Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-09-10 · Civilinė byla Nr. 2-2270-723/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-05-12Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-10
Bylos Nr.
2-2270-723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02152-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
R. T.
Advokatai
Andrius Šidlauskas
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2270-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02152-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.; 20.3.10.; 63.1.; 93.2.11.; 114.4.; 114.11.; 113.1.; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,dalyvaujant ieškovui R. S.,atsakovui R. T., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Šidlauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. T. 2500 JAV dolerių skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 1993 m. liepos 15 d. pasiskolino iš M. S. 2500 USD. Paskola įforminta raštiška sutartimi, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti visą 2500 USD paskolą su sutartom 15 % palūkanom iki 1993 m. rugpjūčio 15 d. Skolos grąžinimo vėlavimo atveju, atsakovas įsipareigojo mokėti baudą po 1 procentą nuo skolos sumos už kiekvieną dieną. Iki sutarto termino atsakovas paskolos negrąžino, todėl paskolos sutartis tapo neterminuota, skaičiuojant sutartą baudą po 1 % už kiekvieną vėlavimo dieną nuo 2500 USD sumos. Atsakovas paskolos negrąžino, nors daug kartų buvo ragintas tai padaryti. 2012 m. sausio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (duomenys neskelbtini), pradinis kreditorius J. K. S., kaip M. S. įpėdinis pagal paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą 2004-07-21 Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės R. D. (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal šioje Sutartyje numatytas sąlygas perleido savo reikalavimo teises, taip pat visas kitas teises, kylančias iš šių reikalavimų į kreditorinius reikalavimus 2500 JAV dolerių sumai ir 15 % palūkanų į R. T. naujajam kreditoriui – ieškovui R. S.. Ieškovas atsakovą raštiškai informavo apie reikalavimo teisių perleidimą, bet siųstas laiškas grįžo nepasiekęs adresato. Neturėdamas kitokių galimybių atgauti iš atsakovo skolą, kadangi pastarasis negyvena savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ieškovas priverstas ginti savo interesus teismine tvarka. Atsakovas įsipareigojo iki 1993-08-15 grąžinti šią sumą bei 15 % palūkanų, t.y. viso 2875 USD. Įrodymas, kad pinigai buvo perduoti atsakovui yra 1993-07-15 paskolos sutartyje padaryti įrašai apie dalies skolos grąžinimą ir skolos augimą. Akivaizdu, jog dalis pasiskolintos sumos buvo grąžinta (įrašas grąžinta 375), tačiau vėlesni įrašai byloja, jog skola tik augo. Kadangi atsakovas nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir laiku negrąžino bei iki šiol negrąžina ieškovui skolos, pasiskolintoji iš M. S. ir negrąžinta suma, viso 2500,00 USD, vadovaujantis LR CK 6.63 str. 1 d. ir 6.101 - 6.110 straipsniais, iš atsakovo priteistina ieškovui. Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistina 5 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2012-07-27 iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos (b. l. 2-4).

Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė nurodytas sumas priteisti. Nurodė, kad negali būti taip, kad būtų grąžinta skola ir negrąžintas raštelis. Jeigu grąžinami pinigai, grąžinamas ir raštelis. Kadangi raštelį turi, mano, kad skola negrąžinta. Reikalavimo teisė įgyta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Pradinis kreditorius yra jo tėvo brolis. Kai bendravo su J. K. S. jam nurodė, kad manė, jog buvo skaičiuojamos palūkanos, todėl sutartis neterminuota. Mano, kad sutartis, negrąžinus skolos nurodytą dieną, tampa neterminuota. Skolą J. K. S. perėmė iš M. S. pagal paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Pats taip pat mano, kad baudos numatymas daro sutartį neterminuota. Jo žiniomis atsakovas slapstėsi.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Iki 1993 m. rugpjūčio 15 d., kai buvo suėjęs terminas grąžinti pinigus, pinigus grąžino jo mama, ją nuvežė brolis. Kartu buvo grąžintas užstatas. Užstatą buvo nuvežęs pats. Sutarties antro egzemplioriaus neturėjo. Pinigus skolinosi, kadangi važiuodavo į užsienį, pardavinėdavo prekes ir jas pardavinėdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Grąžinimo dieną buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) atsivežti prekių. Suma nebuvo didelė. Neatsimena, ar dar skolinosi iš M. S. ir J. K. S.. Iki 2012 metų dėl skolos į jį niekas nesikreipė. Nuo nieko nesislapstė.

