- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- 2VP-1125-1148/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00318-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., A. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Kęstučio Košio pareiškimo, suinteresuotiems asmenims V. K. (skolininkas), A. J. (išieškotoja), dėl leidimo nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turtą, registruotą mirusio asmens vardu, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas prašo, vykdant išieškojimą iš skolininko V. K. vykdomojoje byloje Nr. 0118/16/01797, leisti nukreipti išieškojimą į skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, registruotą mirusio R. K. vardu: 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad mirusio R. K. vardu įregistruotą minėtą nuosavybę paveldėjo V. K.. Teigia, kad V. K., neišviešindamas savo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, kliudo efektyviam vykdymo procesui, pažeidžia išieškotojo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Nuosavybės teisės į palikimą atsiranda nuo palikimo priėmimo, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai išieškojimą vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu, tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka, reiškiant ieškinį dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Be to, įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, šiuo atveju kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Išdėstyto pagrindu, pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtina teisme ypatingąja teisena (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo antstolio Kęstučio Košio pareiškimą, suinteresuotiems asmenims V. K. (skolininkas), A. J. (išieškotoja), dėl leidimo nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turtą, registruotą mirusio asmens vardu, ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.