Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-583-259/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlygimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas taip pat nepripažįsta ieškovo nuostolių. Skaičiuojant nuo būtinų atlikti darbus dokumentų, numatytų projektavimo paslaugų sutarties 7.2 punkte, perdavimo ieškovui, ieškovas per kelias dienas iki vienašališko sutarties nutraukimo objektyviai negalėjo atlikti darbų už 212 400 Lt. Be to, atlikdamas priešprojektinius darbus ieškovas nesilaikė projekto rengimo procedūrų, numatytų Reglamento 21 ir 26 punktuose. Juose sakoma, kad projekto rengimui vadovauja arba projekto dalių vadovas, arba viso projekto vadovas. Atskirų projekto dalių vadovai negali būti paskirti be Projekto vadovo pritarimo (Reglamento III skirsnis). Pagal Reglamento 47 punktą kiekvieną projekto dalį turi pasirašyti Projekto vadovas, Projekto dalies vadovas ir projekto dalies rengėjai. Taigi bet kurios projekto dalies parengimas yra siejamas su Projekto vadovo paskyrimu, kas reiškia, kad ieškovas, pradėjęs rengti projektą, nesilaikydamas parengimo tvarkos ir sąlygų, neužtikrino tinkamo sutarties įvykdymo. Tokia situacija sudaro pagrindą abejoti parengtų dokumentų kokybe. Darbų atlikimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų vertintinas kaip netinkamas darbų atlikimas, už ką atsakovas neturi mokėti. Ieškovas prašydamas priteisti 222 500 Lt negauto pelno savo reikalavimo pagrįstumo neįrodė.

Projektavimo paslaugų sutartyje bylos šalys neaptarė sąlygos dėl projekto vadovo skyrimo. Siekdamas išsiaiškinti tikruosius sutarties šalių ketinimus, teismas rėmėsi atsakovo paskelbto atviro konkurso „Dėl Pramogų, sporto ir sveikatingumo komplekso techninio projekto parengimo“ sąlygomis (toliau - Sąlygos) (b. l. 77-89). Sąlygų 5.4 punktas numato, kad į paslaugų kainą turi įeiti visos paslaugos tiekėjo išlaidos, susijusios su techninio projekto (išskyrus architektūrinės dalies) parengimu. Taigi ieškovas, pateikdamas pasiūlymą, žinojo, kad projekto vadovo darbo išlaidos yra projektavimo sudedamoji dalis, o tam skirtos išlaidos pagal Sąlygų 5 punkto nuostatas turi būti įtrauktos į siūlomą kainą. Be to, ieškovas, specializuodamasis statybos projektavimo darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo galimybes, pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir žinoti teisines bei technines darbų atlikimo procedūras, kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą. Ieškovas neįvykdė pareigos bendradarbiauti su atsakovu, nesprendė projekto vadovo paskyrimo klausimo, todėl laikytinas pažeidusiu prievolę tinkamai vykdyti sutartį ir atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti projektavimo paslaugų sutartį. Nebūdamas 2007 m. rugpjūčio 17 d. projektavimo darbų sutarties šalimi, ieškovas nepagrįstai ja remiasi ir teigia, kad minėta sutartimi paskirti projekto vadovą įsipareigojo atsakovas. Tokiu atveju nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo negauto pelno ir baudos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas paskelbė atvirą konkursą pramogų, sporto ir sveikatingumo komplekso techninio projekto parengimo paslaugoms pirkti, kurį laimėjęs ieškovas 2008 m. rugsėjo 22 d. su atsakovu sudarė projektavimo paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo už 1 212 450 Lt pagal atsakovo užduotį sudaryti Jonavos pramogų, sporto ir sveikatingumo komplekso techninį projektą visoms dalims, numatytoms STR „Statinio projektavimas“ 1.05.06:2005, išskyrus architektūrinę dalį (b. l. 8-10, 58-89). 2008 m. rugsėjo 19 d. atsakovas pavedė ieškovui paskirti projekto vadovą (b. l. 23). 2008 m. rugsėjo 29 d. atsakovas vienašališkai nutraukė projektavimo paslaugų sutartį (b. l. 16).

Byloje kilęs ginčas dėl vienašališko viešosios projektavimo paslaugų sutarties nutraukimo, projektuotojui atsisakius užsakovo pavedimu paskirti projekto vadovą, ir jo pasekmių.

Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2009). Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų rangos sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Be projektavimo darbų rangą reglamentuojančių civilinio kodekso normų, statinio projektavimą reglamentuoja ir specialūs teisės aktai: Statybos įstatymas, Lietuvos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DI-708 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005.

Nagrinėjamoje byloje projektavimo paslaugų sutartimi ieškovas įsipareigojo sudaryti pagal atsakovo užduotį Jonavos pramogų, sporto ir sveikatingumo komplekso techninį projektą visoms dalims, išskyrus architektūrinę dalį, parengti techninius dokumentus, atitinkančius galiojančias statybos normas, ir perduoti juos užsakovui. Projektavimo paslaugų sutartis buvo šalių sudaryta ieškovui laimėjus atsakovo skelbtą atvirą pramogų, sporto ir sveikatingumo komplekso techninio projekto parengimo konkursą, kurio sąlygos apibrėžė paslaugų apimtį – visų statybinio komplekso techninio projekto dalių, išskyrus architektūrinę dalį, parengimą. Vertinant sutarties sąlygas dėl projektavimo darbų apimties, pirmosios instancijos teismas, pagal sutarties aiškinimo taisykles reglamentuojančio CK 6.193 straipsnio nuostatas, pagrįstai analizavo atviro konkurso pirkimo dokumentų sąlygas, ieškovo pasiūlymą, kuriuose atsispindi tikrieji šalių ketinimai. Sutarties laisvės principas, kuriuo remiasi apeliantas, siekdamas paneigti minėtų dokumentų vertinimo galimybę, ginčo sutarties šalims turi būti taikomas tiek, kiek jo neapriboja Viešųjų pirkimų įstatymo normos ir paskelbto viešojo pirkimo dokumentai. Tokios pozicijos laikosi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007). Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo sutarties sąlygas ir pirkimo dokumentus, padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiga paskirti projekto vadovą teko ieškovui, o šiam to nepadarius, buvo iš esmės pažeista sutartis ir atsakovas turėjo pagrindą ją nutraukti pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį dėl ieškovo kaltės. Tokią poziciją teisėjų kolegija grindžia šiais argumentais.

Pagal STR 1.05.06:2005 (toliau – Reglamentas), kurio normų, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas netaikė, nors privalėjo jas taikyti, III skirsnio, reglamentuojančio vadovavimą projektui, nuostatas projekto vadovą skiria statytojas arba jo pavedimu projektuotojas (22 punktas). Jei statytojas nesudaro vieningos projektavimo darbų rangos sutarties su vienu projektuotoju visam projektui parengti, o sudaro kelias atskiras sutartis su projektuotojais atskiroms projekto dalims parengti, tai tokiu atveju statytojas privalo paskirti viso projekto vadovą arba sutartimi įgalioti vieną iš projektuotojų paskirti viso projekto vadovą (Reglamento 23 punktas). Viešojo naudojimo pastato projektavimo atveju statinio architektas yra projekto vadovas (Reglamento 29 punktas). Statinį, dėl kurio projektavimo buvo sudaryta ginčo sutartis, ieškovas priskiria viešojo naudojimo pastatų kategorijai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Atsakovas tokio priskyrimo neginčija. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nei paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas numačiusiuose dokumentuose, nei ginčo projektavimo paslaugų sutartyje nebuvo sąlygos, kuria atsakovui būtų pavesta skirti projekto vadovą. Bylos duomenys liudija, kad vieninga pramogų, sporto ir sveikatingumo komplekso projektavimo darbų rangos sutartis nebuvo sudaryta, nes pagal konkurso sąlygas atsakovas iš ieškovo pirko techninio projekto visų dalių, išskyrus architektūrinę dalį, parengimo paslaugas, o architektūrinę projekto dalį pagal ankstesnę 2007 m. rugpjūčio 17 d. projektavimo darbų sutartį rengė architektų grupė (b. l. 11-13). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo sudaryti su projekto specialiųjų dalių projektuotojais projektavimo darbų sutartį ir paskirti statinio projekto vadovą (8.1.6 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms ir remiantis aptartu teisiniu vadovavimo projektui reglamentavimu, akivaizdu, kad projektavimo paslaugų sutartimi ir ją sąlygojusiais konkurso dokumentais ieškovas nebuvo įgaliotas paskirti projekto vadovą, o kaip savo srities profesionalas iš konkurso sąlygų neturėjo pagrindo numatyti, kad tokį pavedimą iš atsakovo gaus atskirai nuo sutarties, ir įtraukti į pasiūlymo kainą vadovavimo projektui išlaidas. Ir atsakovo, ir pirmosios instancijos teismo nurodytos konkurso sąlygos, susijusios su tiekėjo kvalifikaciniais reikalavimais (3.1. punkto 1 lentelės 5 pozicija) ir paslaugų kaina (5.4 punktas), nėra susijusios su pirktų paslaugų apimtimi ir neįpareigoja ieškovą skirti projekto vadovą. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo spręsti, kad nepaskirdamas projekto vadovo ieškovas nevykdė sutarties ir iš esmės ją pažeidė.

Pareiga nekeisti konkurso sąlygų, kaip lygiateisiškumo principo išraiška, apima ir viešosios pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą, t. y. draudžiama keisti jos sąlygas. Viena iš esminių tiekėjo pasiūlymo ir sutarties sąlygų – pirkimo objekto, dėl kurio sudaroma viešojo pirkimo sutartis, kaina - negali būti keičiama nepaisant jokių priežasčių. Atsakovo reikalavimas ieškovui paskirti projekto vadovą vertintinas ankščiau nenurodytos paslaugos įtraukimu ir su tuo susijusiu kainos pakeitimu, todėl laikytinas esminiu viešosios projektavimo paslaugų sutarties pakeitimu, kuris yra draudžiamas įstatymu (VPĮ 18 straipsnio 8 dalis) ir pažeidžia VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Taigi keisti sutartį ir pavesti ieškovui paskirti projekto vadovą nebuvo galima, pats atsakovas projekto vadovo nepaskyrė. Projekto vadovo nepaskyrimas tapo kliūtimi toliau vykdyti sutartį, todėl iškilo būtinybė spręsti dėl jos nutraukimo. Projektavimo paslaugų sutarties 9 punktas numatė, kad atsiradus priežastims, dėl kurių toliau vykdyti sutartį netikslinga arba neįmanoma, sutartis gali būti nutraukta abipusiu susitarimu. Tokio susitarimo nagrinėjamu atveju šalys nesudarė. Ginčo sutartį vienašališkai nutraukė užsakovas. Nagrinėjamoje projektavimo paslaugų sutarties 23 ir 24 punktai numatė užsakovo teisę nutraukti sutartį dėl projektuotojo kaltės; 25 punktas – projektuotojo teisę nutraukti sutartį dėl užsakovo kaltės; 26 ir 27 punktai – ir užsakovo, ir projektuotojo teisę vienašališkai nutraukti sutartį nesant kitos šalies kaltės (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

CK 6.256 ir 6.258 straipsnių 4 dalys numato specialaus subjekto – įmonės (verslininko) – civilinę atsakomybę be kaltės, bet esant sutarties pažeidimo faktui. CK 6.217 straipsnio 1-2, 4 dalys numato vienos šalies teisę nutraukti sutartį dėl priešingos šalies kaltės. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį skolininko civilinė atsakomybė kyla už žalą dėl sutarties pažeidimo, atsiradusią iki sutarties nutraukimo. Nė viena iš išvardintų normų nereglamentuoja susiklosčiusios ginčo situacijos, kai rangos sutarties nutraukimą inicijuoja užsakovas, o teismas pripažįsta sutarties pažeidimo iš rangovo pusės ir rangovo kaltės nebuvimą ir kai rangovas sutarties nutraukimo fakto nekvestionuoja, t. y. nelaiko, jog sutarties nutraukimas pažeidė jo teises ir jų negina, nes, pvz., neprašo vienašališką projektavimo darbų sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, įpareigoti užsakovą vykdyti sutartį natūra (CK 1.138 straipsnio 2, 4 punktai, 6.213 straipsnio 1 dalis), kt. Tokią situaciją reglamentuoja kita teisės norma - CK 6.658 straipsnio 4 dalis. Pagal šią normą esant svarbioms priežastims užsakovas gali atsisakyti sutarties, sumokėdamas rangovui atlygį už atliktą darbo dalį bei atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius ir tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Rangovo subjektinė teisė reikalauti dėl sutarties nutraukimo atsiradusių nuostolių atlyginimo (CK 6.658 straipsnio 4 dalis) traktuojama kaip sutartinė užsakovo civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 1 dalis) už teisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą rangovui, kurią šis patiria dėl užsakovo naudai įtvirtinto esminių aplinkybių pasikeitimo. CK 6.658 straipsnio 4 dalis nenumato jokių užsakovo atsakomybės ribojimų, todėl jis turi atlyginti rangovui tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovo civilinės atsakomybės ribojimai nenumatyti ir ginčo sutartyje (27 punktas). Teisė užsakovui vienašališkai nutraukti sutartį be projektuotojo kaltės numatyta projektavimo paslaugų sutartyje, pagal kurios 27 punktą tokiu atveju užsakovas turi atlyginti projektuotojui padarytą žalą ir sumokėti baudą. Atsakovo pareigą sumokėti ieškovui už atliktus darbus, kai sutartis nutraukiama šalių susitarimu dėl svarbių priežasčių, numatė projektavimo paslaugų sutarties 10 punktas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos priežastys, dėl kurių tolesnis projektavimo paslaugų sutarties vykdymas tapo negalimas, yra svarbios, todėl, ieškovui iš esmės nepradėjus projektavimo darbų, atsakovas įgijo projektavimo paslaugų sutartyje ir CK 6.658 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę atsisakyti sutarties ir prisiėmė pareigą sumokėti ieškovui atlyginimą už atliktų darbų dalį ir atlyginti nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo.

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 212 400 Lt už atliktus priešprojektinius pasiruošimo techniniam projektui darbus (b. l. 17-20, 24-34, 119-128). Teisėjų kolegija šio reikalavimo nepripažįsta pagrįstu, nes, pirma, bylos duomenys neginčijamai nepatvirtina, kad šiuos darbus ieškovas atsakovui perdavė. Ieškovo 2008 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 521, atsakovo gautu 2008 m. spalio 1 d., atsakovui buvo pateikti 2008 m. rugsėjo 26 d. ieškovo ir trečiųjų asmenų S. J. individualios įmonės ir A. N. architektūros firmos pasirašyti atliktų projektavimo paslaugų aktai Nr. PDS 08-039/1 ir paslaugų apmokėjimo pažymos, šiuose raštuose atliktų darbų perdavimas neužfiksuotas (b. l. 134). Liudytoju apklausto ieškovo darbuotojo, koordinavusio ginčo sutarties vykdymą, J. P. parodymai (b. l. 130-132) apie atliktų priešprojektinių darbų perdavimą atsakovui vertintini kritiškai dėl šio asmens suinteresuotumo bylos baigtimi. Antra, bylos duomenys liudija, kad sutartis priešprojektiniams darbams atlikti su trečiaisiais asmenimis ieškovas sudarė tuo metu, kai tarp ginčo projektavimo paslaugų sutarties šalių vyko susirašinėjimai dėl tinkamo konkrečių techniniams dokumentams parengti būtinų duomenų perdavimo, dėl galimybės laiku pradėti ir užbaigti projektavimo darbus, ir, svarbiausia, dėl projekto vadovo paskyrimo, be kurio tvirtinimo jokie projektavimo dokumentai nėra tinkami. Esant tokioms aplinkybėms užsakęs didelės vertės priešprojektinius darbus pas trečiuosius asmenis, ieškovas, kaip savo veiklos srities profesionalas, prisiėmė šių darbų apmokėjimo riziką. Šiuo atveju neatmestini ir atsakovo argumentai, kad priešprojektiniai pasiruošimo techniniam projektui darbai nebuvo perkami. Tokie darbai pagal Reglamento 31 punktą nėra sudėtinė techninio projekto, kurį ieškovas įsipareigojo parengti, dalis.

Ieškovas reikalauja iš atsakovo netiesioginių nuostolių atlyginimo ir šį reikalavimą grindžia projektavimo paslaugos konkursui teikto pasiūlymo sąmatoje numatytu 222 500 Lt pelnu (b. l. 38). Kolegija sprendžia, kad šie nuostoliai ieškovui negali būti atlyginti, ir tokią išvadą grindžia šiais motyvais. Tiesioginiai nuostoliai – turto, kurį rangovas turėjo, sumažėjimas; netiesioginiai nuostoliai – turto, kurį rangovas būtų turėjęs, jeigu nebūtų buvę atitinkamų kontrahento veiksmų, sumažėjimas (netekimas, praradimas). Netiesioginiai nuostoliai, kurių atlyginimo rangovas prašo, yra suprantami kaip negautos pajamos, kurias jis pagrįstai pagal rangos sutartį tikėjosi gauti, jeigu rangos sutartis nebūtų buvusi užsakovo iniciatyva nutraukta. Bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Kadangi netiesioginiai nuostoliai nėra akivaizdūs lyginant su tiesioginiais, skiriasi tiesioginių ir netiesioginių nuostolių realumo, kurį reikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), laipsnis. Nuostoliai negautų pajamų forma visada yra tik tikėtini ta prasme, kad pajamos de facto nebuvo gautos ir a priori nėra žinoma, ar nebūtų atsiradę nenumatytų aplinkybių, dėl kurių rangovas negalėtų gauti visų planuojamų pajamų. Bet teisiškai negautų pajamų realumas apibrėžiamas per preziumuojamą kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos gaunamų pajamų dydžiui, nekintamumą (lot. ceteris paribus). Taigi šiuo konkrečiu atveju nekintamos aplinkybės yra siejamos su rangos sutarties atlikimu tinkamai ir laiku, įstatyminės mokesčių bazės (Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, galiojusia iki 2008 m. pabaigos, iki kurios buvo numatyta baigti vykdyti projektavimo sutartį) stabilumu. Todėl realiomis laikomos ir turi būti atlyginamos tos rangovo pajamos, kurias jis būtų gavęs kokybiškai ir nustatytu laiku įvykdęs rangos sutartį, neneigiant paties prievolių įvykdymo tinkamai ir laiku realumo (pvz., rangovo bankroto) bei esant tuometinei mokesčių bazei. Atlygintinus netiesioginius nuostolius sudaro ne bendrasis, o grynasis pelnas, kuris yra apskaičiuojamas atėmus pelno mokestį, todėl negautos pajamos neprilygsta sąmatoje nurodytai pelno sumai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip sąmatoje nurodoma pelno norma ar pelnas. Negautos pajamos yra pagrįstai iš rangos sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis nesudaro negautų pajamų kaip netiesioginių nuostolių, nes nuo šios sumos turi būti mokamas pelno mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Nagrinėjamoje byloje negauto pelno dydžiui pagrįsti rangovas remiasi sąmatoje nustatyta pelno suma, kuri negali būti pripažinta tinkama negautų pajamų dydžiui nustatyti. Tuomet, kai atsakovas negali tiksliai įrodyti netiesioginių nuostolių dydžio, jų dydį turi teisę nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nors ir preziumuojama, kad yra aplinkybių nekintamumas ir ieškovas būtų įvykdęs sutartį tinkamai, tačiau nėra pagrindo tvirtinti, kad jo gautos pajamos būtų buvę lygios visai sąmatoje numatytai pelno, išskaičius pelno mokestį, sumai. Reikia įvertinti tai, kad ekonominės naudos rezultatas ir pridėtinė vertė sukuriami investavus ekonominį (finansinį, darbinį, intelektualinį, administracinį, organizacinį ir kt.) potencialą, kurį ieškovas sutaupė, nes projektavimo paslaugų sutartis buvo nutraukta praėjus mėnesiui nuo jos sudarymo, buvo atlikti tik paruošiamieji projektavimo darbai, po sutarties nutraukimo ieškovas turėjo galimybes darbinį ir finansinį potencialą perorientuoti vykdyti kitus užsakymus ir gauti pajamų.

Projektavimo paslaugų sutarties 27 punktas numatė, kad jeigu užsakovas vienašališkai nutraukia sutartį be projektuotojo kaltės, užsakovas sumoka projektuotojui, neįskaitant jo įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą, baudą, lygią trims procentams sutarties kainos. Byloje konstatavus vienašališką sutarties nutraukimą be ieškovo kaltės, sutartimi numatyta 36 374 Lt bauda priteistina iš atsakovo ieškovui (CK 6.258 straipsnis).

Aplinkybės, susijusios su sutarties 7.2 punkte numatytos atsakovo pareigos per nustatytą terminą pateikti projektavimo darbų užduotį ir konkrečius techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis neįvykdymu, nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingos, konstatavus projektavimo paslaugų sutarties nutraukimą užsakovo iniciatyva dėl svarbių priežasčių be projektuotojo kaltės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis), netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CPK 330 straipsnis) ir dėl to atmesdamas ieškinį neteisingai išsprendė bylą, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį patenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 471 274 Lt žalai atlyginti, iš jų 36 374 Lt sutartinių netesybų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, priėmė naują sprendimą ir priteisė iš atsakovo ieškovui 36 374 Lt baudą, t. y. patenkino 8 procentus ieškinio reikalavimų.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Už pareikštą 471 274 Lt ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo po 8 712,74 Lt žyminį mokestį (b. l. 39, 150-151, 170, 173). Kadangi apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą buvo patenkinta tik 8 procentai reikalavimų, proporcingai patenkintai reikalavimo daliai iš atsakovo priteisiama 1 394 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovui. Teismas, priimdamas naują sprendimą, taip pat pakeičia bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymą, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš ieškovo priteistinos 27,70 Lt, o iš atsakovo 2,40 Lt pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos valstybei (b. l. 2, 176) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teisme šalys patyrė advokatų teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidų: ieškovas advokatui V. Vavilovui sumokėjo 10 000 Lt (b. l. 112), o atsakovas advokatei I. Maksimovai – 5 000 Lt honorarą už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą Kauno apygardos teisme (b. l. 111). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys prašė priteisti šias išlaidas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių advokatai pirmosios instancijos teisme rengė procesinius dokumentus (ieškinį, atsiliepimą į jį, dubliką ir tripliką), dalyvavo trijuose iš viso tris valandas trukusiuose teismo posėdžiuose. Pagal minėtų Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus priteistinas dydis už ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį pareiškimą sudaro 2 400 Lt (800 Lt x 3), už dubliko ir tripliko parengimą 1 400 Lt (800 Lt x 1,75) (Rekomendacijų 8.3 punktas), už vieną atstovavimo valandą teisme 120 Lt (800 Lt x 0,15) (Rekomendacijų 8.18 punktas). Remiantis bylos duomenimis bei Rekomendacijų nuostatomis, darytina išvada, kad maksimali priteistina suma už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme galėtų sudaryti 4 160 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumo laipsnį, ginčo pobūdį bei atsižvelgdama į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, priteisia šalims iš viena kitos po 3 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio miestprojektas“ 36 374 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis litus) baudą, 1 394 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ 27,70 Lt (dvidešimt septynis litus 70 ct) ir iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2,40 Lt (du litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, valstybei.