Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Armėnijos Respublikos Kotaiko regiono bendrosios jurisdikcijos teismo ir Uždarosios akcinės bendrovės „Art Wine“ prašymą dėl Armėnijos Respublikos Kotaiko regiono bendrosios jurisdikcijos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties dėl ieškinio užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. KD3/0189/02/14, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Armėnijos Respublikos Kotaiko regiono bendrosios jurisdikcijos teisme (toliau tekste ir- Armėnijos Respublikos teismas) nagrinėjama civilinė byla Nr. KD3/0189/02/14 pagal Uždarosios akcinės bendrovės ,,Art Wine“ (toliau tekste ir - ieškovas) ieškinį atsakovams RAB ,,Safe Logistics“, RAB ,,Technofantazia“, UAB ,,Relesta“ dėl žalos atlyginimo; tretysis asmuo byloje UADB ,,Rosgosstrach – Armenia“. Ieškovo prašymu Armėnijos Respublikos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi pareikštam ieškiniui užtikrinti areštavo atsakovų RAB ,,Safe Logistics“, RAB ,,Technofantazia“, UAB ,,Relesta“ turtą 70 172 JAV dolerius atitinkančiai Armėnijos dramų ieškinio sumai.

Pareiškėjai Armėnijos Respublikos Kotaiko regiono bendrosios jurisdikcijos teismas ir ieškovas Uždaroji akcinė bendrovė „Art Wine“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį dėl atsakovo UAB ,,Relesta“ turto ir piniginių lėšų arešto 70 172 JAV dolerius atitinkančiai Armėnijos dramų sumai.

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Relesta“ atsiliepimo į prašymus nepateikė.

Prašymai netenkinami.

Užsienio valstybės teismo spendimo pripažinimas – šio teismo sprendimo teisinės galios išplėtimas iš valstybės, kurioje jis buvo priimtas, teritorijos į pripažįstančiosios valstybės teritoriją. Tai reiškia, jog sprendimą pripažįstančioji valstybė patvirtina, kad teismo sprendimo kilmės valstybės teisingumo įstaiga, priėmusi sprendimą, turėjo jurisdikciją spręsti atitinkamą klausimą, taip pat, kad užsienio valstybėje priimtas teismo sprendimas įgyja res judicata ir prejudicinę galią pripažįstančiosios valstybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau tekste ir – CPK) įtvirtinta, jog užsienio valstybių teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Jomis valstybės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos bendradarbiavimo teisinės pagalbos srityje santykius reglamentuoja 2003 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste ir- Tarptautinė sutartis). Šios Tarptautinės sutarties 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys abipusiškai pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimo. Tokia nuostata taikoma ir teismų patvirtintoms taikos sutartims (58 straipsnis). Tačiau aptariamoje sutartyje nėra tiesiogiai numatyta galimybė pripažinti ir leisti vykdyti susitariančiųjų šalių teismo nutartis dėl ieškinio užtikrinimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), nes tokia nutartis savo esme nelaikytina galutiniu teismo sprendimu byloje.

CPK 780 straipsnis nustato, kad kodekso nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Pagal CPK 817 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismai gali pripažinti ir vykdyti užsienio valstybių teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šios nutartys pripažįstamos ir vykdomos ta pačia tvarka kaip ir užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimai ir tik tuo atveju, jeigu suinteresuotai šaliai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Iš pateiktų prašymų, Armėnijos Respublikos teismo nutarties turinio, Armėnijos Respublikos civilinio proceso kodekso teksto matyti, kad Armėnijos Respublikos civilinio proceso kodeksas ieškinio užtikrinimo institutą reglamentuoja panašiai kaip CPK normos reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą: ieškinio užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui, nutartis dėl šių priemonių taikymo įsiteisėja iš karto ir yra vykdoma skubiai (Armėnijos Respublikos civilinio proceso kodekso 97-98 straipsniai, CPK 148 straipsnio 1, 5 dalys, 152 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties pareiškėjų prašymų tenkinimas neprieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau spręsdamas dėl galimybės pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos teismo nutartį dėl ieškinio užtikrinimo, Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog remiantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai. Tarptautinės sutarties 57 straipsnio 3 punkte yra įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata: pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta, jeigu pagal šios Sutarties nuostatas, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, įstatymus, byla priklauso išimtinei jos teisingumo įstaigų kompetencijai.

Nagrinėjant prašymus dėl Armėnijos Respublikos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad uždarajai akcinei bendrovei ,,Relesta“ Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Pagal bylos duomenis, bankroto byla UAB ,,Relesta“ iškelta anksčiau, negu buvo paduotas UAB ,,Art Wine“ ieškinys Armėnijos Respublikos teisme. Tarptautinėje sutartyje nėra reglamentuotas teismingumas nemokumo procedūros atveju, todėl sprendžiant pripažinimo bei leidimo vykdyti klausimą, aktualu, kaip atitinkamą teismingumą reglamentuoja nacionalinė teisė valstybės, kurioje sprendimas (nutartis) turi būti pripažįstamas bei vykdomas (CPK 1 straipsnio 3 dalis).

Bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste ir –ĮBĮ), kurio normos yra specialiosios ir turi prioritetą prieš CPK normas jų konkurencijos atveju (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Bendroji bankroto bylų teismingumo taisyklė nustatyta CPK 27 straipsnio 6 punkte, pagal kurį bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Tiek ĮBĮ, tiek CPK normose įtvirtintas bylų dėl turinio pobūdžio reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, akumuliavo bankroto byloje principas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, CPK 163 straipsnio 5 punktas, 166 straipsnio 2 dalis). Bylų akumuliavimo principas reiškia, jog iki bankroto bylos iškėlimo teismuose pareikšti reikalavimai (išskyrus CPK numatytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios, todėl necituojamos) perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o tie kreditoriai, kurie iki bankroto bylos iškėlimo nėra pareiškę teisme turtinio pobūdžio reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, per teismo nustatytą laikotarpį turi teisę perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis) ir jie tenkinami bankroto procese, ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka bei eiliškumu.

Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, remiantis ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalimi, antstoliai privalo perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės. Kreditorių reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. Klausimus, susijusius su šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (to paties straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį bankroto proceso teisinį reglamentavimą, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, visų kreditorių turtinių reikalavimų įmonei patenkinimas, taigi, ir šiuos reikalavimus užtikrinančių priemonių galiojimas, priskiriami išskirtinai bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Šios aplinkybės suponuoja, jog pagal Tarptautinės sutarties 57 straipsnio 3 punktą nutartis dėl ieškinio, pareikšto bankrutuojančiai įmonei, užtikrinimo, negali būti pripažįstama ir vykdoma Lietuvos Respublikoje dėl atitinkamo klausimo priskirtinumo išimtinei Lietuvos Respublikos teismo (t.y. bankroto bylą nagrinėjančio teismo) kompetencijai.

Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, 2013 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2391-259/2013 (dabartinis bylos Nr. B2-966-259/2014), panaikino visus areštus ir disponavimo apribojimus, taikytus UAB „Relesta“ (į. k. 259935540, reg. Kauno r. sav., Stanaičių k.) nekilnojamam, kilnojamam ir kitam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose. Todėl Armėnijos Respublikos teismo nutarties užtikrinti bankrutuojančiai įmonei pareikštą turinį reikalavimą pripažinimas ir leidimas šią nutartį vykdyti Lietuvos Respublikoje prieštarautų aptartoms ĮBĮ nuostatoms ir jame įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo, užtikrinimo bei tenkinimo procedūroms. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjų prašymus atsisakoma tenkinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsniu, 810 straipsnio 1 dalimi, 812, 817 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos Kotaiko regiono bendrosios jurisdikcijos teismo 2014 m. balandžio 14 nutartį dėl ieškinio užtikrinimo, priimtą civilinėje byloje pagal UAB ,,Art Wine“ ieškinį atsakovams RAB ,,Safe Logistics“, RAB ,,Technofantazia“, UAB ,,Relesta“ dėl žalos atlyginimo, bylos Nr. KD3/0189/02/14.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.