Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-233-870/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-17
Bylos Nr.: 1A-233-870/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28497-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Aiva Survilienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: P. K., I. P., D. B.
Advokatai: Liubovė Kuprusevičienė, Egidijus Milašius

Kategorijos

1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.2.14.1.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
1.2.14.4.2.1Didelės vertės turto prievartavimas (BK 181 str. 2 d.)
1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-870/2024Teisminio proceso Nr.

1-01-1-28497-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2; 1.2.14.4.2.1; 1.2.29.3.1; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,nuteistajam P. K. ir jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei,nuteistajai I. P. ir jos gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,nuteistajam D. B. ir jo gynėjui Romaldui Briliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K., nuteistojo D. B. ir nuteistosios I. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 189 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (perkvalifikavus iš BK 189 straipsnio 1 dalies) 2020 m. liepos 29 d. veika) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 189 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (perkvalifikavus iš BK 189 straipsnio 1 dalies) 2020 m. liepos 30 d. veika) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, griežčiausia, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimtos švelnesnės pagal BK 189 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dvi veikos) paskirtos arešto bausmės, ir D. B. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintos pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dvi veikos) paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, areštą keičiant laisvės atėmimu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir D. B. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas nusprendus po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. siųsti nedelsiant atlikti 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. B. pradėti dirbti arba mokytis, registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nedelsiant atliktinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžią D. B. nuspręsta skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo bausmei pagal skundžiamą nuosprendį atlikti dienos, o bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 339 straipsnio 3 dalis).

D. B. buvo kaltintas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (viso dvi veikos, tai yra –175 Eur kredito iš UAB „Credit Service“ prievartavimas, bei 100 Eur kredito iš UAB „SB Lizingas“ prievartavimas) ir išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. B. buvo kaltintas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (trys veikos – 1 000 Eur kredito iš UAB „SB Lizingas“ prievartavimas, 2020 m. liepos 29 d. mobilaus ryšio telefono „Samsung A71“ iš AB „Telia Lietuva“ prievartavimas, bei 2020 m. liepos 30 d. mobilaus ryšio telefono „Samsung A71“ iš AB „Telia Lietuva“ prievartavimas), tačiau išteisintas, neįrodžius kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o jam įsiteisėjus – panaikinti.

P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus iš BK 181 straipsnio 2 dalies keturių veikų) – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pridėta dalis pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežčiausios pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirtos 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) paskirtos 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, ir dalis iš pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, paskirtos galutinės 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės, ir P. K. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

P. K. paskirtos bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2023 m. gruodžio 21 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas P. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. (63 (šešiasdešimt trys) paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, o taip pat jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 27 d. 9.45 val. iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta P. K. atliktos bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu su apygardos teismo nuosprendyje nurodytais įskaitymais.

P. K. buvo kaltintas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (dvi veikos –175 Eur kredito iš UAB „Credit Service“ prievartavimas, bei 100 Eur kredito iš UAB „SB Lizingas“ prievartavimas), tačiau išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. K. buvo kaltintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, tačiau išteisintas, neįrodžius kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o jam įsiteisėjus – panaikinti.

I. P. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus iš BK 181 straipsnio 2 dalies keturių veikų) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pridėta dalis pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežčiausios pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) paskirtos 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, ir dalis iš pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas nusprendus po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo I. P. siųsti nedelsiant atlikti 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant I. P. pradėti dirbti arba mokytis, registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nedelsiant atliktinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžią I. P. nuspręsta skaičiuoti nuo jos faktinio sulaikymo bausmei pagal skundžiamą nuosprendį atlikti dienos, o bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistosios paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas I. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. (44 (keturiasdešimt keturios) paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

I. P. buvo kaltinta pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (dvi veikos –175 Eur kredito iš UAB „Credit Service“ prievartavimas, bei 100 Eur kredito iš UAB „SB Lizingas“ prievartavimas), tačiau išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys:

- dėl turtinės žalos atlyginimo – tenkintas iš dalies ir iš P. K. ir I. P. solidariai priteista 490 Eur turtinės žalos atlyginimo jo naudai;

- dėl neturtinės žalos atlyginimo – tenkintas ir iš D. B., P. K. ir I. P. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo jo naudai, nustatant, kad iš P. K. priteisiamas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, iš I. P. priteisiamas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, iš D. B. priteisiamas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškovo – UAB „SB Lizingas“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš P. K. ir I. P. solidariai priteista 1 176,77 Eur turtinės žalos atlyginimas UAB „SB Lizingas“ naudai, bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško ieškinio atlyginimo.

Civilinio ieškovo – UAB „Credit Service“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Civilinio ieškovo – AB „Telia Lietuva“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš P. K. ir I. P. solidariai priteista 1 156,95 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1.1. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su P. K. bei I. P., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai prievartavo turtą panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą, o būtent, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. liepos 31 d., žinodamas apie bendrininkų – P. K. ir I. P. sumanymą prievartauti A. L. turtą, turėdamas tikslą tokiu būdu ir savo naudai įgyti A. L. priklausantį 5,04 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su statiniais, žinodamas apie laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, P. K. nukentėjusiojo atžvilgiu jau naudotą fizinį smurtą, kuomet šis (duomenys neskelbtini), sudavė mažiausiai tris smūgius kumščiais ir lazda A. L. į krūtinę, ranką ir galvą, ir bendrininkų naudotą psichinę prievartą, grasinant sumušti ir padegti jo gyvenamąjį namą, tokiu būdu siekiant neteisėtai užvaldyti jo turtą, įbauginti ir priversti nukentėjusįjį paklusti bei paveikti jo valią priešintis, suprasdamas, kad jo akivaizdoje 2020 m. liepos 27 d. apie 10.05 val., 2020 m. liepos 29 d. 15.05 val., ir 2020 m. liepos 30 d. apie 16.00 val., P. K. ir I. P. turto prievartavimo būdu gavo atitinkamą A. L. turtą, tai yra A. L. su UAB „SB Lizingas“ sudarius kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendrininkų naudai gavus 1 000 Eur, AB „Telia Lietuva“ salone (duomenys neskelbtini), pasirašius sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš AB „Telia Lietuva“ bendrininkų naudai įgijus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A71“ (duomenys neskelbtini), 399 Eur vertės, ausinuką, 79 Eur vertės, telefono dėklą, 39 Eur vertės ir SIM kortelę, bei AB „Telia Lietuva“ salone (duomenys neskelbtini), pasirašius sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš AB „Telia Lietuva“ bendrininkų naudai įgijus telefoną „Samsung A71“ (duomenys neskelbtini), 399 Eur vertės, ir priedą – ausinuką „Samsung Galaxy buds“, 169 Eur vertės ir SIM kortelę, derino savo veiksmus ir davė P. K. nurodymus dėl A. L. priklausančio 5,04 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su statiniais, dokumentų iš A. L. gavimo, konkrečių nuosavybės duomenų jam atskleidimo, privertimo A. L. sudaryti minėto nekilnojamojo turto dovanojimo D. B. sandorį, atitinkamai pasirūpinimo jo paruošimu – rūbų nupirkimu ir išvaizdos sutvarkymu – nuprausimu, aprengimu, apkirpimu ir nuskutimu, dėl ko P. K. davė atitinkamus nurodymus I. P., kuri juos vykdė, visą nurodytą laikotarpį pats melagingai žadėdamas A. L., kad juo rūpinsis ir išlaikys iki mirties, siekdamas inicijuoti minėtą sandorį 2020 m. liepos 31 d. apie 13.00 val., D. B. kartu su bendrininkais automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežus A. L. į (duomenys neskelbtini) esantį mišką, P. K. demonstravo kirvį ir grasino jį sužaloti bei reikalavo D. B. naudai padovanoti A. L. priklausantį 5,04 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su statiniais, ir šiam dėl to esant įbaugintam, tuojau pat po to 2020 m. liepos 31 d. apie 13.30 val., D. B. jam priklausančiu automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su bendrininkais ir A. L. atvyko į VĮ „Registrų centras“, (duomenys neskelbtini), pastarojo vardu čia gavo A. L. priklausančius dokumentus t. y. 2007 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1258, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planą Nr. 312, po to tuo pačiu automobiliu A. L. nuvežė į Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kur minėtus dokumentus panaudojo, A. L. vardu juos pateikdamas Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro darbuotojai, tikslu sudaryti minėto žemės sklypo su statiniais, kurio vertė masinio turto vertinimo duomenimis – 7 910 Eur, dovanojimo sandorį jo naudai, tačiau dėl formalių dokumentų trūkumų sandorio neužbaigė, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje prievartavo A. L. turtą;

1.2. taip pat D. B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis įgijo nedidelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, 2020 m. liepos 29 d. apie 15.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie AB „Telia Lietuva“ salono (duomenys neskelbtini), iš P. K. už 100 Eur įgijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“ (duomenys neskelbtini), 399 Eur vertės, žinodamas ir suprasdamas, kad šį turtą P. K. ką tik įgijo turto prievartavimo būdu;

1.3. taip pat D. B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis įgijo nedidelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent, 2020 m. liepos 30 d., ne anksčiau kaip po 16.00 val., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, automobilyje VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš P. K. už 80 Eur įgijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“ (duomenys neskelbtini), 399 Eur vertės, žinodamas ir suprasdamas, kad šį turtą P. K. ką tik įgijo turto prievartavimo būdu;

1.4. taip pat jis nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo svetimus dokumentus, o būtent, 2020 m. liepos 31 d. apie 13.30 val., jam priklausančiu automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su A. L. atvykus į VĮ „Registrų centras“, (duomenys neskelbtini), pastarojo vardu čia gavo A. L. priklausančius dokumentus t. y. 2007 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1258, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planą Nr. 312, juos tuo pačiu automobiliu gabeno, kol A. L. nuvežus į Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus panaudojo, A. L. vardu juos pateikdamas Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro darbuotojai, tikslu sudaryti 5,04 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su statiniais dovanojimo sandorį jo naudai, ir laikė iki 2020 m. spalio 6 d., kuomet šie dokumentai buvo rasti ir paimti kratos D. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu;

2. P. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas:

2.1. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) už tai, kad veikdamas bendrai su I. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent, 2020 m. liepos 16 d. apie 13.00 val., I. P. išviliojus A. L. iš namų (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sudarant sąlygas P. K. nepastebimam veikti, šis slapta įsibrovęs į A. L. gyvenamojo namo kambarį iš ten pagrobė 299 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), bei 100 Eur vertės televizorių „eSTAR“, tuo padarydami nukentėjusiajam A. L. bendrą 399 Eur turtinę žalą;

2.2. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrai su I. P. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, o būtent, 2020 m. liepos 16 d. apie 13.00 val., I. P. išviliojus A. L. iš namų (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sudarant sąlygas P. K. nepastebimam veikti, šis iš A. L. gyvenamojo namo kambario pagrobė svetimą A. L. vardu išduotą mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją laikė su savimi iki 2020 m. liepos 18 d. Tuo pačiu laikotarpiu jis tiksliau nenustatytu laiku A. L. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, siekiant įbauginti ir priversti nukentėjusįjį paklusti bei paveikti jo valią priešintis, suduodamas lazda mažiausiai tris smūgius nukentėjusiajam į dešinę ranką, šonus ir į galvą, ir tokiu būdu neteisėtai įgijo prisijungimo duomenis – PIN kodą, reikalingą finansinei operacijai inicijuoti. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus P. K. ir I. P. neteisėtai panaudojo šią elektroninę mokėjimo priemonę ir neteisėtai gautus jos duomenis, kuomet 2020 m. liepos 18 d. 12.58 val., prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), P. K. A. L. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, perdavė I. P., o ši, neteisėtai pasinaudodama jai perduota mokėjimo priemone ir jos identifikavimo duomenimis, inicijavo ir atliko finansinę operaciją, kurios metu išgrynino A. L. priklausančius 490 Eur, tuo padarydami nukentėjusiam turtinę žalą;

2.3. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrai su I. P., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. liepos 31 d., bei veikdamas bendrininkų grupėje su I. P. ir D. B., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. liepos 31 d., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė A. L. perduoti turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas sunaikinti jo turtą, o būtent:

- veikdamas bendrai su I. P., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. liepos 31 d., turėdami tikslą neteisėtai užvaldyti A. L. turtą, įbauginti ir priversti nukentėjusįjį paklusti bei paveikti jo valią priešintis, tiksliau nenustatytu laiku, A. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė jam mažiausiai tris smūgius kumščiais ir lazda į krūtinę, ranką ir galvą, naudojo psichinę prievartą grasindamas sumušti ir padegti jo gyvenamąjį namą, 2020 m. liepos 27 d. apie 10.05 val., D. B. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežus nukentėjusįjį iš namų į AB „Lietuvos paštas“ „Paypost“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė nukentėjusiajam A. L. paimti 1 000 Eur kreditą. I. Z. nulydėjus A. L., šis paveiktas jo atžvilgiu prieš tai naudoto fizinio ir psichinio smurto ir įbaugintas grasinimų su UAB „SB Lizingas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu savo vardu paėmė 1 000 Eur kreditą, šiuos pinigus gavęs grynais, kurių dalį – ne mažiau kaip 700 Eur, grįžęs automobilyje iš karto perdavė P. K.;

- tęsdami savo nusikalstamą veiką P. K. ir I. P., 2020 m. liepos 29 d., 15.05 val., tuo pačiu D. B. vairuojamu automobiliu nuvežus A. L. į AB „Telia Lietuva“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini), I. P. ir P. K. jį nulydėjus, šis, paveiktas jo atžvilgiu prieš tai naudoto fizinio ir psichinio smurto ir įbaugintas grasinimų, pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš AB „Telia Lietuva“ įgijo 399 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A71“, IMEI: (duomenys neskelbtini), 79 Eur vertės ausinuką, 39 Eur vertės telefono dėklą, ir SIM kortelę, kuriuos tuojau pat po to su dokumentais perdavė P. K., o šis žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A71“, IMEI: (duomenys neskelbtini), automobilyje už 100 Eur pardavė D. B., tokiu būdu P. K. ir I. P. įgijo bendros 517 Eur vertės svetimą turtą;

- tęsdami savo nusikalstamą veiką P. K. ir I. P., 2020 m. liepos 30 d., apie 16.00 val., tuo pačiu D. B. vairuojamu automobiliu nuvežus A. L. į AB „Telia Lietuva“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini), I. P. ir P. K. jį nulydėjus, šis, paveiktas jo atžvilgiu prieš tai naudoto fizinio ir psichinio smurto ir įbaugintas grasinimų, pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš AB „Telia Lietuva“ įgijo 399 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A71“, IMEI: (duomenys neskelbtini), ir priedą – 169 Eur vertės ausinuką „Samsung Galaxy buds“ bei SIM kortelę, kuriuos tuojau pat po to su dokumentais perdavė P. K., o šis žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A71“, IMEI: (duomenys neskelbtini), automobilyje už 80 Eur pardavė D. B., tokiu būdu P. K. ir I. P. įgijo bendros 568 Eur vertės svetimą turtą;

- tęsdami savo nusikalstamą veiką P. K. ir I. P., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. liepos 31 d., prie jų prisijungus D. B., kuris žinojo apie bendrininkų – P. K. ir I. P. sumanymą prievartauti A. L. turtą, jų pastarojo atžvilgiu anksčiau naudotą fizinį ir psichinį smurtą, ir kuris turėjo tikslą tokiu būdu ir savo naudai įgyti A. L. priklausantį 5,04 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su statiniais, derino savo veiksmus tarpusavyje, kuomet D. B. davė P. K. nurodymus dėl A. L. priklausančio žemės sklypo su statiniais, dokumentų iš A. L. gavimo, konkrečių nuosavybės duomenų jam atskleidimo, privertimo A. L. sudaryti minėto nekilnojamojo turto dovanojimo D. B. sandorį, atitinkamai pasirūpinimo jo paruošimu – rūbų nupirkimu ir išvaizdos sutvarkymu – nuprausimu, aprengimu, apkirpimu ir nuskutimu, dėl ko P. K. davė atitinkamus nurodymus I. P., kuri juos vykdė, visą nurodytą laikotarpį pats melagingai žadėdamas A. L., kad juo rūpinsis ir išlaikys iki mirties, siekdamas inicijuoti minėtą sandorį 2020 m. liepos 31 d. apie 13.00 val. D. B. kartu su P. K. ir I. P. tuo pačiu automobiliu nuvežus A. L. į (duomenys neskelbtini) esantį mišką, P. K. demonstravo kirvį ir grasino jį sužaloti bei reikalavo D. B. naudai padovanoti A. L. priklausantį žemės sklypą su statiniais, ir šiam dėl to esant įbaugintam, tuojau pat po to 2020 m. liepos 31 d. apie 13.30 val., D. B. kartu su P. K. ir I. P. bei A. L. tuo pačiu automobiliu atvyko į VĮ „Registrų centras“, (duomenys neskelbtini), pastarojo vardu čia gavo A. L. priklausančius dokumentus t. y. 2007 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1258, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planą Nr. 312, po to tuo pačiu automobiliu A. L. nuvežė į Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kur minėtus dokumentus D. B. panaudojo, A. L. vardu juos pateikdamas Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro darbuotojai, tikslu sudaryti minėto žemės sklypo su statiniais, kurio vertė masinio turto vertinimo duomenimis – 7 910 Eur, dovanojimo sandorį jo naudai, tačiau dėl formalių dokumentų trūkumų sandorio neužbaigė, tokiu būdu P. K. prievartavo A. L. turtą.