Atsakovo atstovas nurodė, kad paskola buvo grąžinta joje numatytu terminu. Tai patvirtinta tiek atsakovo paaiškinimai, tiek pati sutartis. Mano, kad įrašas „grąžinta“ reiškia, jog visa paskola buvo grąžinta. Į apatinius prirašymus dėmesio kreipti nereikia. Mano, kad įrašas reiškia, kad buvo grąžinta tiek paskolos suma, tiek palūkanos, t. y. 2875 USD. Vėlesnis skirstymas į grafas neturi jokios logikos. Atsižvelgiant į tai, kad paskolą suteikė nepažįstami asmenys, paaiškinimas, jog buvo teiktas užstatas, yra suprantamas, atitiko tuo metu galiojusią praktiką. Joks protingas, apdairus kreditorius nelauktų 20 metų, kai paskola buvo suteikta vienam mėnesiui. Antrasis argumentas – ieškovo pateiktas įrodymas, t. y. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis J. K. S. reikalavimo teisę perleistą ieškovui. Trečiasis argumentas, dėl kurio ieškinys turėtų būti atmestas, – ieškinio senaties institutas. Ginčo sutartis buvo sudaryta dar galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui, mano, kad turėtų būti pritaikytos jo nuostatos, t. y. bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris atsakovo vertinimu turėtų būti pradėtas skaičiuoti 1993 m. rugpjūčio 15 d. Atsakovo vertinimu tai yra terminuota paskolos sutartis ir jos terminas aiškiai nurodytas sutartyje. Todėl prašo taikyti ieškinio senatį, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad 1993 m. liepos 15 d. atsakovas pasiskolino iš M. S. 2500 USD. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti visą 2500 USD sumą su sutartom 15 % palūkanom, t. y. 2875 USD, iki 1993 m. rugpjūčio 15 d. Skolos grąžinimo vėlavimo atveju atsakovas įsipareigojo mokėti baudą po 1 procentą nuo skolos sumos už kiekvieną dieną. Paskolos sutarties sudarymo fakto nei ieškovas, nei atsakovas neginčija. 2012 m. sausio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi R-16 (c. b. Nr. L2-2688-647/2012, b. l. 5), pradinis kreditorius J. K. S., kuris yra atsakovo dėdė, perleido savo reikalavimo teises į kreditorinius reikalavimus 2500 JAV dolerių sumai ir 15 % palūkanų į atsakovą naujajam kreditoriui, t. y. R. S.. J. K. S. kaip pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė grindžiama 2004-07-21 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu, išduotu po žmonos M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (c. b. Nr. L2-2688-647/2012, b. l. 3,7).Todėl atsakovo atstovo argumentas apie tai,kad nepakanka įrodymų,kad R. S. neturi reikalavimo teisės yra nepagrįstas ir atmestinas(CK 5.50 str.,6.101str.,6.104str.).

Atsakovui buvo siųstas pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą (b. l. 65-66).

Šiuo metu galiojantis civilinis kodeksas numato, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Pagal CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas nurodė, kad paskolą grąžino, tai padarė jo motina. Kartu buvo atsiimtas ir užstatas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įrašas po sutartimi „grąžinta“ reiškia, jog paskolos suma buvo grąžinta. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad po įrašu „grąžinta“ įrašyta suma – „375“ rodo, kad buvo grąžinta tik dalis paskolos sumos, o skolos raštelio buvimas pas ieškovą rodo, kad paskolos sutartis nebuvo įvykdyta, visa skolos suma nebuvo grąžinta.

Vertindamas sudarytą sutartį ir įrašus po sutartimi, teismas pažymi, kad kreditoriniai reikalavimai,jeigu tokie buvo,atsirado 1993 metais,nes negalima daryti vienareikšmės išvados, kad paskolos suma grąžinta nebuvo, įrašai po sutartimi gali būti vertinami tiek ieškovo, tiek atsakovo naudai, o jokių kitų pagrįstų duomenų apie tai, kad atsakovas paskolos negrąžino, byloje nėra. Pagal CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, tuo tarpu ieškovas tik pateikdamas paskolos sutartį, paskolos negrąžinimo fakto neįrodė,nes bendrąja logine prasme nesuprantama,kad nuo 1994 metų pirminis kreditorius iki mirties(2003 metais) laukė skolos gražinimo nekreipdamas dėmesio į terminus,kai pinigų skolinimas jai (Samaitienei ir jos sutuoktiniui) buvo įprastas „verslas“.Apibendrinus išdėstytą,teismas vertindamas nustatytas faktines aplinkybes atsižvelgia į to meto verslo ir teismų praktiką, į tai, kad labai ilgą laiko tarpą nebuvo kreiptasi dėl skolos grąžinimo ir nebuvo reiškiamos pretenzijos, todėl daro labiau tikėtiną prielaidą,kad kreditas buvo gražintas ir daro išvadą,kad ieškovas neįrodė, kad paskola grąžinta nebuvo,nors ieškovas ir turi paskolos raštelį,kuris jį „pasiekė“ po 8 metų nuo kreditoriaus mirties.

Paskolos sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas – 1993 m. rugpjūčio 15 d. Atsižvelgiant į sutarties turinį, faktines aplinkybes, teismas laiko, kad buvo sudaryta terminuota paskolos sutartis, kurios įvykdymo terminas baigėsi 1993 m. rugpjūčio 15 d., ir tai expressis verbis nurodyta sutartyje.Teismas jokiu būdu šiuo atveju negali laikyti,kad minėta sutartis tampa neterminuota,nes joje numatyti delspinigiai.Priešingai,sutarties turinys vienareikšmiškai įrodo(skaityk ir analizuok lingvistiškai ir logiškai),kad sutartis yra terminuota.Joje numatytos sutarties pažeidimo-nevykdymo pasekmės-delspinigiai.Ieškovas sau naudingai interpretuoja neterminuotos sutarties prasmę,kuri neparemta jokia ne tik teisine praktika,bet ir teisine teorija arba nuoroda į civilinį kodeksą.Todėl ieškovo argumentas dėl neterminuotos sutarties egzistavimo byloje atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovas prašo šioje byloje taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad praleistas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris buvo numatytas 1964 m. civiliniame kodekse.

Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002, 18).

Šiuo metu galiojančio CK 1.131 str. 1 d. nurodyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.Tokia pati nuostata buvo ir 1964m.CK 83 str.. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 2 d.). 1964 m. civilinio kodekso 83 str. 1 d. buvo numatyta, jog pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis). Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškininės senaties terminui, išnyksta teisė ir į papildomųjų reikalavimų (netesybų, laidavimo ir pan.) gynybą, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs. 84 str. 1 d. numatė, jog bendras ieškininės senaties terminas nustatomas trejų metų.86 str.nurodoma,kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tiesė pažeidimo dienos sužinojimo.90 str. buvo nurodyta, jog ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas – 1993 m. rugpjūčio 15 d., būtent šią dieną turėjo būti įvykdyta prievolė kreditoriui. Ieškinio senaties termino skaičiavimas prasidėjo pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.Iš bylos matyti,kad pirminis kreditorius S. negalėjo nežinioti apie prievolės neįvykdymą,ką patvirtina papildomi įrašai ant sutarties(c. b. Nr. L2-2688-647/2012, b. l. 4).Atsižvelgiant į tai, kad galiojusiame 1964 m. civiliniame kodekse buvo numatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, laikytina, kad ieškinio senaties terminas seniai pasibaigęs.Taip pat nepagrįsti, neįrodyti ir deklaratyvūs ieškovo teiginiai, jog jo žiniomis atsakovas slapstėsi.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, įvertinus tai, jog aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties termino skaičiavimas būtų nutrūkęs ar sustabdytas, nėra, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, tai, jog nuo paskolos grąžinimo termino 1993 m. rugpjūčio 15 d. yra praėję apie 20 metų, ir reiškiamas reikalavimas, kuriam ieškininė senatis taikoma, ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1050,00 Lt už atstovavimą ir dokumentų surašymą (b. l. 41-45) (LR CPK 93 str. 1 d.), ir 200 Lt žyminio mokesčio(b. l. 54,CK 88 str.) .

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88, 96, 185 str., 263-270 str.,

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1250,00 Lt (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų arba 362eurus 32 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius