Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-416/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2-416/2014
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00921-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“
Atsakovas
D. M., notarui D
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-416/2014Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00921-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.1; 99.1.3;103.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti civilinėje byloje Nr. 2-924-524/2014 pagal ieškovo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ ieškinį atsakovams D. M., notarui D. P. ir antstolei R. V. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo ir patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ 2013-11-07 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 4-7) atsakovams D. M., notarui D. P. ir antstolei R. V. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo ir patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą panaikinimo. Sumokėjo 325 Lt žyminį mokestį kaip už tris neturtinius reikalavimus, ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi (b.l. 87) byla perduota Klaipėdos apygardos teismui, remiantis rūšinio teismingumo taisyklėmis, ieškinio vieną iš reikalavimų dėl vekselio nuginčijimo pripažinus turtiniu reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-09 nutartimi (b.l. 97) nustatė terminą iki 2014-01-20 ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti trūkstamą 4 616 Lt žyminio mokesčio dalį.

Klaipėdos apygardos teismas sutiko su Palangos miesto apylinkės teismo išvada, kad reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu yra turtinis, todėl ieškinio sumą sudaro 257 703,09 Lt. Kiti du reikalavimai dėl antstolio ir notarų veiksmų yra išvestiniai ir žyminiu mokesčiu savarankiškai neapmokestinami.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 99-100) ieškovas Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį priimti.

Remdamasis teismų praktika nurodo, kad reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu yra neturtinio pobūdžio, kai restitucija, pripažinus ginčijamą vekselį negaliojančiu, nėra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 nutartis c.b. Nr. 2A-509/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-264/2011; 2009-07-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-334/2009) yra išaiškinęs, kad ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis, jeigu ieškinio patenkinimo atveju ieškovui būtų tiesiogiai priteisiamas turtas, o jeigu patenkinimo atveju nebūtų priteisiama turto, ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Kadangi pareikšdamas ieškinį neprašo taikyti restitucijos ir priteisti turtą ar pinigines lėšas, todėl jo reikalavimas yra neturtinis.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio kvalifikavimo (turtinis ar neturtinis), kas lemia ieškinio apmokestinumą, ir pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyto ieškinio trūkumų šalinimo instituto pagrįstumo, įpareigojant apeliantą papildomai sumokėti 4 616 Lt žyminį mokestį, ginčijant vekselio galiojimą bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso ir kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių. Nagrinėjamu atveju apeliantas, ginčydamas vekselį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais bei prašydamas panaikinti jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą ir patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepagrįstai teigia, kad jo pareikšti reikalavimai laikytini neturtiniais vien dėl to, kad jokių sumų ieškinio patenkinimo atveju priteisti neprašo, ir nesvarstytinas restitucijos taikymas. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis - vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, savo nutartyse yra pasisakęs, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Taigi jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-343/2013; 2014-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-14/2014). Taigi apeliantas, kaip vekselio davėjas (b.l. 11), ginčydamas išduotą vekselį neabejotinai turi materialinį interesą, nes yra prisiėmęs turtinius įsipareigojimus prieš vekselio turėtoją atsakovę D. M.. Iš išdėstyto seka, kad šioje byloje tenkinus apelianto ieškinį ir pripažinus vekselį negaliojančiu, apeliantas išvengtų turtinės prievolės atsakovei, t.y. nepatirtų turtinių padarinių. Todėl ieškinio reikalavimas pripažinti šį vekselį akivaizdžiai yra turtinio pobūdžio, ką teisingai konstatavo skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentas, kad šioje byloje ieškinio reikalavimai turėjo būti kvalifikuojami kaip neturtiniai, nes taip jie buvo kvalifikuoti kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose (2011-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-264/2011 ir 2009-07-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-334/2009). Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad pirmojoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamoje, buvo pasisakoma dėl turtinių ir neturtinių ieškinio kriterijų apskritai bei ieškinio pobūdžio, ginčijant reikalavimo teisės perleidimo sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) ir prašant taikyti abipusę restituciją. Antrojoje nurodytoje byloje buvo reikalaujama nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją, grąžinti atsakovui ginčo butą. Teismai turi vadovautis tokiais atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) aiškinimo ir taikymo precedentais, kokie buvo suformuoti ir kokiais buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas anksčiau spręstose analogiškose bylose. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Todėl nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, nagrinėjant šį atskirąjį skundą, nėra aktualūs.

Taip pat nesiremtina ir apelianto nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-509/2012, kuria konstatuotas reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu neturtinis pobūdis. Ši nutartis, viena vertus, buvo panaikinta kasacinio teismo, pripažįstant, kad tokia išvada dėl neturtinio reikalavimo pobūdžio yra teisiškai ydinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-343/2013), o vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Tą pačią bylą vėliau nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2013-09-11 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2031/2013 bylinėjimosi išlaidas skaičiavo kaip už turtinio pobūdžio reikalavimą. Kita vertus, reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas turtiniu ir įkainotinu, nes atmetus tokį reikalavimą, ieškovui liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo turtinė reikalavimo teisė ir dėl to atsakovas patirtų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-350/2009; 2013-06-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-343/2013).

Remiantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė