Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. K. (J. K.) atstovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016-09-27 nutarimas paliktas nepakeistas ir J. K. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2016-09-09 J. Č. (J. Č.) surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016-09-09 apie 11.54 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryža iš šalutinio Savanorių pr. į pagrindinę Tūkstantmečio g., Vilniuje, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam J. K., su juo susidūrė ir abu automobilius apgadino, tuo pažeidė KET 154 p. reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016-09-27 nutarimu konstatuota, kad dėl eismo įvykio kaltas yra J. K., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 p. reikalavimus, bylą persiuntė į Šalčininkų rajono policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui J. K., o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu J. Č. nutraukė. Tai motyvavo tuo, kad buvo nustatyta, jog automobilis „Volvo“ įvažiavo į žiedą iš Savanorių pr. nuo Panerių pusės ir nuvažiavus 50 metrų lygiareikšmiu keliu, žiedu važiavęs „VW Touran“ automobilis nestabdydamas ir nemažindamas greičio trenkėsi į galinę „Volvo“ dalį, t.y. eismo įvykis įvyko abiem automobiliams esant pagrindiniame kelyje, vairuotojas J. K. nebandė stabdyti ir nereagavo į kliūtį, nemažindamas greičio atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį. Dėl to „Volvo“ vairuotojui nebuvo pareigos duoti kelią automobilio „VW Touran“ vairuotojui, o šio vairuotojas, tikėtina, nematė „Volvo“ automobilio ir į jį atsitrenkė.

Nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016-09-27 nutarimu, J. K. atstovas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas, įvertinęs liudytojo V. (V.) M. parodymus, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad automobilis „Volvo“ įvažiavo iš šalutinio į pagrindinį kelią dideliu greičiu ir staigiai, kadangi pagrindiniu keliu važiavęs J. K. savo automobiliu, neviršydamas greičio, jį pavijo, po ko atsitrenkė (perbraukė) į „Volvo“ kairę galinę dalį, t.y. „Volvo“ jau važiavo pagrindiniu keliu, o ne įvažinėjo į jį. J. K. eismo įvykio metu buvo neatidus, nepastebėjo laiku jo automobilio priekyje važiuojančios kitos transporto priemonės, greičio nemažino ir automobilio nestabdė, dėl ko įvyko susidūrimas.

V. T. žiedo (jo susikirtimo su įvažiavimu nuo Savanorių pr. pusės) sudėtingumą eismo požiūriu, pasakytina, kad ties įvažiavimu į žiedą žiedo 1-a ir 2-a eismo juostos atskirtos siaura brūkšnine linija, kas pagal KET 3 priedo 1.7 p. reiškia, jog šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Todėl J. K. privalėjo įsitikinti eismo saugumu tiek vertindamas eismą įvažiavimo į žiedą pusėje, tiek ir žiedo 2-je eismo juostoje, iš kurios leidžiama persirikiuoti į 1-ą eismo juostą, taigi jis elgėsi kaip apdairus ir atsargus vairuotojas, kas atitinka KET 9 p. reikalavimus.

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad vairuotojo reakcija turi paslėptąjį (latentinį) periodą, vadinamą vairuotojo reakcijos greičiu (išreikštas metrais jis vadinamas reakcijos keliu). Įprasta laikyti, kad vairuotojo vidutinis reakcijos laikas yra 0,8 s. (S. N.. Stabdomų lengvųjų automobilių judėjimo parametrų tyrimas. Daktaro disertacija. Kauno technologijos universitetas. Mechanika. 2016). Skunde pateikiama reakcijos apskaičiavimai esant skirtingiems greičiams ir situacijų sudėtingumui ir daroma išvada, jog, atsižvelgiant į eismo sąlygas, J. K. reakcijos kelias neviršijo mokslinėje literatūroje nurodyto vidutinio vairuotojo reakcijos kelio.

Skunde pažymima, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo tinkamai vertinti eismo sąlygas, įskaitant ir kitų eismo dalyvių (vairuotojų) galimą reakcijos kelią.

Atsižvelgiant į tai, kad būtent VOLVO vairuotojas J. Č. privalėjo „duoti kelią“ žiedine sankryža jau važiuojančioms transporto priemonėms, būtent jis privalėjo atsižvelgti ir į J. K. galimą reakcijos kelią.

Liudytojo V. M. parodymai, kad VW vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo, stabdydamas savo transporto priemonę, taip pat patvirtiną tą faktą, kad J. Č. veiksmai vertė kitus eismo dalyvius (J. K.) atitinkamai reaguoti - keisti judėjimo kryptį arba greitį, t. y., darytina išvada, kad J. Č. pažeidė KET 3.2 p., 9 p. ir 154 p. reikalavimus.

Skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad VOLVO vairuotas nepažeidė KET, nes įvažiavo į sankryžą nedideliu greičiu ir jau važiavęs žiedine sankryža VW vairuotojas turėjo techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį, kad išvengtų susidūrimo, prieštarauja KET 3.2 p. ir 154 p. nuostatoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (2016-03-25 redakcija Nr. XII-2275) 3 str. 1 d. nuostatomis, J. Č. veika perkvalifikuotina iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, nes ANK 417 straipsnio 3 dalyje yra numatyta švelnesnė nuobauda nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nes nenumatytas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Motyvuojamoji dalis

J. K. atstovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

J. K. atstovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis sprendžiant J. Č. kaltės klausimą, t. y., jog VOLVO vairuotas nepažeidė KET, nes įvažiavo į sankryžą nedideliu greičiu ir jau važiavęs žiedine sankryža VW vairuotojas turėjo techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį, kad išvengtų susidūrimo.

Patikrinus administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teismo išvados pagrįstos bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl J. Č. kaltės nebuvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, teismo posėdžio metu apklausė J. K., liudytojus D. K., V. Š., V. M., S. J.. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

Liudytojai policijos pareigūnai D. K. ir V. Š., atvykę į įvykio vietą, parodė, kad automobilių „Volvo S60“ ir „VW Touran“ susidūrimas įvyko žiede, maždaug 10-12 metrų atstumu nuo šalutinio kelio (iš kurio į žiedinę sankryžą įsuko J. Č.) susikirtimo su pagrindiniu keliu, susidūrimo vieta buvo nustatyta iš abiejų vairuotojų parodymų. Tokius policijos pareigūnų parodymus patvirtina betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo V. M. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad jis vairavo 16 maršruto troleibusą ir važiavo paskui „VW Touran“, minėtas automobilis važiavo 20-30 km/val. greičiu, nes buvo spūstys. Matė, kaip į žiedinę sankryžą iš Panerių pusės įvažiavo „Volvo S60“, pavažiavo pagrindiniu keliu apie 10 metrų, po ko „VW Touran“ nestabdydamas trenkėsi į „Volvo S60“ galą, dėl įvykio kaltas „VW Touran“ vairuotojas, nes jeigu būtų sustabdęs, nebūtų atsitrenkęs (b.l. 45-48). Liudytoja S. J., važiavusi automobilyje su J. Č., nors ir negalėjo nurodyti susidūrimo vietos metrais, tačiau, liudytojos treigimu, tai įvyko viduryje žiedo, kai jie jau ruošėsi išsukinėti iš žiedo į Tūkstantmečio gatvę (b.l. 88-92). Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie analogiški, neprieštaringi, sutampa su įvykio vietos schemoje bei nuotraukose užfiksuotais duomenimis. Iš liudytojo V. M. parodymų seka, kad judėjimas žiede dėl spūsčių nebuvo didelis, automobilis „VW Touran“ atsitrenkė į „Volvo S60“ šiam jau nuvažiavus apie 10 metrų nuo įvažiavimo iš šalutinio kelio, todėl nėra pagrindo išvadai daryti, kad J. Č. iš šalutinio kelio išvažiavo staigiai ir dideliu greičiu, dėl ko J. K. neturėjo galimybės sureaguoti ir sustabdyti vairuojamą automobilį. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde pateikiami reakcijos apskaičiavimai, vadovaujantis daktaro disertacija “Stabdomų lengvųjų automobilių judėjimo parametrų tyrimas”. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra grįsti tik prielaidomis, pateikti reakcijos kelio paskaičiavimai laikytini subjektyvia įvykio interpretacija ir jais nesivadovaujama.

Iš aukščiau išdėstyto seka, jog būtent J. K. nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo neatidus, laiku nepastebėjo jo automobilio priekyje važiuojančio automobilio „Volvo S60“, nesumažino greičio, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Apeliaciniame skunde pažymima, jog J. K. privalėjo įsitikinti eismo saugumu tiek vertindamas eismą įvažiavimo į žiedą pusėje, tiek ir žiedo 2-je eismo juostoje, iš kurios leidžiama persirikiuoti į 1-ą eismo juostą, kas tik patvirtina, kad jis prieš susidūrimą buvo žvilgsnį nukreipęs į eismą 2-je eismo juostoje ir nepastebėjo, kaip priartėjo prie priekyje važiuojančio automobilio „Volvo S60“.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina J. Č. kaltės, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Aukštesniojo teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Skunde teigiama, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (2016-03-25 redakcija Nr. XII-2275) 3 str. 1 d. nuostatomis, J. Č. veika perkvalifikuotina iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016-09-27 nutarimas, paliekama nepakeista, veika neperkvalifikuojama.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. K. atstovės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.