Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant:

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietei, turinčiai aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta jog ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, savo vadovaujamos įmonės optikos parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, leido dirbti S. M. neįdarbinus jos norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. 2011-10-03 apie 14.30 val., VDI Klaipėdos skyriaus pareigūnai J. P. ir M. D. patikrinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią optikos parduotuvę, rado darbuotojas – M. S. bei L. K., kurios pateikė darbo pažymėjimus, S. M. darbo pažymėjimo nepateikė, todėl iš jos buvo paimtas rašytinis paaiškinimas. S. M. raštu paaiškino, kad į „(duomenys neskelbtini)“ šiandieną atėjo pirmą dieną, apie 13.00 val., pasimokyti ir susipažinti su prekėmis, kadangi ketino įsidarbinti šioje įmonėje. Nuo 13.00 val. ji apžiūrinėjo prekių lentynas, susipažino su akinių rėmelių rūšimis, nagrinėjo receptus, stebėjo kaip aptarnaujami klientai. Jai buvo sudarytas grafikas kada ir kur ji turės eiti mokytis, o priėmimas į darbą priklausys nuo to, ar greitai įsisavins medžiagą. Darbo sutartis su ja dar nesudaryta. Tokiu būdu L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad optikos salono parduotuvės yra specifinės ir skiriasi nuo kitų parduotuvių. Būsimas darbuotojas, atėjęs į optikos saloną, susipažįsta su prekėmis, jų specifika bei darbo tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 70 parduotuvių tinklą visoje Lietuvoje, ji pati gyvena Kėdainiuose ir jai tenka daug važinėti. Darbo sutartis su darbuotojais sudaro ji, tačiau žmonių atrankoje ji nedalyvauja, tai atlieka regiono vadovė. Jei optikos tinko vadovė nespėja ji duoda nurodymą regiono vadovei. Ji, kaip direktorė ne visada yra informuojama, jog vyksta darbuotojų atranka, tačiau atrinkus tinkamą darbuotoją, jai pranešama, kad reikia sudaryti darbo sutartį. Sudarydama darbo sutartį, ne visada susitinka pokalbiui su nauju darbuotoju. Pasirašytas darbo sutartis siunčia per kurjerius arba per autobusų stoties siuntų skyrių. Nežinojo, kad Klaipėdos optikos salono parduotuvei, (duomenys neskelbtini), reikalinga pardavėja, nežinojo, kad S. M. ateis į Klaipėdos optikos saloną, esantį (duomenys neskelbtini). Parduotuvių yra daug ir ji negali žinoti, kada į atranką, kokioje parduotuvėje ateis naujas darbuotojas. Žmonės, norintys įsidarbinti ateina į optikos saloną pasižiūrėti, ar jie galės dirbti tą darbą. Tik pasirašius darbo sutartį, darbuotojams pateikiama mokymo programa ir per bandomąjį laikotarpį jie susipažįsta su darbu. Apie patikrinimą, atliktą parduotuvėje, jai pranešė pardavėja. Su darbo inspekcija kalbėjosi dar tą pačią dieną, kai ją iškvietė atvykti pokalbiui. Regiono vadovų ir optikos tinklo vadovų funkcijos nustatytos pareigybinėse instrukcijose. L. B. pareiga priimti asmenis į darbą ir su jais pasirašyti darbo sutartis. Priimant S. M. į darbą jai buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis darbdavio iniciatyva. Būsimam darbuotojui susipažinti su darbu leidžiama regiono vadovės arba optikos tinklo vadovės nurodymu, tačiau pats žmogus sprendžia ar jam tiks būsimas darbas. Pardavėjoms nekeliamas specialaus išsilavinimo reikalavimas. Kas nusprendė dėl S. M. priėmimo, ji nežino, tikriausiai optikos tinklo vadovė V. P.. Mokymą ir darbuotojų atranką daro regiono vadovė I. B. ir V. P.. Pastaroji nusprendė pakviesti į atranką S. M. ir leisti jai susipažinti su būsimu darbu. Su S. M. nebuvo susitarta dėl bandomojo laikotarpio, darbo užmokesčio, tik leista jai susipažinti su darbu. Dėl bandomojo laikotarpio susitariama pasirašant darbo sutartį. S. M. apie laisvą darbo vietą sužinojo iš sesers, kuri dirba tinklui priklausančioje parduotuvėje Mažeikiuose. Klaipėdos optikos salonui buvo reikalingas žmogus, todėl mergina atėjo į atranką. Su kuo S. M. kalbėjosi dėl darbo vietos bei galimybės atvykti susipažinti su darbu, ji nežino. Vėliau, L. B. esant Klaipėdoje, darbuotojos pranešė, kad S. M. darbui tinka ir yra pasiruošusi būti priimama į darbą. Su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Darbo inspekcijos patikrinimo metu parduotuvėje dirbo M. S. ir I. K., o S. M. nedirbo.

