Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja J. Staševičienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00326-2011-1

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Senukų prekybos centras“ ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl 2010 m. lapkričio 5 d. reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-11-05 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl reikalavimo nugriauti surenkamųjų konstrukcijų angarą. Nurodė, kad prieš tai minėtu reikalavimu atsakovas nurodė iki 2011-05-04 nugriauti aliuminio profilio rėmų angarą ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini). Teigė, kad tvorą, kuri buvo įbetonuota, nugriovė, baudą sumokėjo. Ieškovo manymu, angaro negalima laikyti statiniu, jį galima išmontuoti, perkelti į kitą vietą ir dėl to jo vertė nepakis, jis prie žemės pritvirtintas tik ankeriais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą apeliantas (atsakovas) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvada, jog išardžius angarą, nepasikeičia ir nesumažėja jo vertė, yra nepagrįsta, kadangi prarandama paskirtis ir lieka išardyto objekto konstrukcinės medžiagos. Pažymima, kad ieškovas neginčijo 2010-11-04 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto manymu, ieškovas praleido LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą individualaus administracinio akto vieno mėnesio apskundimo terminą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto vieno mėnesio apskundimo terminų praleidimo ir pažymi, kad pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatas skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto, ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Iš atsakovo 2010-11-05 reikalavimo turinio matyti, kad ieškovas buvo įpareigotas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau, kaip iki 2011-05-04 (6 b. l.), o ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2011-02-23 (1 b l.). Todėl, 2010-11-05 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminas nėra praleistas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad ieškovas privalėjo ginčyti 2010-11-04 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt., ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2010-11-04 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) (29–31 b. l.) iš esmės užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, t. y. akte išreikštas fakto konstatavimas, jog ieškovas savavališkai vykdė statybos darbus, pastatė aliuminio profilio rėmų angarą ir segmentinę tvorą, (duomenys neskelbtini). Reikalavimas sustabdyti statybą pats savaime nagrinėjamu atveju negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių, kadangi iš atsakovo pateiktų įrodymų (nuotraukų), 2010-11-04 akto surašymo dieną tiek angaras, tiek tvora, buvo visiškai sumontuoti (32, 33 b. l.).

LR Statybos įstatymo (toliau SĮ, aktuali redakcija nuo 2010-10-01 iki 2011-05-23) 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Taigi, pagal įstatymų leidėjo pateiktą statinio sąvoką, statinys yra daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daiktas turi laikančiąsias konstrukcijas; 2) konstrukcijos visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 3) daiktas yra nekilnojamasis.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ginčo angaro priskyrimo civilinių teisių objektams.

Pagal CK 1.98 straipsnio 2 dalį nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Minėto straipsnio nuostatos atkartotos 4.2 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant SĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodytą 3 statinio požymį (nekilnojamasis daiktas) kartu su CK 1.98 straipsnio 2 dalimi ir 4.2 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad statinio sąlytis su žeme yra patvarus, t. y. neleidžia be gana didelių sąnaudų, nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus vertės, perkelti jį į kitą vietą žmonėms.

Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra aliuminio profilio rėmų angaras (29–36 b. l.).

Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, kad išardžius angarą, pasikeičia jo paskirtis ir sumažėja jo vertė, angaro techninėse dokumentuose nurodoma, kad jis priskiriamas tentinėms konstrukcijoms, yra mobilus ir turi galimybę per trumpą laiką būti išmontuotas (38–41 b. l.). Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad išmontuotas angaras gali būti naudojamas pagal paskirtį jį pernešus į kitą numatytą vietą. Be to, atsakovo atstovas 2011-06-20 teismo posėdžio metu akcentavo būtent angaro sąsają su žeme ir nurodė, kad jei angaras būtų su ratukais, tai būtų priskiriamas kilnojamiems objektams (69, 70 b. l.). Teisėjų atkreipia dėmesį į tai, kad angaro karkasas pritvirtintas prie dangos naudojant įkalamus ankerius, ir tai pažymėjo pats atsakovas savo 2010-10-08 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (8–9 b. l.), o angaro gamintojo UAB „Vingida“ techniniuose angaro dokumentuose nurodoma jo mobilumo savybė ir galimybė naudoti jį pagal paskirtį pakartotinai kitoje vietoje ir tai, jog angarui nereikia pamatų (38–41 b. l.). Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad faktinė aplinkybė, jog angaro kolonos tvirtinamos ankeriais prie asfalto dangos (arba tiesiogiai prie grindų sistemos), negali būti vertinama, kad tai yra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio požymį – nekilnojamasis daiktas, kadangi, kaip prieš tai minėta, angarą į kitą vietą galimą perkelti be didelių resursų ir sąnaudų. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei Šiaulių apygardos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl ginčo angaro priskyrimo nekilnojamiesiems daiktams. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai ir skundžiamas sprendimas yra pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.