Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.1; 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.6.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6

2024 m. lapkričio 25 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams G. B., S. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo Šiaulių miesto šeimos centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų nepilnamečio sūnaus D. B. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo S. B. išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovės G. B. išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo D. B. gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto šeimos centre.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 2 d. G. B. šeimai, o nuo 2023 m. birželio 19 d. S. B. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre. Laikotarpiu 2018 – 2023 metais penkis kartus nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai D. B. atžvilgiu: pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, į mokslą, į saugų ir sveiką vystymąsi, sveikatos užtikrinimą.

Nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. birželio 17 d. D. B. buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, nuo 2023 m. birželio 16 d. vaiko D. B. laikinoji priežiūra buvo taikoma pas vaiko senelę L. B. jos gyvenamojoje vietoje, nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. vaiko laikinoji priežiūra organizuota socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje - VšĮ „Motinos Teresės šeimų namuose“.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau - skyrius) 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą prieš vaiką, kuris nurodė, kad motina prieš jį smurtavo - sudavė jam per veidą. Vėliau vaikas skyriaus darbuotojams teigė, kad „mama jam nieko nedarė“. Vaikas buvo apžiūrėtas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje, kur skyriaus darbuotojai vaikas pasakė, kad atvykus policininkams ir vaiko teisių apsaugos specialistams, mama jam į ausį tyliai pasakė, kad „mamą pasodins į kalėjimą, jeigu jis pasakys, kad mama jį mušė“. Vaiko apžiūros metu pastebėta, kad vaiko kūnas nešvarus, jo dantukai atrodo sugedę, jis slogavo, buvo alkanas.

Skyriuje buvo atliktas nepilnamečio D. B. situacijos vertinimas, 2023 m. rugpjūčio 18 d. užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa. Vertinimo metu vaiko motina paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. kivirčas su sūnumi įvyko dėl to, kad ji ketinusi vykti pas savo motiną, o sūnus ten vykti nenorėjo, sūnaus atžvilgiu smurto nėra naudojusi, sūnų myli ir nori jį auginti.

Skyriaus specialistai su vaiko tėvu S. B. bendravo 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vaiko tėvas paaiškino, kad jam skambino sūnaus motina ir pasakė, kad sūnus yra paimtas ir išvežtas į vaikų namus dėl smurto, vaikas pats išsimušė dantį. Sūnus tėvui nesiskųsdavo, kad mama jį muša. S. B. paaiškino, kad sūnų mato retai, nes matytis neleidžia vaiko motina. Jeigu turėtų galimybių, vaiką norėtų auginti pats. Šiuo metu gyvena laikino apgyvendinimo namuose, turi neįgalumą dėl sveikatos problemų. Vyras teigia, kad nuo tada, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, narkotinių medžiagų nevartoja.

Skyriaus specialistai 2023 m. rugpjūčio 17 d. telefonu bendravo su G. B. motina L. B., kuri teigė, kad neturi galimybių pasirūpinti savo anūku D. B., nes yra dirbanti.

Skyriaus specialistai dėl esamos situacijos 2023 m. rugpjūčio 17 d. bendravo su šeimos socialine darbuotoja, kurios nuomone abu vaiko tėvai dėl savo priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų vartojimo turi stiprių sveikatos problemų, stokoja socialinių ir tėvystės įgūdžių, todėl negali savarankiškai tenkinti būtiniausius kasdieninius vaiko D. B. poreikius, teikiamos pagalbos nepriima, pastangų keisti šeimos situaciją nerodo. G. B. socialiniai įgūdžiai menki, ji dažnai elgiasi neatsakingai, meluoja socialinei darbuotojai, ignoruoja socialinės darbuotojos telefoninius skambučius, nevykdo socialinės darbuotojos rekomendacijų bei įpareigojimų, numatytų pagalbos šeimai plane.

D. B. apgyvendintas Šiaulių miesto šeimos centre. Mobiliosios komandos specialistai pagalbos teikti G. B. neturi galimybių, nes telefonu ji neatsiliepia, namuose nerandama, į susitikimus neatvyksta. S. B. pasirašė sutikimą priimti mobiliosios komandos pagalbą, tačiau su specialistais susitiko tik du kartus.

Ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl motinos G. B. galimai vaiko D. B. atžvilgiu panaudoto smurto, 2023 m. gruodžio 22 d. nutrauktas.

2023 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi leista paimti D. B. iš jo tėvų G. B. ir S. B.

2023 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-860 D. B. nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Šiaulių miesto šeimos centras.

2024 m. kovo 1 d. Šiaulių miesto šeimos centras pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad G. B. ir S. B. minimaliai planuoja susitikimus su vaiku. Tėvas susitikimų metu sunkiai randa bendrą kalbą su vaiku, motiną su vaiku sieja artimas ryšys, tačiau veiklas inicijuoja pats vaikas. Tėvai vaikui išlaikymo neteikia, į susitikimus atneša lauktuvių, saldumynų, rūbų, žaislų, turėdami duoda ir šiek tiek pinigų.

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2024 m. kovo 6 d. raštu Nr. S-598 pateikė informaciją apie G. B. ir S. B., nurodė, jog pagrindinės šeimos problemos - socialinių bei tėvystės/motinystės įgūdžių stoka, vaiko nepriežiūra, priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų. Socialinių darbuotojų, dirbančių su šeima, nuomone, G. B. neatsakingai elgiasi, vagiliauja, galimai vartoja psichoaktyvias medžiagas, ne kartą dėl prastos sveikatos būklės, susijusios su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, buvo gydoma gydymo įstaigų stacionare, tačiau sugrįžusi iš gydymo įstaigų, nesiekia pokyčių gyvenime. S. B. ir G. B. vedamas gyvenimo būdas kelia grėsmę vaiko saugumui, jo sveikatai, tėvai negeba sudaryti vaikui saugių gyvenimo sąlygų. Socialinių darbuotojų, dirbančių su šeima ir atvejo vadybininkės nuomone vaikui nėra galimybės grįžti į biologinę tėvų šeimą, nes dėl esamos tėvų sveikatos būklės, ir tėvų vedamo netinkamo gyvenimo būdo, tėvai negebės užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus bei tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius.

2024 m. kovo 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame sudarytas pagalbos planas bei nutarta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo D. B. atžvilgiu. Posėdyje G. B. nedalyvavo. S. B. posėdyje pripažino, jog šiuo metu neturi sąlygų vaiko auginimui, jog jis negebės vienas pasirūpinti vaiko sveikata, priežiūra ir ugdymu, neturi iš ko mokėti išlaikymą vaikui, priklausomybių grupės nelankė, nesilankė pas gydytoją psichiatrą, nelankė psichologo konsultacijų. Jo manymu, motina vartoja narkotikus ir ji negalėtų tinkamai prižiūrėti ir auginti sūnaus.

3. Prie ieškinio pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes.

4. Ieškovės atstovė teisme ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad po vaiko paėmimo iš atsakovų padėtis nepasikeitė, atsakovai nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaiką, su socialiniais darbuotojais bendrauti vengia, žalingų įpročių, priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problemų neišsprendė, vaikui išlaikymo neteikia. Abu atsakovai niekur nedirba, atsakovas S. B. gyvena nakvynės namuose, abu gyvena iš socialinių pašalpų, vagysčių. Abu atsakovai turi sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl narkotinių medžiagų vartojimo, G. B. neįgalumas yra pasibaigęs, tačiau ji dėl neįgalumo pratęsimo nustatyta tvarka nesikreipė. Kai sūnus gyveno su motina, vaiko išmokos buvo vienas iš pragyvenimo šaltinių. Susitikimų su sūnumi iniciatorius yra šeimos centras, vaiko motina dažnai susitikimus atšaukia dėl neaiškių priežasčių, tėvas bendrauja minimaliai. Dėl savo netinkamo gyvenimo būdo, negebėjimo spręsti problemų, kurios yra ilgalaikės, atsakovai negali auginti savo vaiko, nesugeba sudaryti tinkamų sąlygų vaikui augti, mokytis, vystytis, jų gyvenimo būdas daro žalingą įtaką vaikui, duomenų, kad situacija ateityje gali pasikeisti, nėra.

5. Atsakovė G. B. teisme paaiškino, kad ji su ieškiniu nesutinka. Ji įsitikinusi, kad savo sūnų ji auginti gali, turi tam sąlygas, nes yra gavusi socialinį būstą. Komunalinių mokesčių už šį būstą ji nemoka, nes neturi pakankamai pajamų, išlaikymo vaikui neteikia, nes šiuo metu nedirba, neįgalumo pensijos nebegauna. Ji ruošiasi susitvarkyti neįgalumą, kuris jai buvo nustatytas dėl sveikatos sutrikimų vartojant narkotines medžiagas. Ji įsitikinusi, kad susitvarkiusi neįgalumą, galės įsidarbinti, dirbti ir teikti vaikui išlaikymą. Kodėl iki šiol neįgalumo nesusitvarkė, negali paaiškinti. Ji daug kartų teista už įvairias vagystes, kurias padarė, nes pinigų reikėjo narkotinėms medžiagoms įsigyti, bausmes yra atlikusi. Šiuo metu narkotinių medžiagų ji nevartoja, dalyvauja gydymo metadonu programoje, įsitikinusi, kad palaipsniui galės atsikratyti šios priklausomybės. Šiuo metu jos atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų laikymo, tačiau jos namuose rasti narkotikai yra ne jos, o jos draugo, kuris tuo metu pas ją gyveno, ji nieko bendro su narkotinėmis medžiagomis, jų platinimu ar įsigijimu neturi.

6. Atsakovas S. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad galėtų sūnų auginti. Jis šiuo metu gyvena nakvynės namuose, jei vaikas jam būtų atiduotas, jis būstą išsinuomotų. Kodėl iki šiol to nepadarė, negali paaiškinti. Kai buvo išvykęs iš nakvynės namų, gyveno pas draugą, bandė susirasti darbą, bet jam nepavyko, dėl neįgalumo niekas nenori priimti jo į darbą. Turi rimtų sveikatos sutrikimų, kurie atsirado dėl narkotinių medžiagų vartojimo, dėl ko jam sutriko kalba ir sunkiai valdosi kojos. Šiuo metu išlaikymo sūnui neteikia, nes nedirba, gaunamų pašalpų vos užtenka jo paties pragyvenimui.

7. Trečiojo asmens Šiaulių miesto šeimos centro atstovė prašo ieškinį patenkinti, paaiškino, kad atsakovų sūnaus elgesys ir pasiekimai ženkliai pasikeitė į gerąją pusę po to, kai vaikas buvo apgyvendintas šeimos centre. Berniukas tapo drąsesnis, iškalbingesnis, noriai bendraujantis su bendraamžiais ir centro darbuotojais. Į susitikimus, kurie organizuojami centro darbuotojų iniciatyva, su tėvais noriai eina, tačiau bendravimą su tėvu apsunkina tėvo neaiški kalba, vaiko mama, atsakovė G. B. susitikimus su sūnumi dažnai atšaukia, nepaaiškindama tokio poelgio priežastis, todėl vaikui apie pasimatymą su mama pranešama betarpiškai prieš pat susitikimą, kai žinoma, jog mama tikrai ateis. Susitikimų metu D. tėvams pasakoja apie save, mokyklą, inicijuoja žaidimus, noro sugrįžti pas mamą nėra išsakęs.

8. Liudytoja V. V., Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, parodė, kad su G. B. šeima dirba jau daug metų, ją gerai pažįsta. Jos nuomone, G. B. nemoka bendrauti su sūnumi, su juo neužsiima, nežaidžia, tačiau smurto požymių nepastebėta. Su ja bendrauti sunku, nes į telefono skambučius ji dažniausiai neatsiliepia, namuose dažnai nerandama. Jos įsitikinimu, abu vaiko tėvai turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, abu meluoja, jog šiuo metu nevartoja psichotropinių medžiagų, nes yra pastebėti bendraujantys su asmenimis, vartojančiais ir platinančiais tokias medžiagas. Nei vienas iš tėvų pastangų keisti šeimos situaciją nerodo. S. B. gyvena nakvynės namuose, turi sveikatos problemų, jis pažeidinėja nakvynės namų taisykles, buvo pastebėtas neblaivus, konfliktuoja su socialiniais darbuotojais, nesilaiko švaros ir tvarkos savo kambaryje, nepriima socialinių darbuotojų pagalbos. Susitikimų metu su vaiku S. B. mažai kalba, dėl asmens higienos trūkumo nuo jo sklinda nemalonus kvapas, bendravimas su S. B. vyksta apsunkintai, nes socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeima, ne visada supranta ką jis nori pasakyti, nes jo kalba neaiški. G. B. socialiniai įgūdžiai menki, ji nenoriai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nepriima jai siūlomos pagalbos, nereaguoja į pastabas, neklauso patarimų, retai atsako į telefoninius skambučius, nerandama namuose, meluoja. Po vaiko paėmimo G. B. su socialiniais darbuotojais bendrauja tik tuo atveju, kai jai reikalinga susitvarkyti kokius nors reikalus. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeima, lydėjo ją pasirašyti sutarčių dėl socialinio būsto, komunalinių mokesčių. Socialiniai darbuotojai kelis kartus registravo G. B. pas gydytoją psichiatrą, tačiau moteris pas specialistą nenueidavo, teigia, kad jai psichiatro konsultacija nereikalinga, kad ji pati gali savimi pasirūpinti. Su sūnumi bendrauja minimaliai, dažnai susitikimus, kuriuos inicijuoja šeimos centro darbuotojai, atšaukia.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

9. Geriausi vaiko interesai reikalauja užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Minėto straipsnio 2 punktas taip pat nustato, kad, priimant sprendimus dėl vaiko gerovės, turi būti vadovaujamasi biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.

10. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas manyti, kad tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais – domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Pažymėtina, kad rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus tėvų prisidėjimas prie vaiko išlaikymo ar vaiko aplankymas, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą. Tačiau, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvai nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei.

11. Dėl kitos būtinos tėvų valdžios neterminuoto ribojimo sąlygos – duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, – pažymėtina tai, kad turi būti nustatytas nuoseklus tėvų elgesio pasikeitimas, nes pagal kasacinio teismo praktiką tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti dažnai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvų elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinės instancijos teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas ar motina galimai pradėjo keisti savo elgesį (gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jų elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

12. Byloje nustatyta, kad atsakovai G. B. ir S. B. turi sūnų D. B., gimusį (duomenys neskelbtini) Nuo 2018 m. atsakovų šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, nuo 2018 m. liepos 2 d. atsakovės G. B. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre. Pirmą kartą mažametis D. B. paimtas iš tėvų 2019 m. spalio 17 d., kadangi tėvai neužtikrino vaiko saugumo, nes dėl tėvų galimai vartojamų psichotropinių medžiagų vaikui kilo grėsmė, mažametis laikinai apgyvendintas vaikų globos namuose. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartimi leista paimti mažametį D. B. iš jo tėvų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2019 m. spalio 30 d. D. B. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų globos centre pas budinčią globotoją. Nuo 2020 m. birželio 17 d. laikinoji globa D. B. panaikinta, vaikas grąžintas motinai. Mažamečiui D. B. nuo 2023 m. birželio 16 d. buvo nustatyta laikina priežiūra jo močiutės L. B. šeimoje, nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. vaikui kartu su motina nustatyta laikinoji priežiūra Motinos Teresės šeimų namuose. 2023 m. rugpjūčio 15 d. atsakovė G. B. pasišalino iš šių namų, mažametį sūnų palikdama įstaigos darbuotojų priežiūrai. 2023 m. rugpjūčio 16 d. D. B. laikinai apgyvendintas Šiaulių miesto centre pas budintį globėją. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12016-1028/2023 leista paimti nepilnametį vaiką D. B. iš vaiko motinos G. B. ir tėvo S. B.. Teismo nutartyje konstatuota, kad vaiko motina netinkamai bendrauja su savo vaiku, galimai turi priklausomybių, galimai pavartojo smurtą vaiko atžvilgiu, nepakankamai rūpinasi vaiko priežiūra ir auklėjimu, neturi stabilaus pagrindo ir pajamų vaiko auginimui; vaiko tėvas S. B. yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, neturi sąlygų auginti vaiką, neprieštarauja, kad vaikas būtų paimtas; motina ir tėvas savo elgesio ir gyvenimo būdo nepakeitė, akivaizdžių, rimtų ir efektyvių to pastangų kol kas nematyti, net ir po to, kai teismui buvo pateiktas prašymas leisti paimti vaiką iš tėvų; vaikui likus šeimoje, nesant tėvų elgesio pokyčių, šiuo metu kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. 2023 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu D. B. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto šeimos centro Globos centre pas budintį globotoją.

13. Atsakovė G. B. gyvena vieno kambario socialiniame būste, nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. birželio 22 d. gavo netekto darbingumo pašalpą. Iš Respublikinio priklausomybės ligų centro informacijos matyti, kad ji nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. dalyvauja pakaitinės terapijos metadonu programoje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovė G. B. teista aštuonis kartus už nusikaltimus nuosavybei (vagystes), savavaldžiavimą, narkotinių, psichotropinių medžiagų laikymą. 2024 m. spalio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ji nuteista už tai, kad neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi nedidelį kiekį narkotinės medžiagos bei nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos iki tol, kol (duomenys neskelbtini), apžiūros metu minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, ji nuteista 26 parų arešto bausme.

14. Atsakovas S. B. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyvena Socialinių paslaugų centro nakvynės namuose, nedirba, jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2025 m. liepos 11 d. jam nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jis gauna netekto darbingumo pensiją, vienišo asmens išmoką, priežiūros (pagalbos) tikslinę kompensaciją. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jis teistas 15 kartų už įvairias nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimą), paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu už nedidelės vertės svetimo turto vagystę 6 mėnesių ir 30 dienų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs.

15. Bylos duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovams buvo taikomi atvejo vadybos procesai, teikiamos socialinės paslaugos, tačiau atsakovai vengia bendravimo su socialiniais darbuotojais, pagalbos iš esmės nepriima, išvadų nedaro, per prievarta teikiama pagalba siekiamo rezultato nedavė, teigiamų pokyčių atsakovų gyvenime neįvyko, nustatyti rizikos veiksniai (socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, vaiko nepriežiūra, priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų) išliko. Vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus, susijusius su kiekvieno iš tėvų galimybėmis ir pastangomis užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir aplinkos sąlygas. Atsakovai, gaudami socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugas iš įvairių institucijų, deklaruodami norą vaiką auginti, iš esmės nekeitė savo gyvenimo būdo, nesiėmė jokių veiksmų, kurie prisidėtų prie gerų, saugių gyvenimo sąlygų vaikui sukūrimo. Atsakovė G. B. gavo socialinį būstą, tačiau komunalinių mokesčių už šį būstą nemoka, jokių įrodymų, kad bute yra sudarytos bent minimalios sąlygos vaikui gyventi, nepateikė, niekur nedirba, pastangų, kad būtų pratęstas darbingumo netekimas ir gautų neįgalumo pensiją, nededa. Atsakovas iki šiol gyvena nakvynės namuose, byloje yra duomenų, kad pažeidinėja nustatytą šių namų tvarką, nesilaiko higienos taisyklių. Nei vienas iš tėvų nuo vaiko paėmimo vaiko materialiai neišlaiko. Atsakovė G. B. dalyvauja pakaitinėje gydymo nuo narkotikų programoje, tačiau gydymo procesas tik pradėtas, kiek faktiškai truks, nėra aišku, ar jis duos reikiamų rezultatų, taip pat nežinoma. Tai, kad bylos nagrinėjimą atidėjus, į sekantį teismo posėdį atsakovai neatvyko, taip pat rodo jų atsainų požiūrį į vaiką.

16. Visuma aptartų įrodymų ir aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai yra socialiai neatsakingi ir vengia vykdyti savo pareigas vaikui. Atsakovų socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, jie kol kas nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių rūpintis vaiku. Atsakovų elgesys pažeidžia jų vaiko teises ir interesus, vaikui gyvenant su tėvais kyla realus pavojus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovų elgesys pasikeis, nėra ir nėra galimybių apsaugoti vaiką kitais būdais, todėl tėvų valdžia atsakovams apribojama neterminuotai.

17. Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovai turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

18. Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą jų sūnui periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iš kiekvieno. Teismo vertinimu, prašomo priteisti išlaikymo suma nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, žaislų, kitų prekių, mokėti už pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovai privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų vaiko, kurio jie neaugina, bent minimalius poreikius.

21. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad abiem tėvams mokant po 100 Eur vaikui, t. y. mažiau nei pusė minimalios algos, bus patenkinti tik minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 15 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovų priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

23. Atsakovų sūnui D. B. laikinoji globa nustatyta Šiaulių miesto šeimos centre, kur jis šiuo metu ir gyvena, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo jo gyvenamoji vieta nustatoma šioje globos įstaigoje, šią įstaigą paskiriant ir išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

24. Šioje byloje valstybės išlaidas sudaro žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 99 straipsnis). Šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovė G. B. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, jai suteikus valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Atsakovas S. B. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, tačiau jam nustatytas neįgalumas, didelis netekto darbingumo lygis, į teismo posėdį jis buvo atvykęs, nuomonę išsakė, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš jo valstybei jam tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis nepriteistina (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jo laikinojoje globos vietoje Šiaulių miesto šeimos centre, juridinio asmens kodas 191015237, buveinė K. Korsako g. 61, Šiauliuose.

Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2024 m. balandžio 15 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270, išlaikymą sūnui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2024 m. balandžio 15 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti globos įstaigą Šiaulių miesto šeimos centrą, juridinio asmens kodas 191015237, buveinė K. Korsako g. 61, Šiauliuose, vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.