Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

K. V. S. savo kaltę dėl visų kaltinimų pagal teisme pakeistą prokurorės kaltinimą pripažino. Dėl plėšimo jis patvirtino, kad nusikaltimo dieną su nukentėjusiuoju A. A. buvo parduotuvėje apsipirkti, kurs už viską mokėjo nukentėjusysis, todėl matė, kad šis turėjo virš 100 Eur. Kupiūros buvo 50, 20, 10 Eur nominalo. Iš parduotuvės jie nuėjo į jo namus ir kartu gėrė alkoholį. Vakare, jau tamsiu paros metu, jis pasakė nukentėjusiajam, kad jį kviečia kaimynė. Taip pasakė, kad galėtų išėjusį nukentėjusįjį sumušti ir atimti pinigus. Kai nukentėjusysis išėjo iš jo namų, jis nukentėjusįjį sumušė prie (duomenys neskelbtini) namo ir iškraustė jo kišenes. Kaltinamajame akte nurodytų 100 Eur nukentėjusiojo drabužiuose nerado ir nepaėmė. Pripažįsta, kad rado ir pasiėmė metalines monetas, kurias parsinešė į savo namus. Tą pačią naktį atvažiavo policija ir jį išsivežė. Po to pareigūnai jį patikrino ir jo namuose rado apie 14 Eur įvairiomis monetomis. Pirmos apklausos metu buvo išsigandęs, todėl ir prisipažino paėmęs 100 Eur, tačiau tiek pinigų pas nukentėjusįjį jis nerado ir nepaėmė. Jis, paėmė tik tiek, kiek jo namuose rado policijos pareigūnai. Šio įvykio metu buvo apsvaigęs, o blaivus taip nebūtų pasielgęs. Dėl nukentėjusiosios A. J. daiktų vagystės kaltinamasis patvirtino, kad tai jis pasiūlė savo draugui K. V. apvogti nukentėjusiosios namą, nes daug kartų yra buvęs pas ją ir žinojo, kad jos nėra namuose, nes žiemą ji išvažiuoja gyventi pas dukrą. Jis buvo matęs kur nukentėjusioji laiko pinigus ir prieš ateinant prie jos namo pasakė K. V. kur stovi pinigai. Jie abu nuėjo prie nukentėjusiosios namų ir jis su laužtuvu išlupo durų spyną. Į namą įėjo abu ir skirtinguose kambariuose pradėjo ieškoti daiktų. Šalia yra kitų namų, bet niekas į juos nesureagavo, tik kaimynų šunys lojo. Jie rado auskarus, perlus, žiedus, pinigus, kitus daiktus ir išėjo su krepšiais. Visus daiktus nusinešė į draugo K. V. namus Vilniaus gatvėje Lazdijuose. Pripažįsta, kad paėmė visus daiktus, kurie nurodyti kaltinime. Pinigų jie rado 200 Eur, kuriuos ir paėmė. K. V. savo namuose padavė jam ir nukentėjusiosios pasą. Dauguma pavogtų daiktų liko pas draugą, o jis pas save turėjo ir grąžino policijai laikrodį, žiedą, auskarus. Savo broliui buvo paskolinęs pavogtą radiją. Pas save namuose dvi dienas laikė ir nukentėjusios pasą, o po to nunešė ir įmetė į jos pašto dėžutę. Su nukentėjusiųjų ieškiniais sutinka.

Byloje ištirti įrodymai

Nukentėjusysis A. A. paaiškino, kad nusikaltimo dieną buvo Lazdijuose ir iš banko „Swedbank“ bankomato pasiėmė pinigų. Jis turi tik vieną sąskaitą tame banke. Kartu su juo buvo S. V., pas kurį po to ir buvo iki vakaro. P. V. S. namuose tą dieną nebuvo. Tą dieną pirko maisto prekių ir išleido apie 20 Eur. Pinigus laikė džinsų kišenėj. Vakare, jau sutemus, iš S. V. namų ėjo gatve ir buvo užpultas(duomenys neskelbtini) gatvėje. Apiplėšimo metu jis buvo sumuštas, buvo suplėšyta striukė, jis gulėjo ant žemės. Kaltinamasis iš jo paėmė visus pinigus kiek rado. Pavogė smulkius pinigus ir 100 Eur, kurie buvo vienoje kupiūroje. Jis pats iškvietė policijos pareigūnus ir jie nuvažiavo pas kaltinamąjį. Smulkius pinigus policija rado kaltinamojo kelnių kišenėje. Po sumušimo jis jautė skausmą po akimi, ji buvo ištinusi 3-4 dienas. Mėlynės ant kūno buvo apie 1 savaitę. Užpuolimo metu jis buvo išgėręs alkoholiko ir įpūtė į alkotesterį 1,5 promilės. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kodėl tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu užrašė, kad pagrobti 100 Eur buvo keliomis kupiūromis, nes jis sakė, kad buvo vienoje kupiūroje. Dėl banko atsakymo apie jo sąskaitos operacijas nusikaltimo dieną nukentėjusysis paaiškino, kad bankas vėliau sudegė, todėl galėjo nelikti duomenų, kad nusikaltimo dieną jis iš bankomato ėmė pinigus.

Nukentėjusiojo A. A. protokole - pareiškime, kuris surašytas 2018-02-22, 00.31 val. - 00.37 val., užfiksuota, kad nukentėjusysis nurodė, jog 2018-02-21 apie 23:00 val. ėjo S. D. ir S. G. g. Lazdijuose link Turistų g., kai staiga iš nugaros pusės pribėgęs nepažįstamas asmuo vieną kartą spyrė jam į kairės pusės veido sritį. Jam nukritus ant žemės, šis asmuo dar keletą kartų jam įspyrė su koja į įvairias kūno vietas. Po smūgių jis iš nukentėjusiojo džinsų dešiniosios kišenės ištraukė 100 eurų ir nubėgo į S. D. ir S. G. g. 31, Lazdijai. Nukentėjusiajam padaryta 100 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 1-4).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) , tarp namų Nr. 29 ir Nr. 31. Įvykio vietoje kraujo pėdsakų ar kitų pėdsakų nerasta, vaizdo fiksavimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 45-48).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK) vyriausiojo patrulio A. G. 2018-02-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-02-21 apie 23.07 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad Lazdijų m., S. D. ir S. G. g. sumuštas žmogus, pavogti daiktai. Atvykęs nurodytu adresu gatvėje pamatė laukiantį žmogų, jam veido srityje matėsi nubėgęs kraujas, jis prisistatė esąs A. A., kuris nurodė, kad jį sumušė ir pinigus atėmė V. S., kad matė, kaip paėmęs pinigus minėtas asmuo nubėgo į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). V. S. pristatytas į Lazdijų r. PK (t.1, b. l. 49).

Alytaus AVPK Lazdijų r. PK vyriausiojo patrulio T. B.tarnybiniame pranešime ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad V. S. 2018-02-21, 23:34 val., nustatytas 1,35 promilės girtumas, o A. A. 2018-02-21, 23:59 val., nustatytas 1,53 promilių girtumas (t. 1, b. l. 50, 51-54).

Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje užfiksuota, kad 2018-02-21, 23.30 val. į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ buvo pristatytas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), o chirurgo įraše nurodyta, kad pacientas atvežtas policijos po smurtinio sužalojimo, nurodė, kad nepažįstami asmenys sumušė veidą, spardė, skundėsi veido sumušimu, nubrozdinimais, objektyviai nustatyta daugybiniai odos nubrozdinimai, kraujosruvos skruostų srityse, kaktoje, nosies nugarėlėje, ligonis išgėręs (t. 1, b. l. 60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 197/2018(06) konstatuota, kad A. A. padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaktos, skruostų ir nosies srityje galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius ranka, tiek spardant kojomis. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuota, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (T. 1, b. l. 64).

Į. V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2018-02-22, 16.08 – 16.48 val. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. parodė vietą namo, esančio(duomenys neskelbtini), kieme, kurioje sumušė ir apiplėšė pažįstamą vardu A.. Po to įtariamasis savo gyvenamajame name parodė kambarį, kuriame esančioje spintoje parodė striukę, į kurią padėjo pinigus bei paaiškino, kad pinigus iš šios striukės perdėjo į striukę, esančią kitame kambaryje. Iš šios striukės kišenės jis išėmė smulkias monetas. Popierinių 100 eurų pinigų nebuvo rasta. V. S. paaiškino, kad sumušęs ir apiplėšęs A. jis paėmė tik šias monetas, o popierinių pinigų jis neėmė, paaiškino, kad apklausos metu pamelavo, jog paėmė ir popierinius pinigus. Protokole užfiksuota, kad striukėje buvo 4 monetos po du eurus, 6 monetos po 1 eurą, 3 monetos po 20 centų, 3 monetos po10 centų, 1 moneta 5 centų, 6 monetos 2 centų, 4 monetos 1 cento. Viso 15 eurų 11 centų (t. 2, b. l. 137-146).

Akistatos tarp įtariamojo V. S. ir nukentėjusiojo A. A.protokole užfiksuota, kad ikiteismini tyrimo metu jų parodymų prieštaravimai nepašalinti, abu proceso dalyviai patvirtino savo parodymus. Nukentėjusysis A. A., parodė, kad iš jo buvo pavogta 100 eurų popierinėmis kupiūromis bei smulkių monetų, o V. S. teigė, kad pas A. A. kišenėse popierinių kupiūrų nerado ir nepaėmė, o rado tik metalines monetas, kurias pasiėmė (t. 1, b. l. 88-90).

Banko Swedbank AB rašte nurodyta, kad A. A. turi sąskaitą šiame banke, tačiau 2018-02-21 jo sąskaitoje operacijų nebuvo (t. 3, b. l. 157).

Nors kaltinamajame akte V. S. buvo pareikštas kaltinimas plėšimo būdu pagrobus iš nukentėjusiojo A. A. 115,11 Eur sumą, tačiau šis kaltinimas buvo grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, kuriuos tik iš dalies patvirtino kaltinamasis. Tuo tarpu kaltinamasis jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę dėl paties plėšimo ir visą laiką, išskyrus pirmąją apklausą, tvirtino, kad iš nukentėjusiojo pagrobė tik smulkius pinigus, kuriuos pas jį rado policijos pareigūnai, t. y. 15,11 Eur, bet nepaėmė 100 Eur popierinėmis kupiūromis. Prokurorei pakeitus kaltinimo faktines aplinkybes ir pareiškus kaltinimą dėl 15,11 Eur pagrobimo (t. 3, b. l. 162-163), kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai.

Pažymėtina, kad kaltinime nurodytą smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį ir patį pinigų pagrobimo faktą patvirtinta ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti juos atitinkantys įrodymai: Alytaus AVPK Lazdijų r. PK vyriausiojo patrulio A. G. tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo A. A. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 197/2018(06) ir įtariamojo parodymų patikrino vietoje protokolas. Šie įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai iš karto po pranešimo apie nusikaltimą matė sumušimo žymes ant nukentėjusiojo veido, šios žymės nukentėjusiojo veide buvo konstatuotos ligoninėje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas jas kvalifikavo kai nežymų sveikatos sutrikdymą, o pas įtariamąjį namuose iš karto po jo sulaikymo buvo rasti iš nukentėjusioj pagrobti pinigai. Taigi, pats plėšimo faktas ir kaltinamojo kaltė padarius šį nusikaltimą abejonių nekelia ir ginčų tarp proceso dalyvių dėl to nekilo, todėl V. S. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nukentėjusiojo A. A. plėšimo. Tačiau byloje yra nagrinėjamas ne tik kaltinamajame akte pareikštas kaltinimas, bet ir prokurorės teisme pakeistas kaltinimas (t. 3, b. l. 162-163), todėl teismas turi nustatyti pagal kurį kaltinimą ir dėl kokios pinigų sumos pagrobimo kaltinamasis turi būti nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 1 dalis).

Visų pirma, pažymėtina, kad vienintelis įrodymas, kuriuo buvo grindžiamas kaltinamajame akte V. S. inkriminuotas kaltinimas dėl 115,11 Eur pagrobimo, buvo nukentėjusiojo A. A. parodymai. Kitų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų nukentėjusiojo parodymus visoje apimtyje, teismui nebuvo pateikta. Nors kaltinamasis V. S. pirmosios įtariamojo apklausos metu buvo pripažinęs, kad pagrobė iš nukentėjusiojo ne tik smulkių pinigų, bet ir 100 Eur (t. 2, b. l. 134-136), tačiau tokie įtariamojo parodymai nėra nei savarankiškas įrodymas byloje, nei patikimas ir pakankamas pagrindas įsitikinti nukentėjusiojo parodymų visišku tikslumu. Pažymėtina, kad pirmieji įtariamojo V. S. parodymai, buvo duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bet ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl gali būti naudojami tik kitiems įrodymams patikrinti, tačiau nėra savarankiškas įrodymas byloje (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009, Nr. 2K-193/2014). Tokie pirminiai V. S. parodymai galėtų teismui leisti įsitikinti, ar nukentėjusiojo A. A. parodymai teisme yra visiškai tikslūs, tačiau nagrinėjamu atveju paties nukentėjusiojo parodymai dėl pagrobtų pinigų sumos yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad iš jo pagrobta 100 Eur suma buvo vienoje 100 Eur nominalo kupiūroje, kurią nusikaltimo dieną jis pasiėmė iš bankomato banke Swedbank. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis visose savo apklausose tvirtino, kad pagrobtą 100 Eur sumą sudarė ne viena kupiūra, o kelios: dvi po 20 Eur, viena 50 Eur ir viena 10 Eur nominalo (t. 1, b. l. 71-72, 76, 77). Net ir akistatos su įtariamuoju metu nukentėjusysis tvirtino, kad 100 Eur sumą turėjo kupiūromis, o ne viena kupiūra (t. 1, b. l. 88-90). Aiškinantis šį jo parodymuose esantį prieštaravimą nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad tyrėjams visada sakė, jog 100 Eur buvo vienoje kupiūroje, o jie galbūt neteisingai jį suprato. Tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencija ir profesionalumu užrašant tokias paprastas aplinkybes. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad du skirtingi pareigūnai, surašę tris skirtingus nukentėjusiojo apklausų protokolus, visą laiką nesugebėjo suprasti nukentėjusiojo parodymų ir visada netiksliai užrašydavo jo parodymus. Kita vertus, teisminio nagrinėjimo metu papildomai gautas banko Swedbank AB raštas patvirtina, kad nusikaltimo dieną A. A. sąskaitoje jokių operacijų nebuvo, o tai taip pat nesutampa su jo parodymais, kad 100 Eur nusikaltimo dieną jis pasiėmė iš bankomato. Vertinant nukentėjusiojo parodymų tikslumą atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimo metu ir pareiškimo policijai surašymo metu jis buvo neblaivius, todėl ši aplinkybė gali turėti įtaką jo parodymų tikslumui ir lemti jo suklydimą dėl tikslios pagrobtų pinigų sumos. Tokie nenuoseklūs paties nukentėjusiojo parodymai dėl pagrobtų pinigų kiekio nesudaro teismui pagrindo neabejotinai išvadai, kad kaltinamasis pagrobė daugiau pinigų nei pripažįsta pats. Atitinkamai ir patys pirmieji kaltinamojo parodymai, kuriuose jis pripažino pagrobęs 100 Eurų, nėra pakankami padaryti išvadai, kad pagrobta pinigų suma buvo didesnė nei vėliau rasta pas įtariamąjį namuose suma, kurią jis ir pripažįsta pagrobęs. Pažymėtina, kad nuo nukentėjusiojo pranešimo apie nusikaltimą laiko - 2018-02-21, 23.07 val. (t.1, b. l. 49), iki įtariamojo V. S. faktinio sulaikymo - 2018-02-21, 23.20 val. (t.2, b. l. 122), praėjo vos 13 minučių. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis patvirtino, kad iš karto po nusikaltimo kaltinamasis nuėjo į savo namus, kur ir buvo sulaikytas atvykusių policijos pareigūnų praėjus 13 minučių nuo nukentėjusiojo pranešimo bendruoju pagalbos telefonu 112. Įvertinęs šia aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamasis pagrobtus iš nukentėjusiojo pinigus parsinešė į savo namus ir niekur jų neišleido, niekam neperdavė. Į. V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad jo namuose pagrobti iš nukentėjusiojo pinigai buvo rasti šio procesinio veiksmo metu - 2018-02-22 tarp 16.08 – 16.48 val., t. y. praėjus 17 valandų nuo to laiko, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Per šį laiką kaltinamasis buvo sulaikytas policijos komisariate ir pagrobtais pinigais disponuoti negalėjo. Parodymų patikrinimo metu kaltinamojo darbužiuose popierinių pinigų nebuvo rasta, o rastų monetų bendra suma sudaro prokurorės pakeistame kaltinime nurodytą 15,11 Eur sumą, kurią pripažįsta pagrobęs kaltinamasis. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tik 15,11 Eur pagrobimą, tačiau nėra pakankama kaltinamojo kaltei dėl 115,11 Eur įrodyti.

