Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-05-20 · Civilinė byla Nr. e2S-414-368/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-20
Bylos Nr.
e2S-414-368/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00511-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Skolininkas
T. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-414-368/2020Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00511-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko T. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1703-1048/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimu prašė nustatyti, kad skolininko T. M. sutuoktinės R. M. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygstančių pajamų, kurias ji gauna ar ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų, ½ dalis priklauso skolininkui T. M.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerija prašymą patenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkui T. M. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei R. M. įmonėje UAB (pavadinimas neskelbtinas).

3. Teismas nurodė, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Kadangi byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl teismas padarė išvadą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), teismas pripažino, kad skolininko sutuoktinės R. M. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas nustatė, kad skolininkui T. M. priklauso ½ darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei R. M. įmonėje UAB (pavadinimas neskelbtinas).

4. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti skolininko T. M. skolininko dalį ir iš kitų sutuoktinės R. M. darbo užmokesčiui prilygstančių pajamų, kurias ji gauna ar ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų, nes nagrinėjamu atveju antstolė areštavo tik skolininko sutuoktinei mokamą darbo užmokestį įmonėje UAB (pavadinimas neskelbtinas). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatoma skolininkui priklausanti turto dalis būtent tik areštuotam turtui pagal CPK 667 straipsnį, o kitam prašomam turtui dalis negali būti nustatinėjama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantas T. M. prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ketino kreiptis pas notarą dėl vedybų sutarties sudarymo, tačiau dėl susidariusios padėtis – įvesto karantino, neturėjo tokios galimybės. Be to, šiuo metu randasi įkalinimo įstaigoje, todėl jo teisių gynimas yra dar labiau apsunkintas: neturi gynėjo ir jam jo niekas neskiria, neturi pajamų, antstolis į jo raštus ir paaiškinimus, kad šiuo metu ruošiasi su žmona skyrybų procesui, nereaguoja. Teigia, kad tokiais savo veiksmais, antstolis pažeidžia jo teises, o teismas nesudarė galimybės apsiginti.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo prašymas dėl ½ dalies nustatymo skolininko sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio, yra teisėta ir pagrįsta.

9. Bylos bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-51-636/2014 dėl 25,13 Eur (86,78 Lt) išieškojimo iš skolininko T. M. išieškotojo Valstybinės ligonių kasos naudai. Pažymėtina, kad antstolės E. M. kontoroje vykdomos 25 vykdomosios bylos, kuriose vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininko T. M. kreditorių naudai. Iš paskutinės užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad skolininkas T. M. nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, tačiau skolininko sutuoktinė R. M. dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl antstolės padėjėjos 2020-01-24 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-02-24 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei R. M. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Antstolės padėjėja 2020-01-24 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo skolininką, kad jis turi teisę ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas T. M. ir jo sutuoktinė R. M. per antstolės nustatytą terminą būtų pateikę CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

11. Reikšminga tai, jog, kai fizinis asmuo yra skolingas, išieškojimas iš jo nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat, jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

12. Apeliantas atskiruoju skundu teigia, jog jis ketino kreiptis pas notarą dėl vedybų sutarties sudarymo, tačiau dėl susidariusios padėtis – įvesto karantino, neturėjo tokios galimybės. Be to, šiuo metu randasi įkalinimo įstaigoje, todėl jo teisių gynimas yra dar labiau apsunkintas: neturi gynėjo ir jam jo niekas neskiria, neturi pajamų, antstolis į jo raštus ir paaiškinimus, kad šiuo metu ruošiasi su žmona skyrybų procesui, nereaguoja. Pasak apelianto, tokiais savo veiksmais antstolis pažeidžia jo teises, o teismas juo labiau, nesudarė galimybės apsiginti.

13. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas apie galimybę pasidalinti turtą ar nusistatyti jo dalį notarine tvarka su sutuoktine, buvo informuotas dar 2020-01-24 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). Tokius veiksmus skolininkas turėjo teisę atlikti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos ir pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. Terminas veiksmams atlikti baigėsi 2020-02-14, kai tuo tarpu karantinas Lietuvos Respublikoje įvestas 2020-03-16 (žr., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimą „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 207, t. y. po mėnesio, kai baigėsi terminas skolininkui antstolio pasiūlytiems veiksmams atlikti.

14. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad apelianto buvimas įkalinimo įstaigoje, nėra pateisinama priežastis dėl ko apeliantas negali įgyvendinti savo teisių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) įtvirtina nuteistųjų teisę gauti teisinę pagalbą (BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 101 straipsnis). Neturintys pakankamai pajamų, nuteistieji gali raštu kreiptis dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. KT20-N11/2018 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, tame tarpe ir civilinėse bylose.

15. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pasyvus elgesys, neįgyvendinant savo teisių per antstolio nustatytą 20 dienų terminą dėl notarinės sutarties sudarymo, jį grindžiant aplinkybėmis (karantinu, buvimu įkalinimo įstaigoje), kurios iš esmės didelės reikšmės neturi, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis teisės normomis, priėmė neteisėtą nutartį ar pažeidė apelianto teises. Dėl nurodyto, atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

11 Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius