Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, sekretoriaujant Birutei Adamonienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Viačeslavui Ivanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms S. K. ir R. B. bei trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nusiuntus procesinius dokumentus atsakovei S. K. ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti. Jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su nurodytuoju ieškinyje. Atsakovei procesiniai dokumentai neįteikti ir darboviečių adresais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė.

Atsakovei R. B. procesiniai dokumentai buvo įteikti, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje klaidingai nurodytas laikas, t.y., įvykio laikas buvo apie 8.30 val., o draudimo sutartį atsakovė sudarė 9.40 val., todėl akivaizdu, jog minėta draudimo sutartis eismo įvykio metu negaliojo.

Liudytojas D. A. nurodė, jog atsakovės jam pažįstamos iš 2012-02-24 autoįvykio. Pažymėjo, jog autoįvykis įvyko apie 8.30 val. Paaiškino, jog, degant raudonam šviesoforo signalui, stovėjo Rygos gatvėje, prieš sankryžą su Justiniškių gatve, praleido pėsčiuosius, o S. K. vairuojamas automobilis įvažiavo į galinę jo automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio, jis kalbėjo su S. K., jos kaltė buvo pripažinta, buvo susitarta, kad pildys autoįvykio deklaraciją, bet S. K. nenorėjo rašyti draudimo poliso numerio. Deklaracija buvo surašyta apie 10 val. Joje įvyko klaida – buvo klaidingai nurodytas įvykio laikas, klaida iš karto nebuvo pastebėta, nes liudytojas teigė buvęs susijaudinęs. Deklaraciją pildė atsakovė.

Atsakovei R. B. teismo šaukimas buvo įteiktas pasirašytinai. Atsakovei S. K. teismo šaukimas buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu. Abi atsakovės į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2012-02-24 atsakovė S. K., vairuodama automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti D. A. (b. l. 33,34, 38). Eismo įvykio kaltininku pripažinta atsakovė S. K. (b. l. 33). Viešo registro duomenimis, eismo įvykio metu automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke buvo R. B. (b. l. 37). Automobilio valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju draudimu buvo apdrausta eismo įvykio dieną – 2012-02-24 (b. l. 103-104). Nustatyta, kad ieškovo vardu nukentėjusiam asmeniui ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, išmokėjo 1 647,48 Lt draudimo išmoką (b. l. 50), kurią ieškovas trečiajam asmeniui kompensavo (b. l. 51).

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė S. K. deklaracijoje nurodė neteisingą eismo įvykio laiką – t.y., 11.10 val., o iš tikrųjų eismo įvykis įvyko 8.30 val. Taigi, sprendžiant nuostolių atlyginimo ieškovui klausimą, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar 2012-02-24 eismo įvykio metu galiojo ADB „ERGO Lietuva“ sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-18670569. Pažymėtina, jog deklaracijoje nurodytas eismo įvykio laikas – 11.10 val. (b. l. 25). BĮ Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2012-02-24 informacinėje sistemoje buvo užregistruotas skambutis iš nukentėjusiojo D. A. telefono numerio dėl eismo įvykio adresu Justiniškių g. – Rygos g. sankryžoje. Skambutis užregistruotas 9.23 val. (b. l. 36). Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-18670569 buvo sudaryta 9.45 val. (b. l. 103-104), taigi jau po nukentėjusiojo asmens skambučio. Tai, jog eismo įvykis įvyko apie 8.30 val., patvirtino ir nukentėjęs asmuo teismo posėdžio metu. Jo paaiškinimai buvo nuoseklūs, neprieštaravo ieškovo bei trečiojo asmens teiginiams, todėl vertintini kaip patikimi. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, konstatuotina, jog draudimo sutartis buvo sudaryta po eismo įvykio, draudimo apsauga pagal ją eismo įvykio metu padarytai žalai negaliojo, todėl ieškovas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui.

Eismo įvykio metu galiojusio ir šiuo metu galiojančio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis numato pareigą transporto priemonę apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už šios pareigos įvykdymą atsakingas transporto priemonės savininkas, jam įstatymu uždrausta naudoti pačiam ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Remiantis minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovas įpareigotas išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam, jei žala padaryta neapdrausta transporto priemone. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis suteikia ieškovui teisę tokiu atveju reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Šių asmenų prievolė grąžinti draudimo išmoką solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis įtvirtina, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Atsakovė S. K., remiantis eismo įvykio deklaracijos duomenimis, patvirtino, kad 2012-02-24 vairavo automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį ir yra atsakinga už padarytą žalą (b. l. 33), taigi jai kaip automobilio valdytojai ir asmeniui, atsakingam už žalos padarymą nedrausta transporto priemone, kyla pareiga atlyginti ieškovui pastarojo išmokėtą žalos atlyginimui sumą.

Konstatuotina, kad atsakovė R. B. kaip automobilio savininkė neįvykdė pareigos apdrausti automobilį tol, kol jis registruotas, leido neapdraustu automobiliu naudotis atsakovei S. K., tuo pažeidė pareigas, numatytas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje. Dėl to jai taip pat kyla kartu su atsakove S. K. solidari pareiga atlyginti ieškovo nuostolius. Remiantis tuo, ieškovui iš atsakovių solidariai priteistinas 1 647,48 Lt nuostolių atlyginimas.

Civilinis kodeksas 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovui iš atsakovių solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-11-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas 72 Lt žyminis mokestis (b. l. 3, 64).

Remiantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 42,84 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Trečiasis asmuo teismo prašė kreiptis į prokurorą, nes, pasak jo, atsakovės S. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Pažymėtina, jog CPK nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva iškelti baudžiamąją bylą civiliniame procese nustačius tam tikrų asmenų veiksmuose nusikaltimo požymių. Nagrinėjamu atveju, nesant pakankamai duomenų, nusikalstamos veikos požymiai nenustatytini. Atsižvelgiant į tai, ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis į prokurorą pats, pateikęs visus su šiuo įvykiu susijusius įrodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 270, 300, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius, solidariai iš atsakovių S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 647,48 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt septynis Lt keturiasdešimt aštuonis ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 72 Lt (septyniasdešimt du Lt) žyminį mokestį.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 42,84 Lt (keturiasdešimt du Lt aštuoniasdešimt keturis ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis į prokurorą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovei S. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.