Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-05 · Civilinė byla Nr. 2A-406-640/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
2A-406-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15643-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
R. B., S. K.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
ERGO Insurance SE
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-406-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15643-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2; 73.2.6.1; 121.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms S. K. ir R. B. bei trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo iš atsakovių S. K. ir R. B. solidariai priteisti 1 647,48 Lt nuostolių, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012-02-24 dėl S. K., vairavusios R. B. priklausančią transporto priemonę TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. A. priklausanti transporto priemonė VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, vykdydamas paslaugų teikimo sutarties nuostatas ir veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino D. A. transporto priemone TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdamas 1 647,48 Lt draudimo išmoką. Nurodo, kad ieškovas, vykdydamas paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kompensavo išmokėtą 1647,48 Lt draudimo išmoką. Pažymi, kad ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakoves dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Teigia, kad bendraatsakovės ieškovui padarytų nuostolių neatlygino iki šiol.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-23 sprendimu (b.l. 123-126) ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, solidariai iš atsakovių S. K. ir R. B., 1 647,48 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 72 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad sprendžiant nuostolių atlyginimo ieškovui klausimą, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar 2012-02-24 eismo įvykio metu galiojo ADB „ERGO Lietuva“ sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-18670569. Pažymėtina, jog deklaracijoje nurodytas eismo įvykio laikas – 11.10 val. (b. l. 25). BĮ Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2012-02-24 informacinėje sistemoje buvo užregistruotas skambutis iš nukentėjusiojo D. A. telefono numerio dėl eismo įvykio adresu Justiniškių g. – Rygos g. sankryžoje. Skambutis užregistruotas 9.23 val. (b. l. 36). Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-18670569 buvo sudaryta 9.45 val. (b. l. 103-104), taigi jau po nukentėjusiojo asmens skambučio. Tai, jog eismo įvykis įvyko apie 8.30 val., patvirtino ir nukentėjęs asmuo teismo posėdžio metu. Nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis suteikia ieškovui teisę tokiu atveju reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė R. B. kaip automobilio savininkė neįvykdė pareigos apdrausti automobilį tol, kol jis registruotas, leido neapdraustu automobiliu naudotis atsakovei S. K., tuo pažeidė pareigas, numatytas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje. Dėl to jai taip pat kyla kartu su atsakove S. K. solidari pareiga atlyginti ieškovo nuostolius.

Šalies argumentai

Atsakovė R. B. apeliaciniu skundu (b.l. 186-188) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimą. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jai priklausantis automobilis yra išnuomotas UAB „Valgra“. Nurodo, kad ieškovas tą žinojo, tačiau vis tiek žalos priteisimo prašo solidariai iš atsakovių, nors turėjo prašyti iš S. K. ir UAB „Valgra“. Nurodo, kad ieškovas nesikreipė į UAB „Valgra“ dėl žalos atlyginimo. Taip pat nurodė, kad liudytojo D. A. ji nepažįsta.

Atsiliepimas

Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 208-210) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pateikta tarp apelianto ir UAB „VALGRA“ sudaryta nuomos sutartis, neturi įtakos apelianto atsakomybei prieš Biurą, kadangi šiuo atveju prieš Biurą yra atsakingas automobilio savininkas, o ne nuomininkas. Nurodo, kad Biuras kartu su 2012-12-10 ieškiniu neprivalėjo pateikti apelianto minimos transporto priemonės nuomos sutarties. Be to, minėta sutartis teismui jau buvo pateikta kartu su 2012-11-16 prieštaravimu dėl priimto teismo įsakymo. Taip pat nurodo, kad jeigu apeliantas būtų apdraudęs transporto priemonę, Biuras nebūtų buvęs įtrauktas į aptariamo eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą, tuo pačiu - įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisės apelianto atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad 2012-02-24 dėl S. K., vairavusios R. B. priklausančią transporto priemonę TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. A. priklausanti transporto priemonė VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Apelianto, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko, atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo sudaryti draudimo sutartį ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. Dėl šių pažeidimų Biurui Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga išmokėti nukentėjusiajam D. A. draudimo išmoką.

Apelianto argumentas, kad jo kaltės dėl nuostolių nėra ir negali būti, nes automobilis buvo išnuomotas UAB „VALGRA“ ir šis neapdraudė automobilio civilinės atsakomybės draudimu, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.526 straipsnis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.636 straipsnis). Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Tai, kad automobilio nuomos sutarties 4.5. p. pagrindu nuomininkas buvo įsipareigojęs laiku ir tinkamai mokėti civilinės transporto priemonės draudimą, neatleidžia apeliantės nuo jai kilusios atsakomybės, tačiau apeliantei kyla teisė į regresinį reikalavimą nuomininko atžvilgiu.

Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kadangi apeliantė neįvykdė savo imperatyviose teisės normose nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę, ji turi atsakyti prieš ieškovą.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė