Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-429-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03036-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 12.5.4(S)

2018 m. vasario 12 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys V. Š., A. B., V. Č., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. L. 2017-09-06 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kurį 2017-09-12 bei 2017-09-27 patikslino, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-02-09 sprendimą Nr. (23.31-08)-319-370 ir įpareigoti išregistruoti priverstinę hipoteką.

Paaiškino, kad pareiškėjas 2016-03-03 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0071/12/02481 ir 2016-04-13 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. BL0006421 įsigijo butą, kuris priklausė skolininkui V. Č.. Turto, priklausiusio trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. Č., pardavimą po ½ dalį vykdė du antstoliai: A. B. ir V. Š.. Teisėtai parduoto Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0071/12/02481 antstolės V. Š. buvo surašytas 2016-03-03, o likusios dalies Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. BL0006424 antstolio A. B. buvo surašytas 2016-04-13, pažymint, kad įmoka – 7 300 Eur yra sumokėta 2016-03-22. Gavus Nekilnojamojo turto registro išrašą paaiškėjo, kad turtui taikyta priverstinė hipoteka, nors pareiškėjas nėra skolingas. Pareiškėjui pradėjus aiškintis situaciją, paaiškėjo, jog nors pareiškėjas sumokėjo pinigus į antstolių depozitines sąskaitas, tačiau atsakovas VMI to nepaisė ir praėjus kelioms savaitėms po pirmos pareiškėjo įmokos sumokėjimo, savo sprendimu pritaikė priverstinę hipoteką skolininko – buvusio turto savininko V. Č. atžvilgiu. VMI sprendimas dėl priverstinės hipotekos registravimo yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes priverstinė hipoteka buvo taikyta areštuotam turtui, kuris buvo pardavinėjamas, ir už kurį pirkėjas jau buvo sumokėjęs dalį pinigų dar iki atsakovo sprendimo dėl priverstinės hipotekos taikymo priėmimo ir jos įregistravimo Hipotekos registre. Teigia, kad dėl tokių neteisėtų VMI veiksmų, pareiškėjo disponavimo teisė jo įsigytu turtu yra apribota.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad V. Č. paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu nuo 2016-02-11 nuosavybės teise priklausė patalpa – butas. VĮ Registrų centras duomenimis 2016-01-01 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 203 pagrindu turto savininkas iki pat 2016-03-03 buvo VMI skolininkas V. Č.. Taigi priimant 2016-02-09 sprendimą Nr. (23.31-08) -319-370 viešame registre buvo nurodyta, kad ginčo turtas priklauso būtent V. Č.. Atkreipia dėmesį, jog nuo 2009-06-09 Juridinių asmenų registre yra įregistruota individuali V. Č. įmonė, kurios savininkas nuo įregistravimo momento yra V. Č.. Kadangi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, įmonės savininko turtas yra neatskirtas nuo įmonės turto ir įmonės savininkas už įmonės prievoles atsako visu savo turtu. Pagal VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-02-09 duomenis V. Č. individualios įmonės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams iš viso buvo 13 204,75 Eur, ši mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012-05-31. Nepaisant to, kad jau nuo 2013-02-01 šios įmonės atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, įsiskolinimas valstybės biudžetui toliau augo. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtus nesėkmingus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, 2016-02-09 priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-319-370 nustatyti V. Č. turto priverstinę hipoteką (įkeitimą). Šio sprendimo pagrindu V. Č. priklausančiam turtui patalpai – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta priverstinė hipoteka, taip užtikrinant Įmonės 13 204,75 Eur mokestinės prievolės įvykdymą valstybės biudžetui. Atsakovės teigimu, turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra mokesčių administratoriaus teisė, kuria ir buvo pasinaudota, priimant ginčijamą sprendimą. Nepavykus išieškoti iš V. Č. individualios įmonės turto, jai ir toliau nevykdant pareigos atsiskaityti su valstybės biudžetu, VMI pagrįstai taikė priverstinę nekilnojamojo turto hipoteką, taigi skundžiamas sprendimas yra jau seniai pradėto priverstinio išieškojimo etapas.

Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai nedalyvavo.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos duomenims nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-02-01 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-6178 nusprendė išieškoti į biudžetą iš Individualios V. Č. įmonės 6 394,47 Eur.

Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-12-10 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-186130 nusprendė išieškoti į biudžetą iš Individualios V. Č. įmonės 6 810,26 Eur.

V. Č. 2016-01-21 prašymu kreipėsi į antstolę V. Š., prašydamas leisti parduoti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), už 7 300 Eur.

Pareiškėjas R. L. 2016-01-21 prašymu kreipėsi į antstolę V. Š., nurodydamas, kad sutinka pirkti V. Č. priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), už 7 300 Eur.

Antstolė V. Š. 2016-01-21 patvarkymu Nr. 0071/12/02481 perkainojo V. Č. priklausantį turtą ir nustatė, kad ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 7 300 Eur.

Pareiškėjas R. L. 2016-01-22 atliko 7 300 Eur mokėjimo pavedimą į antstolės V. Š. sąskaitą.

