- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- 2-19898-1041/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11272-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- M. M. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Jon P Castel“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“, patikslintą ieškinį atsakovui M. M. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 9 752,68 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 148,20 Eur žyminį mokestį (b. l. 6–24, 53–60). Ieškovės reikalavimai kildinami dviem pagrindais, t. y. kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo bei administratorei nesumokėta administravimo išlaidų suma.
Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu 2018 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 76–78). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu taip pat prašo teismo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl sprendimo už akių priėmimo
CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos (šiuo atveju 2018 m. spalio 11 d. įskaitytinai) rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.
Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, 2018 m. rugpjūčio 21 d. priimtu patikslintu ieškiniu (b. l. 53–60) reiškia reikalavimą dėl 9 752,68 Eur žalos atlyginimo, kurį sudaro 4 812,68 Eur bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, ir 4 940,00 Eur administravimo išlaidos.
Dėl žalos, kurią sudaro kreditoriniai reikalavimai
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1751-413/2017 iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratore paskirta mažoji bendrija „Penktas šansas“; ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 19 d (b. l. 6–8). Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas ieškovės vadovu buvo nuo ieškovės įregistravimo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. ir nuo 2015 m. kovo 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos (b. l. 17–18), o nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. kovo 5 d. ieškovės vadove buvo S. N.. Šioje byloje žalos atlyginimo klausimas keliamas tik atsakovo atžvilgiu.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (priklausomai nuo įstatymo redakcijos keitėsi straipsnio dalis, tačiau nemokumo kriterijus išliko visose redakcijose). Atsakovo vadovavimo įmonei metu galiojusi ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (redakcija nuo 2008 m. liepos 1 d.) įmonės nemokumą apibrėžė, kaip įmonės būseną, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė teigia, kad atsakovė jau 2015 m. birželio 1 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, su kuo teismas neturi pagrindo nesutikti. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatuota (CPK 182 straipsnio 2 dalis), kad ieškovė nuo įregistravimo 2013 m. balandžio 19 d. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi, o įsipareigojimai 2017 m. balandžio 5 d. sudarė 3 769,51 Eur, t. y ieškovės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi bankroto bylą ieškovei iškėlė remdamasis, kad ieškovė su kreditoriais neatsiskaito, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalo jas teikti, nemoka valstybės nustatytų privalomųjų mokesčių, nekilnojamojo turto neturi, darbuotojų nėra, veiklos nevykdo. Teismas padarė išvadą, kad ji yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, teismas nenustatė (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis). Toliau skolos kreditoriams vis didėjo (atsirado skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), o turto neatsirado. Kaip nustatyta iš šios bylos duomenų, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui susidarė nuo 2015 m. gegužės 1 d., o VMI – nuo 2015 m. liepos mėnesio. Vadinasi, ieškovės vadovas, įvertindamas, kad ieškovė neturi turto, o yra susidaręs įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui, vėliau – VMI, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko atsakovu tik vieną vadovą, kuris padarė žalos laiku neinicijuodamas bankroto bylos, analizuojami jo neveikimo rezultate padaryti nuostoliai, kurie lygūs įmonės išaugusios (sumažėjusios) skolos dydžiui per jo vadovavimo įmonei laikotarpį (CK 6.247 straipsnis).
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (b. l. 13–15) ieškovė buvo pripažinta bankrutavusia, nutarta ją likviduoti dėl bankroto. 2017 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: VMI – 860,67 Eur finansinis reikalavimas, VSDFV Kauno skyriaus – 3 952,01 Eur finansinis reikalavimas; iš Teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino VSDFV Kauno skyriaus patikslintą 1 340,34 Eur finansinį reikalavimą, t. y. iš viso – 2 201,01 Eur (860,67 Eur + 1 340,34 Eur) (b. l. 9–10). Iškėlus ieškovei bankroto bylą administratorė jokio įmonės turto neperėmė, nes atsakovo surasti nepavyksta, todėl įmonė neturi galimybių patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus už 2 201,01 Eur sumą. Teismas žalos dydį skaičiuoja pagal kreditorinius reikalavimus, nustatinėdamas, kiek jie padidėjo (sumažėjo) per atsakovo delsimo laikotarpį iki jos darbo santykių įmonėje pabaigos. Kaip matyti iš VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. rašto „Dėl informacijos apie ieškovę pateikimo“ (b. l. 80), neįvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo 1 340,34 Eur (patikslintas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi) įsipareigojimas šiam kreditoriui susidarė nuo 2015 m. gegužės 1 d., t. y. atsakovo vadovavimo laikotarpiu, todėl šis finansinis reikalavimas laikytinas atsakovo veiksmų sąlygota žala ieškovei (jos kreditoriams). Kaip matyti iš VMI 2018 m. gegužės 17 d. rašto „Dėl informacijos apie ieškovės mokestinę nepriemoką pateikimo“, (b. l. 61), neįvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo 860,67 Eur įsipareigojimai šiai kreditorei susidarė nuo 2015 m. liepos mėnesio, t. y. taip pat atsakovo vadovavimo laikotarpiu, todėl šis finansinis reikalavimas laikytinas atsakovo veiksmų sąlygota žala ieškovei (jos kreditoriams).