Nors nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo dieną iš bankomato pasiimant pinigus kartu su juo buvo S. V., kuris matė šią aplinkybę ir galėtų tai patvirtinti, tačiau net ir tai neturėtų reikšmės vertinant įrodymų pakankamumo klausimą dėl 100 Eur popierinėmis kupiūromis pagrobimo, nes S. V. nematė paties nusikaltimo. Tai reiškia, kad jo parodymai negalėtų paneigti kaltinamojo parodymų, kad 100 Eur popierinėmis kupiūromis jis iš nukentėjusiojo nepagrobė, nes liudytojas nematė kiek pinigų kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo. Todėl tolesnis nustatinėjimas kiek pinigų nusikaltimo metu iš viso su savimi turėjo nukentėjusysis neturi esminės reikšmės įrodinėjant kaltinamojo kaltę pagal kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą, nes neradus visos kaltinamajame akte nurodytos 115,11 Eur sumos kaltinamojo namuose ir niekam nemačius nusikaltimo nėra galimybės paneigti kaltinamojo parodymų, kad jis nepaėmė iš nukentėjusiojo 100 Eur popierinėmis kupiūromis.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta pagal prokurorės teisme pakeistą kaltinimą dėl 15,11 Eur pagrobimo iš nukentėjusiojo A. A. plėšimo būdu, nes įrodymų dėl 100 Eur popierinių kupiūrų pagrobimo nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. T. V. S. nuteistinas ne pagal kaltinamajame akte pareikštą kaltinimą, o pagal teisme prokurorės pakeistą kaltinimą.

Byloje nustatyta, kad panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., t. y. tyčia suduodamas jam apie aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas – veidą, kojas, pilvą, ir turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo pinigus, kaltinamasis V. S. pagrobė svetimą turtą - A. A. priklausančius 15,11 eurų, kuriuos rado jo drabužių kišenėje. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas, nes atitinka visus įstatyme numatytus būtinuosius šio nusikaltimo požymius - buvo panaudotas fizinis smurtas ir pasinaudojant tuo pagrobtas svetimas turtas, tai tyčia padarė pilnametis ir pakaltinamas kaltinamasis V. S., kuris norėjo taip elgtis ir norėjo tokių pasekmių. Pagrobto turto vertė, kuri šiuo atveju įrodyta yra ne 115,11 Eur, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, o 15,11 Eur, kaip nurodyta prokurorės pakeistame kaltinime, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nepriklauso nuo pagrobto turto vertės, jeigu jis užvaldomas plėšimo būdu.

Nors teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-414/2018 nurodyta, kad V. S. tiek nuo vaikystės, tiek nusikaltimo metu konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas F70.1, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, tačiau konstatuota, jog šio plėšimo padarymo metu jis galėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti, jam nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris galėtų būti pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu (kaip nurodyta BK 18 str.), priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas (t. 3, b. l. 66-68). Todėl atsižvelgiant į kaltinamojo psichikos būklę ir jo sugebėjimą nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, jis pripažintinas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistinas, nes pagrindo spręsti jo nepakaltinamumo klausimo ir taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra.

Skiriamos bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį rūšis ir dydis

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, dėl kurio jis pripažįstamas kaltu pagal pakeistą kaltinimą, ir nuoširdžiai gailisi kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes jis pripažino, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.

K. V. S. padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, už kurį numatytos tik dvi bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas. K. V. S. anksčiau nebuvo teistas (3 t., b. l. 5-6), savo kaltę pripažįsta, su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo sutinka, nusikaltimą padarė vos sulaukęs pilnametystės, todėl teismas sprendžia, kad savo veikos pavojingumą jis suprato ir vertina kritiškai, o jo asmenybė dar nėra nepataisomai sugadinta. Todėl už pirmą kartą padarytą apysunkį nusikaltimą kaltinamajam skirtina švelnesnė iš dviejų sankcijoje numatytų bausmių - areštas, nes griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas, būtų per griežta ir nebūtina norint pasiekti bausmės tikslus.

Bausmės dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei sankcijos vidurkis – 60 parų arešto, nes byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jokių išskirtinai teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau jis yra daug kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 7-29). Todėl pagrindo skirti mažesnio nei vidurkis dydžio bausmę, esant tokiam atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių santykiui, nėra (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nors kaltinamasis su reikalavimu atlyginti žalą sutinka ir visiškai pripažįsta nukentėjusiojo ieškinį, tačiau reikalavimas priteisti 100 Eur turtinės žalos atmestinas, nes V. S. pripažįstamas kaltu tik dėl 15,11 Eur, kurie buvo surasti pas kaltinamąjį ir grąžinti nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 91-93), o kaltė dėl 100 Eur pagrobimo nėra įrodyta.

Kaltinamasis pripažįsta šią ieškinio dalį, o teismas konstatuoja, kad pats reikalaujamos neturtinės žalos dydis nesudaro pagrindo jį mažinti, nes visiškai atitinka ir nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, ir teismų praktiką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-31/2011). Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, remiantis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-31/2011, Nr. 3K-3-151/2013).

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-537/2009, Nr. 2K-421/2009, Nr. 2K-473/2013, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-520-303/2015), nukentėjusiojo prašoma priteisti 800 Eur dydžio neturtinė žala yra visiškai teisinga ir adekvati sveikatos sutrikdymo mastui bei jo patirtiems išgyvenimams, todėl priteistina iš kaltinamojo.

A. J. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2018-03-27 apie 20:30 val. atvykusi į jai priklausančią sodybą, esančią(duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra sugadintas namo durų užraktas ir iš namų pavogta sieninis laikrodis, radijo imtuvas, piniginė kurioje buvo 200 eurų ir jos vardu išduotas asmens pasas. Padaryta žala 350 eurų (t. 1, b. l. 17).

Nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu, 2018-03-27 apklausos metu, parodė, kad 2018-03-27 apie 20:30 val. atvykusi į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog sugadintas namo durų užraktas ir iš namų pavogta sieninis laikrodis 60 eurų vertės, radijo imtuvas 60 eurų vertės, piniginė 10 eurų vertės kurioje buvo 200 eurų ir jos vardu išduotas asmens pasas. Sugadintą durų užraktą įvertina 20 eurų. Iš viso padaryta žala 350 eurų. Paskutinį kartą sodyboje buvo 2017 m. lapkričio mėn. Jos dukra į sodybą buvo atvažiavusi 2018 m. kovo mėn. pradžioje, sodyba dar buvo neapvogta. Mano, kad namas buvo apvogtas 2018-03-27 apie 20 val., nes kaimynas pasakojo, kad tuo laiku smarkiai lojo jo šunys. Apie apvogtą namą jai pranešė kaimynas (t. 2, b. l. 6-8).

Papildomos apklausos metu 2018-04-04 A. J. papildė savo parodymus, kad išvažiavus policijos pareigūnams, po kurio laiko ji taip pat pasigedo ir kitų daiktų, kurie buvo sudėti į šviesiai mėlynos spalvos maišelį ir padėti spintoje esančioje lentynoje. Šviesiai mėlynos spalvos maišelyje buvo du rankiniai laikrodžiai. Vienas auksinės spalvos, kitas sidabrinės spalvos. Auksinės spalvos laikrodį vertina 200 eurų, o sidabrinės spalvos laikrodį vertina 60 eurų. Taip pat buvo ir siaura, nelygi sidabrinė apyrankė, ant kurios buvo blizgučiai, kurią vertina 50 eurų. Taip pat maišelyje buvo trys vėriniai karolių. Du karolių vėriniai buvo baltos spalvos, apvalių karoliukų, vienas vėrinys buvo trumpesnis, kitas ilgesnis. Ilgesnių karolių vėrinį, ji buvo surišusi mazgu per vidurį, jį vertina 20 eurų. Trumpesnį vėrinį vertina irgi 20 eurų. Trečias karolių vėrinys buvo raudonos spalvos, kvadratinių karoliukų, buvo trumpas, užsegamas tik aplink kaklą, jį vertina 20 eurų. Taip pat buvo ir sidabrinė grandinėlė su pakabuku. Grandinėlės pakabukas kvadratinis, jo viduje buvo jos nuotrauka. Grandinėlę vertina 30 eurų. Taip pat buvo ir raudonos spalvos, lapelio formos auskarai, kuriuos vertina 20 eurų. Maišelyje buvo ir 3 auksiniai žiedai, lygaus paviršiaus. Vieną žiedą vertina 15 eurų, visus tris 45 eurais. Taip pat buvo 2 vestuviniai žiedai, vienas vyriškas, kitas moteriškas. Moterišką vestuvinį žiedą vertina 250 eurų, vyrišką taip pat vertina 250 eurų. Taip pat pasigedo moteriškų, naujų, juodos spalvos batų, kurie vasariniai, jų užsegimas buvo su lipduku, 36 ar tai 37 dydžio. Batus vertina 36 eurais, kadangi juos pirko už tokią pinigų sumą, jie buvo nedėvėti. Taip pat nerado ūkinių pastatų raktų, kurie buvo padėti virtuvėje esančios spintelės stalčiuje. Viso kartu susegti buvo 6 raktai nuo ūkinių pastatų ir prie tų raktų buvo pritvirtintas pagaliukas. Visus raktus kartu vertina 18 eurų, o po vieną atskirai vertina 3 eurais. Sugadintas duris vertina 35 eurais, kadangi jas reiks tvarkyti, keisti spyną. Iš viso jai padaryta 1364 eurų turtinė žala. 2018-04-03 ryte, apie 08 val., išėjusi į kiemą pamatė, kad pašto dėžutėje matosi kažkoks maišelio kampas. Atsidariusi pašto dėžutę pamatė, kad maišelyje yra įdėtas pasas. Išėmusi pamatė, kad tai jos pasas, kuris buvo padėtas piniginėje kartu su 200 eurų ir buvo pavogtas (t. 2, b. l. 11-14).

Papildomos apklausos metu 2018-05-21 A. J. papildė savo parodymus, kad po vagystės taip pat pasigedo žadintuvo, kuris buvo padėtas ant kambaryje esančio veidrodžio su spintele. Žadintuvą vertina 20 eurų. Dar pasigedo ir sidabrinės apyrankės, kuri buvo ištisinė, su įspaudais, kurią vertina 40 eurų (t. 2, b. l. 17-18).

Byloje nustatyti kaltinamojo veiksmai, kai jis iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, įsibrovė į svetimą gyvenamąjį namą išlaužęs durų spyną, o po to pagrobė svetimą turtą ir kito fizinio asmens pasą bei neturėdamas teisėto pagrindo laikė ji savo namuose kelias dienas, kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip vagystė įsibrovus į patalpą, ir BK 302 straipsnio 1 dalį, kaip dokumento pagrobimas ir neteisėtas laikymas, nes atitinka visus įstatyme numatytus šių nusikaltimų požymius.

Kaltinamasis į nukentėjusios namą pateko be jos žinios ir sutikimo, žinodamas, kad jos nėra namuose, jėga išlauždamas durų spyną ir tai padarė su tikslu pagrobti ten esantį svetimą turtą, todėl toks patekimas į patalpą laikytinas neteisėtu įsibrovimu, kuris yra vagystę kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Iš patalpos pagrobto turto vertė neviršija BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos didelės vertės, kuri apskaičiuojama pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (250 MGL arba 12 500 Eur), todėl kaltinamojo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, nes tokiu atveju pagrobto turto vertė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Kaltinamojo veiksmai dėl nukentėjusios paso pagrobimo ir neteisėto laikymo kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, nepriklausomai nuo to, kad jis pats paso iš nukentėjusiosios namų nepaėmė, nes jis veikė bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir jie turėjo bendrą sumanymą pagrobti neapibrėžtą daiktų kiekį. Kaltinamasis pats patvirtino, kad buvo įsibrovimo į nukentėjusiosios namą iniciatorius, pats savo bendrininkui pasakė kur nukentėjusioji laiko savo pinigus ir suvokė, kad jie abu kartu pagrobs ne tik tuos daiktus, kuriuos asmeniškai paims kaltinamasis, bet ir tuos, kuriuos paims jo bendrininkas. Tokių veiksmų ir jų sukeliamų pasekmių norėjo ir siekė abu bendrininkai, todėl kaltinamasis kaip nusikaltimo bendravykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis) atsako ir už tuos pagrobtus daiktus, kuriuos betarpiškai vagystės metu paėmė jo bendrininkas. Tuo tarpu tolesnis pagrobto nukentėjusiosios paso laikymas savo namuose iki jo grąžinimo savininkei buvo jau betarpiškai paties kaltinamojo padaryta veika, kuri atitinka kitą alternatyvų BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymį – neteisėtą dokumento laikymą.