Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, teistas 32 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. 22.20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. 13.59 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.15 val., būdamas prekybos centre (toliau – ir PC) „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, persisvėrė per prekystalį į parduotuvės atviros salelės „(duomenys neskelbtini)“ patalpą ir iš neužrakintos spintelės paėmė nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“, kurio vertė 200 Eur. Tokiu būdu jis pagrobė svetimą, A. S.priklausantį 200 Eur vertės turtą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis S. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl kompiuterio vagystės pripažino, tačiau nesutiko dėl pavogto kompiuterio vertės ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. užėjo į prekybos centrą „M.“, kavinėje atsigėrė alaus. Eidamas link išėjimo pamatė taisyklą, kurioje buvo kompiuteris. Sugalvojo kompiuterį pavogti. Paėmė kompiuterį ir išėjo. Tuo metu taisykloje nieko nebuvo, kompiuterį įsidėjo į kuprinę. Vėliau jį pardavė Kalvarijų turguje. Dėl 360,99 Eur ieškinio, buvo sugadinta kompiuterio kamera ir dar kažkas. Jam už šį kompiuterį davė 40 Eur, todėl nemano, kad kompiuteris buvo vertas tokios sumos. Naujas tiek kainuoja. Nauji kompiuteriai „Topo centras“ tiek kainuoja. Kompiuterio kamera buvo sugadinta. Gal kompiuteris buvo ne visiškai sutaisytas. Mano, kad lombarde toks kompiuteris kainuotų 100 Eur. Parduotuvėje tokių kompiuterių jau gal nėra, tai senas modelis.

Vagystes darė, nes neturėjo dokumentų, buvo paleistas iš pataisos įstaigos su negaliojančiu dokumentu, negalėjo nei įsidarbinti, nei gauti kokias nors pašalpas. Buvo įsidarbinęs neoficialiai, bet po mėnesio jį išmetė/ jam baigėsi draudimas, o be draudimo negalėjo net vaistų pasiimti. Kol užsiregistravo, praėjo mėnesis. Vėliau praėjo mėnuo, kol priėmė, po to laukė, kol padarys kortelę. Šiuo metu jam taikoma metadono programa.

Nukentėjusioji A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad už kompiuterį mokėjo 360 Eur, kompiuteris buvo pakankamai naujas, papildomai mokėjo už programų, žaidimų instaliavimą. Norėjo kompiuterį pataisyti, nes kažkas buvo su vaizdo plokšte. Buvo priversta pirkti naują kompiuterį. Dabar tokių kompiuterių kaina nebe 300 Eur, o 600 Eur. Mano, kad kompiuterio vertė – 360 Eur. Kompiuterį pridavė taisyti vasarą, rugpjūčio mėnesį. Kompiuterį pataisė po kelių dienų, o kai ji nuėjo pasiimti kompiuterio, jo jau nebebuvo. Jai trumpąja SMS žinute pranešė, jog kompiuteris pataisytas. Per laikotarpį, kol nuėjo jį pasiimti, kompiuteris dingo. Norėtų gauti kompensaciją, t. y. tiek, kiek mokėjo už kompiuterį – 360 Eur, arba laiko, kad mano jos ieškinio reikalavimą sudaro 100 Eur turtinė žala ir 200 Eur neturtinė žala. Ieškinyje, galima sakyti taip, sudėjo dvi žalas į vieną. 160 Eur yra turtinė žala, o neturtinė žala – 200 Eur. Už kompiuterio remontą nemokėjo. Remontas su diagnostika turėjo kainuoti apie 100 Eur. Gavo SMS žinutę, jog paslauga atlikta, galima atsiimti daiktą, suprato, kad kompiuteris suremontuotas. Mano, kad dalis kaltės ir įmonės, nes daiktai palikti be priežiūros. Nepamena, koks kompiuterio modelis. Kompiuteris buvo pirktas internetu. Kompiuteris pirktas prieš dvejus metus.

Liudytoja L. B. apklausiama teisme parodė, kad iš darbo vietos dingo kompiuteris. Kompiuteris buvo uždarytoje spintelėje, spintelė buvo atidaryta, o kompiuteris buvo ištrauktas. Jos darbo vieta aptverta spintelėmis, bet palikti siauri praėjimai. Kompiuteris buvo paimtas iš išorinės pusės. Asmuo buvo išorinėje pusėje, persisvėrė ir ištraukė kompiuterį. Spintelė atsidaro vidinėje pusėje. Kompiuteris buvo sutaisytas ir paruoštas atiduoti klientui. Kai klientė atėjo atsiimti, tada pastebėjo, kad nėra kompiuterio. Tada ji (liudytoja) kreipėsi į apsaugos darbuotojus, buvo atsuktos kameros. Į įmonę dėl žalos atlyginimo niekas nesikreipė. Kompiuterio remontas kainavo 114 Eur (vaizdo plokštės remontas). Po pataisymo kompiuteris veikė. Toks naujas kompiuteris kainuotų 350-400 Eur. remonto suma nėra didelė, todėl klientai remontuoja. Visiškai naujo kompiuterio vertė būtų didesnė nei remonto kaštai. Atneštas remontuoti kompiuteris buvo padėvėtas, jo vertė buvo nukritusi, bet remonto suma vis tiek buvo mažesnė nei kompiuterio vertė. Buvo įsibrauta į spintelę. Spintelė buvo uždaryta, ji nebuvo užrakinta raktu, bet ji sunkiai stumdoma. Vienas kompiuteris buvo stacionarus, o ant jo gulėjo nešiojamasis kompiuteris, ant kurio buvo įkroviklis, kurį kaltinamasis numetė už stacionaraus kompiuterio, o nešiojamąjį kompiuterį griebė per išorę. Kaltinamasis į vidų neužėjo. Jiems nieko nesugadino. Kompiuterio programoje mato, kad remonto kaina 114 Eur. pas juos liko kompiuterio įkroviklis. Klientui visada atiduoda atidavimo aktą, kvitą ir garantiją. Jų įmonei padaryta 114 Eur žala – remonto darbai.

Liudytojas P. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad taisė tą kompiuterį. Priėmimo metu jis įsijungdavo, bet vaizdo nebuvo, arba įsijungdavo, vaizdas buvo, bet paėmus į rankas išsijungdavo. Tai buvo pagrindinės vaizdo plokštės sudėtingas defektas, pakito ramų maitinimai, ramų lizdas, nes nekontaktavo. Suradus gedimą, jis buvo pašalintas ir įjungus kompiuterį, jis nebeišsijungdavo. Patikros metu jis veikė visiškai. Pačio kompiuterio vertę sunku pasakyti, nes nebuvo skiriamųjų ženklų ant pačio kompiuterio, modelis nebuvo žinomas. Gamintojas ant dugno klijuoja tokį permatomą lipduką su duomenimis, kurio nebuvo. Pagal patį korpusą, po įvykio bandė gilintis, koks kompiuterio modelis. Jei gerai pamena, tai „S134 Lenovo“. Jo vertė naudoto apie 250 Eur. Kompiuterio dokumentų neturi, spėjo kompiuterio modelį iš korpuso. Kadangi nuotraukos pas juos taisykloje darytos, pagal „Lenovo V15“ neatitinka net išvaizdos, pačio korpuso išvaizdos, mygtukų išdėliojimo, logotipų išdėliojimo ir t.t. Dabar nepasakys, ar tai nebuvo „Lenovo V15“ modelis, reikėtų pasižiūrėti, bet mano, kad ten buvo S klasės kompiuteris. Jo nuomone. Kiek pamena, kompiuteris buvo su įkrovikliu. Naudoto kompiuterio kaina apie 250 Eur, kartu su įkrovikliu. Naujo, originalaus įkroviklio kaina 30 Eur. pas juos sistemoje įvesta, kada buvo atliktas taisymas. Buvo atžymėta, kad sutvarkytas. Mano, kad kaina apie 250 Eur to kompiuterio, dar priklauso nuo kompiuterio parametrų. Įdiegtos programos, dažniausiai, kai kompiuteris pardavinėjamas neturi reikšmės vertei.

Nukentėjusiosios A. S. 2022 m. rugpjūčio 30 d. protokolas-pareiškimas, kuriame pareiškėja nurodė, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. apie 17.20 val. dingo jai priklausantis juodos spalvos nešiojamasis kompiuteris „Lenovo“ be unikalaus numerio bei juodos spalvos įkroviklis, kuriuos ji paliko taisyti taisykloje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra prekybos centre „M.“ (duomenys neskelbtini). Jai padaryta 360 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 1).

