- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2S-351-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00464-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė (pirm.)
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- N. R.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Luminor Bank AS, Lietuvoje
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui N. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų, nutraukiant santuoką, spręstinų dalykų, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. R. (toliau ir – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui N. R. (toliau ir – atsakovas), kuriuo prašė: nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei D. R. palikti santuokoje turėtą R. pavardę; nustatyti nepilnamečio vaiko A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko motina D. R.; nuo ieškinio pateikimo dienos priteisti iš atsakovo N. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. R. periodinėmis išmokomis po 165,00 eurus per mėnesį iki jo pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išmokas sumokant už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio dvidešimtos dienos į vaiko motinos D. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, ir nustatyti, kad šį nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teise tvarko vaiko motina D. R.; nustatyti atsakovo N. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką; nustatyti, jog vidiniuose bendraskolių santykiuose ieškovė D. R. turi pareigą viena vykdyti solidarią prievolę kreditoriui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pagal (duomenys neskelbtini) Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiško kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo; Butą/Patalpą-Butą su rūsiu, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), turto vertė 71 500,00 eurų, natūra, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei D. R., kompensuojant atsakovui N. R. jo dalį pinigais, t. y. sumokant atsakovui N. R. 19 805,06 eurų dydžio kompensaciją. Atidėti sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo įvykdymą trims mėnesiams; Transporto priemonę TOYOTA, COROLLA VERSO, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turto vertė 1 100,00 eurų, natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui N. R., kompensuojant ieškovei D. R. jos dalį pinigais, t. y. sumokant ieškovei D. R. 550,00 eurų dydžio kompensaciją; nustatyti, jog nedalytiną turtą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti, sudaro šie daiktai: šaldytuvas Samsung, elektrinė viryklė, skalbimo mašina Beko, kompiuteris, televizorius, vaiko kambario baldai; nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir neveda bendro ūkio, tai yra nuo (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei D. R. iš atsakovo N. R. 862,81 eurų dydžio kompensaciją už sumokėtas įmokas pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. spalio 1 d.; priteisti ieškovei D. R. iš atsakovo N. R. 386,68 eurų dydžio kompensaciją už sumokėtas įmokas šalių buto, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), išlaikymui (daugiabučio namo bendrijos mokestis; mokesčiai UAB „Kauno švara“ už atliekų išvežimą, skaičiuojami nuo buto ploto; mokesčiai AB Kauno energijai už šilumos tiekimą, skaičiuojami nuo buto ploto); atsižvelgiant į tai, jog D. R. N. R. mokėtina kompensacija yra 19 805,06 eurai, o N. R. D. R. mokėtina kompensacija yra 1 799,49 eurai, pabaigti tarpusavio prievoles įskaitymu ir nustatyti, kad D. R. N. R. mokėtina kompensacija yra 18 005,57 eurai. Atidėti sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo įvykdymą trims mėnesiams; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė ieškovei D. R. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys. Taigi šiuo atveju nesvarbus ieškovės aiškinimas, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas.
4. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, tuo tarpu ieškovės nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl atidalijimo iš turto, kurio teisinis režimas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė buvo pasibaigęs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.100 straipsnio 4 punktas). Ieškovės nurodyta kasacinio teismo nutartimi negali būti remiamasi šioje civilinėje byloje nustatant žyminio mokesčio dydį, nes skiriasi šios ir ieškovės nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės.
5. Esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.
6. Šeimos bylose reikalavimas dėl turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) padalijimo yra kvalifikuojamas kaip turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu be kitų reikalavimų, reiškia ir reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą: butą, kurio vertė 71 500,00 Eur, bei automobilį, kuriuo vertė 1 100,00 Eur. Nežiūrint į tai, kokiu būdu prašoma padalinti santuokoje įgytą turtą, iš ieškovės ieškinio matyti, jog jį prašoma padalinti abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Ieškovei po santuokos nutraukimo atitektų turto už 36 300,00 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, ieškovės mokėtinas žyminis mokestis už šį turtinį reikalavimą yra 770,00 Eur, tačiau ieškovė šio reikalavimo nėra apmokėjusi, todėl ji įpareigotina sumokėti 770,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o šią aplinkybę patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškinio prašymas padalyti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis turi būti laikomas neturtiniu išvestiniu iš pagrindinio prašymo nutraukti santuoką. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatomis sutuoktinių bendro turto padalijimas yra privalomas santuokos nutraukimo byloje spręstinas klausimas, todėl jis laikomas išvestiniu iš pagrindinio prašymo nutraukti santuoką. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas nutraukiant santuoką yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos pagrindas. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o ieškovė neprašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą – pateiktas prašymas turtą padalyti lygiomis dalimis, nereikalaujant turimos nuosavybės apimties nei padidinti, nei sumažinti. Tenkinus ieškinį nepasikeistų nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis, nė viena iš šalių nepagrįstai nepraturtėtų ir nepatirtų nuostolių, šalių turto balansas nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rūšis (iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ši taptų asmenine nuosavybe) ir nuosavybės teisės objektas (vienam turtas natūra, kitam jo dalies piniginė kompensacija). Tokios pozicijos laikomasi ir daiktinės teisės bylose, kai sprendžiami klausimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
1.2. Pirmos instancijos teismo nurodomuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 18 punkte, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128- 916/2022 26 punkte yra cituojama ta pati Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012. Nei vienos iš nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios nurodytoms ieškovės ieškinyje, nėra tapatūs ir tose bylose šalių reikšti argumentai, todėl vadovautis cituojama praktika besąlygiškai ar kaip teismų precedentais nėra teisinio pagrindo.
1.3. Nei vienoje iš teismo cituotų bylų klausimas dėl turto padalijimo kvalifikavimo kaip turtinio ar neturtinio nebuvo vertinamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste, kurie turi būti reikšmingu kriterijumi nustatant teisingą žyminio mokesčio apskaičiavimą.
1.4. Tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis nepasikeičia, nė viena iš šalių nepagrįstai nepraturtėja ir nepatiria nuostolių, šalių turto balansas nepasikeičia, keičiasi tik nuosavybės rūšis ir nuosavybės teisės objektas, tokie reikalavimai pripažįstami neturtiniais . Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu.
1.5. Tuo atveju, kai prašoma pakeisti teisinį santykį ir neprašoma didesnės vertės turto nei turėta iki reikalavimo pateikimo, tai laikytina, jog toks reikalavimas yra neturtinis ir neturi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, kaip turtinis reikalavimas, nes priešingu atveju tai neatitiktų bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
1.6. Nepagrįsta teismo išvada, jog po santuokos nutraukimo ieškovei atitektų turto už 36 300,00 Eur. Ieškovė ieškinyje (11.2.1. p.) nurodė, jog santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys yra įgiję šį turtą: (i) Butą/Patalpą-Butą su rūsiu, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), šio turto vidutinė rinkos vertė, atlikus individualų turto vertinimą yra 71 500,00 eurų; (ii) transporto priemonę TOYOTA, COROLLA VERSO, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šio turto vidutinė rinkos vertė santuokos nutraukimo datai yra 1 100,00 eurų. Santuokos metu, tai yra (duomenys neskelbtini), D. R. ir N. R. su banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi (dabar - Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito suma 75 301,20 eurų, skirtą buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), pirkimui. Galutinis kredito grąžinimo terminas yra (duomenys neskelbtini). Šalių prievolė pagal šią sutartį yra solidari. Kredito likutis 2021 m. gruodžio 31 d. yra 31 889,89 eurai (ieškinio 11.2.2. p.). Ieškovės teigimu šia suma (31889,89 Eur) turėtų būti mažinamas bendras dalytinas turtas (71 500,00 Eur-31 889,89 Eur=39 610,11 Eur) (CK 3.118 straipsnis). 39 610,11 eurų yra bendras dalytinas ieškovės ir atsakovo turtas, kuris, ieškovės prašymu, padalijamas šalims lygiomis dalimis (CK 3.118.straipsnio 4 dalis), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priskiriant butą natūra, ieškovei įsipareigojant kompensuoti atsakovui jo dalį, tai yra 19 805,06 Eur (39 610,11 Eur / 2 = 19 805,06 Eur) pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
1.7. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė TOYOTA, COROLLA VERSO, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šia transporto priemone naudojasi atsakovas, o turto padalijimas natūra yra neįmanomas dėl techniškai neįmanomo turto dalių atskyrimo. Šio turto vidutinė rinkos vertė santuokos nutraukimo datai yra 1 100,00 eurų, kuri laikytina atskaitos tašku, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio ieškovei už atsakovui atitenkantį turtą natūra. Taigi, 1 100,00 eurų - yra bendras dalytinas ieškovės ir atsakovo turtas, kuris, ieškovės prašymu padalijamas šalims lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priskiriant transporto priemonę, atsakovą įpareigojant kompensuoti ieškovei jos dalį, tai yra 550,00 Eur (1 100 Eur / 2 = 550,00 Eur) pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis);
1.8. Taigi, šalims padalijus ankščiau nurodytą turtą lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai tenkančio turto vertė yra ne 36 300,00 eurai, kaip nurodo teismas, bet 20 355,06 Eur (19 805,06 Eur (už nekilnojamąjį turtą) + 550,00 Eur (už transporto priemonę) = 20 355,06 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.
12. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, yra laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, terminą trūkumams pašalinti.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šeimos bylose reikalavimas dėl turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) padalijimo yra kvalifikuojamas kaip turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Apeliantė nurodo, kad ieškinio prašymas padalyti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis turi būti laikomas neturtiniu išvestiniu iš pagrindinio prašymo nutraukti santuoką. Pateiktas prašymas turtą padalyti lygiomis dalimis, tenkinus ieškinį nepasikeistų nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis, nė viena iš šalių nepagrįstai nepraturtėtų ir nepatirtų nuostolių, šalių turto balansas nepasikeistų, todėl toks reikalavimas pripažintinas neturtiniu.
14. Sutikti su atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, detaliai nurodė, kodėl santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu – nuo ginčijamos sumos. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 269-275). Taip pat pagrįstai nurodyta, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys. Taigi šiuo atveju nesvarbus ieškovės aiškinimas, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-916/2022). Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto (buto, automobilio) padalijimo. Atsakovė prašo butą paskirti ieškovei, o atsakovui tenkančią dalį kompensuoti pinigais, o automobilį prašo paskirti atsakovui, o ieškovei tenkančią dalį kompensuoti pinigais. Toks turto padalijimo būdas nurodytas CK 3.127 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog ieškovė reiškia reikalavimą dėl turto. Esant ginčui dėl turto, šis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).
15. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog nei vienos iš pirmosios instancijos teismo nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios nurodytoms ieškovės ieškinyje, nėra tapatūs ir tose bylose šalių reikšti argumentai, todėl vadovautis cituojama praktika besąlygiškai ar kaip teismų precedentais nėra teisinio pagrindo.
16. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2022, 59 punktas). Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo cituojamuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo sprendžiami klausimai dėl žyminio mokesčio nustatymo santuokos nutraukimo bylose, pasisakyta dėl santuokos nutraukimo byloje pareikšto reikalavimo dėl turto padalijimo kvalifikavimo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kasacinis teismas yra sukūręs precedentą kaip yra kvalifikuojamas santuokos nutraukimo byloje pareikštas reikalavimas dėl turto padalijimo, bei siekdamas užtikrinti, kad tokios pat (analogiškos) bylos (procesiniai klausimai jose) būtų sprendžiamos vienodai, pagrįstai šiuo precedentu vadovavosi.
18. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio (priešieškinio) sumos, o ieškinio (priešieškinio) suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 10 punktai).
19. Kaip nurodė, pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą: butą, kurio vertė 71 500,00 Eur, bei automobilį, kuriuo vertė 1 100,00 Eur. Ieškovė teismo prašo priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 71 500,00 Eur, atsakovui priteisiant kompensaciją už ieškovei atitenkantį turtą natūra, bei kompensaciją už atsakovui tenkantį automobilį. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei po santuokos nutraukimo atitektų turto už 36 300,00 Eur.
20. Santuokos nutraukimo byloje teismas visais atvejais turi išspręsti santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, jeigu bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnis, 3.100 straipsnio 6 punktas). Atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, jog bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Tačiau šie klausimai sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės.
21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nustatymo ir žyminio mokesčio klausimus, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, ieškovei nustatytinas naujas terminas (iki 2022 m. kovo 10 d.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamo dydžio žyminį mokestį.
24. Išaiškintina apeliantui, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas turi teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei D. R. terminą iki 2022 m. kovo 10 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartyje, t. y. sumokėti trūkstamo dydžio žyminį mokestį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.