Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023 m. lapkričio 21 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (posėdžio metu nuspręsta nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja akcentuoja, jog atsakovė daugiau nei vieną mėnesį nepriima sprendimo, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir VGTPĮ) nustatytus prašymo nagrinėjimo terminus ir vilkindama atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Akcentuoja, kad dėl neteisėto Tarnybos neveikimo ji neturės galimybės gauti kvalifikuotos teisinės pagalbos nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjos nuomone atsakovė tyčia nesuteikia jei antrinės teisinės pagalbos, sudaro sąlygas jai pralaimėti civilinį ginčą, kadangi Tarnybai žinoma, jog ji pati neturi žinių leidžiančių parengti atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį ir t.t. Taip pat dėl neteisėto atsakovės neveikimo ji yra priversta kreiptis į administracinį teismą dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o tai sukelia papildomą stresą, nerimą, kenkia sveikatos būklei. Akcentuoja, jog ji kaip Lietuvos Respublikos pilietė turi teisę laiku gauti tinkamos kokybės teisines paslaugas, todėl atsakovė nepriimdama administracinio sprendimo pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, sukėlė psichologinį diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, nemigą, fizinį skausmą, santykių pablogėjimą šeimoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėja T. Ž. prašė teismo skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog ji pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. prašymą išnagrinėjo pažeisdama teisės aktuose nustatytus terminus. Pareiškėjai neįrodžius minėtos aplinkybės nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog yra sąlygos pareiškėjai priteisti jos patirtą neturtinę žalą, kadangi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų (neveikimo). Taip pat pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, kadangi ji su skundu nepateikė jokių dokumentų leidžiančių teigti, kad ji rengdama teismui skundą patyrė išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku yra pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jos 2023 m. rugsėjo 12 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir priimti administracinį sprendimą teisėtumas ir pagrįstumas. Taip pat reikalavimo priteisti neturtinę žalą ir procesines palūkanas pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (b. l. 18-20). Minėtame prašyme pareiškėja nurodė, jog jai skubiai reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-7022-911/2023, kuri nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme.

Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad Tarnyba vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, teismo prašo įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos 2023 m. rugsėjo 12 d. prašymą ir priimti administracinį sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai yra reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis, reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-502/2020, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3820-968/2019).

VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai. Šiuo atveju sprendimas priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki proceso veiksmų atlikimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus anksčiau minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad atsakovė turėjo prievolę per 7 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikimo dienos išnagrinėti jo pagrįstumą ir priimti administracinį sprendimą.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Tarnybos Kauno skyrius išnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. prašymą ir 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nurodė, jog vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu nėra teisinio pagrindo pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą ir jos prašymo netenkino. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Sprendimas pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas 2023 m. rugsėjo 14 d. Bylos rašytinė medžiaga (b. l. 14) patvirtina, kad Sprendimas pareiškėjai įteiktas 2023 m. spalio 16 d. (b. l. 14).

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje atsakovės vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus faktas nenustatytas, priešingai Tarnyba, nepažeisdama VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, įvertino pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. prašymo pagrįstumą, priėmė sprendimą dėl pateikto prašymo ir jį išsiuntė pareiškėjai prašyme nurodytu adresu, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

Pareiškėja skunde taip pat prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalą, jos teigimu atsiradusią dėl neteisėtų Tarnybos specialistų veiksmų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

Šiuo sprendimu konstatavus, kad Tarnyba įvykdė jos kompetencijai priskirtus veiksmus, jie atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, akivaizdu, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų Tarnybos civilinei atsakomybei kilti, skundas ir šioje apimtyje laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jo naudai iš Tarnybos priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.