Bendrojo pagalbos centro kortelės duomenys, iš kurių matyti, jog įvykis įregistruotas 2022 m. rugpjūčio 30 d. 12.48 val. apie įvykį pranešė privatus asmuo L. B., kuri nurodė, jog prekybos centre „M.“ sekmadienį įvykdyta vagystė, pavogtas kliento nešiojamasis kompiuteris. Yra kameros. Nurodyta papildoma informacija, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. nuo 19 val. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centre „M.“ iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančios parduotuvės atviros salelės „(duomenys neskelbtini)“, neužrakintos spintelės pavogtas klientės A. S. nešiojamas kompiuteris „Lenovo“, kompiuteris be unikalaus numerio (t. 1, b. l. 15-16).

Įvykio vietos 2022 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolas ir fotolentelė, iš kurių matyti, kad apžiūrėta „(duomenys neskelbtini)” taisyklos salelė, esanti „PC M.“ prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini). Taisyklos salelė iš visų keturių pusių apstatyta spintelėmis. Tarp spintelių yra nedideli siauri plyšiai, pro kuriuos galima laisvai patekti į salelės vidų. Spintelės, esančios prie parduotuvės „R.“ pusės, viršutinė dalis yra įstiklinta, joje sudėti įvairūs elektroniniai daiktai. Šoninės spintelės yra nerakinamos ir atviros, jose taip pat sudėti įvairūs elektroniniai daiktai. Daktiloskopiniais milteliais apdorojus minėtų atvirų šoninių spintelių paviršius, rankų pėdsakai ant jų neišryškėjo. „(duomenys neskelbtini)” salelės teritorija yra filmuojama vaizdo stebėjimo kamera. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota minėta parduotuvė-salelė iš visų pusių (t. 1, b. l. 17-19, 20-24).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos E. M. 2022 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl atliktų procesinių veiksmų, kuriame nurodyta, kad kreipėsi parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo vadybininkė L. B., kuri paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 19 val. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „M.“, iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančios parduotuvės atviros salelės „(duomenys neskelbtini)“, neužrakintos spintelės pavogtas klientės A. S. nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ kompiuteris be unikalaus numerio (t. 1, b. l. 26).

Nukentėjusiosios pateiktas 2020 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. A. S. gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 360,99 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – 1103695 (t. , b. l. 41).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. rugpjūčio 30 d. protokolas, kompiuterio „Lenovo“ priėmimo perdavimo akto nuotrauka ir minėto kompiuterio nuotraukos, iš kurių matyti, jog L. B. savanoriškai pateikė kompiuterio „Lenovo“ priėmimo-perdavimo akto Nr. 140217 nuotrauką, tris kompiuterio „Lenovo“ nuotraukas (t. 1, b. l. 60). 2022 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 140217-2022-08-22 nuotraukoje matyti, jog A. S. pateikė „Lenovo“ nešiojamąjį kompiuterį su įkrovikliu remonto darbams (t. 1, b. l. 63). Pateiktose nuotraukose užfiksuotas kompiuterio korpusas, ant kurio priklijuotas lipdukas su remonto numeriu 140217, atidaryto kompiuterio vaizdas (t. 1, b. l. 64-66).

UAB „Skytech“ 2022 m. spalio 5 d. atsakymas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. A. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo „Lenovo V15“ modelio nešiojamąjį kompiuterį. (t. 1, b. l. 73-74).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. P. 2022 m. spalio 5 d. tarnybinis pranešimas dėl informacijos, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku L. G., šis nurodė, jog šiuo metu yra didelis prekių pabrangimas, todėl nešiojamasis kompiuteris „Lenovo V15“ net ir po dviejų metų naudojimo kainuotų apie 300 Eur, priklausomai nuo jo būklės. Taip pat nurodė, kad tokių pačių parametrų kompiuteriai šiuo metu kainuoja daugiau nei prieš du metus kainavo kompiuteris „Lenovo V15“ (t. 1 t., b. l. 75).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. P. 2022 m. spalio 5 d. tarnybinis pranešimas dėl informacijos su priedais, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu patikrinus skelbimų portalo „skelbiu.lt“ skelbimus apie parduodamą kompiuterį „Lenovo V15“ nustatyta, jog tokių naudotų nešiojamųjų kompiuterių kainos svyruoja nuo 200 iki 389 Eur. „Skelbiu.lt“ portalo ekrano nuotraukose užfiksuotos naudotų kompiuterių „Lenovo V15“ kainos – 200 Eur, 250 Eur, 300 Eur, 389 Eur (t. 1, b. l. 77-86).

Vaizdo įrašas ir jo 2022 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolas, fotolentelė, iš kurių matyti, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas „XVR_ch16_main_20220828171224_20220828171817“. Vaizdo įraše nurodyta data 2022-08-28 ir laikas t. y. 17 val. 12 min. 25 sek. Užfiksuotas prekybos centro koridorius bei koridoriaus viduryje prekybos ir paslaugų vietos. Dešinėje vaizdo įrašo pusėje paslaugų vieta ,,(duomenys neskelbtini)“. Paslaugų vieta yra kvadrato formos, kuri sudaryta iš daiktų laikymo lentynų ir prekystalio. Ant prekystalio padėtas juodos spalvos kompiuteris. Paslaugų centro viduryje sudėtos dėžės. Koridoriumi vaikšto žmonės. 17 val. 12 min. 58 sek. iš parduotuvės, kurioje pridėta knygų (parduotuvės pavadinimas žalios spalvos pavadinimas neįskaitomas) išeina kaltinamasis. Kaltinamasis ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu tamsios spalvos, ant kepurės priekio užrašas baltos spalvos. Dėvi trumpomis rankovėmis, žydros spalvos marškinėlius, per petį užsidėjęs dvi rankines: mėlynos ir juodos spalvos, dėvi šviesios spalvos šortus. Kaltinamasis nueina link paslaugų vietos pavadintos „(duomenys neskelbtini)“. Žiūri į paslaugų vietą. 17 val. 13 min. 17 sek. sustoja, pasideda ranką ant prekystalio, žiūri į paslaugų vietą. Paeina kelius žingsnius eidamas aplink paslaugų vietą. 17 val. 13 min. 33 sek. prideda kažką prie burnos ir išpučia dūmus dairydamasis į paslaugos vietą. Paeina kelis žingsnius į priekį. Tada grįžta atgal, sustoja ties stikline vitrina (17 val. 13 min. 53 sek.). Apsidairo ir eina atgal aplink paslaugų vietą. 17 val. 13 min. 59 sek. sustoja ties paslaugų centro kampu. Pasvyra link paslaugų vietos apsidairo, atstumia spintelės dureles, ranka kažką daro, pasilenkęs žiūri į spintelės vidų. Tada atsitraukia ir paeina į priekį. Sustoja ties kitu kampu, persisveria ir žiūri į vidų. Apeina ratą aplink paslaugų vietą, sustoja, pasiremia ant prekystalio ir žiūri pasilenkęs. 17 val. 15 min. 37 sek. paima dešine ranka iš už prekystalio esantį kvadrato formos, tamsios spalvos daiktą. Kišasi į kairę pusę link pažasties. Kaltinamasis apsisuka ir išeina koridoriumi į dešinę pusę. Fotolentelėje esančioje nuotraukose Nr. 1 ir 2 užfiksuotas kaltinamasis iš šono. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotas kaltinamasis pasilenkęs į salelės vidų, o nuotraukoje Nr. 4 užfiksuota kaip kaltinamasis dešinėje rankoje kažką juodo laiko (dėl prastos nuotraukos kokybės, neįmanoma įžiūrėti daikto) (t. 1, b. l. 91-94).

2022 m. rugsėjo 8 d. elektroninis laiškas dėl atpažinto asmens, kuriame nurodyta, kad asmuo, kuris galimai įvykdė nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-33288-22, pagal įdėtą nuotrauką yra S. T. (t. 1, b. l. 100).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis) bei nėra BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų veiką kvalifikuojančių požymių.

Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų pakanka neabejotinai išvadai, kad kaltinime nurodytoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), PCe „M.“ atvirojoje salelėje esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo nukentėjusiajai A. S. priklausantis nešiojamasis kompiuteris „Lenovo“, kuris buvo sutaisytas ir paruoštas grąžinimui nukentėjusiajai. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos L. B. teisme duoti parodymai, kad prekybos vietoje-salelėje buvo du kompiuteriai – vienas stacionarus, o ant jo nukentėjusiajai priklausantis nešiojamasis kompiuteris. Taip pat šią aplinkybę patvirtino ir pati nukentėjusioji, nurodydama, kad gavo SMS žinutę, jog jos kompiuteris yra sutaisytas, bei liudytojas P. S..

