Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo Arūno Džiugo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje L. B. buvo kaltinama pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2011 m. gruodžio 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d., už tai, kad ji, būdama UAB „duomenys neskelbtini“ direktore, savo vadovaujamos įmonės optikos parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, leido dirbti S. M. neįdarbinus jos norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. 2011-10-03 apie 14.30 val., VDI Klaipėdos skyriaus pareigūnai J. P. ir M. D. patikrinę UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančią optikos parduotuvę, rado darbuotojas – M. S. bei L. K., kurios pateikė darbo pažymėjimus, S. M. darbo pažymėjimo nepateikė, todėl iš jos buvo paimtas rašytinis paaiškinimas. S. M. raštu paaiškino, kad į UAB „duomenys neskelbtini“ šiandieną atėjo pirmą dieną, apie 13.00 val., pasimokyti ir susipažinti su prekėmis, kadangi ketino įsidarbinti šioje įmonėje. Nuo 13.00 val. ji apžiūrinėjo prekių lentynas, susipažino su akinių rėmelių rūšimis, nagrinėjo receptus, stebėjo kaip aptarnaujami klientai. Jai buvo sudarytas grafikas kada ir kur ji turės eiti mokytis, o priėmimas į darbą priklausys nuo to, ar greitai įsisavins medžiagą. Darbo sutartis su ja dar nesudaryta. Tokiu būdu L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 Lt. Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t.y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojus, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir Institucijos atstovų pareigūnų parodymai nepatvirtina, kad S. M. sukūrė kokį nors produktą darbdavio naudai. Byloje nėra jokių duomenų, jog ji būtų aptarnavusi klientus ar kitaip padėjusi darbe, taip pat nėra nustatyta, kad kas nors būtų matęs ją atliekant darbo funkcijas.

S. M. tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog sužinojusi, kad „duomenys neskelbtini“ reikalinga darbuotoja susisiekė su V. P. ir ji patvirtino, jog tikrai yra reikalinga darbuotoja. Apie 13 val. ji atėjo į optikos saloną, susipažinti su darbu, pasižiūrėti prekes. Po valandos atėjo pareigūnai iš Darbo inspekcijos. Darbo drabužiais apsirengusi ji nebuvo, dėl atlyginimo nesitarė (b. l. 5, 71, 72). Liudytojomis apklaustos I. K., M. S. nurodė, kad joms buvo žinoma, jog į parduotuvę ateis mergina, pasikalbėti dėl darbo. Apie 13 val. į optikos saloną atėjo S. M. Jai atėjus jos bendravo, ji buvo supažindinta su optikos parduotuve, mergina viską stebėjo tik iš tolo, jokio konkretaus darbo nedirbo, apžiūrėjo prekes vitrinose, stebėjo kaip aptarnaujami klientai. S. M. darbo rūbų nedėvėjo. Praėjus pusvalandžiui po S. M. atvykimo, į optikos saloną atėjo Darbo inspekcijos pareigūnai (b. l. 6, 72, 73). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. B., nurodžiusi, jog merginai ji pasiūlė iš pradžių nueiti susipažinti su darbu į optikos saloną. Ji pati paskambino į optikos saloną I. K. ir pranešė, jog ateis mergina dėl darbo ir, kad su ja pakalbėjusi jai paskambintų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes bei patvirtintų, kad L. B. ir S. M. jau buvo susitarusios dėl darbo funkcijų, trukmės, tvarkos, būdo, sąlygų ir darbo užmokesčio. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina S. M. nelegalaus darbo bendrovėje. Patikrinimo metu S. M. atlikti veiksmai – apžiūrėjo prekių lentynas, susipažino su akinių rėmelių rūšimis, stebėjo klientų aptarnavimą, būdingi bet kuriam salono lankytojui ir nėra sietini tik su darbuotojo – pardavėjo konsultanto darbo funkcijomis. Be to, kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams. Byloje nenustatytas ir šis būtinas nelegalaus darbo objektyvusis požymis t. y. pavaldumas L. B. Byloje nėra jokių duomenų, jog S. M. pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Atvirkščiai, S. M. į darbą atėjo ne nustatytu laiku t. y. 8 val. ryto, o 13 val. dienos, nesilaikydama nustatytos darbo tvarkos, savarankiškai nuspręsdama, o Institucija nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, jog S. M. dirbo, paklusdama nustatytai darbo tvarkai ar kad ji dirbo atlygintinai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino ir tai, jog S. M. patikrinimo metu nevilkėjo darbo rūbą – chalatą, kaip to reikalauja darbdavys. Kaip matyti iš bylos medžiagos nors Institucijos pareigūnai tvirtino, jog patikrinimo metu S. M. vilkėjo chalatą, tačiau jie negalėjo nurodyti kokios spalvos jis buvo. Be to, ši aplinkybė nėra užfiksuota nei nelegalaus darbo tyrimo akte, nei administracinio teisės pažeidimo protokole. Pažymėtina ir tai, jog nėra pateikta ir patikrinimo metu darytų fotonuotraukų, kurios galėtų patvirtinti ar paneigti tam tikras ginčijamas aplinkybes. Taigi vienareikšmiškai teigti, jog S. M. patikrinimo metu atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, negalima. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra neabejotinų, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad L. B. leido dirbti S. M., nesudarius su ja darbo sutarties bei, kad ji sukūrė kokį nors produktą darbdavio naudai.

Apygardos teismas akcentuoja, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pašalinus visas kilusias abejones dėl jo kaltės, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių – jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. B. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo Arūno Džiugo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.