Antstolė V. Š. 2016-02-04 patvarkymu dėl turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. GŠ-4614 nusprendė parduoti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolininko pasiūlytam pirkėjui už 7 300 Eur.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-02-09 sprendimu „Nustatyti turto priverstinę hipoteką/įkeitimą“ Nr. (23.31-08)-319-370 nusprendė nustatyti priverstinę hipoteką individualios V. Č. įmonės turtui: butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-10 sprendimu Nr. (23.17-08) 467-51984 nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo priverstine hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Antstolė V. Š. 2016-03-03 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0071/12/02481 pardavė skolininko V. Č. pasiūlytam pirkėjui R. L. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (dalį, kurią V. Č. priėmė pagal 2011-01-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 415) už 7 300 Eur.

Antstolis A. B. 2016-04-13 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. BLO006421 pardavė skolininko V. Č. pasiūlytam pirkėjui R. L. trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 7 300 Eur.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo ir pagrindo įpareigoti išregistruoti ginčo turtui pritaikytą priverstinę hipoteką.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01).

MAĮ 33 straipsnis nustato mokesčių administratoriaus teises, tame tarpe teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas (MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 15 punktas). Vienas iš MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatytų prievolių užtikrinimo būdų yra hipoteka ar įkeitimas, o teisę mokesčių administratoriui priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo įtvirtina MAĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas. MAĮ 106 straipsnyje išvardinami mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, tame tarpe sprendimo dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto priėmimas. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (MAĮ 103 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalyje pateikta hipotekos sąvoka, kur hipoteka aiškinama, kaip daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamos esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipotekos objektu gali būti bet kokie nekilnojamieji daiktai, o taip pat ir kilnojamasis turtas, ir turtinės teisės, jeigu šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais (CK 4.171 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali būti tiek priverstinė, tiek sutartinė (CK 4.175 str. 1 d.). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais įskaitant ir atvejus, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktas). O valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. Šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma (CK 4.176 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-02-01 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-6178 nusprendė išieškoti į biudžetą iš Individualios V. Č. įmonės 6 394,47 Eur, o 2015-12-10 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-186130 nusprendė išieškoti į biudžetą iš Individualios V. Č. įmonės dar 6 810,26 Eur. Kaip matyti iš ginčijamo VMI 2016-02-09 sprendimo Nr. (23.31-08)-319-370, 2016-02-09 dienai V. Č. individualios įmonės įsiskolinimas jau siekė 13 204,75 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog VMI 2013-02-01 bei 2015-12-10 sprendimai, kuriais nuspręsta išieškoti į biudžetą lėšas būtų nuginčyti. Taigi matyti, kad V. Č. individualios įmonės įsiskolinimas nuolatos augo. Teismo vertinimu, atsižvelgdamas į V. Č. individualios įmonės augančią mokestinę nepriemoką, mokesčių administratorius įgijo teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Siekiant priverstine tvarka išieškoti į biudžetą susikaupusį V. Č. individualios įmonės įsiskolinimą, VMI priėmė ginčijamą 2016-02-09 sprendimą Nr. (23.31-08)-319-370 nustatyti priverstinę hipoteką individualios V. Č. įmonės turtui: butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Vertinant byloje pateiktus ginčijamo sprendimo dieną viešuose registruose pateiktus duomenis matyti, kad pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2016-02-09 išrašą, buto, (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas nurodytas V. Č.. Teismas akcentuoja, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis) (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Taigi, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas. Todėl vertinant mokesčių administratoriaus atliktus veiksmus pritaikant hipoteką V. Č. nuosavybės teise valdomam nekilnojamam turtui, laikytina, kad tokie veiksmai atlikti pagrįstai, nustačius, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu turtą valdė būtent V. Č., o jo individualios įmonės turto neužteko atsiskaityti už įmonės skolas. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius neturėjo pagrindo abejoti viešuose registruose pateiktais duomenimis ir tikrinti registruose pateikiamų duomenų teisingumą, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius pagrįstai priėmė sprendimą būtent V. Č. nuosavybės teise valdomo turto atžvilgiu.

Nors pareiškėjas ginčijamo sprendimo neteisėtumą taip pat grindžia tuo aspektu, kad hipoteka taikyta areštuotam turtui, teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra ne tik mokesčių administratoriaus teisė, bet ir pareiga teisėkūros subjektų pakankamai aiškiai įtvirtinta tiek MAĮ, tiek CK, siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pagal teisinį reguliavimą, hipotekos taikymas nėra ribojamas to paties turto areštu, ką patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-22 nutartis byloje Nr. A556-68/2013). Taigi mokesčių administratoriui nustačius, kad V. Č. individualios įmonės įsiskolinimas nuolatos auga, jis įgijo teisę turtinės prievolės įvykdymą užtikrinti priverstine hipoteka, o ginčo turtui taikytas areštas šiuo atveju tokios mokesčių administratoriaus teisės įgyvendinimo neapribojo.

Taigi, atsižvelgus į teisinį reguliavimą matyti, kad atsakovė, vykdydama MAĮ nustatytas funkcijas, pagrįstai priėmė sprendimą nustatyti V. Č. nuosavybės teise priklausančiam turtui priverstinę hipoteką. Vertinant ginčijamą sprendimą turinio bei formos aspektu nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2016-02-09 sprendimas Nr. (23.31-08)-319-370 yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijai taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl teismas neturi pagrindo šio sprendimo naikinti. Kadangi pagrindinis pareiškėjo reikalavimas dėl 2016-02-09 sprendimo Nr. (23.31-08)-319-370, kuriuo ginčo turtui įregistruota priverstinė hipoteka, panaikinimo nepagrįstas, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti išregistruoti priverstinę hipoteką. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėMefodija Povilaitienė Liudmila Zaborovska