- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-174-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3241-933/2013 pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 2542,60 Lt turtinės žalos, 25426 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Visą laiką tvarkingai mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau perėmus namo administravimą Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vilma“ (toliau - DNSB „Vilma“), prasidėjo nesklandumai. DNSB „Vilma“ nesilaikė reikalavimų, reglamentuojančių jos veiklą, atsisakė pateikti duomenis ir informaciją, kurie susiję su komunalinių mokesčių mokėjimu, sudaryti sutartį, kuria būtų sureguliuoti tarpusavio santykiai. 2007 metais DNSB pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui nepagrįstą ir nesąžiningą ieškinį, kuris buvo išnagrinėtas šališkų teismų, dėl ko ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ginčas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008. Ieškovai teigia, jog Šilutės rajono apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų teisėjai nesivadovavo Teisėjų etikos kodekso reikalavimais, bylą nagrinėjo aplaidžiai, neatsakingai, suinteresuotai, dėl ko ieškovai bylą pralaimėjo, esant įrodymams, kad mokesčiai sumokėti. Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-02-26 sprendime vadovavosi DNSB „Vilma“ pateiktais subjektyviais duomenimis, kurie nepagrįsti įrodymais. Teismas nagrinėjo bylą šališkai, turėdamas išankstinę nuomonę, vadovautis DNSB „Vilma“ pateiktais subjektyviais duomenimis. Teismas konstatavo, kad sumokėta ir pervesta DNSB „Vilma“ 370,49 Lt suma buvo įskaityta už tariamą įsiskolinimą už 1999-05-01 - 2000-05-31 laikotarpį. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas netinkamai atliko pareigas, o tai sukėlė negatyvias pasekmes. Teisinės pagalbos buvo kreiptasi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau iš esmės antrinės teisinės pagalbos teikimas užtikrintas nebuvo. Tarnybos paskirti advokatai nesidomėjo byla, ignoravo ieškovų nuomonę, buvo nuolat keičiami, todėl tai taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007-02-19 sprendimu Nr. 112-95-A/2007 paskyrė advokatą A. B. teikti antrinę teisinę pagalbą, kuris jokių antrinės teisinės paslaugų nesuteikė. 2007-11-23 sprendimu Nr. 1075-95-C/2007 advokatas A. B. buvo pakeistas advokatu V. M., kuris nuo 2007-02-19 iki 2007-11-23 teisinės pagalbos nesuteikė. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007-04-30 sprendimu Nr. 641-95-C2/2008 pakeitė advokatą V. M. į advokatą J. K., kuris iš esmės taip pat teisinių paslaugų neteikė. Ieškovai kelis kartus kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad būtų suteikta kokybiška ir kvalifikuota antrinė teisinė pagalba, bet Tarnyba tinkamos antrinės teisinės pagalbos teikimo neužtikrino. Ieškovai kreipėsi dėl juridinių paslaugų į UAB „Liva“, kurios direktorius J. S. notarinės pavedimo sutarties pagrindu suteikė teisinę pagalbą. Klaipėdos apygardos teismas apeliacinius skundus nagrinėjo formaliai ir neatsakingai, nesivadovavo Teisėjų etikos kodeksu, rėmėsi išankstine nuostata tikėti pirmosios instancijos teismo sprendimais, neatskleidė bylos esmės. Ieškovai pažymėjo, jog antrą kartą priteista mokėti komunalinius mokesčius, todėl ieškovai patyrė žalą. Turtinę žalą sudaro nepagrįstai Šilutės rajono apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų priteista bendra suma 2542,60 Lt. Byloje yra įrodymai, kad komunaliniai mokesčiai sumokėti. Neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai, nepatogumai. Ieškovai nurodė, kad turėjo daug įvairių išlaidų, susijusių su aplinkybėmis, siekiant gauti tinkamą antrinę teisinę pagalbą (kopijų darymas, kelionės išlaidos, įgalioto atstovo išlaidos, susijusios su bylų nagrinėjimu). Patirti išgyvenimai ir nesiskaitymas įtakojo sveikatą (LR CK 6.271 str. - 6.273 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti, kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą ir nepagrįstą. Nurodė, jog mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje turi dalyvauti atsakovo teisėmis. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šilutės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo procesiniai sprendimai priimti 2008-2009 metais. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas buvo priimtas 2009 metais, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Tai savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovai konkrečiai nenurodė, kurį Šilutės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo veiksmą (neveikimą) laiko neteisėtu. Nurodydami priežastis (teismo šališkumas, aplaidumas, rašytinių įrodymų nevertinimas, bylos vilkinimas), dėl kurių, jų nuomone, buvo neteisingai išnagrinėta byla, remiasi subjektyvia nuomone, o ne įrodymais ir nori revizuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus iš kitos bylos šioje byloje. Ieškovai, manydami, kad Šilutės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimai neteisėti, turėjo teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į kasacinį teismą. Revizuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus iš kitos bylos šioje byloje negalima. Ieškovai prašo priteisti 2542,60 Lt turtinės žalos, kurią jie patyrė, nes įvykdė teismo sprendimą, kurį kvestionuoja šioje byloje. Toks reikalavimas nepagrįstas, kadangi minėta suma teisėtai ir pagrįstai priteista iš ieškovų. Ieškovų pateikti senatvės pažymėjimo ir neįgaliojo pažymėjimo kopijos bei išrašas iš medicininių dokumentų neįrodo, kad teismo veiksmais (neveikimu) ieškovams buvo padaryta neturtinė žala (LR CK 1.127 str., 6.272 str., 6.247 str.).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašė pašalinti ją iš bylos; taikyti ieškinio senatį; ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas įstatymų nustatyta tvarka. Civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimo teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka, procesas byloje atnaujintas nebuvo, todėl teismo sprendimo teisėtumo prezumpcija nepaneigta. Teismas šioje byloje neturi įgaliojimų kvestionuoti ir revizuoti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimo. Tarnyba tik organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau pati jos neteikia, ją teikia advokatai. Tarnyba ėmėsi objektyviai įmanomų veiksmų antrinės teisinės pagalbos teikimui A. P. civilinėje byloje 2-10-733/2008 užtikrinti. A. P. prašymu buvo ne kartą keisti advokatai. Sprendimai dėl advokatų pakeitimo buvo priimti teisėtai ir pagrįstai. Nei vieno iš šių sprendimų A. P. nustatyta tvarka neskundė. Įtraukdami Tarnybą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, ieškovai nepagrindė, kokią įtaką Tarnybos teisėms ir pareigoms turi bylos išsprendimas. Kadangi ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo pareikštas tik 2013 m., o bylos nagrinėjimas, dėl kurio ieškovai teigia patyrę žalos, baigtas 2008-08-26, Klaipėdos apygardos teismui atmetus apeliacinį skundą, ieškovai praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Jeigu ieškovai žalos atsiradimą pageidauja susieti su antrinę teisinę pagalbą ieškovei A. P. teikusių advokatų netinkamu pareigų vykdymu, jie turi keisti ieškinio pagrindą, o atsakovais įtraukti advokatus bei įrodinėti konkrečių advokatų neteisėtus veiksmus, jų priežastinį ryšį su patirta turtine bei neturtine žala. Antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje buvo teikiama tik A. P.. Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimo byloje Nr. 2-10-733/2008 teisėtumo prezumpcija teisės aktų nustatyta tvarka iki šiol nepaneigta, todėl nėra nustatyti neteisėti teisėjų veiksmai. Sumos, kurios priteistos DNSB „Vilma“ bei valstybės naudai, nėra ieškovų patirta žala. Įstatymas numato tik asmeniui padarytos ir įrodytos žalos atlyginimą. Pateikti medicininiai dokumentai apie ieškovų sveikatos sutrikimus neturi priežastinio ryšio su procesu byloje Nr. 2-10-733/2008 (LR CK 1.125 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-08 sprendimu nusprendė atmesti ieškinį. Teismas iš Šilutės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 nustatė, kad 2007-01-18 DNSB „Vilma“ ieškiniu atsakovui A. P. buvo pareikšti reikalavimai dėl skolos už paslaugas priteisimo (nuo 2000-06-01 iki 2006-09-01) (civilinė byla Nr. 2-10-733/2008, 1 t., b. l. 2-3). Į bylą A. P. įtraukta trečiuoju asmeniu (civilinė byla Nr. 2-10-733/2008, 1 t., b.l. 30, 2 t., b.l. 60-64, 71-73, 86), kuriai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikta antrinė teisinė pagalba (civilinė byla Nr. 2-10-733/2008, 1 t., b.l. 32, 53, 2 t. b.l. 92, 3 t., b.l. 56). 2008-01-14 DNSB „Vilma“ pareiškė patikslintą ieškinį atsakovams A. P. ir A. P.. Ieškinio suma 1290,64 Lt, laikotarpis nuo 2000-06-01 iki 2006-12-31 (civilinė byla Nr. 2-10-733/2008, 2 t., b.l. 126-127). Į bylą buvo teiktos PVM sąskaitos-faktūros, sąskaitos ir mokėjimo kvitai (civilinė byla Nr. 2-10-733/2008, 1 t., b.l. 55-114, 2 t., b.l. 2-49, 3 t., b.l. 7-28). Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-02-26 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė solidariai iš atsakovų A. P. ir A. P. 1090,89 Lt skolą, 199,75 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1290,64 Lt) nuo 2007-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo DNSB „Vilma“ naudai ir priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas (3 t., b.l. 37-40). Atsakovė A. P. dėl priimto teismo sprendimo teikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu, kad teismas neatskleidė bylos esmės (civilinė byla Nr. 2-10-733/2008, 3 t., b.l. 42-43). Atsakovas A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (civilinė byla Nr. 2-10-733/2008, 3 t., b.l. 51-52) prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimą ir perduoti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2008-08-21 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad atsakovai privalo mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas bei turi pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus (civilinė byla Nr. 2-10-733/2008, 3 t., b.l. 67-69). Atsakovai A. P. ir A. P. 2008-10-10 prašymu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008. Prašyme nurodė, kad teismas bylos nagrinėjimo metu buvo šališkas ir priėmė neobjektyvų sprendimą. Prašymas grįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-05-27 nutartimi atmetė A. P. ir A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo DNSB „Vilma“ ieškinį atsakovams A. P. ir A. P. solidariai dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo (civilinė byla Nr. A2-122-750/2009). Klaipėdos apygardos teismas 2009-07-29 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. A2-122-750/2009, b.l. 104-106). Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovai atsakovu nurodė tik valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, teismas šioje byloje vertino ir tyrė reikalavimą atlyginti padarytą žalą tik šio subjekto atžvilgiu. LR CPK 45 straipsnis nustato, jog atsakovo nurodymas ir reikalavimo pareiškimas byloje yra ieškovo prerogatyva, teismui nesuteikta teisė keisti šalį byloje ar įtraukti atsakovais į bylą asmenis savo iniciatyva. Šiuo atveju Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai reikalavimų byloje, kaip atsakovui, t. y. turinčiam atsakyti pagal ieškinį subjektui, nebuvo pareikšta, todėl nėra pagrindo vertinti ir analizuoti būtent jos veiksmus. LR CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašė atmesti ieškovų ieškinį ieškinio senaties pagrindu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovai pradinį ieškinį paštui įteikė 2012-12-14 (b. l. 5), o teisme ieškinys gautas 2012-12-18 (b. l. 1). Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria buvo palikta nepakeista Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nutartis atsisakymo atnaujinti procesą klausimu, priimta 2009-07-29 (b.l. 104-106). Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos teismų informacijos sistemos Liteko duomenis (CPK 179 str. 3 d.) ieškovai reikalavimus valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reiškė dar iki nagrinėjamo ieškinio pateikimo, tačiau ieškinius buvo atsisakyta priimti, kaip neteismingus. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas nežymiai, bei atsižvelgė į ieškovų siekiamų apginti vertybių pobūdį, į tai, kad jie siekė apginti savo teises, tačiau šią teisę įgyvendino netinkamai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad yra objektyvus teisinis pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Ieškovai reiškia reikalavimus dėl žalos, padarytos Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kuria Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta ir Teismų įstatyme. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, jog proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju, būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai, reikalaudami žalos atlyginimo iš valstybės, neįrodė teismo (teisėjų) neteisėtų veiksmų, į bylą nėra pateiktas aukštesniojo teismo procesinis sprendimas, kuriuo būtų konstatuota, jog byla išnagrinėta nepagrįstai ir neteisėtai. Nors ieškovai ir teigia, kad DNSB „Vilma“ pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui nepagrįstą ir nesąžiningą ieškinį, kuris buvo išnagrinėtas šališkų teismų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovų teiginius apie galimą bylas nagrinėjusių teismų šališkumą. Teismas pažymėjo, jog neturi duomenų, kad būtų priimtas procesinis sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, jog atitinkamos sumos iš A. P. ir A. P. priteistos nepagrįstai. Teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-207/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė bylas nagrinėjusių teisėjų kaltės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovai ieškinyje nurodė, jog teismas buvo šališkas, nevertino pateiktų įrodymų, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tokius jų teiginius (CPK 178 str., 185 str.). Teismas konstatavo, jog, nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovų prašomą turtinę žalą 2542,60 Lt. Ieškovai nenurodė, iš ko susideda žalos suma, nepateikė įrodymų apie jos dydį. Be to, esant įsiteisėjusiems ir nenuginčytiems teismų procesiniams sprendimams, teismų pagrįstai priteistos sumos iš ieškovų negali būti laikomos jų patirta žala. Ieškovų pateikti įrodymai neįrodo, kad būtent teismo veiksmais ieškovams padaryta žala. Laikotarpiai, kada ieškovai skundėsi bloga sveikta, nėra susieti su teismų priimtais procesiniais sprendimais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė įstatyme įtvirtintų deliktinės atsakomybės sąlygų: žalos (CK 6.249 str.), neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), priežastinio ryšio (CK 6.247 str.) ir kaltės (CK 6.248 str.) buvimo, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti aptartą deliktinės atsakomybės institutą (LR CK 6.246 str. - 6.249 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai A. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad Klaipėdos garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neužtikrino kvalifikuotos teisinės pagalbos, jos paskirti advokatai atliko savo pareigas formaliai. Tai ir sąlygojo tokias negatyvias ieškovams pasekmes. Apeliantai buvo priversti papildomai kreiptis dėl juridinių paslaugų į UAB „Liva“, nes patys neturėjo kompetencijos tinkamai atstovauti save byloje. Apeliantai tikėjosi, kad J. S. iš UAB „Liva“ bus kviečiamas liudytoju, nes savo parodymais turėjo atskleisti bylos esmę ir duoti motyvuotus paaiškinimus dėl ieškinio pagrindo ir dalyko. Ieškovai patikslintame ieškinyje konstatavo, kad remsis šio liudytojo parodymais, įrodinėjant susidariusią žalą. Atsakovo atstovė pateikė objektyvią nuomonę, kad trečiasis asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi dalyvauti atsakovo statuse. Teismas neatsižvelgė į šį konstruktyvų pasiūlymą, todėl bylos iš esmės atskleisti nepavyko. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo bylą neobjektyviai ir priėmė subjektyvų, nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Nebuvo atlikti paprasčiausi aritmetiniai paskaičiavimai, kiek ieškovai turėjo mokėti mokesčių ir kokia suma buvo sumokėta. Apeliantai teigia, kad teismai buvo šališki, todėl jie negali pasiekti teisingumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantai turėjo kreiptis į kasacinį teismą. Įstatymas užkerta kelią kreiptis į kasacinį teismą, nes ginčo suma neleidžia pasinaudoti šia teise. Teismas nemotyvuoja ir nepagrindžia pagrindinio motyvo, kad visi įsiteisėję teismo sprendimai negali būti kvestionuojami. Teismas tik sprendime deklaruoja, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, bet realiai tai padaryta nebuvo. Teismo pozicija pasirūpinti tinkamu atstovavimu yra deklaratyvi. Apeliantai neturi lėšų samdytis laisvą ir nepriklausomą advokatą, o kreiptis į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą yra beprasmiška. Lietuvos valstybė yra atsakinga ir už kvalifikuotą ir tinkamą antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Ieškovų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą buvo pažeistos (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad teismas negali nurodyti ieškovams, kokioje procesinėje padėtyje turi dalyvauti vienas ar kitas subjektas, kokią gynybos poziciją pasirinkti, ar ieškinį reikšti vieną ar kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, nes priešingu atveju būtų pažeisti lygiateisiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principai. Tik ieškovas pasirenka atsakovą, ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovai, reikalaudami žalos atlyginimo iš valstybės, neįrodė teismo neteisėtų veiksmų. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė bylą nagrinėjančių teismų neteisėtų ir kaltų veiksmų, nebuvo jokio pagrindo priteisti ieškovams jų prašomą turtinę ir neturtinę žalą.
Trečiasis asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai konstatavo, jog sąlyga, tenkinant ieškinį, pareikštą dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, yra teismo veiksmų neteisėtumo konstatavimas instancine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Taigi, objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).
Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas apeliacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus.
Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teisė į nešališką teismą vertinama dviem aspektais: subjektyviuoju ir objektyviuoju. Nešališkumas subjektyviuoju aspektu reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (Hauschildt v. Denmark, no. 10486/83, judgment of 24 May 1989, § 48). Nešališkumas objektyviąja prasme reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Fey v. Austria, judgment of 24 February 1993, Series A no. 255, p. 12, § 27, 28 ir 30; Academy Traiding Ltd. and Others v. Greece, no. 30342/96, judgment of 4 April 2000, § 43; Poulitaival and Pirttiaho v. Finland, no. 54857/00, judgment of 23 November 2004.). Dėl objektyviojo aspekto Europos Žmogaus Teisių Teismas pabėžia, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, judgment of 6 September 2005). Sprendžiant, ar yra pagrįsta priežastis abejoti teismo nešališkumu, ar ne, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Svarbiausia, ar pareikšti būgštavimai yra objektyviai pagrįsti (Hauschildt v. Denmark, § 48, Gautrin and Others, § 58).
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, buvo padaryta žala ir tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu žala buvo padaryta dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų civilinio proceso srityje, būtina dar viena civilinės atsakomybės sąlyga – teismo ar kito teismo pareigūno kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Kaltė turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka.
CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).
Valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Darytina išvada, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumą, o ne už žalą, padarytą kitais teisėjo ar teismo pareigūnų veiksmais. Valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas, nagrinėjant civilinę bylą.
Taigi, taikant valstybės atsakomybę, turi būti nustatyta teisėjo kaltė nagrinėjant civilinę bylą, kurioje pareikštas ieškinys valstybei. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti.
Lietuvoje teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, skundžiant priimtą teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys teisės aktai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancine, tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas, priėmęs 2008-02-26 sprendimą Nr. 2-10-733/2008, ar Klaipėdos apygardos teismo teisėjai, priimdami 2008-08-21 nutartį Nr. 2A-493-524/2008, atliko neteisėtus veiksmus.
Taigi darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta nė viena iš būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad dėl neteisėtų teismo (teisėjų) veiksmų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ieškovams. Tai, kad ieškovai mano, kad Klaipėdos garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neužtikrino ieškovams kvalifikuotos teisinės pagalbos, kad jos paskirti advokatai atliko savo pareigas formaliai, savaime neįrodo priežastinio ryšio tarp teismo (teisėjų) veiksmų ir ieškovų prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos. Kolegija daro išvadą, kad nėra visų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti: nenustatyti neteisėti teismo (teisėjų) veiksmai, nėra padaryta žala ir nenustatytas priežastinis ryšys, bei teismo (teisėjų) kaltė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-10-733/2008, A. P. prašymu buvo ne kartą keisti advokatai, o Klaipėdos garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl advokatų pakeitimo nebuvo panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka, todėl apeliantų argumentai dėl Klaipėdos garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą, vertintini kritiškai. Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekė revizuoti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus: Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimą Nr. 2-10-733/2008 ir Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-21 nutartį Nr. 2A-493-524/2008, kurie yra galiojantys, nepanaikinti ir nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 18 str.). Tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, neturėjo atlikti paskaičiavimus, kiek ieškovai turėjo mokėti mokesčių ir kokia suma buvo sumokėta, nes šios aplinkybės yra nustatytos paminėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (LR CPK 182 str. 2 p.).
Ta aplinkybė, kad apeliantai papildomai kreipėsi dėl juridinių paslaugų į UAB „Liva“ ir tikėjosi, kad J. S. iš UAB „Liva“ bus kviečiamas liudytoju, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes 2009-04-17 pavedimo sutarties (b.l. 12) vykdymas nėra teisiškai reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykui.
LR CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad negali būti apklausiami, kaip liudytojai, atstovai civilinėje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo, būdami atstovais. Tokiu būdu J. S. iš UAB „Liva“ negalėjo būti kviečiamas liudytoju nagrinėjamoje byloje, nes jis ieškovus atstovavo civilinėje byloje, kurioje buvo priimti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimas Nr. 2-10-733/2008 ir Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-21 nutartis Nr. 2A-493-524/2008 (LR CPK 189 str. 2 d. 1 p.).
Ta aplinkybė, kad atsakovo atstovė pateikė nuomonę, kad trečiasis asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba galėjo dalyvauti nagrinėjamoje byloje atsakovu, savaime neįtakojo bylos esmės atskleidimo visapusiškumo, nes nagrinėjamu atveju ieškovai aiškiai suformulavo savo reikalavimus, atsakovu dėl pareikštų reikalavimų nurodydami Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o trečiuoju asmeniu - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tokiu būdu realizuodami savo teisę į teisminę gynybą ir procese įtvirtintą dispozityvumo principą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai nepareiškė jokių materialinių reikalavimų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kaip atsakovui, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos procesinė padėtis, kaip trečiojo asmens, buvo tinkama.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.272 str. 2 d.; LR CPK 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą nepakeistą.