Liudytojas M. D. parodė, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), optikos parduotuvėje atliko patikrinimą dėl nelegalaus darbo. Patikrinimą jis atliko su kolega J. V. P.. Abu užėjo į optikos parduotuvę, parduotuvėje tuo metu buvo trys moterys. Joms prisistatė, kad yra iš Darbo inspekcijos ir paprašė pateikti darbo pažymėjimus. Dvi moterys darbo pažymėjimus turėjo, o viena mergina neturėjo. Prieš užeidami į optikos saloną, parduotuvę truputį stebėjo iš gatvės. Klientų parduotuvėje nebuvo, matė tik šias tris moteris. S. M. studijavo metodinę medžiagą, sakė, kad mokosi dirbti, tačiau darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. Pardavėjos patvirtino, kad mergaitė mokosi dirbti, tačiau kieno nurodymu, jos nežinojo. Buvo surašytas patikrinimo aktas. Darbo inspekcijos pareigūnų viena iš funkcijų tikrinti nelegalų darbą, tą dieną jie pasirinktinai tikrino optikos parduotuves. Pagal inspektoriams patikėtas funkcijas gali tikrinti bet kurį objektą. Patikrinimas buvo ne planinis. Patikrinimo metu buvo padarytos fotonuotraukos. Be fotografavimo, jokios kitos techninės priemonės nebuvo naudojamos. Pardavėjos buvo su darbo chalatais, kokios spalvos nepamena. Mano, kad tai turėtų būti užfiksuota nuotraukose.

Institucijos atstovas J. V. P. paaiškino, kad patikrinimo metu fotografavo mokymosi grafikus, tačiau nepamena, kad būtų fotografuojami patys darbuotojai. Patikrinimo metu parduotuvėje klientų nebuvo. M. buvo sudarytas individualus mokymosi planas, tačiau, kodėl jo nėra byloje, nežino. Patikrinimo metu visos trys moterys buvo su chalatais. Su vadove L. B. dėl pažeidimo kalbėjosi jis, direktorė parašė paaiškinimą, tačiau vėliau jį išmetė. Jos paaiškinimas išdėstytas protokole. Surašant protokolą dalyvavo darbo inspekcijos atstovė I. G..

Liudytoja I. G. parodė, kad ji dalyvavo, J. V. P. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Darbo inspekcijoje nustatyta tokia vidaus tvarka, kad surašant protokolą dalyvauja ir kitas pareigūnas. L. B. J. V. P. klausė ar įmonėje yra tokia praktika, leisti naujai priimamiems į darbą žmonėms keletą dienų pasimokyti. Tas aplinkybes L. B. patvirtino, tačiau atsisakė duoti rašytinį paaiškinimą. Inspektorius direktorės klausė ar dažnai būna, kai leidžiama būsimiems darbuotojams pasimokyti, direktorė patvirtino, kad žmogus stebi darbą keletą dienų. Ji dalyvavo surašant protokolą, tačiau jos pavardės protokole nėra. Jei L. B. būtų atsisakiusi pasirašyti protokolą, tai protokole būtų pasirašiusi ji. Atliekant patikrinimą optikos salone ji nedalyvavo.

Liudytoja S. M. parodė, kad ji yra studentė, mokosi Klaipėdoje. Iš savo sesers sužinojo, kad optikos salone „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga pardavėja-konsultantė. Dėl darbo susisiekė su V. P. ir ji patvirtino, kad tikrai reikalinga darbuotoja. Apie 13 val. ji atėjo į optikos saloną, (duomenys neskelbtini), susipažinti su darbu. Po valandos atėjo pareigūnai iš Darbo inspekcijos. Klausė ką ji čia veikia, liepė rašyti pasiaiškinimą, fotografavo patalpas. Ji darbo drabužiais apsirengusi nebuvo. Dėl atvykimo pokalbiui tarėsi su I. B.. Dėl atlyginimo nebuvo tartasi. Po patikrinimo, praėjus porai valandų pasirašė darbo sutartį, nes darbas jai tiko ir norėjo dirbti. Pasirašyti sutartį apsisprendė greitai. Darbo inspektoriams duotas paaiškinimas yra teisingas. Protokole užfiksuota, kad jai buvo atsiųstas mokymosi grafikas, tačiau mokymosi grafiko ji negavo ir šioje dalyje paaiškinimo ji netvirtina. Šiuo metu dirba optikos salone. Tik įsidarbinusi ir pasikalbėjus su V. P. gavo mokymosi programą. Programa buvo sudaryta porai savaičių. Pradžioje optikos salone dirbo 10 val. per savaitę, nuo praeitos savaitės dirba po 20 val. per savaitę, t.y. ne pilnu etatu.

Liudytoja I. B. parodė, kad ji dirba optikų tinklo vadove. L. B. yra įmonės direktorė ir ji su darbuotojais sudaro darbo sutartis. Naujus darbuotojus pokalbiui atrenka I. B., po to skambina direktorei L. B.. Galutinį sprendimą dėl žmogaus įdarbinimo priima L. B.. Iš darbo atleidžia taip pat direktorė L. B.. Mokymo programa vykdoma asmenį jau priėmus į darbą, sudarius darbo sutartį. Dėl S. M. priėmimo į darbą paskambino V. P.. S. M. buvo atėjusi pas ją pasikalbėti į saloną prekybos centre „Banginis“. Merginai ji pasiūlė nueiti susipažinti su darbu į optikos saloną, esantį (duomenys neskelbtini). Paskambinusi į optikos saloną I. K. pranešė, jog ateis mergina dėl darbo ir, kad su ja pakalbėjusi jai paskambintų. Direktorė L. B. taip pat žinojo, kad optikos salonui Klaipėdoje reikalinga darbuotoja ir su S. M. vėliau sudarė darbo sutartį. Ji nežinojo, kad į optikos saloną (duomenys neskelbtini) buvo atėję darbo inspektoriai ir liepė darbuotojoms parašyti paaiškinimus, fotografavo parduotuvę.

Liudytoja I. K. parodė, kad ji dirba pardavėja-konsultante optikos salone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. I. B. pranešė telefonu, kad į parduotuvę ateis mergina, pasikalbėti dėl darbo. Apie 13 val. į optikos saloną atėjo S. M.. I. K. su ja bendravo, supažindino su optikos parduotuve, o mergina viską iš tolo stebėjo. S. M. jokio konkretaus darbo nedirbo, tik apžiūrinėjo prekes vitrinose. Parduotuvėje buvo dviese su kolege ir vilkėjo baltais chalatais, o S. M. darbo rūbų nedėvėjo. Nuo kada S. M. turėjo pradėti dirbti ji nežino, tačiau pardavėjos parduotuvėje keičiasi ir atsiranda laisvų darbo vietų. Praėjus pusvalandžiui po S. M. atvykimo, į optikos saloną atėjo Darbo inspekcijos pareigūnai. Liudytoja per langą matė, kaip pro šalį praėjo du vyriškiai, vienas sugrįžo ir užėjo į optikos saloną. S. M. tuo metu buvo salėje kartu su jomis, klientų nebuvo. Pareigūnai prisistatę paprašė darbo pažymėjimų, apžiūrėjo patalpas. Ar darbo pažymėjimą pateikti prašė ir S. M., neatsimena, tačiau pareikalavo rašyti paaiškinimus.

Liudytoja M. S. parodė, kad ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ optometrininkė. Jai atvykus į darbą kolegė pranešė, kad atvyks mergaitė dėl darbo. S. M. atvyko apie pietus, su ja M. S. pasikalbėjo. Po valandos į saloną atėjo Darbo inspekcijos pareigūnai, prašė pateikti darbo pažymėjimus. S. M. taip pat paprašė darbo pažymėjimo, tačiau ji pasakė, kad nėra darbuotoja. S. M. nebuvo apsirengusi darbo chalato.

Liudytoja V. P. parodė, kad L. B. pažįsta, kaip įmonės direktorę. Dėl darbo pas V. P. buvo atėjusi S. M., kurios sesuo dirba „(duomenys neskelbtini)“. Sesuo tarpininkavo dėl S. M. priėmimo į darbą. Merginą ji pakvietė susitikti su I. B. pokalbiui. S. M. buvo leista ateiti apžiūrėti darbo vietą. Ji informavo regiono vadovę, kad ateis mergina apsižiūrėti darbo ir, kad ji gali ateiti į bet kurį jų įmonei priklausantį optikos saloną. Įmonėje yra atsakingi asmenys, kurie pateikia būsimam darbuotojui medžiagą, kurią reikia žinoti ir darbuotojai įdarbinami bandomajam periodui. Ši medžiaga darbuotojui pateikiama jau įsidarbinus, tai daroma todėl, kad medžiaga nepatektų konkurentams. Mano, kad S. M., atėjusi apžiūrėti darbo vietos, tos medžiagos dar nebuvo gavusi. Dirbti nauji darbuotojai moksi per trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį. Mano, kad mokymosi grafikas S. M. nebuvo pateiktas ir toks negalėjo būti sudarytas. Darbuotojų priėmimą į darbą vykdo regionų vadovai. Ieškant darbuotojų, įmonės vadovė nedalyvauja. S. M. patikrinimo metu negalėjo būti apsirengusi su darbo chalatu, nes salone papildomų chalatų nėra, be to pagal dydį jie išduodami po darbo sutarties pasirašymo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą bei įvertinus liudytojų parodymus, nustatyta, kad L. B. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje (Žin., 2002, Nr. 64-2569, 2009, Nr. 91-3925) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Tačiau DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai pasakyta, kad nelegaliu darbu gali būti laikomas tik toks darbas, kuris atitinka DK 93 numatytus darbo sutarties sąvokos požymius. Vadinasi iškilus klausimui ar dirbama legaliai, ar nelegaliai, reikia spręsti pagal faktinį santykių pobūdį, įvertinant visas aplinkybes, šalių įsipareigojimus. Rašytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalaus darbo požymis. Tik nustačius, kokios teisinės prigimties yra faktiniai santykiai, atsiradę tarp šalių, galima pasakyti ar tuos santykius reikėjo įforminti darbo sutartimi.

Įvertinus administracinės bylos medžiagą, nustatyta, kad tarp S. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nebuvo susiklostę darbo santykiai. S. M. buvo atvykusi į optikos saloną, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu ji tvirtino, kad jokio darbo nedirbo, apžiūrėjo prekes vitrinose, stebėjo darbuotojų aptarnaujamus klientus. Apie įdarbinimą bandomajam laikotarpiui bei apie darbo užmokestį nesitarė. S. M. paaiškinime, rašytame darbo inspekcijos patikrinimo metu, nurodyta, kad su ja buvo sudarytas mokymosi grafikas iki 2011-10-13, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja šios aplinkybės nepatvirtino. Darbo grafikas (jeigu toks buvo) patikrinimo metu nebuvo apžiūrėtas, nufotografuotas, išsamiai aprašyti jame užfiksuoti duomenys, šis dokumentas nebuvo pateiktas teismui, todėl teismo posėdžio metu nebuvo galima patikrinti šio dokumento. Liudytojų I. B. ir V. P. teigimu mokymosi grafikai naujiems darbuotojams sudaromi tik pasirašius su jais darbo sutartį ir vykdomi bandomuoju laikotarpiu. Patikrinimo metu S. M. atlikti veiksmai - apžiūrinėti prekių lentynas, susipažinti su akinių rėmelių rūšimis, stebėti klientų aptarnavimą, būdingi bet kuriam salono lankytojui ir nėra sietini tik su darbuotojo –pardavėjo konsultanto darbo funkcijomis. Taigi vienareikšmiškai teigti, jog S. M. patikrinimo metu atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, negalima. Kita vertus, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, laiku ateiti į darbą ir laikytis nustatytos vidaus tvarkos taisyklių. Vykdydamas savo darbines funkcijas darbuotojas nėra savarankiškas. Šiuo atveju S. M. į darbą atėjo ne nustatytu laiku (8val., ar kitu pamainos laiku), o apie pietus, - 13 val., nesilaikydama nustatytos darbo tvarkos, savarankiškai nuspręsdama, kada jai patogu ateiti apžiūrėti būsimą darbo vietą. Liudytojos I. K. teigimu darbuotojos darbo metu privalo dėvėti darbo rūbus – baltus chalatus, tačiau teismo posėdžio metu nenustatyta, jog A. M. patikrinimo metu vilkėjo darbo rūbą-chalatą, kaip to reikalauja darbdavys. Inspekcijos pareigūnai teismo posėdžio metu tvirtino, kad patikrinimo metu S. M. vilkėjo chalatą, tačiau negalėjo pasakyti kokios spalvos jis buvo. Ši aplinkybė nėra užfiksuota nei nelegalaus darbo tyrimo akte, nei administracinio teisės pažeidimo protokole. Darbo inspekcija teismui nepateikė ir patikrinimo metu darytų fotonuotraukų, kurios galėtų būti objektyvus minėtos aplinkybės (darbo rūbų dėvėjimo darbo vietoje) patvirtinimas, arba paneigimas.

Dar vienas labai svarbus darbo sutarties požymis yra darbo, atliekamo esant darbo teisiniam santykiui, atlygintinumas. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Ši nuostata reiškia, kad negali būti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie būtų neatlyginami. Kaip matyti iš bylos medžiagos apie darbo užmokestį su S. M. nebuvo susitarta. Pareigūnams paprašius jos pateikti darbo pažymėjimą ir darbo sutartį, jų nepateikė, nes nebūdama darbuotoja jų neturėjo. Vertinant administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus patikrinimo metu jos atliekamus veiksmus, nėra pagrindo manyti, jog buvo susitarta dėl darbo, jo atlygintinumo, ir, kad S. M. atliko darbo funkcijas. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog patikrinimo metu tarp šalių dar nebuvo susiklostę darbiniai santykiai, todėl S. M. neturėjo darbo sutarties bei darbo pažymėjimo. S. M. apsisprendus įsidarbinti, su ja tą pačią dieną buvo sudaryta darbo sutartis (b.l. 14) bei apie darbuotoją pranešta „Sodrai“ (b.l. 9), kaip to reikalauja DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisykles, patvirtintas Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d., nutarimu Nr. 782², darbdavys priėmęs asmenį į darbą, tą pačią dieną privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenis apie priimtąjį. Įstatymas nenumato, kuriuo darbo dienos metu turi būti pasirašyta darbo sutartis ir apie tai pranešta „Sodrai“. Kaip teigė liudytojos V. P. ir I. B., tik priėmus asmenį į darbą ir pasirašius su juo darbo sutartį, darbuotojui nustatomas 3 mėn. bandomasis laikotarpis, kurio metu darbuotojas apmokomas dirbti pagal jam asmeniškai sudarytą grafiką. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino S. M. ir nurodė, kad jai, kaip studentei buvo nustatyta ir nepilna 10 val. per savaitę darbo diena. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, jog nelegalus darbas nebuvo dirbamas: apžiūrėti darbo vietos S. M. atėjo savarankiškai pasirinkusi laiką, darbo rūbų nevilkėjo, darbinių funkcijų, būdingų pardavėjai - konsultantei neatliko, tarp šalių patikrinimo metu nebuvo susiklostę darbiniai santykiai, t.y. nebuvo susitarta dėl darbo ir nebuvo darbo sutarties požymių (Bylų dėl nelegalaus darbo ( ATPK 41³ str.) apibendrinimas, LVAT biuletenis „Administracinių teismų praktika“ 294 p.)

Nutarimas nubausti asmenį už administracinio teisės pažeidimo padarymą negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo kaltę, padarius pažeidimą. Įvertinus bylos duomenis, negalima pagrįstai manyti, kad L. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant šio pažeidimo sudėties požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.