Taigi, atsakovui laiku neiniciavusi bankroto bylos, jis padarė 2 201,01 Eur (860,67 Eur + 1 340,34 Eur) nuostolių įmonei ir jos kreditoriams, kuri iš jos priteisiama, ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai).
Pagrįstas ir tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisiamas 66,00 Eur žyminis mokestis (paskaičiuotas už priteistą 2 201,01 Eur sumą) nuo kurio ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Dėl žalos, kurią sudaro administravimo išlaidos
2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei nustatyta supaprastinto proceso trukmė iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., be to, teismas išbraukė VMI iš kreditorių sąrašo, vietoje jos į kreditorių sąrašą įtraukė valstybės įmonę Turto banką su 860,67 Eur finansiniu reikalavimu ir visam bankroto procesui patvirtino 10 MMA administravimo išlaidų sąmatą bei numatė 3 MMA administratoriaus atlyginimą visam supaprastinto bankroto proceso laikotarpiui (b. l. 13–16), iš viso – 4 940,00 Eur.
Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, toliau – ĮBĮ, 10 straipsnio 11 dalis). Bankroto administratorė, teikdama bankrutuojančiai ieškovei bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, nes administruota įmonė neturėjo turto.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartimi (b. l. 47–49) ieškovei pakartotinai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pažymint, kad šioje byloje reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo yra pareiškusi įmonė, kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi aukštesnės instancijos teismas ir pirmosios instancijos teismas tokia formuojama praktika turi vadovautis (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1352-555/2017; 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-498-657/2018). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovei pakartotinai buvo siūloma pateikti teismui patikslintą ieškinį, pakeičiant netinkamą šalį tinkama, t. y. nurodant du ieškovus bankrutavusią mažąją bendriją „Jon P Castel“, atstovaujamą bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“, dėl reikalavimo priteisti 4 812,68 Eur žalą, kilusią dėl vadovo savalaikio pareigų neįgyvendinimo, ir bankroto administratorę mažąją bendriją „Penktas šansas“ dėl reikalavimo priteisti 4 940,00 Eur administravimo išlaidas. Ieškovei taip pat išaiškintina, kad ištaisius kitus nutartyje nurodomus trūkumus, tačiau nepakeitus ieškovei netinkamos šalies į tinkamą, teismas nagrinės bylą iš esmės ir vadovaujantis teisės aktais priims sprendimą.
Netinkamas ieškovas – asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Procesinis teisnumas glaudžiai susijęs su materialiuoju teisnumu, t. y. su galėjimu turėti materialiąsias teises ir pareigas, todėl apribojus asmens materialųjį teisnumą, netiesiogiai ribojamas ir jo procesinis teisnumas. Į teismą gali kreiptis tik pats suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar interesai yra pažeisti. Netinkamu ieškovu laikomas asmuo, nesantis ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturintis teisės pareikšti atsakovui reikalavimą. Netinkama šalis turi būti pakeista tinkama pagal CPK 45 straipsnyje nustatytas taisykles ir tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, tačiau tik iki priimant teismo sprendimą. Pakeisti netinkamą šalį galima tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-752/1999). Kad netinkamas ieškovas pagal proceso įstatymo nustatytas taisykles turi būti pakeistas tinkamu ir kad priešingu atveju netinkamo ieškovo pareikštas ieškinys turi būti atmestas kaip pareikštas neturint reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu, nuosekliai aiškinama ir kitose kasacinėse nutartyse. Kadangi ieškovė nesutiko pakeisti tinkamos ieškovės šio reikalavimo dalyje, t. y. pati administratorė pareikšti reikalavimo atsakovui, ieškinys šioje dalyje atmetamas. Teismas tiek 2018 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 32–35), tačiau ieškovė 2018 m. liepos 19 d. patikslintu ieškiniu to nesutiko padaryti (b. l. 38–45), tiek 2018m. liepos 23 d. nutartimi (b. l. 47–49), tačiau ieškovė 2018 m. liepos 27 d. patikslintu ieškiniu to nesutiko padaryti (b. l. 53–60), siūlė dėl administravimo išlaidų priteisimo kreiptis pačiai administratorei.
Teismas, atmetęs ieškinį, neturi pagrindo grąžinti sumokėto 148,20 Eur žyminio mokesčio, paskaičiuoto už 4 940, Eur sumą (CPK 93 straipsnis). 2018 m. liepos 23 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto byla. Todėl už pirmąjį reikalavimą, reiškiamą bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams užtikrinti, žyminis mokestis nėra mokamas. Antrą savarankišką reikalavimą – priteisti administravimo išlaidas, turėjo reikšti bankroto administratorė. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio nuostatos nenumato, kad tokio pobūdžio bylose nuo žyminio mokesčio būtų atleistas besikreipiantis administratorius.
Teismas patyrė 5,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies (22,57 proc.), proporcingai atmestų (77,43 proc.) ir patenkintų reikalavimų daliai (22,57 proc.) iš atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos valstybei sudaro 1,33 Eur (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Kadangi išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 94 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais), o ieškovė – atleista (CPK 96 straipsnio 1–3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Jon P Castel“ (juridinio asmens kodas 303046714), atstovaujamai bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ (juridinio asmens kodas 304099424), iš atsakovo M. M. V. (duomenys neskelbtini) 2 201,01 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų vieno euro 01 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2 201,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,00 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.