- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-176-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08790-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- S. N.
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-176-622/2012
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-08790-2010-8)
2012 m. kovo 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui S. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 33 000 Lt skolą, 1 237,50 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 259,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-10-15 ieškovas raštišku pakvitavimu paskolino atsakovui 33 000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009-11-15, tačiau suėjus nustatytam terminui atsakovas skolos negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-29 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl ginčijamos paskolos sutarties (pakvitavimo) dalyko – pinigų – perdavimo atsakovui. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pakvitavime paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas nėra specialiai aptartas, pakvitavimo teksto formuluotė neginčijamai rodo tik paskolos davėjo susiformavusį ketinimą perduoti sutarties dalyką, tačiau perdavimo savaime nepatvirtina. Žodžio ,,skolinuosi“ pavartojimas bendrame pakvitavimo tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Teismas konstatavo, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog jis iš tiesų perdavė atsakovui pakvitavime nurodytą pinigų sumą, ir darė išvadą, kad paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pakvitavime pavartotas žodis „skolinuosi“ reikšią esamąjį laiką, t. y., kad pinigai paskolinti esamuoju laiku, todėl tiek lingvistine šio žodžio prasme, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme leidžia besąlygiškai konstatuoti, kad paskolos davėjo pinigų sumos perdavimo ir paskolos gavėjo pinigų sumos gavimo faktai įvyko pakvitavimo pasirašymo metu. Be to, pakvitavimas reikšią rašytinį dokumentą, kuriame atspindima skolininko valia, jog jis gavo atitinkamą pinigų sumą ir tai reiškia, kad tarp šalių įvyko sandoris, o pakvitavimas yra jo forma. Pažymi, kad pakvitavimo tekstas nėra tipinė forma ir surašytas ne paskolos davėjo, o tai įgalina taikyti contra proferentem taisyklę, be to, ginčijama sutartis buvo sudaryta atsakovo iniciatyva, jo automobilyje, dalyvaujant atsakovo sugyventinei. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties turinį, nepagrįstai rėmėsi atsakovo nurodytu faktinių aplinkybių aiškinimu, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties dėl 33 000 Lt sudarymo tarp šalių, t. y. keliamas klausimas, ar buvo perduotas paskolos sutarties (pakvitavimo) dalykas – pinigai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-10-15 atsakovas S. N. pasirašė pakvitavimą, kuriame nurodė, jog skolinasi iš ieškovo J. R. 33 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2009-11-15. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pinigai pagal šį 2009-10-15 pakvitavimą buvo perduoti jo pasirašymo metu. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu neturi pagrindo sutikti dėl žemiau nurodytų motyvų.
CPK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Dėl tikrųjų šalių ketinimų teismas kiekvienu atveju sprendžia pagal sutarties tekstą bei šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo pozicijas, ginčo paskolos sutarties aiškinimui ir tikriesiems šalių ketinimams atskleisti būtina įvertinti ne tik ginčo paskolos sutarties tekstą, išaiškinant šios sutarties turinį, bet ir į kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei bylos šalių tarpusavio santykius sudarant šią sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nustatyta, jog 2009-08-17 sutartinės hipotekos lakštu ieškovui J. R. įkeistas atsakovui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo įkeitimu užtikrintas atsakovo S. N. notaro patvirtinta 2009-08-17 paskolos sutartimi prisiimtos 27 000 Lt prievolės įvykdymas, prievolės įvykdymo terminas – 2009-09-17 (b. l. 36-38). Atsakovas S. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pasibaigus 2009-08-17 paskolos sutarties terminui neturėjo galimybės grąžinti paskolos ir šalys žodžiu susitarė sutartį pratęsti iki 2009-11-15 ir mokėti palūkanas, todėl 2009-10-15 buvo surašytas ginčo pakvitavimas, pagal kurį S. N. skolinasi iš J. R. 33 000 Lt ir pasižada grąžinti iki 2009-11-15. Apeliantas nurodo, kad šis 2009-08-17 sandoris nesusijęs su 2009-10-15 sandoriu, kadangi priešingu atveju būtų pratęsta ir pakeista 2009-08-17 sutartis.
Įvertinus bylos aplinkybes abejotina, kad atsakovui S. N. esant skolingam ieškovui 27 000 Lt pagal 2009-08-17 paskolos sutartį ir šioje sutartyje nustatytu terminu bei per vieną mėnesį po šio termino pabaigos neįvykdžius įsipareigojimo grąžinti paskolos sumą, ieškovas būtų paskolinęs atsakovui dar didesnę pinigų sumą – 33 000 Lt. Tai pagrindžia ir faktinės aplinkybės, kad 2009-08-17 paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta notarine forma ir užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu. Tuo tarpu ginčijamas 2009-10-15 sandoris po trumpo laikotarpio nuo pirmosios paskolos suteikimo ir dėl didesnės paskolos sumos buvo sudarytas paprasta rašytine forma, nebesinaudojant tokio prievolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo paskolos sutartyje nėra užfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momentas, todėl pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (LR CPK 12, 178 str.). Tačiau byloje taip pat nėra įrodymų pagrindžiančių, kad ieškovas tokią pinigų sumą ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo ir galėjo paskolinti atsakovui. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustačiusi faktines bylos aplinkybes, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių parodymus, daro išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog šalių tikrieji ketinimai pasirašant 2009-10-15 paskolos sutartį nebuvo sukurti naują prievolinį teisinį santykį ir ginčo sutartyje nurodyta 33 000 Lt suma nebuvo paskolos davėjo realiai perduota paskolos gavėjui. Remdamasi byloje pateiktais įrodymais bei anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tarp ieškovo ir atsakovo ginčo 2009-10-15 sutarties pagrindu nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, dėl to apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-29 sprendimą palikti nepakeistą.