3. I. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista:

3.1. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) už tai, kad veikdama bendrai su P. K. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent, 2020 m. liepos 16 d. apie 13.00 val., I. P. išviliojus A. L. iš namų (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sudarant sąlygas P. K. nepastebimam veikti, šis slapta įsibrovęs į A. L. gyvenamojo namo kambarį iš ten pagrobė 299 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), bei 100 Eur vertės televizorių „eSTAR“, tuo padarydami nukentėjusiajam A. L. bendrą 399 Eur turtinę žalą;

3.2. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdama bendrai su P. K. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, o būtent, 2020 m. liepos 16 d. apie 13.00 val., I. P. išviliojus A. L. iš namų (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sudarant sąlygas P. K. nepastebimam veikti, šis iš A. L. gyvenamojo namo kambario pagrobė svetimą A. L. vardu išduotą mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją laikė su savimi iki 2020 m. liepos 18 d. Tuo pačiu laikotarpiu jis tiksliau nenustatytu laiku A. L. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, siekiant įbauginti ir priversti nukentėjusįjį paklusti bei paveikti jo valią priešintis, suduodamas lazda mažiausiai tris smūgius nukentėjusiajam į dešinę ranką, šonus ir į galvą, ir tokiu būdu neteisėtai įgijo prisijungimo duomenis – PIN kodą, reikalingą finansinei operacijai inicijuoti. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus P. K. ir I. P. neteisėtai panaudojo šią elektroninę mokėjimo priemonę ir neteisėtai gautus jos duomenis, kuomet 2020 m. liepos 18 d. 12.58 val., prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), P. K. A. L. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, perdavė I. P., o ši, neteisėtai pasinaudodama jai perduota mokėjimo priemone ir jos identifikavimo duomenimis, inicijavo ir atliko finansinę operaciją, kurios metu išgrynino A. L. priklausančius 490 Eur, tuo padarydami nukentėjusiam turtinę žalą;

3.3. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdama bendrai su P. K., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. liepos 31 d., bei veikdama bendrininkų grupėje su P. K. ir D. B., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. liepos 31 d., neturėdama teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė A. L. perduoti turtą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant sunaikinti jo turtą, o būtent,

- veikdama bendrai su P. K. , laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. liepos 31 d., turėdami tikslą neteisėtai užvaldyti A. L. turtą, įbauginti ir priversti nukentėjusįjį paklusti bei paveikti jo valią priešintis, tiksliau nenustatytu laiku, A. L. namuose adresu (duomenys neskelbtini), P. K. sudavė jam mažiausiai tris smūgius kumščiais ir lazda į krūtinę, ranką ir galvą, naudojo psichinę prievartą grasindamas sumušti ir padegti jo gyvenamąjį namą, 2020 m. liepos 27 d. apie 10.05 val., D. B. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežus nukentėjusįjį iš namų į AB „Lietuvos paštas“ „Paypost“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė nukentėjusiajam A. L. paimti 1 000 Eur kreditą. I. P. nulydėjus A. L., šis paveiktas jo atžvilgiu prieš tai naudoto fizinio ir psichinio smurto ir įbaugintas grasinimų su UAB „SB Lizingas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu savo vardu paėmė 1 000 Eur kreditą, šiuos pinigus gavęs grynais, kurių dalį – ne mažiau kaip 700 Eur, grįžęs automobilyje iš karto perdavė P. K.;

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti ir: 1) išteisinti jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl televizoriaus vagystės); pagal BK 214 straipsnio 1 dalį; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį; pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (dėl 1 000 Eur kredito iš UAB „SB lizingas: prievartavimo, 2020 m. liepos 29 d. mobilaus ryšio telefono „Samsung A71“ iš AB „Telia Lietuva“ prievartavimo, 2020 m. liepos 30 d. mobilaus ryšio telefono „Samsung A71“ iš AB „Telia Lietuva“ prievartavimo bei A. L. priklausančio žemės sklypo su statiniais prievartavimo); 2) perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl mobilaus ryšio telefono „Huawei“ vagystės); 3) lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino ir paskirti jam švelnesnę bausmę; 4) netenkinti civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis parodė, kad savo kaltę pripažįsta tik dėl jam pareikšto kaltinimo dėl iš A. L. pavogto mobilaus ryšio telefono, dėl ko nuteistasis nuoširdžiai gailisi. Dėl kitų jam pareikštų kaltinimų jis neprisipažino, kadangi jokių kitų nusikaltimų A. L. atžvilgiu jis nepadarė – A. L. atžvilgiu grasinimų ir/ar smurto nenaudojo, turto neprievartavo.

4.2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. K. kaltu dėl A. L. mobilaus ryšio telefono „Huawei“ vagystės nepagrįstai sprendė, kad nėra jo (nuteistojo) atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis prisipažino pavogęs telefoną, todėl teismas tai turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgti skirdamas bausmę.

4.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad mobilaus ryšio telefoną P. K. pavogė įsibrovęs į patalpą. Kaip ir nurodė duodamas paaiškinimus, A. L. pats nuteistąjį pakvietė atvykti ir jo buvimui neprieštaravo, todėl jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį.

4.4. Pirmosios instancijos teismas P. K. pripažino kaltu dėl televizoriaus iš A. L. vagystės iš esmės remdamasis tik paties A. L. parodymais, tačiau pats nukentėjusysis apklausiamas teigė, kad jis nežino kas pavogė jo daiktus ir tik vėliau tokią savo poziciją pakeitė ir nurodė, jog daiktus pavogė P. K.. Vien tai, kad P. K. prisipažino pavogęs mobilaus ryšio telefoną, savaime nėra pagrindas išvadai, jos jis pavogė ir televizorių.

4.5. Nuteistasis neneigia, kad disponavo A. L. išduota mokėjimo kortele bei, kad šią kortelę perdavė I. P., tačiau jis nesutinka su šių veiksmų kvalifikavimu. P. K. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios ir apgaulės elemento, kadangi banko kortelę jam perdavė ir prisijungimo duomenis pasakė pats A. L.. Vien ta aplinkybė, kad pinigai buvo išgryninti, pati savaime nėra pagrindas tokius nuteistojo veiksmus kriminalizuoti, kadangi tiek pačią kortelę, tiek PIN kodą nuteistajam perdavė A. L.. Dėl šių aplinkybių P. K. turi būti išteisintas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

4.6. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad jokių prievartinių veiksmų A. L. atžvilgiu jis neatliko, jokio turto iš jo nereikalavo. Kirvis buvo, tačiau juo P. K. nukentėjusiajam negrasino. Kad A. L. nebuvo bauginamas kirviu parodė ir pats nukentėjusysis. 2023 m. birželio 5 d. papildomai apklausiamas A. L. taip pat parodė, kad su P. K. bendravo iki mamos mirties, grasinimo nebūdavo. Išgerdavo ir tiek; su P. K. nebuvo kalbos, kad jis jį prižiūrės ir padės suremontuoti namus. Aplinkybę, kad A. L. atžvilgiu nebuvo smurto, grasinimų dėl to, jog jis paimtų paskolą ar telefoną, patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų (konkrečiai banko bei mobilaus ryšio pardavimo vadybininkų) parodymai. Pats nukentėjusysis parodė, kad jo atžvilgiu nebuvo išsakyta grasinimų. Nuteistasis sutinka, kad dalis pinigų ir mobilaus ryšio telefonai su priedais buvo perduoti jam, tačiau vien tik nustatytas faktas dėl daiktų/pinigų perdavimo, pats savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

4.7. Dėl aplinkybės dėl A. L. ketinimo perrašyti sodybą atkreiptinas dėmesys į paties nukentėjusiojo parodymus, iš kurių matyti, jog jis parodė, kad jaučiasi vienišas, apleistas, artimieji juo nesirūpino, mažai bendravo, todėl jis norėjo, kad kažkas juo pasirūpintų. Dėl aplinkybių, susiklosčiusių su artimaisiais, nukentėjusysis išreiškė savo valią perleisti jam priklausantį turtą už tai, kad juo bus pasirūpinta, t. y. už tai, kad jį išlaikys iki gyvenimo pabaigos.

4.8. Teismas, nepagrįstai pripažinęs P. K. kaltu, nepagrįstai tenkino civilinius ieškinius ir priteisė iš jo turtinę ir neturtinę žalą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog A. L. patyrė neturtinę žalą, dėl ko nuosprendis dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo turi būti panaikintas.

5. Nuteistosios I. P. gynėjas advokatas E. Milašius apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d, nuosprendžio dalį, kuria I. P. buvo nuteista 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje (perkvalifikavus iš BK 181 straipsnio 2 d. keturių veikų) padarymą, pašalinus iš šios nuosprendžio dalies veiką dėl 5,04 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais prievartavimą, išteisinti I. P. dėl šios veikos, o likusias tris veikas iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 1 dalį; 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d, nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktą prie griežčiausios pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirtos 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta dalis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir dalis iš pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir iš naujo atlikti bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punkto taisykles, jei I. P. bus išteisinta dėl vienos veikos pagal BK 181 straipsnio 2 dalį dėl 5,04 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais prievartavimo, o likusias tris veikas perkvalifikavus į BK 181 straipsnio 1 dalį; 3) pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d, nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas I. P. iš dalies atidėtas – nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo I. P. siųsti nedelsiant atlikti 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis atidėta 2 (dvejiems) metams, įpareigojant I. P. pradėti dirbti arba mokytis, registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros ir kiti specialūs poreikiai), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir I. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 2, 4 dalių ir 5 dalies 5, 7, 8 ir10 punktų nuostatas bei I. P. visiškai atidėti teismo paskirtos naujos subendrintos bausmės vykdymą; 4) pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį ir iš I. P. nepriteisti neturtinės žalos – 1 000 Eur nukentėjusiojo A. L. naudai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. I. P. iš dalies nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu dėl vienos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nuosprendis turi būti pakeistas, pašalinant vieną jai inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodą, atitinkamai sušvelninant jai paskirtą bausmę.

5.2. I. P. pirmosios instancijos teisme 2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje parodė, kad nepripažįsta, jog laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2017 m. liepos 26 d. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ir iš A. L. prievartavo turtą – 5,04 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad neprašė A. L. perrašyti kokius nors nekilnojamuosius daiktus – žemę su namu už slaugą, o tik patvirtino, kad tuo metu ji važinėjosi automobiliu kartu su P. K., A. L. ir D. B.. Šias aplinkybes patvirtino ir D. B.. Aplinkybė, kad I. P. davė išgerti tuo pačiu metu vaistų nuo širdies besiskundžiančiam širdies skausmu, pagirių kamuojamam A. L., buvo pagalba sugėrovui. I. P. nenaudojo fizinio smurto A. L. atžvilgiu, neatėmė jam laisvės, nesunaikino ar nesugadino jam turto, arba kitokiu būdu nepadarė jam didelės turtinės žalos, kuri pagal BK 190 straipsnio galiojančią redakciją būtų viršijusi 250 MGL arba 9 750 Eur sumą pagal 2020 m. liepos mėnesį galiojančio MGL, lygaus 39 Eur, sandaugą. Nei žemės sklypo, nei statinių A. L. neprarado.

5.3. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių keičiasi ir kitų trijų veikų, kurias teismas sujungė į vieną tęstinę veiką ir nuteisė I. P. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, kvalifikacija, kuri turi būti pakeista į BK 181 straipsnio 1 dalį.

5.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisęs 5 000 Eur neturtinę žalą iš D. B., P. K. ir I. P., motyvavo, kad jie neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai prievartavo turtą panaudodami psichinę prievartą ir fizinį smurtą, sukeldami nepatogumų dėl pavogtų žemės dokumentų, nes dėl to A. L. teko lankytis pas notarus, kad spėtų padovanoti žemės sklypus seseriai, kad kaltinamieji nespėtų įgyti jo šeimai priklausančio turto, patyrė skausmą, gėdą, nusivylimą, jam teko persikelti gyventi į kitą vietą, kadangi nesijautė saugus. Teismas aiškino ir motyvavo, kad A. L. iš esmės patyrė neturtinę žalą dėl ketvirtos veikos pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, kurios I. P. neatliko, todėl 1 000 Eur neturtinė žala iš jos priteista nepagrįstai.

6. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo 1) Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį bei patenkinti prašymą ir priteisti iš valstybės visas jo turėtas būtinas išlaidas, susijusias su šia byla; 2) teismui netenkinus pirmojo prašymo, nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Faktinių duomenų pripažinimas įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) ir įrodymų įvertinimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) skundžiamame nuosprendyje yra nemotyvuotas, nepagrįstas, prieštaraujantis fundamentaliems baudžiamojo proceso principams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai, neretai gana aiškiai pažeidžiantis nuteistojo nekaltumo prezumpciją ir esmines jo procesines teises. Pirmosios instancijos teismas nevertino D. B. parodymų, nesugretino jų su kitais bylos duomenimis bei nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės.

6.2. Pirmosios instancijos teismas savavališkai išplėtė D. B. pareikštą kaltinimą. Nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal naują, teismo nustatytą kaltinimą, dėl A. L. prievartavimo padovanoti žemės sklypą. Dėl šios priežasties nuteistasis neturėjo teisės teisme tinkamai apsiginti. Teismas tik iš dalies vadovavosi teisminio bylos nagrinėjimo metu naujai nustatytomis aplinkybėmis, daugumą jų ignoravo, nemotyvuodamas atmetė ir nesivadovavo priimant baigiamąjį procesinį dokumentą, o priešingai, A. L. turto (žemės sklypo) prievartavimo epizode pasunkino D. B. teisinę padėtį. Skundžiamame nuosprendyje neatsakyta nė į vieną D. B. ir jo gynėjo išsakytą teisinį argumentą, kurie buvo išdėstyti baigiamosiose kalbose.

6.3. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad P. K. nereikalavo padovanoti D. B. žemę, kirvio nenaudojo. A. L. ir D. B. sutarto žemės dovanojimo tikslo pasiekimui nei jis (D. B.), nei P. K., nei I. P. nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto prieš nukentėjusįjį. Smurto ir nereikėjo naudoti, kadangi žemės dovanojimo ir gyvenimo bei išlaikymo iki gyvos galvos iniciatorius buvo ne P. K., o pats A. L..

6.4. Aplinkybę, kad pats A. L. norėjo padovanoti žemės sklypą patvirtino (duomenys neskelbtini) dirbanti notarė Rita Miknevičienė. Ji nepatvirtino aplinkybės, kad notaro kontoros laukiamajame D. B. būtų vertęs ir mokęs nukentėjusįjį A. L. ką jam reikės sakyti notarei. Liudytoja V. K. taip pat patvirtino aplinkybę, kad A. L. pats norėjo žemės sklypą padovanoti. Liudytojas E. K. patvirtino, kad D. B. prašė jo pasidomėti dėl žemės sklypo perrašymo, dovanojimo sandorio sudarymo. Teismas šių parodymų nevertino.

6.5. Nuteistasis nei susitarė, nei bendrininkavo su P. K. ir I. P., nei vertė A. L. padovanoti žemės sklypą (teismas dar papildomai inkriminavo ir „statinius“ tuo pasunkindamas nuteistojo teisinę padėtį byloje). Byloje nėra duomenų apie tarp nuteistųjų buvusį susitarimą prievartauti turtą iš A. L., o D. B. nežinojo, kad kas nors minėtą turtą prievartauja. Nuosprendyje nurodoma, kad D. B. suvokimą dėl vykstančio A. L. turto prievartavimo patvirtina Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų užfiksuotų buvusių telekomunikacijų įvykių išklotinių duomenys – 2020 m. liepos 29 d. 16.54 val. P. K. teiraujasi D. B., ar šis aplinkui surado kokių „Avitelų“, ar „PayPost“, D. B. siūlo pažiūrėti kartu. Nuteistasis nesuprato, ko teiraujasi P. K., ko jis prašo pažiūrėti, kas tai yra „Avitelos“ ir „PayPost“, todėl jam nereikšmingai ir atsakė, kad „pažiūrėsime kartu“.

6.6. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad D. B. suprato, jog P. K. prievartauja A. L. turtą ir iš to, kad jis (D. B.) pasakė E. K. „P. su juo naglai“, kad paėmė jo vardu „štuką“, o dabar jam nuo pensijos atskaičiuos 36 mėnesiams, taip pat, kad D. B. pasakė, jog ir jis pasakė „du šimtus apturėjau“ už vežiojimą, pasakė, kad jo vardu „priėmė telefonų“, o taip pat, kad P. K. analogišku būdu yra apvogęs kaimynę, kuri jam perrašė pusę turto ir „dabar yra ant ledo“. Šiuos veiksmus padarė P. K., nuteistasis su juo nebendrininkavo darant šias veikas. Teismas nuosprendyje dėl šių P. K. veiksmų pasisakęs ir pripažinęs, kad D. B. nebuvo su juo bendrininkas. Todėl visiškai nesuprantama ir logiškai negalima paaiškinti, kodėl teismas laiko, kad D. B. prisijungė prie P. K. daromų nusikalstamų veiksmų tik prievartaujant turtą (žemės sklypą) iš A. L., o prie kitų jo daromų galimai nusikalstamų neprisijungė. Tuo metu D. B. tik darė prielaidą, kad P. K. daro nusikalstamus veiksmus A. L. atžvilgiu. Nežinojo jų tarpusavio susitarimų, paskolų paėmimo, telefonų pirkimo sąlygų. Suprato, kad jiems visiems reikia pinigų girtavimui ir tokiu, jų bendrai sutartu būdu, jie juos prasimano.

6.7. D. B. A. L. atžvilgiu nevartojo nei fizinio, nei psichinio smurto, nei žinojo, kad jį naudojo ar naudoja P. K. su I. P.. Ant A. L. kūno išlikusių akivaizdžių mušimo žymių nesimatė, jis taip pat nesiskundė, kad buvo mušamas, arba jam grasinama, kad sumuš, padegs namą ir t. t. Žemės dovanojimo su nukentėjusiojo išlaikymu iki gyvos galvos ir gyvenimu savo namuose sandorio sudarymo aplinkybių ir savo veiksmų nuteistasis nederino su P. K. ir nedavė jam jokių neteisėtų nurodymų, o priešingai, jo prašė su A. L. elgtis kultūringai, juo rūpintis (tai patvirtina telefoniniai pokalbiai su E. K. ir P. K.). Nuteistasis taip pat neprašė P. K. surasti pas A. L. žemės dokumentus ir jų esančius duomenis jam perduoti. Tai padarė P. K. savo iniciatyva. Nei D. B., nei P. K. nevertė nuteistajam (D. B.) palankiomis sąlygomis sudaryti žemės dovanojimo sutartį, o priešingai, jis (D. B.) sutiko su A. L. 2020 m. liepos 27 d. važiuojant automobiliu ir vėliau jam išdėstytomis žemės dovanojimo sąlygomis. Nukentėjusiojo valia padovanoti žemės sklypą susiformavo geranoriškai, dar iki D. B. jį pavežant į (duomenys neskelbtini), t. y. iki liepos 27 dienos, kada vežant A. L. jis su P. K. perdavė jo susiformavusios valios turinį. D. B. nusprendus priimti dovaną nurodytomis sąlygomis jis siekė ir atliko tam tikrus veiksmus, kad jį įtikintų, jog jis taip pat laikysis jo nurodytų sąlygų, nes su nukentėjusiuoju susipažino tik liepos 27 dieną. To prašė ir P. K., pats nupirko nukentėjusiajam drabužius.

6.8. Nuteistasis niekada neneigė, kad P. K., I. P. ir A. L. kaltinime nurodytomis dienomis vežė į Marijampolę ir Kazlų Rūdą, tačiau kokiu tikslu jie išvažiuodavo į šiuos miestus nuteistasis nežinojo ir nesidomėjo. Tik pamatęs atsineštus pirkinius ar pinigus suprasdavo, kad jie juos nusipirkę parduotuvėje, lizingu gavo, arba pasiėmė kreditą. Tik įtarė, kad lizingo būdu ar kreditu įsigytus pinigus ir daiktus paimdavo A. L., nes pažinojo P. K. ir žinojo, kad jis niekur nedirba, neturi pinigų. Taip pat iš jų elgesio suprato, kad ir ne I. P. šiuos daiktus ir pinigus įsigyja. Tačiau nuteistasis nežinojo apie jų išankstinius susitarimus ir šių vertybių įgijimo sąlygas. Suprato, kad galbūt viskas įsigyjama A. L. vardu, tačiau jam nebuvo žinoma ir nesidomėjo apie tai, kas padengs imamus kreditus ir skolas už lizingu įsigytus daiktus. Tačiau nuteistasis susidarė nuomonę, kad gali būti taip, jog taip buvo daroma jiems visiems trims susitarus tokiu būdu įsigyti įvairius paklausius daiktus, kurie bus parduoti atsitiktiniams pirkėjams, o už gautus pinigus bus perkami alkoholiniai gėrimai ir maistas, kas visada ir buvo daroma, arba P. K. apgaudinėjant A. L.. Tačiau P. K. ir I. P. su A. L. bendravo gražiai, nesipykdavo, vieni kitiems nerodė nepagarbos, tardavosi įvairiais klausimais. Niekada A. L. nesiskundė dėl P. K. ir I. P. netinkamo elgesio jo atžvilgiu.

6.9. Aplinkybė, kad P. K. grasino A. L. jį sužaloti kirviu bei reikalavo D. B. naudai padovanoti jam žemės sklypą niekuo nepagrįsta. Šioje dalyje pažymėtina, kad A. L. parodymai iki susitikimo su seserimis, per motinos laidotuves, ir po to, keitėsi iš esmės. Nukentėjusiojo parodymais vadovautis negalima, nes jie yra melagingi.

6.10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad D. B. „melagingai žadėdamas A. L., kad juo rūpinsis ir išlaikys iki mirties ...“, „...ieškojo būdų neteisėtai inicijuoti ir atlikti minėtą sandorį, nors jokio ketinimo išlaikyti A. L. iki gyvos galvos realiai net neturėjo “. Padarydamas šias išvadas teismas nuosprendyje net nenurodė konkrečių faktinių duomenų, kuo pasireiškė nuteistojo „melagingas žadėjimas“, o taip pat, kokiais neteisėtais būdais jis siekė sudaryti sandorį su A. L.. E. K., pasikonsultavęs su advokatu, nuteistajam pasakė, kad yra tik vienas būdas tokiam sandoriui sudaryti (notarinis būdas). Tik tokiu būdu D. B. ir siekė, kad sandoris būtų sudarytas. Teismas, padarydamas pirmiau nurodytas išvadas, vadovavosi tik A. L. parodymais, duotais po jo susitikimo su seserimis, kuriais negalima vadovautis, nes jie yra duoti jau seserims padarius jam psichologinį poveikį. Kitų duomenų, patvirtinančių teismo naujai suformuluotą kaltinimo dalį „...pats D. B. melagingai žadėdamas A. L., kad juo rūpinsis ir išlaikys iki mirties ...“, nėra. Ši kaltinimo dalis neparemta jokiais kitais bylos duomenimis, todėl A. L. šios dalies parodymų negalima laikyti atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus ir negalima vadovautis sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą.

6.11. Nepagrįstas teismo teiginys, kad D. B., siekdamas inicijuoti žemės dovanojimo sandorį nuvežė A. L. į (duomenys neskelbtini) esantį mišką. Važiavimo į mišką negalima susieti su sandorio sudarymo inicijavimu. Nuosprendyje nurodoma, kad į mišką nuteistieji su nukentėjusiuoju buvo nuvažiavę 2020 m. liepos 31 d., tačiau D. B. teigimu, į mišką jie buvo užsukę 2020 m. liepos 29 d. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės teismas nepaneigė, o vadovavosi tik kaltinamajame akte nurodyta data ir aplinkybėmis. Kad miške P. K. demonstravo kirvį ir grasino A. L. sužaloti bei reikalavo D. B. naudai padovanoti žemės sklypą su statiniais, o jis (D. B.) visa tai matė ir girdėjo yra tik teismo daromos prielaidos, iš dalies paremtos tik A. L. parodymais. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad iš miško A. L. ir P. K. sugrįžo į automobilį be kirvio. Dėl šios aplinkybės nukentėjusysis nebuvo apklaustas, o P. K. paaiškino, kad į mišką užsuko pasiimti malkų, kadangi sugrįžus iš Marijampolės jis būtų kepęs šašlyką. Tačiau miške šios idėjos atsisakė, nes automobilyje vežiotis malkas į Marijampolę būtų buvę nepatogu, todėl nutarė šį darbą padaryti grįžtant iš Marijampolės, dėl ko miške ir pasiliko kirvį.

6.12. D. B. pareikštame kaltinime nurodoma, kad jis VĮ „Registrų centras“ gavo A. L. priklausančius dokumentus. Tokios kaltinimo aplinkybės yra nepagrįstos. A. L. bauginimas miške 2020 m. liepos 31 d., nenustatytas jokiais objektyviais bylos duomenimis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Šį įvykį miške pareigūnai sąmoningai kaltinime nurodė ne 29 dieną, o susiejo su D. B. ir A. L. vykimu pas notarą liepos 31 dieną dėl to, kad įtikintų teismą bauginus A. L. tą pačią dieną, prieš pat jam pasirašant sandorį. Be to, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad D. B. reikėjo nuvykti į VĮ „Registrų centras“, tikslu gauti dokumentus, iškraipo faktines aplinkybes. Būnant pas notarą konsultuotis dėl analizuojamo sandorio sudarymo, notaras pasakė, kokius dokumentus iš šios institucijos turi pateikti A. L., todėl būtent nukentėjusysis buvo suinteresuotas dokumentais, jų gavimu ir pateikimu notarui, jis tuo ir rūpinosi, o D. B. jį tik vežiojo. D. B. dokumentų A. L. vardu negavo, pastarasis nuteistajam nebuvo išrašęs jokio su tuo susijusio įgaliojimo. A. L. atsiimant dokumentus reikėjo sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Kadangi jis pinigų neturėjo, tai D. B. jam paskolino reikiamą pinigų sumą. Jam išrašė pinigų priėmimo kvitą ir atidavė dokumentus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tiriama, kas sumokėjo pinigus ir kas gavo dokumentus.

6.13. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad D. B. A. L. vardu pateikė dokumentus Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro darbuotojai, tačiau tiek P. K., tiek I. P. patvirtino, kad dokumentus visą laiką su savimi turėjo A. L.. Prokuroras kaltinamajame akte buvo nurodęs, kad šiuos dokumentus P. K. pagrobė iš A. L. gyvenamojo namo ir perdavė D. B., o jis (D. B.) žinojo apie jų pagrobimą iš A. L.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad šie dokumentai nebuvo pavogti, o juos gavo A. L. iš VĮ „Registrų centras“. Šią kaltinimo dalį teismas pašalino iš pirminio D. B. pareikšto kaltinimo. Tačiau teismas yra tos nuomonės, kad nuteistasis šiuos dokumentus A. L. vardu pateikė notarei, siekdamas neteisėtai, prieš A. L. valią, sudaryti žemės perleidimo sandorį. Jokiais bylos duomenimis neįrodyta, kad D. B. prieš nukentėjusiojo valią užvaldė jo dokumentus ir jais disponavo. Šios aplinkybės nepatvirtino ir notarė. Be to, teismas nuosprendyje cituoja Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biuro notarės Ritos Miknevičienės 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. S-29, kuriame aiškiai ir suprantamai parašyta, jog „A. L. pateikė 2007 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. 1258, kurio pagrindu yra įgijęs minėtą sklypą, bei žemės sklypo planą“, tačiau pirmosios instancijos teismas šio notarės dokumento teisiškai, pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles neįvertino.

6.14. A. L. siūlė padovanoti su išlaikymu iki gyvos galvos ir leidimu gyventi savo namuose tik žemės sklypą. Apie gyvenamojo namo ir kitų statinių dovanojimą su juo D. B. niekada nekalbėjo ir nesitarė, tačiau teismas savo iniciatyva pasunkindamas nuteistojo teisinę padėtį, naujai suformuluotame kaltinime nurodė, kad A. L. siūlė padovanoti, o D. B. priimti ir „statinius“.

6.15. Dokumentų (2007 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1258 ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) plano Nr. 312) radimas D. B. namuose, negali būti laikomas kaltės įrodymu, kadangi juos A. L. pamiršo nuteistojo automobilyje, o jis (nuteistasis), juos suradęs, pasidėjo kambaryje, kad galėtų artimiausiu metu atiduoti A. L..

6.16. Teismas nuosprendyje vadovaujasi 2021 m. vasario 9 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais buvusiais telekomunikacijų įvykiais tarp D. B. ir P. K., tačiau iš šių pokalbių turinio negalima padaryti išvados, kad nuteistasis D. B. veikė apgaulės būdu A. L. atžvilgiu arba ruošėsi ją panaudoti. Šių pokalbių turinys nepatvirtina nuteistojo nesąžiningumo nukentėjusiojo atžvilgiu, o priešingai, atskleidžia jo rūpestį juo, tačiau teismas minėtus pokalbius vertino kaltinimui palankia linkme. Kadangi ir šis teismo naujai suformuluotas kaltinimas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį neįrodytas bylos duomenimis, todėl D. B. turi būti išteisintas.

6.17. Kaltinimą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį teismas pakeitė ir šiuo kaltinimu buvo nustatytos visiškai naujos aplinkybės, kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtos, nebuvo surinkti jas patvirtinantys dokumentai ir tokiu būdu D. B. neturėjo teisės teisme gintis nuo naujai teismo nustatytų kaltinimo aplinkybių. Ginantis nuo kaltinimo nuteistasis teismui negalėjo pateikti VĮ „Registrų centras“ A. L. pateikto prašymo išduoti jam reikalingus dokumentus. Taip pat negalėjo išreikalauti iš šios institucijos dokumentus, patvirtinančius, kas, jis (D. B.) ar A. L. sumokėjo atitinkamą sumą už dokumentų išdavimą, kieno vardu išrašytas pinigų sumokėjimo kvitas. Nuteistasis neturėjo galimybės nuspėti, kad reikės liudytojais apklausti VĮ „Registrų centras“ darbuotojus, kurie bendravo su A. L. dėl dokumentų. Dėl šios priežasties nuteistasis neprašė teismo juos nustatyti ir apklausti.

6.18. Pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad VĮ „Registrų centras“ su A. L. buvo ir nuteistasis, kadangi nukentėjusysis prašė jį palydėti, nes jam vienam būtų per sunku joje susiorientuoti ir gauti jam reikalingus dokumentus. Nuteistasis jį palydėjo. Esant tokiai situacijai nėra loginės prasmės D. B. dėti pastangas, kad jis gautų A. L. reikiamus dokumentus. Šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino ir pats A. L.. Šioje dalyje teismas parodė savo neobjektyvumą nagrinėjant šią bylą ir atskleidė savo šališkumą.

6.19. Aplinkybę, kad mobilaus ryšio telefonai, kuriuos D. B. įsigijo iš P. K., yra nupirkti A. L. vardu, nuteistasis sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Dėl šios priežasties darytina, kad nuteistajam įsigyjant telefonus, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jie buvo įgyti nusikalstamu būdu. Juo labiau, kad A. L. nesiskundė, jog telefonai įgyti jo vardu, prieš jo valią. Nuteistasis negalėjo žinoti ir suprasti, kad telefonai įgyti nukentėjusiojo vardu prieš jo tikrąją valią ir dėl to, kad tik iš jo (D. B.) gavę pinigus, už juos parduotuvėje jie nusipirkdavo alkoholio ir maisto, o nuteistasis P. K. prašymu nuveždavo juos į A. L. namus, kur jie visi girtuokliaudavo. Šis jų visų elgesys tik patvirtina, kad ir A. L. sutiko su P. K. daromais veiksmais ir jiems pritarė, nes jis juos realiai įgyvendino, t. y. visi bendrai už pinigus, gautus pardavus jo vardu įgytus telefono aparatus, vartodavo alkoholį. Pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad D. B. turėjo tiesioginę tyčią padaryti šias nusikalstamas veikas.

6.20. D. B. pasakymas E. K., kad P. K. jį „išgręžė iki pamatų“, nereiškia, kad jis žinojo apie jų visų susitarimus ir kiekvieno jų ketinimus, siekius, tikslus ir t. t. Teismas tokius nuteistojo parodymus vertina kritiškai, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu juos atmeta, o visus faktinius duomenis, nepriklausomai nuo jų chronologinės eigos, ir įvykio vietos, sudeda į vieną visumą ir padaro išvadą, kad D. B. kaltas. Teismas nurodo, kad nuteistasis žinojo, kad juos (P. K., I. P. ir A. L.) veža „... į AB ,,Telia Lietuva“ salonus, girdėdamas jų tarpusavio pokalbius su A. L., o vėliau ir pats prisijungęs prie pastarajam priklausančio žemės sklypo su statiniais prievartavimo iš nukentėjusiojo, aiškiai žinojo ir suprato, jog mobilaus ryšio telefonus P. K. gavo dėl nusikalstamos veikos, juo labiau tai liudija ir įvykio aplinkybės, kuomet vos parsinešus visiškai naujus mobiliojo ryšio telefonus čia pat siūloma juos parduoti už gerokai mažesnę nei įsigijimo kainą“, tačiau teismas nenurodo, kokie faktiniai duomenys leido padaryti tokią išvadą. Teismas nenurodo, kokiais duomenimis vadovaudamasis įrašė į nuosprendį šiuos teiginius „girdėdamas jų tarpusavio pokalbius su A. L.“, arba „o vėliau ir pats prisijungęs prie pastarajam priklausančio žemės sklypo su statiniais prievartavimo iš nukentėjusiojo“. Tai tik teismo prielaidos, o jomis nuosprendžio grįsti negalima.

6.21. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad D. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, būtina išspręsti jam paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, nevertino aplinkybių, kad jo šeimoje yra du nepilnamečiai berniukai ir mažametė dukra, kuriuos visus nuteistasis išlaiko. Šiuo metu D. B. žmona yra vaiko auginimo atostogose, todėl tik jis vienas dirba ir išlaiko šeimą. Paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę šeima neturės jokio pragyvenimo šaltinio. Šeima taip pat neturi jokių santaupų bei galimybių jas sukaupti. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė pateiktus apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. K., nuteistojo D. B. ir nuteistosios I. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliaciniai skundus atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus bei apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl P. K., D. B., I. P. kaltės padarius jiems skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas yra teisėtas ir pagrįstas: esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad visi trys nuteistieji kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis prievartavo turtą iš A. L. ir teisingai šiuos jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Taip pat pagrįstai P. K. ir I. P. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, o D. B. pagal BK 189 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir BK 302 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. Apygardos teismas teisingai išsprendė civilinius ieškinius ir nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, taip pat tinkamai įvertino bausmės skyrimui svarbias aplinkybes sprendžiant dėl bausmių subendrinimo ir pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas iš dalies atidėjo paskirtas laisvės atėmimo bausmes I. P. bei D. B. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Kauno apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje visi nuteistieji be kitų nusikalstamų veikų buvo kaltinami padarę 6 nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje (t. 7, b. l. 2–17, 29, 49). Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistųjų P. K. ir I. P. nusikalstami veiksmai iš kaltinime nurodytų keturių nusikalstamų veikų pagal BK 181 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotini į vieną tęstinio pobūdžio nusikalstamą veiką pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, Teisėjų kolegija pritaria, kad tai atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius (pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio 63–64 lapuose išdėstyti argumentai, t. 12, b. l. 64–65), tokia kvalifikacija ne tik, kad yra teisinga, tačiau žymiai lengvina nuteistųjų padėtį, plačiau apie tai teisėjų kolegija nepasisakys, nes proceso dalyviai šio klausimo nekelia.

Žemesnės instancijos teismas

10. D. B. dėl penkių nusikalstamų veikų pagal BK 181 straipsnio 2 dalį išteisintas, t. y. 1 000 Eur kredito iš UAB „SB Lizingas“ prievartavimas, 2020 m. liepos 29 d. mobilaus ryšio telefono „Samsung A71“ iš AB „Telia Lietuva“ prievartavimas, bei 2020 m. liepos 30 d. mobilaus ryšio telefono „Samsung A71“ iš AB „Telia Lietuva“ prievartavimas, taip pat 175 Eur kredito iš UAB „Credit Service“ prievartavimas, bei 100 Eur kredito iš UAB „SB Lizingas“ prievartavimas, neįrodžius, kad kaltinamasis D. B. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 305 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat pagrįstai iš kaltinimo, įskaitant ir atitinkamą įrodytu laikytą kaltinimą dalyje D. B., aprašymo kaip nepasitvirtinusios pašalintos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su tuo, jog I. P. daugiau nei vieną kartą slapta supylė nenustatytų medikamentų į A. L. gėrimą, be to, A. L. su UAB „SB Lizingas“ sudarius kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jis savo vardu paėmė 1 000 Eur kreditą, nukentėjusysis ne visus, kaip nurodyta kaltinime, o tik dalį šių pinigų, tai yra – ne mažiau kaip 700 Eur, perdavė P. K..

11. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis A. L. su UAB „SB Lizingas“ sudarė kredito sutartį, gavo 1 000 Eur, AB „Telia Lietuva“ salone (duomenys neskelbtini), pasirašė sutartį, kurios pagrindu iš AB „Telia Lietuva“ įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A71“ (duomenys neskelbtini), 399 Eur vertės, ausinuką, 79 Eur vertės, telefono dėklą, 39 Eur vertės ir SIM kortelę, bei AB „Telia Lietuva“ salone (duomenys neskelbtini), pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš AB „Telia Lietuva“ įgijo telefoną „Samsung A71“ (duomenys neskelbtini), 399 Eur vertės, ir priedą – ausinuką „Samsung Galaxy buds“, 169 Eur vertės ir SIM kortelę. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai - dokumentai (t. 1, b. l. 176–200; t. 2, b. l. 119–125, 130–144, 172–178). Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. liepos 31 d. A. L. nuvyko į Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biurą (notarė Rita Miknevičienė), pateikė žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 5,0400 ha, esančio (duomenys neskelbtini), planą ir 2007 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1258, nuorašą (t. 2, b. l. 92–97). Dovanojimo sandoriui sudaryti pateikė savininkas A. L. žemės sklypo planą ir jo įsigijimo dokumentus, o būsimas dovanos gavėjas (D. B.) turėjo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos išduotą sutikimą įsigyti šį žemės sklypą bei žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją. 2020 m. liepos 31 d. žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracija užpildyta D. B. vardu, dokumento eilutėje „lėšų, už kurias įsigyjamas žemės ūkio paskirties sklypas“ nurodyta „Dovanojamas“ (t. 2, b. l. 85–86, 100–112).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje

12. Visi trys nuteistieji nepripažįsta kaltės dėl pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis turto prievartavimo iš A. L.. Nuteistieji P. K. ir D. B. teigia, kad nė vienas iš jų nei fizinio, nei psichologinio smurto nenaudojo, nes pats nukentėjusysis A. L. norėjo padovanoti žemės sklypą, o I. P. nurodo, kad ji tik važinėjosi automobiliu kartu su P. K., A. L. ir D. B.. Nors visi trys nuteistieji (D. B., P. K., I. P.) neigia, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis reikalavo iš A. L. D. B. naudai padovanoti A. L. priklausantį žemės sklypą su statiniais, vis tik byloje esantys įrodymai, priešingai nei teigia nuteistieji, patvirtina jų kaltę dėl šios veikos padarymo. Tai nukentėjusiojo A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek Kauno apygardos teisme duoti parodymai. I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apklausos turinys pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų patikrinimo vietoje patikrinimo protokole fiksuoti duomenys, iš dalies pirmosios instancijos teisme visų nuteistųjų nurodytos aplinkybės, kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys – slapta fiksuoti pokalbiai tarp nuteistųjų D. B., jo draugo, šioje byloje liudytojo E. K. ir P. K., kurie dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampa ir pagrindo jais nesivadovauti nėra, taip pat vaizdinė ir rašytinė bylos medžiaga, kuri objektyviai patvirtina įrodytus faktus.

13. I. P. dėl A. L. priklausančio žemės sklypo prievartavimo ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jau po to, kai ji ir P. K. paėmė A. L. vardu paskolas, telefonus, P. (K.) su D. (B.) kalbėjo, kad reikia pabandyt paskutinį variantą - persirašyti žemes, žemių reikia D.. Apie žemių perrašymą buvo kalbama dar iki kredito paėmimo. D. kalbino A. perrašyti žemę. Kai įkalbinėjo D. perrašyti žemes, A. jau buvo apsvaigintas, nuo jų (raminamųjų) jis atrodė kaip pagiriotas. Ji matė kaip P. (K.) pylė į A. alų miltelius, P. sakė, kad raminamieji (t. 4, b. l. 179–182). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją I. P. teigė, kad P. (K.) buvo sugalvojęs L. žemes parduoti. Kiek atsimena B. kalbėjo su A.. A. skundėsi B., kad jis blogai gyvena, kad jam niekas nepadeda. B. sutiko jam padėti, pagalbą siejo su žemės perrašymu. Jie važiavo į mišką, po to važiavo tvarkyti dokumentų. Po miško A. buvo išsigandęs, drebantis. Po dokumentų tvarkymo jau buvo nusiminęs. Negalėjo perrašyti žemės, nes trūko dokumentų. Kai važiavo pas notarą perrašyti žemes, tai lyg ji pati (ne P. K.) pylė vaistus A. L. į alų. Daug įvykių buvo, tai ne viską atsimena (t. 5, b. l. 31–35). Teisiamajame posėdyje I. P. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai ir parodymų patikrinimo metu ji viską pasakojo ir rodė teisingai, perskaitė protokolą ten viskas buvo surašyta (t. 10, b. l. 63–65), teisėjui pagarsinus parodymų patikrinimo vietoje protokolą (t. 5, b. l. 2–9), I. P. nurodė, kad tvirtina savo parodymus. Tame pačiame posėdyje I. P. nurodė, kad nesutinka su tuo, kas užrašyta protokole (t. 10, b. l. 66).

14. Teisėjų kolegija tiki I. P. detaliais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes ji juos davė kelis kartus: 2020 m. spalio 6 d. (t. 4, b. l. 179–182), spalio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 2–9), 2021 m. rugpjūčio 3 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 5, b. l. 31–35). Be to, ji apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad yra kalbėjusi apie tyrimą su P. (K.), kuris patarė jai neduoti parodymų, nieko nekalbėti, gąsdino ją, sakė, kad pagaus mafija. I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. L. ikiteisminio tyrimo ir teisme duoti parodymai. Pastarasis dėl jam priklausančios žemės dovanojimo paaiškino, kad D. (B.) pasakė, kad jis jam užrašytų žemes, o jis jį prižiūrės. A. L. savo noru nenorėjo jam (D. B.) padovanoti žemių, tačiau, kai P. (K.) liepdavo kažką daryti, jis sutikdavo, nes bijojo (t. 1, b. l. 117–118). Žemę perrašyti prašė D. (B.) išgertuvių metu. Ta mergina (I. P.) būnant Marijampolės mieste davė P. vaistų, o šis juos davė jam, girdė kažkokiais vaistais ir alkoholiu, kad įkalbėtų perrašyti žemę, jis (A. L.) buvo įbaugintas, todėl ir nesipriešino (t. 1, b. l. 122–125). Nukentėjusysis atpažino pagal nuotrauką D. B., kuris vežė jį į Marijampolę ir prašė perrašyti žemes (t. 1, b. l. 151–152), taip pat atpažino P. K., kuris jį mušė ir grasino (t. 1, b. l. 133–134) bei I. Z. (P.), t. 1, b. l. 138–139. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis dėl žemių prievartavimo paaiškino, kad P. (K.) pasiūlė, kad žemę reikia padovanoti jo draugui D. B.. Jis (P. K.) pavogė žemės dokumentus, knygą su kadastriniais duomenimis, planais. Jis sutiko D. padovanoti žemę „dėl savo durnumo“, tuo metu alkoholį vartojo kiekvieną dieną (t. 1, b. l. 157–160). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. L. paaiškino, kad nenorėjo jis „jiems“ dovanoti namo. Ko pas notarą turėjo važiuoti jis nežino, viskam vadovavo D. B., jis bijojo P. K., buvo pasimetęs. I. Z. (P.) padavė „bonkutę“ vaistų P. K., o šis padavė jam išgerti (t. 7, b. l. 183–188).

15. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad svarbiu įrodymu laikytinas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikta Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialiųjų ekspertų komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. protokolu išslaptinta informacija dėl D. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės rezultatų (t. 4, b. l. 53–68), kurią baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka leista panaudoti ir šioje baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 71–73).

16. Kriminalinės žvalgybos metu byloje buvo fiksuoti asmenų pokalbiai (P. K. su D. B., E. K. su D. B.), kurie patvirtina I. P. ir nukentėjusiojo A. L. paaiškinimus. Iš telefoninių pokalbių garso įrašų suvestinės nustatyta, kad 2020 m. liepos 29 d. 11 val. 50 min. D. B. kalbėjo su P. K. telefonu apie A. L. priklausančio žemės sklypo dokumentus: „Aš žiūrėsiu, aš žiūrėsiu kaip ten žinai. Kaip ten kas, pasiimsiu dokumentus tuos žinai visus pasižiūrėt kaip ten kas. <…>. Žodžiu ir paskui reikės tą dasivešt, bet reikės dar žiūrėsiu kur pasą jisai pasidėjęs. Aš galėjau jį pasilikt (necenzūrinis žodis) pas save” (t. 4, b. l. 76). 12 val. 47 val. P. K. sako: „Tai va sėdžiu pas jį chatoj supranti, nėra jo”. <…> „Spyną sakau kol numušiau. Va tuos dokumentus dabar kaip tik (necenzūrinis žodis) pasiimu tai”. P. K. apžiūrėdamas dokumentus D. B. sako: „(necenzūrinis žodis) tai gerai būtų tada, jeigu jisai (necenzūrinis žodis) kažkokiu tai būdu perrašytų viską”. P. K. paaiškina: „Ai žiūrėk sklypo plotas karoče penki hektarai <…> su penki kablelis nulis keturi” (t. 4, b. l. 78–79).

17. 2020 m. liepos 29 d. 12 val. 51 min. P. K. skambino D. B. ir svarstė kaip priversti A. L., kad pastarasis padovanotų sklypą. D. B.: „Kaip jį prigydyt (necenzūrinis žodis), kad jis aprašytų”. „nu karoče čia tavo darbas“. P. K. klausia: „Tai tu numesi man kapeikų vis tiek iš savo pusės“ (t. 4, b. l. 80). 2020 m. liepos 29 d. 19 val. 45 min. kalba D. B. su E. K., pastarasis sako: „Dovanojimas“, D. B. klausia: „Tiktai ane“, E. K.: „Nu tai geriausia, nes supranti visus kitus atvejus vis tiek gali teisme užginčyt <...>“. „ir dar variantas galimas toksai, kad visiem dėl šventos ramybės būtų taip, tas savininkas dovanoja tau chatą, bet su sąlygą, kad jis toj chatoj gali gyventi iki gyvos galvos“. Šio pokalbio metu pasvarsto D. B. su draugu E. K., ar galės paskui „jį išmest iš karto“. „<...> Turtas tavo, bet tu jo išvyt negali kol jisai nemirė žinai“. D. B.: „aš tam seniui ir sakiau karoče šitaip. Sakau tu nebijok, tavęs nieks neišvys, tu galėsi čia būt“ <...> taip žinai aš gražiai su juo. P. tai tenai naglai su juo (necenzūrinis žodis)“. „<...> Štuką pasiėmė karoče ant jojo vardo. Tai va.“ „Ten (necenzūrinis žodis) pamatytai, tai (necenzūrinis žodis) aferistas <...> telefonų ten priėmė ant jojo, kaip sakant jam nuo pensijos nuskaičiuos“(t. 4, b. l. 83–84). Iš karto po pokalbio su draugu 20 val. 25 min. D. B. paskambino P. K. ir paaiškino, kad: „reikia jį žmogelį rytoj, kad jis apsiskustų, kad jis gražiai atrodytų, nuvešiu kelnes, numesiu baltinukus, megztinį ir važiuot kalbėt su notare, kad jisai man dovanoja“ (t. 4, b. l. 85–86).

Žemesnės instancijos teismas

18. Pacituota tik nedidelė dalis byloje esančių pokalbių tarp D. B. su jo draugu E. K., o taip pat D. B. su P. K., iš kurių matyti, kad D. B. labai gerai suprato, jog ne savo valia ir ne savo noru A. L. ruošiasi padovanoti jam priklausantį žemės sklypą su statiniais. D. B. su automobiliu vežiojo P. K. ir I. P., kuomet pastarieji įkalbėjo A. L. sudaryti vartojimo kredito sutartis, įgijo mobiliojo ryšio telefonus. Jis pats stebėjosi P. K. „naglumu“. 2020 m. liepos 30 d. 14.51 val. D. B. su E. K. aptarinėjo galimo dovanojimo sandorio aplinkybes, D. B. skundžiasi, kad nenori įsipareigoti išlaikyti iki gyvos galvos, nurodo, kad P. K. jį „išgręžė iki pamatų“, jo vardu paėmė telefonų, vienkartinių paskolų (t. 4, b. l. 88–89).

19. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos šio BK 181 straipsnio 2 dalį atsakė tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą.

20. Šioje byloje asmenys kaltinti ir nuteisti, kad turtą iš A. L. prievartavo panaudodami psichinę prievartą ir fizinį smurtą. Nukentėjusysis A. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jį mušė P. K., po to, kai pavogė televizorių, mėlynės buvo ant nugaros, jos ten atsirado nuo smūgių su šakės kotu. Žodžiais grasinimų nebuvo, tik kai į mišką važiavo, sako reikia paimti 1000 Eur ir kirvį čiupinėjo (t. 9, b. l. 80). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis A. L. dėl prieš jį naudoto smurto nurodė, kad nežino iš kur P. (K.) rado lazdą, jam sudavė per nugarą, buvo sunku atsikvėpti, mergina (I. P.) stovėjo šalia ir tylėjo. P. toks žmogus, jam užeina ir jis muša (t. 1, b. l. 157–160). Šioje byloje fizinio smurto panaudojimą prieš A. L. patvirtina ne tik pats nukentėjusysis. Nukentėjusiojo sesuo V. K. nurodė, kad brolis jai pasakojo, kad jį mušė P. (K.) (duomenys neskelbtini), ten toje trobelėje kur gyveno. Kai mirė jų mama, per laidotuves buvo atvežtas brolis A. L., mušimo žymės dar nebuvo išnykę. Ji su sese pamatė visą kairę pusę sumuštą, jis buvo mušamas lazda (t. 9, b. l. 103–105). Apie tai, kad buvo vartojamas smurtas prieš nukentėjusįjį nurodė ir nuteistoji I. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji minėjo apie tai, kad P. pradėjo agresiją rodyti, rėkti, naudojo smurtą keletą kartų per galvą, veidą užtrenkė A. L., šis turėjo atiduoti banko kortelę. Paskui prasidėjo kiti įvykiai. Jis (P. K.) pastoviai jam (A. L.) užtrenkdavo per veidą. Atvažiavo draugas B. ir važiavo visi (A. L., D. B., P. K. į „Paypost“ skyrių prie „Maximos“ kreditų imti (t. 5, b. l. 31–35). Parodymų patikrino vietoje metu I. P. taip pat paaiškino, kad P. K. įspyrė A. į galvą ir pradėjo daužyti kumščiais į krūtinę, kitą dieną, gal po 2–3 dienų vėl grįžo pas A. (ji ir P. K.). P. pradėjo smurtauti, daužyti A.. Visko ji nematė, tik matė kelis smūgius, po to ji atsisuko, A. gulėjo kieme ant žolės. P. vėl pradėjo A. daužyti, sakė, kad jis skolingas ir kad neštų bankininkystės prisijungimus, banko kortelę, čia ir dabar arba bus blogai. Kitą dieną P. ir ją paėmė D. ir važiavo pas A. P. iš namo vidaus įdėjo į automobilį kirvį. Atvažiavus į miškelį P. liepė A. lipti iš mašinos, smurto prieš A. P. nenaudojo, mosavo kirviu, ji ir D. B. (vairuotojas) laukė automobilyje. I. P. suprato, kad gąsdina A.. Po to važiavo visi tvarkyti žemės dokumentų (t. 5, b. l. 2–9).

21. Akivaizdu, kad apeliantai neteisūs sakydami, kad A. L. gera valia, savo noru sutiko imti kreditus, telefonus išsimokėtinai ir dar sugalvojo padovanoti savo turtą – žemę su statiniais. Byloje surinktais duomenimis (I. P. nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su nukentėjusiojo A. L., jo sesers V. K. paaiškinimais) veiksmai, kurie teisingai nurodyti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje vertintini kaip psichinė prievarta, nes taip buvo sukurta situacija, kuri nukentėjusiajam A. L. kėlė nerimą, vertė bijoti, kad neįvykdžius nuteistųjų reikalavimo atsiras žalingų pasekmių. Nustatyta, nukentėjusysis turėjo pagrindą suprasti ir suprato grasinimus kaip realius. Kita vertus, psichinė prievarta – tai bauginimo procesas, siekiant sukelti aukai baimę ir palaužti jo valią. Tai, kad nukentėjusysis A. L. elgėsi pagal nuteistųjų sudarytas sąlygas, kaip tik reiškia tai, kad bauginimas buvo efektyvus ir A. L. psichika buvo paveikta. Bylos faktinių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad visi trys nuteistieji darė nukentėjusiajam A. L. psichologinį poveikį ir apribojo jo galimybę elgtis laisvai.

22. Nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistosios I. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliaciniame skunde dėstomu prašymu pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio veiką, susijusią su žemės sklypo prievartavimu, o likusius tris atvejus (veikas) iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 1 dalį.

23. I. P. pati labai aktyviai nuo pat pradžių dalyvavo prievartaujant turtą iš A. L.. Remiantis jos ir nukentėjusiojo A. L. parodymais ji atvyko su savo draugu P. K. pas A. L. į svečius nekviesti. Kaip ji nurodė A. gulėjo lovoje, durų neatidarė, tada P. įėjo į vidų, o ji iš paskos ir iš karto P. spyrė A. su koja į galvą, apkaltino jos (I. P.) išprievartavimu. Ji nesikišo. Tada ji ėjo su A. iki autobuso sustojimo, o tuo tarpu P. K. A. L. apvogė. Po kelių dienų važiavo ji su P. K. ir D. B. į miestą, ėmė A. L. vardu kreditus, telefonus, nuėmė pinigus nuo A. L. priklausančios sąskaitos. Kartu su P. K. leido pinigus viešbučiams, kartu vyko net į mišką, kai P. K. mosavo kirviu priešais A. L.. Pasak jos vežant A. L. imti kreditus, telefonus buvo panaudotos tabletės. Ji jas sutrynė ir įdėjo A. į alų (t. 4, b. l. 179–182, t. 5, b. l. 2–8, 31–35). o kai vyko A. L. „padovanoti“ žemės sklypą, ji A. L. apkirpo. Tai, kad nukentėjusysis A. L. ir I. P. sakė tiesą ir kad I. P. ne tik „važiavo kartu automobiliu“ nustatyta ir iš slapta fiksuoto 2020 m. rugpjūčio 1 d. P. K. ir D. B. pokalbio. D. B. teiraujasi: „ką tas senis“, o P. K. atsako: „dar davė biškį vaistukų“, vėliau patikslina: „A. geria, gavo vaistų“, paaiškina, kad jį rytoj išsiveža į laidotuves, bet už poros valandų vėl parveš, viliasi, kad jis nieko seserims nepasakys, jį reikia gražiai prisijaukinti; 15.13 val. P. K. nurodo, kad šiandien dar liks pas „A.“,,D. B. siūlo: „Tu ten biskį jo ten jį prižiūrėk“, siūlo duoti raminamųjų, o P. K. atsako, kad šis jau gavo savo dozę, ir dar vieną padarys jo ponia (I. P.), tariasi, kad padarys dar kokias keturias dozes „iš akies“, svarsto, kad pradeda veikti tik po penkių valandų, ir kad nereikėtų padauginti, D. B. klausia, ar užpylė „šnapso“, P. K. patvirtina, kad nupirko, o D. B. žada atiduoti; 16.35 val. D. B. teiraujasi, ar apkirpo, nurodo nuskusti ir barzdą bei ūsus, P. K. paaiškina, kad dabar kirpimais užsiima „jo brangioji“: „Karoče dar dabar brangioji mano užsiima kirpimais“ (t. 4, b. l. 96–99).

24. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad I. P. savo aktyviais veiksmais padėjo palaužti A. L. valią, ji pritarė visiems savo tuometinio draugo P. K. ir D. B. veiksmams, pati kartu leido iš A. L. prievartos būdu gautus pinigus (ilsėjosi viešbučiuose) ir tai tęsėsi ne vieną dieną. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, Nr.2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-61-689/2020, Nr. 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

25. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad I. P., P. K., D. B. veikė išvien, t. y. inkriminuojamu laiku, skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis turėjo tikslą įgyti A. L. priklausantį 5,04 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Visi trys gerai suvokdami apie A. L. atžvilgiu naudotą fizinį ir psichinį smurtą, turėjo tikslą inicijuoti kaltinime nurodytą nekilnojamojo turto dovanojimo D. B. sandorį. P. K. davė nurodymus I. P., kuri juos vykdė ir tokiu būdu prisidėjo prie nusikaltimo įvykdymo Kauno apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Tai, kad nenustatytas konkretus tyčios susiformavimo momentas, baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmės neturi. Taigi nekyla abejonių dėl I. P. bendrininkavimo su P. K. ir D. B., o taip pat vertinami kaip nepagrįsti ir nuteistojo D. B. apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad jis nei susitarė, nei bendrininkavo su P. K. ir I. P., nei vertė A. L. padovanoti žemės sklypą.

26. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog D. B. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas ir būtų buvęs pagrindinis naudos gavėjas, būtent jis, jeigu ne A. L. mamos laidotuvės ir šio įvykio metu A. L. nebūtų papasakojęs (pasiskundęs) savo seserei V. K., būtų gavęs didžiausią naudą – jis žinodamas apie P. K. ir I. P. nusikalstamus veiksmus prieš A. L. prie jų prisijungė. Kauno apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis D. B. davė P. K. nurodymus, o pastarasis - I. P.. Tai akivaizdžiai patvirtina jau pirmiau minėtas D. B. pokalbis telefonu su E. K. apie tai, kaip elgiasi P. K. su A. L.: „P. tai tenai naglai su juo (necenzūrinis žodis)“. „<...> Štuką pasiėmė karoče ant jojo vardo. Tai va.“ „Ten (necenzūrinis žodis) pamatytai, tai (necenzūrinis žodis) aferistas <...> telefonų ten priėmė ant jojo, kaip sakant jam nuo pensijos nuskaičiuos“(t. 4, b. l. 83–84). Tai atskleidžia D. B. žinojimą apie planuojamą sudaryti nusikalstamą sandorį ir prieš A. L. įvykdytus nusikalstamus veiksmus, beje jis taip pat patvirtino, kad už I. P. ir P. K. vežiojimą gavo 200 Eur. Taigi D. B. paaiškinimai apie jo vaidmenį nusikaltimo padaryme (tik kaip nieko nesuvokiančio vairuotojo) atmetami kaip deklaratyvūs. Jis ir pats neneigia, kad pamatęs I. P. ir P. K. atsineštus pirkinius ir pinigus įtarė, kad tai A. L..

27. Nuteistasis D. B. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas dar papildomai inkriminavo ir „statinius“ taip pasunkindamas nuteistojo teisinę padėtį byloje. Su šiais dėstomais argumentais taip pat nėra jokio pagrindo sutikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.40 straipsnio (Žemės sklypo savininko teisių turinys) 1 dalyje nurodyta žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. CK 6.395 straipsnio (Teisės į nekilnojamąjį daiktą parduodant žemės sklypą) 1 dalyje įtvirtinta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Analogiškai su dovanojimu. Kita vertus atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo paties (D. B.) slapta fiksuotas pokalbis 2020 m. liepos 30 d. su draugu, šioje byloje liudytoju E. K. apie dovanojimo sandorio aplinkybes, patvirtina D. B. suvokimą, kad įvykdžius nusikalstamą sandorį jam priklausys ir namas, kuriame šiuo metu gyvena A. L.. D. B. skundžiasi, kad nenori įsipareigoti išlaikyti A. L. iki gyvos galvos. E. K.: „Tu neišlaikymas, tu supranti, tu leidimą suteiki gyvent iki gyvenimo galo. Tu neturi teisės jo išvyt“ (t. 4, b. l. 88–89). Tai patvirtina, kad name, kuris pastatytas ant planuojamos dovanoti žemės liks toliau gyventi A. L..

28. D. B. be jokio pagrindo kritikuoja nukentėjusiojo A. L. parodymus nurodo, kad jie melagingi, pasak jo, tai, kad A. L. buvo grasinama A. L. nurodė tik po pokalbio su seserimis, jos (seserys) padarė jam psichologinį poveikį. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. L. amžių (kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiajam A. L. buvo 63 metai) jo gyvenimo būdą (nusikalstamų veikų padarymo metu piktnaudžiavo alkoholiu), sveikatos būklę (sirgo lėtinėmis ligomis), jo parodymais neabejoja, nes jie esminėse aplinkybėse atitinka nuteistosios I. P., liudytojų L. L., L. G., R. M. parodymus, vaizdinę ir rašytinę bylos medžiagą, t. y. vaizdo kameromis fiksuotus apsilankymus „Telia“ salonuose, AB „Lietuvos paštas“ „PayPost“ skyriuose. Sutiktina, kad tik po to, kai A. L. pasijuto saugus, jis papasakojo apie savo savijautą, nuteistųjų elgesį su juo ir visus įvykius sesei V. K.. Beje, A. L. niekada ir nekaltino D. B. smurto vartojimu, jis tik nurodė, kad sutiko padovanoti žemę, nes buvo išsigandęs, bijojo P.. Jau pirmiau minėti byloje slapta fiksuotus D. B. pokalbiai atskleidžia D. B. nusikalstamą veiką. Jis gerai suprato, kad ne savo noru A. L. nori jam padovanoti žemės sklypą, o tik įkalbėtas jo ir P. K., prieš tai vartojo fizinio ir psichologinio smurto prieš jį, iš baimės, todėl skubino dokumentų tvarkymo reikalus. 2020 m. liepos 31 d. 16.48 val. D. B. skundėsi E. K., kad dar reikia dokumento iš žemėtvarkos skyriaus, kad tai užtruks, o jis (A. L.) turi dvi seseris, aptaria, kad gali mirti jo motina ir tada suvažiuos visa giminė. Jis sako: „Bet vis tiek, tada po tų dviejų savaičių tik įsigalioja. O jeigu čia jisai dar karoče išsičiūkina tas senis ir savo prote pamąsto. Jis gali viską sustabdyt tada, (necenzūrinis žodis)“<...> „čia toks atvejis tai čia vieną kart gyvenime papuola“ (t. 4, b. l. 91–94). 2020 m. rugpjūčio 1 d. 15.13 val. pokalbis tarp D. B. ir P. K. patvirtina D. B. baimę, kad A. L. neprasitartų seserims ir maitina raminamaisiais. P. K. sako: „dar keturias kokias padarysiu iš akies“.<...>„Viskas gerai čia, paskui veikia sakau po penkių valandų tiktai suveiks ir paskui rytojui. Bus gerai, nesiorentuos nieko ir tegul“ (t. 4, b. l. 98–99). 18 val. 47 min. D. B. piktinasi kalbėdamas su P. K.: „aš tau dabar dar kartą sakau, ten dabar priklausys nuo pačio senio. Nuo A., nuo A. ką jisai pasakys. O jisai pasakyt gali viską. Ir visas detales. Paskolos, telefonai ir namai“ (t. 4, b. l. 105).

29. Nuteistasis D. B., norėdamas pagrįsti A. L. norą padovanoti D. B. žemės sklypą remiasi (duomenys neskelbtini) dirbančios notarės Ritos Miknevičienės parodymais, nurodo, kad ji nepatvirtino, kad notaro kontoros laukiamajame D. B. būtų A. L. įtakojęs. Neva tai liudytoja V. K. irgi teigė, kad A. L. pats norėjo padovanoti žemės sklypą. Teismas taip pat nevertino E. K. parodymų. Teisėjų kolegija pastebi, kad D. B. vertina ne visus byloje surinktus įrodymus visumoje, nelygina jų tarpusavyje, vieno duomens su kitu, o tik pasirenka vieno ar kito asmens apklausos dalį, ar atsakymą į klausimą, kuris neva tai patvirtina jo nekaltumą.

30. Liudytoja notarė Rita Miknevičienė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad D. B. su A. L. buvo atvykę į jos notarų biurą, jie atsinešė žemės dokumentus ir paaiškino, kad A. L. nori padovanoti žemę. Liudytoja neprisiminė kuris iš jų turėjo žemės dokumentus. Bet prisiminė, kad iniciatyvesnis buvo D. B., su juo liudytoja ir kalbėjo, jis turėjo būti dovanos gavėjas. D. B. nurodydamas, kad jis jokios įtakos nedarė nutyli jam žinomus faktus apie P. K. ir jo draugės I. P. apsigyvenimą pas nukentėjusįjį bei tiek fizinio, tiek psichologinio smurto vartojimą prieš nukentėjusįjį (smurto žymes ant A. L. kūno matė liudytoja V. K.), paimtas A. L. vardu paskolas, telefonus. Liudytojos Ritos Miknevičienės parodymai patvirtina tik atvykimo faktą, bet ne A. L. savanoriškumą, geranoriškumą ar jo psichologinę būseną. Pirmiau paminėti slapta fiksuoti jo paties pokalbiai pagrindžia D. B. žinojimą apie nuolat duodamus nukentėjusiajam raminančius vaistus, jis pats patarė P. K. neduoti jų per daug, o mirus A. L. mamai nerimavo, kad A. L. gali viską papasakoti artimiesiems.

31. Apeliantas D. B. remdamasis liudytojos V. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, iškraipo reikšmingas faktines aplinkybes. Ši liudytoja, priešingai nei nurodo apeliantas D. B., neteigė, kad jos brolis pats norėjo padovanoti žemės sklypą. Jos nuomone, brolis A. L. nenorėjo gera valia žemių užrašyti, bet jis bijojo. Ji taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau (t. 9, b. l. 103–105). Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paaiškino, kad kažkoks verslininkas (D. B.), kurį atsivežė P. (K.) siūlė perrašyti turtą, mainais už priežiūrą. Jos brolio žodžiais – jis sutiko perrašyti žemės sklypus ir gyvenamąjį namą (t. 3, b. l. 70–72).

32. Pasisakydama dėl D. B. draugo E. K. parodymų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra D. B. draugas, suinteresuotas nebloginti D. B. teisinės padėties. Tai ką šis liudytojas pasakojo nebuvo visiška tiesa. Pirmosios instancijos teisme E. K. save pristatė tik kaip asmenį, kuris D. B. prašymu pasidomėjo pažįstamo advokato kaip sutvarkyti dokumentus, jeigu nesieja giminystės ryšys (t. 8, b. l. 77–78). Šis liudytojas situaciją žinojo taip, kaip ją pristatė D. B.. Be to, objektyviausiai šio liudytojo veiksmus ir duodamus patarimus atspinti jau pirmiau minėti jo slapta fiksuoti pokalbiai su D. B.. Teisėjų kolegijos nuomone, E. K. suprato, kad iniciatyvos iš A. L. padovanoti žemes D. B. nebuvo (t. 4, b. l. 83–84, 88–89).

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis P. K., I. P. ir D. B. veikė bendrai dėl A. L. priklausančio žemės sklypo su statiniais prievartavimo.

34. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeista BK 181 straipsnio redakcija. Naujos redakcijos BK 181 straipsnio 2 dalis numato naujus nusikalstamą veiką kvalifikuojančius požymius – „didelės vertės“ turto prievartavimą bei „didelės turtinės žalos padarymą“, tačiau kiti šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantys požymiai bei straipsnio sankcija pakeisti nebuvo. P. K., I. P. ir D. B. nusikalstama veika pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kvalifikuota dėl jiems inkriminuoto šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – fizinio smurto panaudojimo. Šis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis buvo tiek 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-1682 patvirtintoje BK 181 straipsnio 2 dalies redakcijoje, tiek ir nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje šio straipsnio redakcijoje. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 181 straipsnio 2 dalies redakcija P. K., I. P. ir D. B. teisinės padėties nešvelnina, nors skundžiamame nuosprendyje ir nenurodyta, tačiau jų veikos kvalifikuotos pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 181 straipsnio 2 dalies redakciją (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-1682), ir tai įtakos sprendžiant klausimą dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės nagrinėjamu atveju neturi.

Dėl kitų D. B. apeliaciniame skunde keliamų klausimų

35. D. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo jį išteisinti pagal BK 189 straipsnio 3 dalį – už nedidelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, t. y. iš P. K. už 100 Eur įsigytą mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“ (duomenys neskelbtini), 399 Eur vertės, bei iš P. K. už 80 Eur įsigytą mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“ (duomenys neskelbtini), 399 Eur vertės. Jis teigia nežinojęs, kad mobilaus ryšio telefonai, kuriuos jis įsigijo iš P. K. yra nupirkti A. L. vardu, t. y. įgyti nusikalstamu būdu. Su šiais D. B. argumentais nėra pagrindo sutikti.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. B. nusikalstamų veikų darymo metu vairavo automobilį ir visur veždavo P. K. ir I. P.. Tai nustatyta ne tik P. K., I. P., nukentėjusiojo A. L. duotais parodymais, tačiau ir jo paties paaiškinimais. D. B. pirmosios instancijos teisme raštu išdėstė savo parodymus ir dėl telefonų nurodė, kad P. K. pasiūlė ir jis juos abu (telefonus) įgijo (t. 10, b. l. 4). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 22 d. D. B. paaiškino, kad nežinojo, kokiu tikslu veža nukentėjusįjį A. L. ir P. K., I. P. į (duomenys neskelbtini) prie „Maxima“, pastarieji užtruko 15–20 minučių, parsinešė naują telefoną „Samsung“, kurį iš karto pasiūlė jam, prašė 150 Eur, jam pardavė už 100 Eur. Iš kur pas juos telefonas jis nesidomėjo. Analogiškai su antru telefonu, kurį nusipirko už 80 Eur, nežino iš kur telefonas pas P., nesidomėjo (t. 6, b. l. 131–135). P. K. nurodė, kad pirmą telefoną pardavė D. B., neprisiminė tiksliai už kiek (60, 80, ar 100 Eur), antrą irgi jis ar I. pasiūlė D. B.. Kad siūlė D. B. telefonus girdėjo ir A. L., jis tokiam siūlymui neprieštaravo (t. 10, b. l. 38–40). I. P. taip pat nurodė, kad telefoną P. K. „Samsung A71“ pasiūlė D. B., antrą telefoną nežino kam pardavė (t. 10, b. l. 43–44). Nekyla abejonių, kad abu kaltinime nurodytus telefonus įsigijo D. B.. Nors D. B. teigia, kad nežinojo iš kur telefonai, tai visiškai neįtikinama ir vertinama kaip jo gynybos versija, nes jis pats vežė A. L., P. K., I. P. į Marijampolę, į Kazlų Rūdą, nors pasiliko jų laukti automobilyje, bet būdamas sveiko proto suvokė, kad P. K., I. P. gyvena išnaudodami A. L. ir būtent jis įsigyja žinomai nusikalstamu būdu įgytus telefonus. Beje jis apie tai pasigyrė ir savo draugui E. K. vadindamas P. K., I. P. „aferistais“, jis liepos 29 d. 19.45 val. telefonu paaiškino: „<...>telefonų ten priėmė ant jojo, kaip sakant jam nuo pensijos nuskaičiuos“(t. 4, b. l. 83–84). Kita vertus savo apeliaciniame skunde D. B. neneigia, jog įtarė, kad lizingo būdu įgyti pinigai ir daiktai paimti A. L. vardu, nes pažinojo P. K. ir žinojo, kad pastarasis niekur nedirba ir neturi pinigų. Kas akivaizdžiai parodo, jog visi įsiskolinimai bus nukentėjusiojo ir būtent A. L. privalės įmonėms atlyginti už paimtus telefonus.

37. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir susieja konkrečius faktus bei juos konkretizuoja. Iš AB „Telia Lietuva“ PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 2020 m. liepos 29 d. A. L. (duomenys neskelbtini), įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A71 A715 4G++ BL 128G ES/EEmod dualSIM“. Bendra prekių vertė – 399 Eur (t. 1, b. l. 187–192). Iš AB „Telia Lietuva“ PVM sąskaitos faktūros, matyti, kad 2020 m. liepos 30 d. A. L. (duomenys neskelbtini), įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A71 A715 4G++BL 128G ES/EEE mod dualSIM“, ausinuką „Samsung Galaxy Buds+ BT BL SM-R175NZKASEB“. Bendra prekių vertė – 399 Eur (t. 1, b. l. 181–186). Kauno apygardos teismas pagrįstai pripažino D. B. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo iš P. K.. Tenkinti apelianto D. B. skundą ir jį išteisinti nėra jokio pagrindo.

38. D. B. taip pat nesutinka ir su Kauno apygardos teismo išvada, jog jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje t. y. jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo svetimus, A. L. priklausančius dokumentus, t. y. 2007 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1258, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planą Nr. 312, juos tuo pačiu automobiliu gabeno, kol A. L. nuvežus į (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus panaudojo, A. L. vardu juos pateikdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro darbuotojai. Apeliantas teigia, kad teismas nustatė visiškai kitokias aplinkybes nei jis buvo kaltinamas, taip pasunkino jo padėtį ir jis negalėjo gintis nuo kaltinimų, t. y. negalėjo išreikalauti dokumentų, patvirtinančių būtent kas - jis ar A. L. sumokėjo už dokumentų išdavimą, kieno vardu buvo išrašyti pinigų mokėjimo kvitai ir t. t.

39. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, joje esamais įrodymais, nesutinka su D. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pasunkino jo padėtį, neturėjo jis galimybės gintis nuo kaltinimų pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinamojo akto turinio (t. 7, b. l. 2–17) nustatyta, kad D. B. buvo kaltinamas būtent A. L. priklausančių pirmiau nurodytų dokumentų įgijimu, laikymu, gabenimu ir panaudojimu. Jis ar A. L. sumokėjo už dokumentų išdavimą, kieno vardu buvo išrašyti pinigų mokėjimo kvitai šioje byloje neturi jokios esminės reikšmės. Jeigu dokumentai ir parodo, kad A. L. pasirašė pinigų mokėjimo kvitus, byloje surinkti pirmiau nurodyti įrodymai (A. L., liudytojos V. K., I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai) atskleidžia, kad taip elgėsi A. L. įtakotas nuteistųjų, iš baimės, primaitintas raminamųjų, t. y. ne savo noru.

40. Byloje esantys jau pirmiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina visų trijų nuteistųjų kaltę pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, tai, kad D. B., I. P. ir P. K. prievartavo A. L. turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. A. L. ne savo noru, o iš baimės prieš jį bendrininkui P. K. anksčiau naudojus fizinį smurtą siekiant neteisėtai užvaldyti jo turtą, įbauginti ir priversti nukentėjusįjį paklusti bei paveikti jo valią priešintis D. B. davė P. K. nurodymus dėl A. L. priklausančio 5,04 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su statiniais, dokumentų iš A. L. gavimo, privertė A. L. inicijuoti minėto nekilnojamojo turto dovanojimo D. B. sandorį. Teisėjų kolegija apie tai pasisakė atsakydama į nuteistųjų argumentus dėl jų kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, todėl jų nekartoja, tik pažymi, kad būtent D. B. nusikalstami veiksmai pagal BK 302 straipsnį yra glaudžiai susiję jo padaryta nusikalstama veika dėl turto prievartavimo. D. B. buvo iniciatorius įtakojant A. L., kad pastarasis padovanotų jam žemės sklypą. Tai patvirtina kriminalinės žvalgybos metu slaptai byloje fiksuoti D. B. pokalbiai su P. K. ir E. K. (t. 4, b. l. 76–133). Jų turinys atskleidžia D. B. suvokimą, kad gera valia A. L. neplanavo padovanoti jam turto, todėl rūpinosi, kad pastarasis būtų aprūpintas alkoholiniais gėrimais, išgyveno, kad ne laiku numirė A. L. motina ir per laidotuves A. L. giminėms neprasitartų apie planus, skundėsi, kad ilgai - 14 dienų reikės laukti dokumentų, reikalingų sandoriui atlikti - „popiergalio iš žemėtvarkos skyriaus“. 2020 m. liepos 29 d. 11.50 val., P. K. ir D. B. tarėsi, jog reikės paimti visus dokumentus, juos pasižiūrėti, P. K. pažadėjo paieškoti A. L. paso, nurodo, kad galėjo jį palikti pas save ir paėmęs visus dokumentus žada paskambinti D. B.. 12.47 val., nurodė, kad jau yra vietoje, tačiau jo namie nėra, paaiškina, kad pateko vidun numušęs spyną, ir paėmė dokumentus, viską, ką gali. D. B. teiraujasi, ar žemės sklypas jo vardu, kokio ploto, kur randasi, nurodo, kad būtų gerai, kad jis viską perrašytų kažkokiu būdu, P. K. patikslina, kad sklypo plotas penki hektarai, o sklypas prie pat kelio. 20.51 val. D. B. klausia P. K.: „Kaip jį prigydyt (necenzūrinis žodis), kad jis aprašytų“ (t. 4, b. l. 76–80).

41. Susipažinus su byloje esančiu 2020 m. liepos 31 d. prašymu išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (t. 2, b. l. 83–84 bei žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracija (t. 2, b. l. 85–86) nustatyta, kad D. B. pasirašė ant dokumentų. 2020 m. spalio 6 d. buvo atlikta krata pas D. B. namuose, kratos metu surasta dokumentų įmautė su dokumentais: 2007 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriame paveldėtojas A. L., žemės sklypo Nr. 312 planas, žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracija, kurioje žemės pirkėjas D. B., įsigijimo šaltinis – dovanojimas, D. B. pasirašytas, lapelis su notarės Ritos Miknevičienės kontaktiniais duomenimis. Šie dokumentai ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti (t. 6, b. l. 113–116, 120–121).

42. D. B. su P. K. pagalba (pastarasis išteisintas, nes nenustatyta kokiais konkrečiai dokumentais P. K. disponavo dar iki 2020 m. liepos 31 d., ir kokių dokumentų turinį, kuris akivaizdžiai susijęs su žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jis aptarinėjo su D. B.), neturėdamas teisėto pagrindo, paėmė kaltinime nurodytus A. L. priklausančius dokumentus ir juos panaudojo pateikdamas Kazlų Rūdos biuro notarei. D. B. suinteresuotumą ir tyčią nurodytais dokumentais disponuoti ir juos naudoti tam, kad įvykdyti žemės sklypo su statiniais perleidimo (dovanojimo) sandorį jo naudai patvirtina visa pirmiau aprašyta turto prievartavimo schema ir pačių nuteistųjų duoti paaiškinimai, išskyrus jų dalį apie tai, kad tai buvo A. L. noras, geranoriškai išreikšta valia.

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad D. B. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, disponavo A. L. priklausančiais dokumentais, kurie ir buvo rasti bei paimti kratos D. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu, D. B. veiksmai atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį.

44. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs iš viso keturias nusikalstamas veikas t. y. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), BK 302 straipsnio 1 dalį, tenkinti jo prašymą – atlyginti jam jo turėtas išlaidas, susijusias su byla, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka su D. B. apeliaciniame skunde dėstomu deklaratyviu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas negretino duomenų, nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmė, neatsakė į argumentus, kurie buvo išdėstyti baigiamojoje kalboje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus ištirti proceso šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; sprendimo motyvavimas būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teisėjų kolegija, atsakydama į šį apelianto argumentą, primena, kad, be pirmiau nurodyto bendrojo principo, EŽTT praktikoje taip pat pažymima, jog pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas D. B. visiškai neigia savo kaltę ir savaip įvertina surinktus įrodymus, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažindamas D. B. kaltu rėmėsi įrodymais, kurie nors ir prieštarauja D. B. parodymams, tačiau atitinka ir papildo vieni kitus ir kuriuos patvirtina objektyvūs bylos duomenys - slapta fiksuoti pokalbiai, rašytinė bylos medžiaga.

Dėl P. K. apeliacinio skundo

45. P. K. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl televizoriaus vagystės. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas P. K. pripažino kaltu dėl televizoriaus vagystės iš A. L. iš esmės remdamasis tik paties nukentėjusiojo A. L. parodymais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nemato galimybės tenkinti nuteistojo prašymo. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. K. veikdamas bendrai su I. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą t. y. be mobilaus ryšio telefono „Huawei“ 2020 m. liepos 16 d. apie 13.00 val., I. P. išviliojus A. L. iš namų pagrobė 100 Eur vertės televizorių „eSTAR“.

46. Tai patvirtina I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji su P. (K.) nuvyko pas pažįstamą A. P. liepė nusivesti A. iki stotelės, ji nuėjo su A. iki stotelės, paliko jį, o pati grįžo į kiemą ir pamatė, kad į sodybą atvažiuoja balta mašina. Mašinoje buvo P. ir jo draugas E. ar E.. P. pasakė, kad einam kol negrįžo A., taip pat pasakė, kad paėmė A. televizorių ir pardavė tam draugui (t. 4. b. l. 179–182). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją I. P. paaiškino, kad P. pristatė ją A. (L.) kaip nepažįstamą moterį tuo tikslu, kad įeiti į jo namus ir apvogti, pavogė televizorių, telefonus (t. 5, b. l. 31–35). Parodymų patikrinimo vietoje metu I. Z. (P.) nurodė, kad P. (K.) televizorių pardavė draugui (t. 5, b. l. 2–9). Šiuos nuteistosios I. P. parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. L. parodymai Kauno apygardos teisme. A. L. paaiškino, kad I. Z. (P.) jį paliko laukti autobusų stotelėje, o pati nuėjo. Kai jis grįžo į savo namus, nerado televizoriaus ir kitų daiktų (t. 7, b. l. 183). Nukentėjusysis, atsakydamas į teisėjo klausimus, patikslino, kad iš namų išėjo trise, P. liko prie bokšto (tas bokštas tai mobilaus ryšio telefono bokštas). Šiuos parodymus atitinka ir aplinkybės, kurias A. L. nurodė apklausoje pas vyriausiąją tyrėją Mildą Kušlevičę (t. 1, b. l. 122–125). Taigi nors nukentėjusysis A. L. ne visada nuosekliai pasakojo aplinkybes, kadangi įvykių buvo daug, tačiau pagrindo juo netikėti nėra, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, jog prieš pagarsinant teisėjui visus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis neabejojo, kad jo televizorių pagrobė P. K. (t. 9, b. l. 82). I. P. Kauno apygardos teisme paaiškino, kad parodymus duos tik po liudytojų apklausos ir apklausus P. K. (t. 7, b. l. 183; t. 10, b. l. 17). Plačiau nepaaiškindama situacijos, ji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jai darė poveikį, tačiau, atsakydama į proceso dalyvių klausimus, I. P. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo teisėjai teisingai nurodė visas aplinkybes, ji perskaitė protokolą, ten teisingai viskas buvo surašyta (t. 10, b. l. 63). Nors I. P. Kauno apygardos teisme pakeitė parodymus, tačiau teisėjų kolegija tiki I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jos apklausos teisingumu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kodėl jos parodymai skiriasi nuo parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, ji paaiškinti teisme negalėjo (t. 10, b. l. 64). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaip I. P. nurodė Kauno apygardos teisme ji kalbėjosi apie įvykį su P. K., ką konkrečiai kalbėjo, neatsimena, tačiau neabejotinai jai jis darė įtaką. Šioje apklausoje, I. P. patvirtino, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji pasakojo viską kaip buvo (t. 10, b. l. 63).

47. BK 178 straipsnio 2 dalyje svetimo turto pagrobimas apibrėžtas kvalifikuota sudėtimi: pagal šią BK normą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. P. K. vertinimu, jis telefoną iš A. L. pagrobė neįsibraudamas į patalpą, nes A. L. pats pakvietė atvykti ir jo buvimui neprieštaravo. Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo P. K. prašymo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį – baudžiamąjį nusižengimą, nedidelės vertės turto pagrobimą. Nukentėjusiojo A. L. parodymai, jo bendravykdytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie tarpusavyje vieni kitus papildo patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad P. K. 2020 m. liepos 16 d. apie 13.00 val., I. P. išviliojus A. L. iš namų pagrobė 100 Eur vertės televizorių „eSTAR“ bei 299 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai buvo pirmas kartas, kai P. K. kartu su I. P. atvyko pas nukentėjusįjį A. L.. Nukentėjusysis A. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis jų (P. K., I. P.) nekvietė. Durys buvo užkabintos, P. K. pats jas atsikabino ir „naglai“ įėjo (t. 9, b. l. 77–84). Pasak bendravykdytojos I. P. durų nukentėjusysis neatidarė, P. pats įėjo į vidų, o ji ėjo iš paskos. P. priėjo ir spyrė dešine koja į galvą. A. rėkė, kad niekur neis. Po to I. P. išviliojo iš namų nukentėjusįjį A. L., o tuo metu P. K. pagrobė telefoną ir televizorių (t. 4. b. l. 179–182; t. 5, b. l. 2–9). Taigi akivaizdžiai matyti, kad į A. L. namus P. K. pateko be jo sutikimo (prieš tai jį išviliojus iš namų) ir jis neturėjo jokios teisės į A. L. priklausančius daiktus, šis turtas buvo jam svetimas. Apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįstos ir teisingos. Pagrindo vertinti, kad P. K. (kartu su I. P.) padarė baudžiamąjį nusižengimą nėra.

49. Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde prašo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi.

50. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi turi būti nustatyti du šios aplinkybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, Nr. 2K-132-976/2023). Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-976/2020, Nr. 2K-132-976/2023).

51. Nagrinėjamu atveju faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nuteistasis P. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltės nepripažino. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme P. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nepripažįsta turto prievartavimo, parodymus duos tik po liudytojų apklausos (t. 7, b. l. 183). Jis nurodė, kad pripažįsta vieną veiką (dėl telefono vagystės „Huawei“, kurį vėliau pardavė už 80 Eur), kitų nepripažįsta (t. 10, b. l. 35). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė P. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų pagal BK 214, 215 straipsnius aplinkybių

52. P. K. prašo išteisinti pagal BK 214, 215 straipsnius. Jis neneigia kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad disponavo A. L. išduota banko mokėjimo kortele, pastarąją perdavė I. P., tačiau nurodo, kad nėra tiesioginės tyčios ir apgaulės elemento, nes banko kortelę davė ir prisijungimo kodus (PIN) pasakė A. L.. Byloje surinkti duomenys paneigia šiuos P. K. argumentus. Nukentėjusysis A. L. paaiškino, kad kai I. P. (tuo metu prisistačiusi S.) išviliojo jį iš namų, sugrįžęs A. L. nerado televizoriaus, telefono ir jo vardu išduotos „Swedbank“ kortelės. P. liepė pasakyti savo banko kortelės PIN kodą, mušė jį lazda draugė stovėjo šalia ir tai matė. Jis iš baimės pasakė PIN kodą (t. 1, b. l. 117–118, 122–125), A. L. pagal nuotrauką atpažino asmenį P. K., kuris mušė ir grasino (t. 1, b. l. 133–134). Taip pat atpažino I. P., kuri kartu su P. pavogė daiktus ir ėjo su juo paskolos ir telefono paimti (t. 1, b. l. 138–145). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusysis A. L. nurodė, kad P. pasakė, kad duos su lazda, jei nepasakys banko kortelės PIN kodo (t. 1, b. l. 157–160). Nuteistoji I. P. taip pat kaip ir nukentėjusysis nurodė, kad A. bijodamas padavė banko kortelę ir pasakė PIN kodą. P. draugas nuvežė ją ir P. į Kazlus, į „Maxima“ parduotuvėje esantį bankomatą. P. davė jai banko kortelę, pasakė PIN kodą ir ji išgrynino 490 Eur (t. 4, b. l. 179). Parodymų patikrinimo vietoje metu I. P. susiejo įvykius su parodytomis aplinkybėmis - taip, kaip prieš tai papasakojo (t. 5, b. l. 2–8). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją I. P. nurodė, kad ji matė kaip nukentėjusysis davė banko kortelę ir pasakė PIN kodą, dar matė kelis smūgius. Ji atliko bankomate procedūras (t. 5, b. l. 31–35). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji I. P. paaiškino, kad ji nežino, kokiu būdu kortelė ir dėl kokių priežasčių pateko pas P. K., tiesiog P. reikalavo tos kortelės iš L.. Ji mano, kad davė A. L. banko kortelę, nes išsigando. PIN kodą jai pasakė P. K. jau prie bankomato. Ji nuėmė 490 Eur. Pinigus išleido kartu su P. K., A. tuo metu tikriausiai buvo savo namuose (t. 10, b. l. 42).

53. Kaltinamųjų P. K. ir I. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad veikos padarymo metu abu nuteistieji suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

54. Šioje byloje apeliantai be prašymų juos išteisinti, visi prašo paskirti jiems švelnesnes bausmes. D. B. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, I. P. gynėjas prašo jo ginamajai sumažinti laisvės atėmimo bausmę ir ją atidėti. P. K. nemotyvuodamas, neišdėstydamas argumentų, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

55. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje laikėsi tinkamai.

56. Nustatyta, kad visi trys nuteistieji D. B., I. P. ir P. K. bendrais veiksmais įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje. Tai sunkus nusikaltimas, jis turėjo visiems nuteistiesiems didžiausią įtaką galutinei subendrintai bausmei, t y. būtent už šį nusikaltimą paskirta bausmė lėmė galutinę subendrintą bausmę. BK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sankcija – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-1682), alternatyvių bausmių nenumatyta.

57. Pirmosios instancijos teismas P. K. už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be šios nusikalstamos veikos P. K. įvykdė dar tris nuskalstamas veikas, t. y. BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus dėl nuteistajam P. K. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo (skundžiamo nuosprendžio 86–88 lapai, t. 12, b. l. 87–89). Nustatant bausmių dydžius įvertinta tai, kad P. K. anksčiau teistas (t. 5, b. l. 93–99), nusikaltimų padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį dėl veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – galutine 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, baustas administracine tvarka ir nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 5, b. l. 120–122). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jo atsakomybę dalyje dėl veikos numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, o taip pat dėl veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, sunkina tai, kad veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tuo metu, kai P. K. buvo paskirtas suėmimas jis nurodė, kad reikia išlaikyti tris mažamečius vaikus (t. 8, b. l. 32), bylos duomenimis (t. 8, b. l. 30) jo dabartinė draugė I. P. laukiasi nuo jo kūdikio (t. 5, b. l. 31–35), vis tik matyti, kad P. K. nesirūpino savo vaikais, nusikaltimų darymo metu gyveno su I. P. pas A. L. bei viešbučiuose už A. L. pinigus. Šios aplinkybės rodo, kad P. K. ne tik linkęs nusikalsti, bet ir kalba netiesą, pristato save kaip rūpestingą tėvą, tačiau vaikais nesirūpina. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad ilgalaikę (11 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmę lėmė šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės septynerių metų laisvės atėmimo bausmės bendrinimas su Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, paskirta galutine aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės septynerių metų laisvės atėmimo bausmės, tai yra trejus metus šešis mėnesius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ir švelninti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga.

58. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus dėl nuteistajam D. B. paskirtos bausmės tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek bendrinant bausmes. Nustatant bausmės dydį, jo vykdymo tvarką, o tuo pačiu ir nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, atsižvelgta į tai, kad nuteistasis D. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje ir du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 189 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), visos šios nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), tačiau dėl kriminalinio pobūdžio veikos baustas užsienyje (t. 6, b. l. 87–89), daug kartų baustas administracine tvarka ir nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 6, b. l. 91–98). Teisėjų kolegija pastebi, kad D. B. baustas ne tik už greičio viršijimą, bet ir už neteisėtą cigarečių gabenimą, kurių vertė 2442 Eur, kas patvirtina, kad jis linkęs kaip ir šioje byloje užsidirbti neteisėtai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. B. sužinojęs apie tai, kas A. L. papasakojo savo artimiesiems apie pradėtus tvarkyti dokumentus dėl neva geranoriškai jam dovanojamo sklypo (tai atskleidžia jo ir P. K. slapta fiksuotas pokalbis 2020 m. rugpjūčio 3 d., tariasi ką daryti, jei pradės ieškoti dokumentų, svarsto, kad jie gali būti pas D. B., D. B. nurodo, kad žiūri bilieto, kad abiem sekmadienį išvažiuoti į Airiją (t. 4, b. l. 121–123). Tai, kad D. B. Airija gerai žinoma šalis galima spręsti ir iš Teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio sprendimo - duomenų apie D. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Iš Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties turinio nustatyta, kad D. B. 2023 m. birželio 23 d. deklaravo išvykimą į Airiją (civilinė byla Nr. e2S-594-894/2024). Šie duomenys patvirtina, kad D. B. jau po to, kai A. L. susitiko per mamos laidotuves su giminėmis, suprato, jog jam gresia baudžiamoji atsakomybė.

59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. B. nusikalstamos veikos buvo pabaigtos ir tyčinės, veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskyrė mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, o taip pat už baudžiamuosius nusižengimus (dvi veikos), numatytus BK 189 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskyrė arešto bausmes. Skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvus dėl bausmių bendrinimo taisyklių ir paskyrė galutinę D. B. subendrintą 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas pagrįstai manė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam D. B. realiai atlikus tik dalį bausmės, o likusios neatliktos bausmės dalį atidėjo, t. y. taikė BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi D. B. apeliacinio skundo argumentus ir bylos aplinkybes, konstatuoja, kad už BK 181 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos, taip pat už BK 302 straipsnio 1 dalyje bei dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 189 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirtos bausmės nėra aiškiai neteisingos, todėl pagrindo keisti nuosprendį šiuo aspektu nėra. Nėra pagrindo tenkinti D. B. skundo ir taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

60. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-187-976/2023). Šioje byloje akivaizdu, kad D. B. vaidmuo buvo aktyvus, būtent jo naudai (jis būtų tapęs A. L. žemių savininku), nusikalstamai veikė P. K. ir I. P., nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija taip pat nemato galimybės švelninti bausmę.

61. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad I. P. padarė vieną tęstinio pobūdžio sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, tris apysunkius nusikaltimus, atitinkamai numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), bei 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, visi šie nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti. I. P. teista (t. 4, b. l. 156–164), bausta administracine tvarka ir nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 4, b. l. 165–167). Nors būtent ji iš visų trijų nuteistųjų buvo nuoširdžiausia ir papasakojo daug byloje nustatytų aplinkybių, kurios sutapo su nukentėjusiojo A. L. parodymais, tačiau pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte) nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teisme ji jau keitė parodymus, neva tai jai pareigūnai darė įtaką, aplinkybes nurodė tik atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus, be to, ji nereiškė jokio gailesčio, neįžvelgė savo kaltės (kaip ji nurodo tik buvo kartu ir važinėjosi).

62. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus dėl nuteistajai I. P. skiriamos bausmės už kiekvieną veiką, jų bendrinimo (skundžiamo nuosprendžio 88–90 lapai, t. 12, b. l. 89–91). Kauno apygardos teismas pagrįstai paskyręs galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pritaikė BK 75 straipsnio 3 dalį. Po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo I. P. nedelsiant turės atlikti 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, nustatyti BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje esanti pažyma patvirtina, kad I. P. 2022 m. balandžio 12 d. buvo nėščia 11-12 savaičių (t. 8, b. l. 30). Pirmosios instancijos teisme 2023 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje I. P. nurodė, kad nėštumo nėra, nes įvyko persileidimas (t. 11, b. l. 76). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistosios gynėjas pateikė teismui medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad I. P. yra 30 savaičių nėščia, gimdymas numatytas 2024 m. rugpjūčio 10 d. (t. 12, b. l. 185), kas reiškia, kad jau nuosprendžio paskelbimo metu I. P. bus pagimdžiusi trečią vaiką. Vien tik ši aplinkybė negali lemti sprendimo atidėti visiškai jai paskirtą subendrintą bausmę, t. y. tenkinti I. P. ir jos gynėjo prašymą. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad I. P. turi du vaikus - vienas gimęs 2017 m., kitas 2021 m. (t. 4, b. l. 152). Akivaizdu, kad jais nesirūpina ir pati jų neaugina. I. P., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, 2021 m. nurodė, kad turi vieną mergaitę, ji keturių metų, ji pas tėvą (t. 5, b. l. 34). Bylos aplinkybės patvirtina, kad I. P. mieliau laiką leidžia su draugais, kuriuos lengvai susiranda, ilsisi viešbučiuose nei rūpinasi savo vaikais. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo jai paskirtos bausmės.

Dėl civilinių ieškinių

63. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir apeliacinių skundų argumentus, susijusius su nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dydžiu. P. K. prašo netenkinti civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad A. L. patyrė neturtinę žalą. I. P. gynėjas prašo nepriteisti 1 000 Eur nukentėjusiojo A. L. naudai.

64. A. L. pateikė byloje civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos ir 789 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų D. B., P. K. ir I. P. solidariai (t. 1, b. l. 167). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai dalyje dėl civilinių ieškinių nemotyvuoti, o skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimui dydžio klausimas buvo išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teisingam neturtinės žalos atlyginimui ir jos dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Be to, svarbu yra ir tai, kaip pats nukentėjusysis įvertina jam padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma yra adekvati.

65. Akivaizdu, kad dėl nuteistųjų D. B., P. K. ir I. P. bendrų, neteisėtų nusikalstamų veiksmų prievartaujant turtą A. L. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir psichinę prievartą, lėmusią didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, baimę. Tai truko pakankamai ilgą laiko tarpą ir jeigu ne jo motinos laidotuvės viskas būtų pasibaigę dar liūdniau – galimai būtų netekęs namų, o pasiguosti dėl savo amžiaus, riboto suvokimo pastoviai vartojant alkoholį, pažeidžiamumo, vienišumo neturėjo kam. Nukentėjusysis A. L. nurodo neturtinę žalą patyręs ne tik dėl turto prievartavimo, tačiau ir dėl mobilaus ryšio telefono bei televizoriaus vagystės iš jo namų, dokumentų pasisavinimo o taip pat banko kortelės pasisavinimo ir pinigų išgryninimo. Apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. L. buvo padaryta neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta. Šioje byloje nustatyta, kad būtent P. K. naudojo prieš A. L. fizinį smurtą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad priteistinos neturtinės žalos dydžiai diferencijuoti dalimis, t. y. iš kaltinamojo P. K. pagrįstai priteista didžiausia suma - 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o iš nuteistosios I. P. ir D. B. po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

66. Kaip nurodyta pirmiau I. P. gynėjas prašo nepriteisti iš jo ginamosios 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu I. P. pripažino padariusi žalą ir nurodė, kad nori atlyginti nukentėjusiajam A. L. žalą (t. 11, b. l. 76). Kitame posėdyje ji teigė, kad su civiliniais ieškiniais nesutinka, negali paaiškinti, kodėl nesutinka (t. 10, b. l. 65). Teisėjų kolegija pažymi, kad visų trijų nuteistųjų bendri nusikalstami veiksmai prievartaujant A. L. turtą, vykdant kitus atskirus nusikaltimus (vagystes, nuimant ir išleidžiant savo nuožiūra A. L. pinigus iš bankomato) yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis, todėl Kauno apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad visi nuteistieji yra atsakingi už nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, todėl pagrįstai priteista iš visų nuteistųjų neturtinė žala. Įvertinta, kad I. P. nusikalstamų veiksmų apimtis gerokai mažesnė negu jos draugo P. K., todėl ir priteista suma tris kartus mažesnė. Šią sprendimo dalį keisti apeliacinis teismas neturi pagrindo.

67. Dalyje dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusysis nurodo, kad P. K. ir I. P. iš jo banko sąskaitos, pasinaudoję pavogta banko kortele, išgrynino nukentėjusiajam priklausančius 490 Eur, taip pat iš namų pavogė telefoną „Huawei“, kuriuo A. L. naudojosi tik pusę metų 299 Eur vertės, taigi bendrai turtinę žalą vertina 789 Eur. Teisėjų kolegija pritaria Kauno apygardos teismui, kad nukentėjusiojo prašomos žalos dydis mažintinas mobilaus ryšio telefono „Huawei“ 299 Eur sumai, kadangi nuosprendžiui įsiteisėjus – telefonas bus grąžintas A. L.. Nukentėjusiajam pagrįstai priteista 490 Eur solidariai iš P. K. ir I. P., kuri atsirado, kai P. K. naudodamas prievartą paėmė A. L. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, perdavė I. P., o ši, neteisėtai pasinaudodama jai perduota mokėjimo priemone ir jos identifikavimo duomenimis, inicijavo ir atliko finansinę operaciją, kurios metu išgrynino A. L. priklausančius 490 Eur tuo padarydami nukentėjusiam turtinę žalą.

68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje civilinių ieškovų yra ne tik A. L.. UAB „SB Lizingas“ pateikė civilinį ieškinį dėl 1595,78 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 149–150). AB „Telia Lietuva“ pateikė civilinį ieškinį dėl 1156,95 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 5–6). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistus civilinių ieškinių dydžius išsamiai pasisakė ir motyvavo dėl kiekvieno pareikšto civilinio ieškinio. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir neabejotinai padarytas turtines žalas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimais ir išdėstytais motyvais skundžiamo nuosprendžio (t. 12, b. l. 2–104) 91–98 lapuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo A. L. naudai – 490 Eur, civilinio ieškovo – UAB „SB Lizingas“ naudai - 1176,77 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš P. K. ir I. P. bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo iki visiško ieškinio atlyginimo, AB „Telia Lietuva“ naudai - 1156,95 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistas solidariai iš P. K. ir I. P., tiek ir neturtinės žalos atlyginimo A. L. naudai yra pagrįstas ir teisingas, keisti jį remiantis apeliacinių skundų argumentais (neva apeliantai nusikalstamų veikų nepadarė, o A. L. jokios žalos nepatyrė) nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

69. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2024 m. birželio 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajai I. P. 187, 50 Eur (t. 12, b. l. 189–191), birželio 21 d. gauta patikslinta pažyma su prašymu priteisti 208, 33 Eur (t. 12, b. l. 219–222). 2024 m. birželio 26 d. (išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimą) gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam P. K. 439, 58 Eur (t. 12, b. l. 225–229) Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistosios I. P. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas E. Milašius (t. 12, b. l. 175, 178–179, 181). Atitinkamai nuteistojo ir bylos nagrinėjimo metu suimtojo P. K. gynėja paskirta Liubovė Kuprusevičienė (t. 12. b. l. 176).

70. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Gynėjo dalyvavimas nagrinėjamu atveju buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios, o jų apeliaciniai skundai apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra tenkinami, be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas ir baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną posėdį. Advokatė Liubovė Kuprusevičienė prašė nepriteisti patirtų išlaidų dėl jos dalyvavimo (t. 12, b. l. 209). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese iš nuteistosios I. P. bei nuteistojo P. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K., nuteistojo D. B. ir nuteistosios I. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinius skundus atmesti.

Neišieškoti iš nuteistosios I. P. ir nuteistojo P. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAiva SurvilienėLinas Šiukšta