tiek ir visos likusios lošimo bendrovės gavo pelno (dar netgi didesnio nei pareiškėjas) yra labiau tikėtina nei netikėtina, kad pareiškėjas būtų gavęs tokį pelną kokį pagrindžia byloje pateikiami duomenys bei įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje padarytą išvadą, jog teismas yra įpareigojamas nustatyti žalos dydį, o ne atmesti pareiškėjo reikalavimą, kai nustatoma, kad žala yra padaryta, bet pareiškėjas negali įrodyti tikslaus jos dydžio.

10. Teigia, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 20 000 Lt nuostolių. Nurodo, kad nesupranta, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais teismas priteisė 20 000 Lt nuostolių. Pažymi, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai nuostoliai yra pagrįsti ir įrodyti, teismas priteisdamas 20 000 Lt nuostolių pripažįsta, kad buvo priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, todėl tiesioginiai nuostoliai yra priteistini, nes tinkamai pagrįsti šiame apeliaciniame skunde.

Atsakovas Komisija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 147–148) nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (išskyrus dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti dėl neteisėto Komisijos nutarimo negautas pajamas priteisiant pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Komisijos, 20 000 Lt), yra pagrįstas ir teisėtas, t. y. teismo sprendimas yra motyvuotas, priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

VIII.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Komisijos taip pat padavė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 141–143), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime tik nurodė, jog ginčijamu atveju pareiškėjui priteistina 20 000 Lt nuostolių atlyginimui, tačiau nenurodė motyvų ar argumentų, kuriais jis vertino pareiškėjo naudai priteistiną turtinės žalos (negautų pajamų) dydį. Pažymi, kad negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina ne tik pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, bet ir suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos, todėl būtina nustatyti ir tokią negautų pajamų sumą. Teismas pareiškėjo galimai patirtos turtinės žalos negautų pajamų forma dydžio nepagrindė jokiais įrodymais, o nesant motyvų, neįmanoma patikrinti, ar teismo sprendimas yra tikrai teisėtas.

2. Pažymi, kad teismas sprendime nurodė, jog pareiškėjas privalėjo žinoti ir žinojo, kad vykdomai veiklai yra reikalingi valstybės institucijų išduodami leidimai. Dėl to pareiškėjas, pradėdamas vykdyti ar vykdydamas ūkinę veiklą, privalo elgtis atidžiai ir įvertinti savo planus, atsižvelgiant į viešosios teisės normos reikalavimus, reglamentuojančius azartinių lošimų organizavimą ir vykdymą, o tai, Komisijos nuomone, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų turėjęs nuostolių CK 6.247 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma.

3. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-320/2011.

4. Paaiškina, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų realumą. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, pasireiškiančių negautomis pajamomis, dėl kitos šalies veiksmų pasekmių. Akcentuoja, kad iš Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos azartinio lošimo sąvokos darytina išvada, kad azartiniai lošimai grindžiami atsitiktinumu. Atsitiktinumas suponuoja tai, kad nei azartinius lošimus organizuojantis subjektas (šiuo atveju pareiškėjas), nei lošėjas, dalyvaujantis azartiniame lošime, nežino ar laimės, ar pralaimės. Todėl Komisija mano, kad azartinius lošimus organizuojančio subjekto (šiuo atveju pareiškėjo) pajamos iš azartinių lošimų organizavimo yra tik tikėtinos, o ne realios.

5. Teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog jis negavo 1 716 922,59 Lt pajamų dėl nenaudojamų įrenginių, kurie nenaudojami dėl Komisijos neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti, o nurodyta negautų pajamų suma yra tik tikėtina. Atkreipia dėmesį, kad azartinius lošimus organizuojančio subjekto (šiuo atveju pareiškėjo) pajamos gali priklausyti ne vien nuo atsitiktinumo, bet ir nuo daugelio kitų aplinkybių, kurių negali įtakoti pareiškėjas. Šią išvadą sprendime patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Atsiliepimas

Pareiškėjas BUAB „Grand Casino World“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 149–152) prašo jį atmesti.

Pažymi, kad sutinka su Komisijos apeliacinio skundo motyvais, kad teismas neteisėtai ir nepagristai nemotyvavo, kodėl priteisia 20 000 Lt nuostolių atlyginimui, kai reikalaujama priteisti suma yra 2 444 755,93 Lt, t. y. priteisti nuostoliai nesudaro net 1 % reikalavimo sumos. Pažymi, kad Komisija apeliaciniame skunde ydingai interpretuoja sprendimą klaidindama teismą, jog neva 20 000 Lt priteisti už netiesioginius nuostolius. Pažymi, kad 20 000 Lt suma priteista už tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, nes teismas konstatavo (neteisėtai), jog pareiškėjas neįrodė nei tiesioginių, nei netiesioginių nuostolių. Teigia, kad Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, kurioje aiškiai pasakyta, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrenginius, suteikė teisėtą lūkestį, kad įgijus panaudotus lošimo automatus galės juos naudoti savo veikloje ir gauti pelną. Tačiau Komisija – valdžios institucija – kuri atsakinga už šio įstatymo vykdymo priežiūrą, savo neteisėtais veiksmais nekompetentingu šios įstatyminės nuostatos aiškinimu padarė žalą. Teigia, kad pareiškėjas neturėjo jokios prievolės atlikti tiriamuosius / atsiklausiamuosius veiksmus prieš įsigydamas naudotus lošimo automatus veiklai, nes tokį teisėtą lūkestį, kad bus galima vykdyti veiklą suteikė pati Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Priešingai – tik Komisijos nekompetentingi ir neteisėti veiksmai pažeidė šiuos teisėtus lūkesčius ir pareiškėjo veiksmai nesuponavo priežastinio ryšio, tarp Komisijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IX.

Pareiškėjo BUAB „Grand Casino World“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyku yra pareiškėjo CK 6.271 straipsnio pagrindu reikalaujamos priteisti iš atsakovo žalos dydžio bei teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio nustatymas ir vertinimas.

Nagrinėjamoje byloje neteisėti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos veiksmai konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A11-1149/2007, kuriuo nustatyta, kad atsakovas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtą klausimą dėl leidimo pareiškėjui pradėti eksploatuoti lošimo įrenginius išdavimo, pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir priėmė neteisėtu pripažintą 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. N-261. Remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje nustatyti faktai iš naujo neįrodinėti šioje byloje, kai dalyvauja tie patys asmenys. Be to, teisėjų kolegija neaptarinėja ir kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dėl kurių nėra ginčo.

Dalyvaujančios byloje šalys skirtingai vertina reikalaujamos atlyginti žalos – tiesioginių nuostolių, negautų pajamų įrodytumo faktą ir dydį bei teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį, kuris pagrįstų pareiškėjo reikalaujamus atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius kaip nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatą (CK 6.249 str., 6.247 str.). Tiek pirmosios instancijos teismui šalių pateikti argumentai, tiek apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu teiginiai iš esmės yra tie patys, todėl apeliaciniai skundai nagrinėtini kartu, aptariant kiekvieną pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl konkrečios pareiškėjo reikalaujamų nuostolių rūšies.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip visų turėtų išlaidų atlyginimo garantija. Nukentėjusio asmens patirtas išlaidas pripažįstant tiesioginiais nuostoliais turi būti įvertinta, ar jos buvo neišvengiamos, priverstinės, ar jos buvo būtinos, ar konkrečiu atveju laikytinos protingomis.

Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Kai sprendžiama dėl žalos atlyginimo priteisimo, nustačius, kad nėra įrodyta kuri nors viena reikšminga sąlyga, reikalavimas gali būti atmetamas nenustatinėjant kitų būtinųjų sąlygų egzistavimo. Nustačius neteisėtus veiksmus, bet neįrodžius patirtos žalos fakto ir dydžio, pareiškėjo skundo nepagrįstumas konstatuojamas nevertinant priežastinio ryšio egzistavimo ir netiriant su tuo susijusių aplinkybių.

Pareiškėjas tiesioginiais nuostoliais įvardijo 920 580,55 Lt sumą (902 434,17 Lt už lošimo automatus ir 18 146,38 Lt sumokėtų palūkanų bankui), kurią patyrė 2007 m. liepos 9 d. įsigydamas 20 naujų lošimo automatų, siekdamas išvengti nuostolių, kai Komisija Nutarimu neleido eksploatuoti turimų nenaujų 40 lošimo automatų. Pareiškėjas, reikalaudamas priteisti tokias išlaidas, argumentuoja, kad nuostoliais turi būti pripažintos protingos išlaidos, kuriomis buvo siekiama sumažinti gresiančius versle nuostolius, ir tokios išlaidos yra nulemtos neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu.

Teisėjų kolegija iš dalies sutikdama su pareiškėjo argumentu, kad atlygintinais nuostoliais gali būti pripažintos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai, tačiau šių reikalaujamų atlyginti išlaidų nepripažįsta pareiškėjo patirta žala.

Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje patvirtintomis normomis, pareiškėjo įsigyti lošimo automatai yra priskiriami kompiuterinei technikai, kuri yra nudėvima per 3 metus. Pareiškėjas įsigytus lošimo automatus eksploatavo daugiau negu tris metus (bankroto byla iškelta 2010 m. lapkričio 4 d., t. 4, b. l. 64), taigi visa įsigytos įrangos vertė per šį laikotarpį buvo įtraukta į įmonės sąnaudas, kuriomis mažinamas apmokestinamasis pelnas. Tai reiškia, kad pareiškėjui investuotos lėšos sugrįžo, todėl turėtos išlaidos negali būti pripažįstamos žala. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, įsigijęs šiuos lošimo aparatus, jis papildomai gavo 924 069 Lt pajamų, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pareiškėjas realios žalos nepatyrė, jo reikalavimas dėl 920 580,55 Lt sumos priteisimo atmestinas neįrodžius paties žalos fakto. Kai nėra įrodyta žala, nustatinėti ir vertinti priežastinį ryšį apskritai nėra pagrindo, ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis atmestina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad aptariamos išlaidos buvo patirtos siekiant įrangą naudoti versle ir gauti jos teikiamą naudą.

Pareiškėjas tiesioginiais nuostoliais nurodo 90 497,32 Lt išlaidų sumą, kurią jis patyrė įgydamas nenaujus 24 A kategorijos lošimo aparatus, kurių jis negalėjo eksploatuoti. Sprendžiant dėl faktinės aplinkybės, dėl kurios pareiškėjas negalėjo eksploatuoti visų įsigytų nenaujų 40 A kategorijos lošimo automatų, akivaizdu, kad kliūtimi buvo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. N-261, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pareiškėjas 2008 m. sausio 16 d. pateikė Komisijai patikslintą prašymą papildyti 2007 m. rugpjūčio 6 d. leidimą Nr. 0342 suteikiant teisę eksploatuoti 16 A kategorijos lošimo automatų, Komisija 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-31 leido papildomai juos eksploatuoti. Taigi pareiškėjo tiesioginės išlaidos, patirtos nenaudojant įsigytos įrangos per laikotarpį nuo Komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo priėmimo iki leidimo papildymo, yra tiesioginė pasekmė atsakovo neteisėto sprendimo. Per šį laikotarpį nebuvo nei paties pareiškėjo kokių nors veiksmų, nei jokių kitų veiksnių, kurie galėtų būti įvertinti kaip priežastis, lėmusi minėtos įrangos nenaudojimą ir dėl to patiriamą nuostolį, taigi tokios rūšies pareiškėjo nuostoliai pripažintini susiję faktiniu ir teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais (t. y. nuostoliai buvo tiesioginiu neteisėto veikimo rezultatu).

Sprendžiant, kuri šių išlaidų dalis pripažintina pareiškėjo patirta žala, reikšminga laikytina aplinkybė, kad pareiškėjas siekė atkurti savo padėtį versle mažesne apimtimi, negu turėjo ketinimų iki Komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo priėmimo, t. y. jis nutarė eksploatuoti 4 A kategorijos lošimo aparatais mažiau. Eksploatuodamas po 2008 m. balandžio 1 d. įrangą, pareiškėjas turėjo galimybę gauti naudą jos vertę įtraukdamas į įmonės sąnaudas bei gaudamas įplaukas ir tokiu būdu išvengdamas tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių. Darytina išvada, kad nuostolius dėl 4 A kategorijos lošimo aparatų galiausiai nulėmė paties pareiškėjo apsisprendimas nepanaudoti jų versle ir tuomet, kai buvo tokia reali galimybė. Nustačius, kad dėl žalos atsiradimo yra paties pareiškėjo kaltė, nuo civilinės atsakomybės toje dalyje atsakovas atleidžiamas (CK 6.248 str. 4 d.).

Tačiau pareiškėjo argumentas, kad 20 A kategorijos lošimo automatų tapo pertekliniais jo versle, yra pagrįstas, ir jo nuostoliai, patirti dėl neteisėto Komisijos nutarimo priėmimo, turi būti atlyginti. Jais pripažintinas įrenginių nusidėvėjimas per laikotarpį, kai jų negalima buvo eksploatuoti, apskaičiuotas naudojant ekonomiškai pagrįstas normas (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlis). Pareiškėjo pateiktoje Žalos verslui vertinimo ataskaitoje Nr. VV2011/03/01-01 nurodyta, kad įrangą pradėjus eksploatuoti 2006 m. gruodžio 15 d., nusidėvėjimas A kategorijos lošimo automatų „Aristocrat“ 4 vnt. per mėnesį sudarytų 314,74 Lt, A kategorijos lošimo automatui „Atronic“ 6 vnt. – 550,60 Lt, A kategorijos lošimo aparatui „Game King“ (IGT) 10 vnt. – 1 177,42 Lt (t. 3, b. l. 134). Pagrįstas laikotarpis, už kurį pareiškėjui turėtų būti atlyginti nuostoliai turėtų būti nuo neteisėto nutarimo priėmimo iki jo panaikinimo, tai sudarytų 11 mėnesių. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, apskaičiuoja, kad pareiškėjas versle dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo 11 mėnesių panaudoti 4 vnt. A kategorijos lošimo automatų „Aristocrat“, dėl to patyrė 3 462,14 Lt nuostolių, 6 vnt. A kategorijos lošimo automatų „Atronic“ – 6 056,60 Lt nuostolių, 10 vnt. A kategorijos lošimo aparatų „Game King“ (IGT) – 12 951,64 Lt, iš viso tiesioginių nuostolių dėl įrangos nusidėvėjimo – 22 470,38 Lt. Ši suma priteistina iš atsakovo, tokios išlaidos buvo priverstinės ir neišvengiamos, jų dydis atitinka protingumo kriterijų. Pareiškėjo reikalavimas priteisti įrangos likutinę vertę negali būti tenkinamas, nes byloje nėra įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių aplinkybę, kada ir kokia verte tokia įranga buvo realizuota, nes nuostolis turi būti mažinamas gautų pajamų suma. Nustatyti realizavimo vertę remiantis BUAB „Grand Casino World“ bankroto administratoriaus turto perdavimo aktu (t. 3, b. l. 96–97), ką pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra objektyvios galimybės, nes įrangos identifikavimui nepakanka duomenų, be to, ir pats pareiškėjas tokių argumentų neteikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė savo nuostolių dydžio (žalos), patirtų dėl minėtos įrangos likutinės vertės netekimo. Tų 16 vnt. A kategorijos lošimo automatų nusidėvėjimo, kuriuos pareiškėjas po neteisėto Komisijos nutarimo pradėjo eksploatuoti, nėra pagrindo pripažinti nuostoliais, nes įrangą naudodamas versle, pareiškėjas jos nusidėvėjimą įtraukė į sąnaudas, be to, gavo pajamas. Kokia likutine verte šie lošimo automatai buvo galiausiai realizuoti, remiantis bylos duomenimis, patikimai nustatyti taip pat nėra galimybės, todėl darytina išvada, kad ir šios reikalaujamos žalos (tiesioginių nuostolių) dydžio pareiškėjas neįrodė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patirtus tiesioginius nuostolius dėl įrangos nusidėvėjimo per laikotarpį, kai įranga negalėjo būti panaudota versle dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismo sprendimą keičia ir atlygintinos žalos sumą padidina iki 22 470,38 Lt (ABTĮ 57 str. 6 d., 142 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, sprendime tinkamai nenurodė, kokie nuostoliai – tiesioginiai ar negautos pajamos yra priteisiami; šalinant galimas prielaidas, teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartais argumentais, akcentuoja kad pareiškėjui atlyginami 22 470,38 Lt patirti tiesioginiai nuostoliai.

Pareiškėjo prašoma iš atsakovo priteisti negautų pajamų suma grindžiama Negautų pajamų apskaičiavimo pažyma, sudaryta už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. kovo mėn., t. y. laikotarpį, kai pareiškėjas negalėjo eksploatuoti ginčo lošimo automatų. Duomenys pateikiami vertinant gautas pajamas eksploatuojant 30 lošimo automatų nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. liepos mėn., ir gautas pajamas, eksploatuojant 50 lošimo automatų nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. kovo mėn. Pareiškėjas, įvertindamas per nurodytą laikotarpį vieno lošimo automato gaunamas pajamas per mėnesį, preziumuoja, kad galėdamas eksploatuoti didesnį lošimo automatų skaičių, būtų gavęs proporcingai didesnes pajamas. Tokiu būdu įvertintų pajamų suma, pareiškėjo teigimu, sudarytų 1 716 922,59 Lt. Iš jos atėmus išlaidas (elektros energijai, programinei įrangai, loterijų ir lošimų mokesčiui, lošimo įrenginių įregistravimui), kurios sudaro 327 753, 97 Lt, priteistiną negautų pajamų sumą nurodo 389 168,62 Lt. Žalos verslui vertinimo ataskaitoje negautos pajamos apskaičiuotos taikant naudojimo pajamų metodą (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto), kuris pagrįstas iš esmės tais pačiais principais, kuriuos taikė skaičiuodamas negautas pajamas pareiškėjas. Ataskaitoje buvo vertinamos negautos pajamos atitinkamais laikotarpiais ekspolatuojant 36 ir 16 vienetus lošimo automatų (pareiškėjas skaičiavo 40 ir 16 vienetų) ir jų dydis nurodytas 1 184 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su pareiškėjo reikalaujamos priteisti negautų pajamų sumos paskaičiavimu, pagrįstai nurodė, kad iš lošimo veiklos gaunamos pajamos nebūtinai priklauso nuo turimų lošimo įrenginių skaičiaus, todėl negalima teigti, kad mažesnis lošimo įrenginių skaičius neginčijamai nulėmė mažesnes pareiškėjo pajamas. Azartinių lošimų specifiką lemia tai, kad gaunamoms pajamos turi įtaką tiek atsitiktinumas, tiek lošėjų skaičius, tiek pinigų suma, kurias lošėjai išleidžia. Vertinant negautas pajamas kaip nuostolius turi būti atsižvelgiama ne tik į pagrįstą tikėtinumą jas gauti, jei pažeidimo nebūtų, bet ir sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis realiai asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Nagrinėjamu atveju akivaizdi aplinkybė, kad negautos pajamos yra tikėtinos, ir sprendžiant dėl jų dydžio, negalima remtis tik pareiškėjo preziumuojamu faktu, kad didesnis lošimo automatų skaičius būtų nulėmęs proporcingai didesnes pajamas.

Byloje pateikiamos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos ataskaitos – 2007 m., 2008 m., patvirtina, kad lošimų A kategorijos automatais rinka nuo 2006 m. iki 2007 m. augo, eksploatuojamų lošimo automatų skaičius nuo 2006 m. iki 2007 m. padidėjo nuo 956 vnt. iki 1054 vnt., rezultatas iš lošimų veiklos didėjo nuo 47 660 808 Lt iki 63 060 801 Lt. Nuo 2007 m. iki 2008 m. rinka traukėsi, eksploatuojamų A kategorijos automatų skaičius sumažėjo iki 995 vnt., rezultatas iš lošimų veiklos šios kategorijos automatais sumažėjo iki 55 055 198 Lt (t. 2, b. l. 112, 121, 159). Tokios rinkos tendencijos patvirtina, kad eksploatuodamas daugiau įrangos 2007 metais, pareiškėjas galėtų turėti didesnę lošimo A kategorijos lošimo aparatais dalį ir gautų didesnę pajamų dalį, tačiau po 2007 m. didesnis eksploatuojamos įrangos kiekis neturėtų reikšmės gaunamoms pajamoms, nes rinkos mažėjimo tendencijos turėtų panašų poveikį visiems rinkos dalyviams. Panaikinus neteisėtą atsakovo Nutarimą, pareiškėjas kreipėsi tik dėl dalies turimų A kategorijos lošimo aparatų eksploatavimo (16 iš 40 vnt.), vėliau taip pat eksploatuojamų įrenginių kiekis buvo mažinamas (pvz., nuo 2009 m. spalio 1 d. buvo eksploatuojama tik 31 A kategorijos lošimo automatas). Tai patvirtina, kad nebuvo tikimasi pajamų augimo.

Pareiškėjas nurodė, kad, siekdamas išvengti nuostolių, naujus A kategorijos lošimo automatus įsigijo 2007 m. liepos 9 d., juos eksploatuodamas uždirbo pajamų 924 069 Lt. Šia suma turi būti mažinamos pareiškėjo negautos pajamos per laikotarpį nuo įrenginių įsigijimo iki neteisėto nutarimo panaikinimo (CK 6.249 str. 6 d.).

Atsižvelgiant į rinkos tendencijas per 2007 m. pirmąjį pusmetį, tikėtina, kad pareiškėjas, turėdamas didesnę rinkos dalį lošimo A kategorijos lošimo aparatais, būtų turėjęs daugiau pajamų. Žalos verslui įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio mėnesio iki 2007 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas būtų gavęs 818 381 Lt grynųjų pajamų (iš visų tikėtinų 1 184 tūkst. Lt, t. 3, b. l. 137). Tačiau nustatant negautų pajamų dydį, negali būti mechaniškai skaičiuojamos kiekvieno lošimo aparato, kuris būtų papildomai eksploatuojamas, tikėtinos pajamos, tokios maksimalios negautos pajamos galėtų būti tik esant neribotam rinkos augimui. Darytina išvada, kad pareiškėjo negautos pajamos būtų padidėjusios tik santykine dalimi, priklausoma nuo pradėtų tam tikru metu eksploatuoti didesnio lošimo aparatų skaičiaus. Pareiškėjas neįrodinėjo savo negautų pajamų dydžio priklausomai nuo tikėtina didesnės jo dalies bendroje lošimo A kategorijos lošimo aparatais rinkoje, o tokių maksimalių negautų pajamų, kurių reikalaujama byloje, priteisimas reikštų nepagrįstą pareiškėjo praturtėjimą.

Kita vertus, negautos pajamos žalos atlyginimo prasme (CK 6.249 str. 1 d.) yra tos lėšos, kuriomis asmuo realiai praturtėtų iš teisėtos veiklos, ir jos negali būti tapatinamomis su įmonės gautomis įplaukomis atskaičius sąnaudas. Lėšomis, kurios reikštų realų praturtėjimą iš teisėtos veiklos, laikytinas įmonės uždirbtas pelnas iki apmokestinimo. Byloje pateikiama pareiškėjo finansinė atskaitomybė patvirtina, kad jo veikla buvo nuostolinga – 2006 m. patirta nuostolio 2 556 190 Lt, 2007 m. – 3 442 237 Lt, 2008 m. – 3 687 000 Lt (t. 4, b. l. 43, 54). Akivaizdu, kad pareiškėjo nurodomos tikėtinos veiklos pajamos neturėtų įtakos įmonės veiklos nuostolingumui, beje, ši aplinkybė taip pat nebuvo įrodinėjama. Įmonės veiklos nuostolingumą, atsižvelgiant į veiklos nuostolių sumą, didesniąją dalimi lėmė faktoriai, nesusiję su atsakovo veiksmais, t. y. nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas realiai nebūtų praturtėjęs, net jei ir nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, tai reiškia, kad negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme neįrodytos, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą šioje dalyje nėra pagrindo.

Remiantis aukščiau aptartais argumentais, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atskirų pareiškėjo nuostolių rūšių įrodytumo vertinimo ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio nustatymo, skundžiamą sprendimą pakeičia padidindama priteisiamo žalos atlyginimo dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo BUAB „Grand Casino World“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti, priteistą pareiškėjui BUAB „Grand Casino World“ žalos atlyginimą padidinti iki 22 470,38 Lt.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRičardas PiličiauskasDainius RaižysVirginija Volskienė