Taip pat įrodyta, kad nukentėjusiosios taisykloje paliktą kompiuterį pavogė J. T. Kaltinamojo kaltę visų pirma patvirtina jo paties duoti parodymai, kad buvo PC „R.“ ir, eidamas link išėjimo, pamatė taisyklą, kuriame buvo minėtas kompiuteris. Kompiuteris buvo spintelėje, ji nebuvo uždaryta, kompiuteris matėsi einant pro šalį. Taisykloje nieko nebuvo, tad sumanė kompiuterį pavogti. Paėmė kompiuterį ir įsidėjo į kuprinę. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas. Vaizdo įrašo Nr. „XVR_ch16_main_20220828171224_20220828171817“ 17 val. 12 min. 58 sek. užfiksuota, kaip iš parduotuvės, kurioje pridėta knygų išeina kaltinamasis, vėliau jis nueina link paslaugų vietos pavadintos „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo 17 val. 13 min. 17 sek. užfiksuota, kaip kaltinamasis sustoja, pasideda ranką ant prekystalio, žiūri į paslaugų vietą. Vaizdo įraše 17 val. 15 min. 37 sek. užfiksuota, kaip kaltinamasis dešine ranka iš už prekystalio esantį paima kvadrato formos, tamsios spalvos daiktą. Matyti, kad kaltinamajam nereikėjo užeiti už prekystalio, jam pakako atsistoti šalia ir ištiesus ranką paimti lentynoje, tačiau atvirai padėtą kompiuterį. Iš įrašo taip pat matyti, kad atrakinti, ar atidaryti lentynos durelių kaltinamajam nereikėjo, o tai rodo, kad nagrinėjamu atveju lentynos, neapsaugotos jokiomis fizinėmis, mechaninėmis ar kitokio pobūdžio priemonėmis, nėra pagrindo laikyti saugykla.

Taigi, ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti, kad S. T., veikdamas tiesiogine tyčia ir slapta, pavogė nukentėjusios kompiuterį, tačiau teisiamajame posėdyje ištirti duomenys dėl kompiuterio vertės vagystės metu, neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad pagrobto turto vertė viršijo 5 MGL (250 Eur).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė pagrobimo metu viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte, tačiau, jei daiktas dėvėtas, ne tokio naujo daikto (turto) įsigijimo sąnaudomis (kaštais) ar jo pagrobimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis).

Byloje nustatyta, kad pagrobtas kompiuteris nebuvo naujas, jis įsigytas 2020 m. rugpjūčio 30 d. (pavogtas 2022 m. rugpjūčio 28 d). Be to, kompiuteris remontuotas. Pati nukentėjusioji teisme nurodė, kad ieškinyje nurodė bendrą žalą, kurią sudaro kompiuterio vertė ir neturtinė žala, dėl patirtų išgyvenimų, tačiau niekaip negalėjo apsispręsti, kokio dydžio žala yra turtinė ir kokia dalis žalos yra neturtinė, galimai 160 Eur yra turtinė žala, o neturtinė žala – 200 Eur. Tačiau tikslinti ieškinio nepanoro ir prašė priteisti kompiuterio įsigijimo kainą – 360,9 Eur. Visa tai rodo, kad pagrobto turto vertė nagrinėjamu atveju neatitinka jo įsigijimo kainos 2020 m., o sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, priešingai nei nustatant pagrobto daikto vertę veikos padarymo metu, taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas ir žalos dydis ne visada atitinka pagrobto daikto vertę, kurią gali sudaryti panašaus kompiuterio įsigijimo kaštai ir kt.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 5 d. atsakymo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. įsigyto nešiojamojo kompiuterio modelis — „Lenovo V15“. Už jį įsigijimo metu sumokėta 360,99 Eur (t. 1, b. l. 73-74). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. P. 2022 m. spalio 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos“ su priedais duomenimis, patikrinus skelbimų portalo „skelbiu.lt“ skelbimus apie parduodamą kompiuterį „Lenovo V15“ nustatyta, jog tokių naudotų nešiojamųjų kompiuterių kainos svyruoja nuo 200 iki 389 Eur. „Skelbiu.lt“ portalo ekrano nuotraukose užfiksuotos naudotų kompiuterių „Lenovo V15“ kainos – 200 Eur, 250 Eur, 300 Eur, 389 Eur (t. 1, b. l. 77-86). Pati nukentėjusioji nurodė, kad pavogto kompiuterio vertė buvo galimai 160 Eur. Pasak nukentėjusiosios kompiuterį remontavusio liudytojo P. S., panašaus naudoto kompiuterio kaina yra apie 250 Eur (kartu su įkrovikliu). Naujo, originalaus įkroviklio kaina 30 Eur, įdiegtos programos, kai kompiuteris pardavinėjamas dažniausiai neturi reikšmės vertei.

Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, nukentėjusiosios parodymus dėl vertės, laiko nustatyta, kad nukentėjusiosios kompiuterio vertė, be įkroviklio, veikos padarymo metu buvo 200 Eur – 4 MGL, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslinamas. tai nėra kaltinamajam staigmena ir nepažeidžia jo teisės į gynybą, nes būtent šis dalykas byloje ir buvo ginčijamas.

Kai slapta pagrobto turto vertė, nesant vagystę kvalifikuojančių požymių, nustatytų BK 178 straipsnio 2 d., viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur), kaltininko veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, nustatytu BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad S. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoja į BK 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 63, straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžia gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams, nusikalstama veika padaryta žala nėra atlyginta. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. S. T. darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), tačiau nedirbantis (t. 1, b. l. 140), pasak kaltinamojo, negalėjo užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir įsidarbinti, nes, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, neturėjo galiojančio asmens dokumento. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau pagal kaltinamąjį, jis įrašytas metadono programoje, nes yra priklausomas nuo narkotikų. 2022 m. rugsėjo 14 d. duomenimis, per vienus metus už administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn trauktas 16 kartų, iš kurių daugiausia už tai, kad viešuoju transportu važiavo be bilieto, taip pat ir už smulkias vagystes. Duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 141-147). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, S. T. praeityje teistas 32 kartus, iš jų daugiausia už analogiškų ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes, prieš šios nusikalstamos veikos padarymą į laisvę buvo paleistas 2022 m. gegužės 6 d. Taigi, naują nusikalstamą veiką padarė te praėjus 3 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui. Be to, jis nuteistas 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu už vagystes, kurias taip pat padarė po paskutinės bausmės atlikimo. Visa tai rodo, kad griežčiausių bausmių paskyrimas neįtakojo kaltinamojo elgesio, jis toliau vykdo nusikalstamas veikas, realiai nesiekia taisytis, dirbti. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog kaltinamojo daromos nusikalstamos veikos sąlygotos jo teisei priešingo gyvenimo būdo, o įvertinus, kad S. T. niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, neturi kitų jokių legalių pragyvenimo šaltinių, spręstina, kad sistemingai vykdomos vagystės yra jo pragyvenimo šaltinis. Taigi, teismas įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą sprendžia, kad tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas gali pasiekti bausmei keliamus tikslus. Kaltinamasis vagystės faktą pripažino visiškai, tačiau ginčijo pagrobto turto vertę, o tuo pačiu ir veikos kvalifikaciją, todėl byla neišnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tačiau į aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai pripažino įvykdęs vagystę, teismas atsižvelgia parinkdamas bausmės dydį ir, nors yra pakankamai daug aplinkybių neigiamai apibūdinančių kaltinamąjį, kas sudarytų pagrindą jam skirti arti maksimalios ar maksimalią arešto bausmę, teismas skiria kaltinamajam vidutinės trukmės areštą, t. y. 27 paras.

Byloje nustatyta, kad S. T. prieš nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki pirmesnio nuosprendžio priėmimo, bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Padarytos nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis nuteistas pirmesniu nuosprendžiu (nesunkūs nusikaltimai) ir nagrinėjamoje byloje (baudžiamasis nusižengimas) nesiskiria pagal pavojingumą. Todėl teismas, įvertinęs pirmiau aptartus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad naujos nusikalstamos veikos padarytos neužilgo po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (tiek veikos, už kurias nuteistas pirmesniu nuosprendžiu, tiek nagrinėjama veika), teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, taiko visišką bausmių sudėjimą ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai, prie pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės prideda šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaitomas pirmesniu nuosprendžiu kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. 22.20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. 13.59 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat įskaitoma bausmės, paskirtos pirmesniu nuosprendžiu, atlikta dalis.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti BK 75 straipsnio taikymą, nes šiuo metu kaltinamasis atlieka arešto bausmę.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina paskelbus nuosprendį, nes laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, žr. nutartį Nr. 2K-263-689/2018).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Aiškinant visiško nuostolių atlyginimo principo turinį, nurodoma, jog nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kuri buvo iki jo teisių pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), spręsdamas bylas dėl nuostolių atlyginimo, ne kartą yra pabrėžęs, jog: „<...> žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Nukentėjusioji A. S. pateikė 2022 m. rugsėjo 26 d. civilinį ieškinį, kuriame prašo atlyginti 360,99 Eur patirtą turtinę žalą (t. 1, b. l. 46). Teisme paaiškino, kad tai kompiuterio įsigijimo kaina ir nors kompiuteris buvo naudotas, tačiau jis buvo sutaisytas. Be to, veikos padarymo metu ir dabar panašūs kompiuteriai kainuoja daug daugiau nei 360,99 Eur. Šiuos nukentėjusiosios teiginius patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. P. 2022 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys bei 2022 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime ir jo prieduose užfiksuoti duomenys. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku L. G., šis nurodė, jog šiuo metu yra didelis prekių pabrangimas, todėl nešiojamasis kompiuteris „Lenovo V15“ net ir po dviejų metų naudojimo kainuotų apie 300 Eur, priklausomai nuo jo būklės. Taip pat nurodė, kad tokių pačių parametrų kompiuteriai šiuo metu kainuoja daugiau nei prieš du metus kainavo kompiuteris „Lenovo V15“ (t. 1 t., b. l. 75). Iš tos pačios dienos kito tarnybinio pranešimo ir jo priedų matyti, kad patikrinus skelbimų portalo „skelbiu.lt“ skelbimus apie parduodamą kompiuterį „Lenovo V15“ nustatyta, jog tokių naudotų nešiojamųjų kompiuterių kainos svyruoja nuo 200 iki 389 Eur, t. y. gali net viršyti kompiuterio įsigijimo kainą. Iš liudytojo P. S. parodymų matyti, kad jis atlieka kompiuterių remonto darbus ir remontavo nukentėjusiosios kompiuterį. Šis liudytojas parodė, kad nukentėjusiosios kompiuteris priėmimo metu įsijungdavo, bet vaizdo nebuvo, arba įsijungdavo, vaizdas buvo, bet paėmus į rankas išsijungdavo. Tai buvo pagrindinės vaizdo plokštės sudėtingas defektas, pakito ramų maitinimai, ramų lizdas, nes nekontaktavo. Suradus gedimą, jis buvo pašalintas ir įjungus kompiuterį, jis nebeišsijungdavo. Patikros metu jis veikė.

Apibendrinant konstatuojama, kad žalą patyrusi nukentėjusioji grąžinta į iki pažeidimo buvusią padėtį bus tuomet, jei bus tenkinamas visiškai jos ieškinys ir iš kaltininko priteista kompiuterio įsigijimo kaina, kuri yra 360,99 Eur, nes pagrobtas kompiuteris buvo veikiantis, o norint įsigyti panašų ar tokį patį kompiuterį, nukentėjusiajai tektų sumokėti tokią pačią, kaip įsigyjant pagrobtą kompiuterį, ar dar didesnę pinigų sumą (t. 1, b. l. 41). Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai ir jai iš kaltinamojo priteisiama 360,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 246,67 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime (BPK 51 straipsnio 2), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. S. T. nedirba, neturi pajamų, todėl jo finansinė padėtis yra prasta. Kaltinamojo gynėjas advokatas S. Chiminas prašė nepriteisti gynybos išlaidų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Byloje esantis kompaktinis diskas, su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. T. (S. T.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 27 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir skirti subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius, įskaitytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, bei atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

S. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti paskelbus nuosprendį.

Civilinės ieškovės A. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir civilinei ieškovei iš S. T. priteisti 360,99 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 99 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. T..

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.