Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-617-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-05-12Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
2A-617-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02152-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
R. T.
Ieškovas
R. S.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-617-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02152-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 63.1.; 121.19.8.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2500 JAV dolerių skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 1993 m. liepos 15 d. pasiskolino iš M. S. 2500 USD. Paskola įforminta raštiška sutartimi, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti visą 2500 USD paskolą su sutartom 15 % palūkanom iki 1993 m. rugpjūčio 15 d. Skolos grąžinimo vėlavimo atveju, atsakovas įsipareigojo mokėti baudą po 1 procentą nuo skolos sumos už kiekvieną dieną. Iki sutarto termino atsakovas paskolos negrąžino, todėl paskolos sutartis tapo neterminuota, skaičiuojant sutartą baudą po 1 % už kiekvieną vėlavimo dieną nuo 2500 USD sumos. 2012 m. sausio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi R-16, pradinis kreditorius J. K. S., kaip M. S. įpėdinis pagal įstatymą, perleido savo reikalavimo teises, taip pat visas kitas teises, kylančias iš šių reikalavimų į kreditorinius reikalavimus 2500 JAV dolerių sumai ir 15 % palūkanų į atsakovą naujajam kreditoriui – ieškovui. Ieškovas atsakovą raštiškai informavo apie reikalavimo teisių perleidimą, bet siųstas laiškas grįžo nepasiekęs adresato.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 2500 USD skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti bei apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, todėl byla nagrinėta šalims nedalyvaujant.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 1993 m. liepos 15 d. pasiskolino iš M. S. 2500 USD. Paskola įforminta raštiška sutartimi, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti visą 2500 USD paskolą su sutartom 15 % palūkanom, t.y. viso 2875 USD, iki 1993 m. rugpjūčio 15 d. Skolos grąžinimo vėlavimo atveju atsakovas įsipareigojo mokėti baudą po 1 procentą nuo skolos sumos už kiekvieną dieną, tačiau savo įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė – skolos nurodytu terminu negrąžino. Iš paskolos sutarties matyti, kad 1993-07-15 atsakovas M. S. grąžino 375 USD. 2012 m. sausio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi R-16, pradinis kreditorius J. K. S., kaip M. S. įpėdinis pagal paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, perleido savo reikalavimo teises į kreditorinius reikalavimus 2500 JAV dolerių sumai ir 15 % palūkanų į atsakovą naujajam kreditoriui – ieškovui. Atsakovas buvo raštiškai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą. Kadangi prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, o atsakovas pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, įsiskolinimo nepadengė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 500 JAV dolerių skolą yra tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas R. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1) Skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nepranešus atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jam byloje nedalyvaujant. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu šioje byloje galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jei atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos būtų buvusios nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nebūtų buvusios galimybės paskirti kuratorių. Atsakovas jau daugiau nei 3 metus gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra nežinoma. Antstolės raginimas atsakovui buvo įteiktas. Todėl nėra suprantama, kodėl tuo pačiu adresu teismo siųsti dokumentai nebuvo įteikti. Be to, šioje byloje buvo galimybė paskirti kuratorių. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei nustatoma, kad nėra galimybės paskirti kuratorių. Nagrinėjamoje byloje tokia galimybė nebuvo tirta.

Šalies argumentai

2) Atsakovas yra įvykdęs sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad nuo sutarties sudarymo ir paskolos grąžinimo yra praėję daugiau nei 19 metų, atsakovas neturi galimybių pateikti rašytinių skolos grąžinimą patvirtinančių įrodymų. Šias aplinkybes atsakovas gali įrodyti savo paaiškinimais ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tai, kad atsakovas įvykdė sutartį ir grąžino paskolą, pagrindžia ir kitos bylos faktinės aplinkybės. Po to, kai atsakovas grąžino paskolą 1993 m., niekas nesikreipė į atsakovą iki pat 2012 metų. Akivaizdu, kad jei paskola nebūtų grąžinta, paskolos davėja nelauktų 14 metų ir bandytų išsiieškoti skolą. Ieškovo ieškinys nepagrįstas, nes yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas, kurį atsakovas reikalauja taikyti šioje byloje. Pagal sutartį paskola turėjo būti grąžinta iki 1993-08-15, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 1993-08-16. Ieškovas pateikė teismui ieškinį tik 2012 m., tai yra praėjus daugiau nei 19 metų nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Taigi ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Ieškovas R. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą. Nurodo, jog dar iki ieškinio padavimo atsakovui buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pranešimai apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Tačiau registruoti laiškai grįžo neįteikti. Ieškovui vis dėlto pavyko įteikti atsakovui pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo. Gavus informaciją apie atsakovo darbo vietą, jam buvo išsiųstas registruotas laiškas, kuris buvo įteiktas 2012-05-28. Taigi atsakovas žinojo apie galimą teisminį procesą, todėl tikslingai nepriėmė teismo siunčiamų dokumentų. Atsakovas pagal sutartį paskolą buvo įsipareigojęs grąžinti iki 1993-08-15. Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti baudą po 1 % nuo skolos sumos už kiekvieną dieną. Iki sutarto termino atsakovas paskolos negrąžino, todėl paskolos sutartis tapo neterminuota, skaičiuojant sutartą baudą po 1 % už kiekvieną vėlavimo dieną nuo 2500 USD sumos. Dalis paskolos buvo grąžinta, tačiau vėlesnį įrašai liudija, jog skola tik augo. Kadangi paskolos sutarties originalas yra pas ieškovą, tai patvirtina, kad atsakovas paskolos negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Byloje nėra ginamas viešasis interesas.

Apeliantas reikalauja panaikinti sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tai yra pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą, kai nebuvo atsakovo, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovui nepateikus parengiamųjų dokumentų ar neatvykus į teismo posėdį, prašo priimti sprendimą už akių. Taip pat nurodė, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, kuratorių skirti netikslinga, todėl prašo teismo procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 4).

Teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti su nuoroda, kad adresas „nežinomas“ (b.l. 6). Pirmos instancijos teismas taip pat tikrino informaciją apie atsakovo darbo vietą ir nustatė, kad atsakovas nuo 2012-08-27 nebedirba (b.l. 7). Todėl pirmos instancijos teismas 2012-09-12 nutartimi paskyrė teismo posėdį ir procesinius dokumentus atsakovui nutarė įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 8). Į teismo posėdį atsakovui neatvykus, o ieškovui pateikus prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 10), teismas nutarė bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant (b.l. 11) ir 2012 m. spalio 10 d. priėmė skundžiamą sprendimą.

CPK 130 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, jog teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tik tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Pagal CPK 117 straipsnį teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui. Teismas tik vieną kartą išsiuntė atsakovui ieškinį registruotu paštu, tačiau nebandė įteikti atsakovui dokumentų kitais galimais būdais: per antstolį ar pasiūlant pačiam ieškovui įteikti procesinius dokumentus. Teismas taip pat nebandė išsiaiškinti kuratoriaus skyrimo galimybės. Kadangi antstolis įteikė atsakovui raginimą vykdyti teismo sprendimą, o ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, jog jo atstovui pavyko įteikti atsakovui pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą (b.l. 65-66), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo išnaudotos visos CPK numatytos dokumentų įteikimo galimybės prieš priimant nutartį dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagal CPK 130 straipsnį.

Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. CPK 230 straipsnio 2 dalis nustato, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, o ieškovas ieškinyje buvo pateikęs prašymą tokiu atveju priimti sprendimą už akių, pirmos instancijos teismas, pripažindamas, jog procesiniai dokumentai yra įteikti tinkamai, pagal aukščiau nurodytas CPK taisykles turėjo priimti sprendimą už akių, o ne nagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą. Nepriėmus sprendimo už akių, atsakovas prarado teisę pagal CPK 287 straipsnį teikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir naudotis CPK 42 straipsnio 1 dalyje jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ginti savo poziciją dėl jam pareikšto reikalavimo ir siekti teisingo teismo sprendimo, t. y. pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti klausimus ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) UAB „ GlaxoSmithKline Lietuva“ kasacinį skundą UAB „ LRG farmacija“ bankroto byloje, byla Nr. 3K-3-604/2007).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismas netinkamai taikė CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas ir įteikė atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nebandęs taikyti kitų CPK numatytų galimų procesinių dokumentų įteikimo būdų. Todėl konstatuotina, kad atsakovas faktiškai nebuvo informuotas nei apie ieškinio jam pareiškimą, nei apie teismo skirto posėdžio vietą bei laiką. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovui ir priėmė sprendimą, o ne sprendimą už akių. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai informuoti atsakovą apie jam pareikštą ieškinį bei paskirtą teismo posėdį, nepagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą. Priimtu sprendimu byla galėjo būti neteisingai išspręsta, kadangi atsakovas neturėjo jokių galimybių teikti paaiškinimų ir įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti nurodytų pirmos instancijos teismo pažeidimų, todėl sprendimas panaikintinas ir byla gražintina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir grąžina jį nagrinėti iš naujo, taigi nenagrinėja bylos iš esmės. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Atsakovui išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidas teismas turi paskirstyti išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiLaima GerasičkinienėHenrichas JaglinskisDainius Rinkevičius