- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2-709-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01605-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Abastas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abastas“ ir atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktą, kurio pagrindu buvo atliktas 336 145,85 Eur sumos įskaitymas; tenkinus nurodytą reikalavimą, taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 336 145,85 Eur sumą, t. y. sumą, kuri 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkto pagrindu buvo įskaityta atsakovei; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė prašymą, nepranešus atsakovei, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą 336 145,85 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – ieškovės BUAB „Abastas“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 336 145,85 Eur sumai areštavo atsakovei UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto – turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, leidžiant atsakovei mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus, atsiskaityti už komunalines paslaugas bei atsiskaityti su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
3. Atsakovė 2021 m. sausio 27 d. pateikė prašymą panaikinti byloje jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuris teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsakovė 2021 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones leidžiant atsakovei vykdyti atsiskaitymus, susijusius su projekto Nr. 03.3.1-LVPA-T-859-01-0005 „UAB MITA COVID-19 priemonių gamybos linija“ sutarties bei jos pagrindu sudarytų sutarčių, įskaitant, bet neapsiribojant, 2021 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VP-4 su pardavėju Kingas OU, 2021 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VP-1 su pardavėju Kingas OU, 2021 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. V-2 su pardavėju UAB „Sesoma“, vykdymu.
Atsiliepimas
5. Atsakovė prašyme nurodė, kad 2021 m. vasario mėn. tarp jos ir valstybės įmonės Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) buvo sudaryta projekto Nr. 03.3.1-LVPA-T-859-01-0005 „UAB MITA COVID-19 priemonių gamybos linija“ sutartis, pagal kurią atsakovei projektui įgyvendinti skirta iki 608 541,50 Eur projektui skirtų finansavimo lėšų. Likusias projektui įgyvendinti reikiamas lėšas atsakovei perves LVPA patvirtinta įmonė UAB ,,Itina“. Atsakovė projektui įgyvendinti 2021 m. kovo 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP-4 su pardavėju Kingas OU, 2021 m. balandžio 6 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP-1 su pardavėju Kingas OU, 2021 m. balandžio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. V-2 su pardavėju UAB „Sesoma“. Nurodė, kad planuojama sudaryti ir daugiau pirkimo pardavimo sutarčių, kiti pardavėjai (tiekėjai) bus žinomi ateityje. Pagal minėtas pirkimo– pardavimo sutartis atsakovė turi pervesti avansinius mokėjimus, tačiau dėl atsakovei šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali vykdyti projekto sutarties bei pirkimo–pardavimo sutarčių, todėl kyla pagrįsta grėsmė neįvykdyti projekto, o projektas yra vykdomas už LVPA ir UAB ,,Itina“ pervestas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog ji 2021 m. vasario mėn. su LVPA sudarė projekto sutartį, pagal kurią atsakovei projektui (kaukių gamybai) įgyvendinti buvo skirta iki 608 541,50 Eur finansavimo lėšų. Atsakovė nurodė, kad likusias lėšas ketina gauti iš LVPA ir UAB ,,Itina“. Atsakovė pateikė teismui 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 8 d. ir 2021 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis dėl įrangos kaukių gamybai pirkimo iš Kingas OU ir UAB „Sesoma“. Pažymėjo, kad pagal sutarčių nuostatas atsakovė pardavėjams turi pervesti avansinius mokėjimus, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turto arešto – to padaryti negali, dėl to kyla grėsmė, jog projektas, kuris vykdomas už LVPA ir UAB „Itina“ pervestas lėšas, nebus įgyvendintas.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė, žinodama apie 2021 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikytą jos turtui areštą, kurio mastas siekia 336 145,85 Eur sumą, neįrodinėdama nei savo finansinių pajėgumų, nei sąžiningų ketinimų, esant galimai palankiam ieškovei teismo sprendimui su ja atsiskaityti, 2021 m. vasario mėn. sudarė sutartį su LVPA, o 2021 m. kovo-balandžio mėn. sudarė sutartis su Kingas OU ir UAB „Sesoma“, kuriomis prisiėmė papildomus turtinio pobūdžio įsipareigojimus, siekdama įgyvendinti projektą – kaukių gamybą. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip objektyvus aplinkybių pasikeitimas / atsiradimas, sudarantis pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šie veiksmai (sutarčių sudarymas) buvo nulemti atsakovės sąmoningo veikimo, suvokiant prisiimtų įsipareigojimų reikšmę bei turint pareigą atsakingai įvertinti galimybę juos vykdyti, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Teismas tokią situaciją vertino kaip neproporcingą, išimtinai naudingą tik atsakovei, pažeidžiančią ieškovės ir jos kreditorių teisėtus interesus į galimą savo reikalavimų patenkinimą.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti įrodymai apie jos finansinę padėtį neleido teismui teigti, jog atsakovė tenkinus ieškinį šioje byloje būtų pajėgi atsiskaityti su ieškove. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jos finansinė padėtis laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui reikšmės neturi dėl to, jog atsiskaitymai pagal sutartis su pardavėjais (tiekėjais) būtų vykdomi ne iš atsakovės, o iš trečiųjų asmenų lėšų. Tačiau teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudarė pagrindo pakeisti teismo pritaikytas šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas, atsižvelgęs į byloje esantį atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. balansą, antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. balandžio 15 d. pažymą apie teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo eigą, sprendė, kad atsakovės finansinė padėtis nelaikytina tokia, kuri galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju užtikrintų jo įvykdymą. Teismas nustatęs, kad atsakovės turtui taikyti areštai ir kitų kreditorių turtiniams reikalavimams užtikrinti, pažymėjo, kad net ir tenkinus ieškinį, ieškovė neturėtų pirmumo teisės į reikalavimų patenkinimą, dėl to tikėtina, kad 336 145,85 Eur sumos išieškojimas visa apimtimi ar bent iš dalies ieškovės naudai būtų apsunkintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovė nurodo šiuos argumentus:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo esmę bei nukrypo nuo teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl nepagrįstai konstatavo ieškovės interesų bei proporcingumo principo pažeidimą. Atsakovė pažymi, kad ji neprašė panaikinti jos banko sąskaitoms esančio arešto, neprašė leidimo disponuoti atsakovės banko sąskaitose šiai dienai esančiomis ar neapibrėžtomis gautinomis piniginėms lėšoms, o prašė techninio dalyko – leisti pasinaudoti atsakovės banko sąskaita, kad ji galėtų gauti LVPA paramą bei UAB ,,Itina“ lėšas ir šiais pinigais atsiskaityti su pardavėjais (tiekėjais). Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Taigi iš LVPA pervestų piniginių lėšų bet kokiu atveju negalėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas, jeigu byloje būtų priimtas jai palankus teismo sprendimas. Tas pats taikoma ir UAB ,,Itina“ piniginėms lėšoms, kurias UAB ,,Itina“ pervestų į atsakovės banko sąskaitą tik tuo atveju, jeigu teismas pakeistų atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leistų jai daryti atsiskaitymus pagal projektą.
11.2. Taikytos laikinosios priemonės yra neefektyvios ir neužtikrina ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė pažymi, kad sutarties su LVPA pagrindu finansuojamo projekto tikslas yra pastatyti COVID-19 priemonių gamybos liniją, kuri priklausys atsakovei. Taigi pastačius gamybos linija, atsakovė įgis turto bei juo naudodamasi vykdys veiklą, kuri neš pajamas, kas atitinkamai sudarys atsakovei galimybę esant galimai ieškovei palankiam teismo sprendimui šioje byloje jį įvykdyti.
11.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, vertino išimtinai tik ieškovės poziciją, t. y. ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas turės neigiamos įtakos ieškovei, tačiau kokių neigiamų padarinių gali sukelti tolesnis esamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apskritai nevertino. Nors laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis taikymas, jų nepakeitimas yra itin žalingas atsakovei, nes dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tokių kokios jos yra pritaikytos, atsakovė negali atsiskaityti su pardavėjais (tiekėjais) už projekto vykdymui skirtų darbų atlikimą, todėl kyla grėsmė neįgyvendinti projektą. Projekto įgyvendinimo laikotarpis dėl objektyvių priežasčių gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., taigi kyla grėsmė prarasti galimybę įgyti turtą bei gauti pajamų.
11.4. Dėl galimo projekto neįgyvendinimo atsakovė ne tik netektų finansavimo, tačiau netektų ir itin ženklios sumos pelno, dėl ko atsakovė, teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kreipsis dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
11.5. Atsakovė pabrėžia, kad jau iš 2021 m. gauto pelno atsirastų galimybė atsakovei įvykdyti būsimą ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą neleisti atsakovei atlikti atsiskaitymus pagal sutartį ir pirkimo–pardavimo sutartis projekto įgyvendinimui vertina kaip nelogišką ir žlugdantį atsakovę.
Atsiliepimas
12. Ieškovė BUAB „Abastas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
12.1. Pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prisidengiant projektu LVPA lėšomis, kaip ir pats atskirasis skundas dėl nutarties, yra tik spaudimo priemonė ginčo civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, kuria siekiama atlaisvinti atsakovės turto areštą. Tenkinus atsakovės prašymą būtų sudaryta galimybė trečiųjų asmenų pagalba išvesti pinigines lėšas iš įmonės, kas reiškia, jog ieškinio ginčo civilinėje byloje tenkinimo atveju nebeliktų turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimą bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių naudai.
12.2. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė yra iš esmės pripažinusi ieškinį. Iš ginčo civilinėje byloje pateiktos 2021 m. kovo 16 d. taikos sutarties, kurią Vilniaus apygardos teismas neskundžiama 2021 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti, matyti, atsakovė vietoje restitucija prašomos priteisti 336 145,85 Eur sumos ketino perduoti ieškovei prekių – 77 151 dėžutę po 50 vnt. trijų sluoksnių medicininių veido kaukių tinkamų ES rinkai, kurių bendra vertė sudarys ne mažiau nei 336 145,85 Eur. Neatsižvelgiant į tai, kad ši taikos sutartis teismo nebuvo patvirtinta, esminis momentas yra tai, jog atsakovė ieškinį pripažino. Ši aplinkybė patvirtina ne tik pareikšto ieškinio pagrįstumą, tačiau ir tai, kad iš esmės pripažinus ieškinio reikalavimą nėra jokio pagrindo keisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties bei tenkinti atskirąjį skundą.
12.3. Ieškovės vertinimu atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Duomenys apie įmonės finansinę padėtį neleidžia teigti, kad tenkinus ieškinį, atsakovė būtų pajėgi atsiskaityti su ieškove. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad L. J. (atsakovės direktorius) klastoja finansinius duomenis su tikslu pagerinti įmonės būklę, nors iš antstolio pažymos matyti, jog įmonė neturi jokių lėšų. Taigi, atsakovė siekia parodyti, tariamai gerą savo finansinę padėtį, tačiau iš viso deklaruojamo turto nesugeba įvykdyti net tik mokestinių prievolių valstybės biudžetui, tačiau ir kreditoriams.
12.4. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1494-854/2021, atmesdamas atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pažymėjo, jog atsakovė prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėjimo dieną (2021 m. gegužės 11 d.) nepateikė teismui duomenų apie tai, ar sutartis su LVPA vis dar yra vykdytina, atsižvelgiant į sutarties 4.4 punkte numatytų terminų akivaizdų praleidimą, nepateikė teismui jokių duomenų dėl projekto sutartyje nurodytų įsipareigojimų vykdymo, t. y. tų, kurie jau turėjo būti įvykdyti pirminėje stadijoje nuo sutarties pasirašymo dienos, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad šio prašymo nagrinėjimo dieną yra tikėtinas nuostolių atsiradimas. Taip pat atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji gavo atitinkamus mokėjimus iš LVPA, taip pat jos nurodomos UAB „Itina“, bei jog ji būtų pradėjusi vykdyti projekto, pirkimo –pardavimo sutartis ir jų (į)vykdymas yra realus.
12.5. Ieškovė taip pat pažymi, kad bendrovė Kingas OU per jos direktorių M. K. yra tiesiogiai susijusi su pačiu atsakovės direktoriumi. Todėl, nors atskiruoju skundu atsakovė įrodinėja susidūrimą su sunkumais negalint atlikti mokėjimų tretiesiems asmenims (pvz., pardavėjui Kingas OU), dėl ko nutartis turėtų būti panaikinta, tačiau faktinė situacija yra ta, kad atsakovės direktorius sutartis iš esmės yra sudaręs su savo paties kontroliuojamais subjektais. L. J. analogišką sistemą jau ne kartą yra panaudojęs privedant prie bankroto kitas savo įmones.
12.6. Ieškovė 2021 m. gegužės 4 d. kreipėsi į LVPA su prašymu pateikti informaciją, ar LVPA jau yra priėmusi galutinį sprendimą skirti atsakovei iki 608 541,50 Eur sumos finansavimą nurodytam projektui vykdyti bei išmokėti nurodytą sumą. Atsakymo į šį prašymą ieškovė dar nėra gavusi, tačiau tikisi, kad iki paskirto teismo posėdžio atskirajam skundui išnagrinėti LVPA atsakymą pateiks. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad LVPA fiziškai jau yra skyrusi (išmokėjusi) jai nurodytą sumą arba ketina tokio dydžio išmoką skirti artimiausiu metu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus, papildančius jos prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės projektui teiktos paraiškos priedą Nr. 1 ,,UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūra projekto ,,UAB MITA COVID-19 priemonių gamybos linija“ pelningumo ir išlaidų skaičiavimai“. Atsakovė pažymi, kad šiame dokumente yra pateiktas išsamus projekto pelningumo bei išlaidų paskaičiavimas.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
17. Konkrečiu atveju, nekyla abejonių, kad su atskiruoju skundu teikiami dokumentai nagrinėjant klausimą pirmosios instancijos teisme pateikti nebuvo, nors objektyviai galėjo būti pateikti. Kita vertus, įrodymų teikimas į bylą nėra savitikslis veiksmas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su atsakovės prieš tai teiktais įrodymais teismui, juos papildo, ir iš esmės pagrindžia jos siekiamus tikslus susijusius su taikytų apribojimų modifikavimu, paaiškina, kokiu būdu būtų užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, tenkinus jos prašymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra priimtini ir bus vertinami sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
18. CPK normos įpareigoja laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
19. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Todėl kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos, juolab kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti pagal patenkintą ieškinį, masės ar jo vertės. Neabejotina, kad ekonomiškumo bei teisingumo principai svarbūs ir nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, nes kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokį suinteresuoto asmens interesą priemonės varžo ir ar dėl to kylančios pasekmės nesudaro teisinio pagrindo taikytų ribojimų pakeitimui ar jų sumažinimui. Taigi, konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir / ar jų mastą taip pat gali nulemti ir atsakovo teisėtas interesas nepatirti neproporcingų suvaržymų, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto jam kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovams, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos ar būtų taikomos kitos rūšies ar masto tokio pobūdžio priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1009-381/2018; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-319-553/2021).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad ji 2021 m. vasario mėn. su LVPA sudarė projekto sutartį, pagal kurią atsakovei projektui (kaukių gamybai) įgyvendinti buvo skirta iki 608 541,50 Eur finansavimo lėšų. Atsakovė nurodė, kad likusias lėšas ketina gauti iš LVPA patvirtintos UAB ,,Itina“. Atsakovė pateikė teismui 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 8 d. ir 2021 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis dėl įrangos kaukių gamybai pirkimo iš Kingas OU ir UAB „Sesoma“. Pažymėjo, kad pagal sutarčių nuostatas atsakovė pardavėjams turi pervesti avansinius mokėjimus, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turto arešto – to padaryti negali, dėl to kyla grėsmė, jog projektas, kuris vykdomas už LVPA ir UAB „Itina“ pervestas lėšas, nebus įgyvendintas. Atsakovė akcentavo, kad įgyvendinus projektą 2021 m. planuojama gauti 368 637 Eur grynojo pelno, 2022 m. – 130 419 Eur, 2023 m. – 241 969 Eur ir t. t. Viso už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2029 m. numatoma gauti virš 5,5 mln. grynojo pelno. Taigi dėl galimo projekto neįgyvendinimo atsakovė ne tik netektų finansavimo, tačiau netektų ir itin ženklios sumos pelno, kuris atitinkamai sudarytų atsakovei galimybę esant galimai ieškovei palankiam teismo sprendimui šioje byloje jį įvykdyti.
21. Teismas ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones vertino kaip neproporcingą, išimtinai naudingą tik atsakovei, pažeidžiantį ieškovės ir jos kreditorių teisėtus interesus į galimą savo reikalavimų patenkinimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti įrodymai apie jos finansinę padėtį neleido teismui teigti, kad atsakovė tenkinus ieškinį šioje byloje būtų pajėgi atsiskaityti su ieškove. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė ir nepagrindė to, kaip šių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atitiktų abiejų šalių interesus, nesuteikiant nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo. Atitinkamai teismas konstatavo, kad atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros bei jų pakeitimas neužtikrintų šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų įgyvendinimo esant galimai palankiam ieškovei teismo sprendimui, todėl atsakovės prašymą atmetė.
22. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jai sukelia neproporcingus suvaržymus, užkerta kelią vykdyti projektą ir atitinkamai gauti pajamas ir pelną, iš kurio, tenkinus ieškinį, galėtų atsiskaityti su ieškove.
23. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad įmonės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, kai byloje yra pagrįstų duomenų, jog atsakovas yra ūkinę komercinę veiklą, generuojančią (ar realiai galinčią generuoti) pajamas, tebevykdantis asmuo, ir kurio minėtos veiklos vykdymą trikdo visam jo turtui bei pinginėms lėšoms vieno kreditoriaus naudai pritaikytas areštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014; 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros bei efektyviai užtikrintų pareikštus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020).
24. Atitinkamai įvertinus byloje esančius duomenis, bei atsakovės prašomų pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė nepagrindė, kaip šių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atitiktų abiejų šalių interesus. Teismas konstatavęs, kad atsakovė šiuo metu neturi pakankamai lėšų, kuriomis galėtų padengti patenkinto ieškinio reikalavimus, neatsižvelgė į atsakovės nurodomus argumentus ir prašomų pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą bei atitinkamai galimą naudą ieškovei, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir sudarius galimybę atsakovei įgyvendinti projektą ir jį iš šios veiklos uždirbti pajamas. Be to, svarbi aplinkybė ir tai, kad lėšos, kurias atsakovė planuoja gauti projekto vykdymui būtų jai pervestos jau po taikytų suvaržymų ir nesusiję su jos turimo turto švaistymu.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. vasario mėn. tarp atsakovės ir LVPA buvo sudaryta projekto Nr. 03.3.1-LVPA-T-859-01-0005 „UAB MITA COVID-19 priemonių gamybos linija“ sutartis, pagal kurią atsakovei projektui įgyvendinti skirta iki 608 541,50 Eur projektui skirtų finansavimo lėšų. Likusias projektui įgyvendinti reikiamas lėšas atsakovei numatyta, kad perves LVPA patvirtinta įmonė UAB ,,Itina“. Atsakovė projektui įgyvendinti 2021 m. kovo 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP-4 su pardavėju Kingas OU, 2021 m. balandžio 6 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP-1 su pardavėju Kingas OU, 2021 m. balandžio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. V-2 su pardavėju UAB „Sesoma“. Nurodė, kad planuojama sudaryti ir daugiau pirkimo pardavimo sutarčių, kiti pardavėjai (tiekėjai) bus žinomi ateityje. Pagal minėtas pirkimo– pardavimo sutartis atsakovė turi pervesti avansinius mokėjimus, tačiau dėl atsakovei šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali vykdyti projekto sutarties bei pirkimo–pardavimo sutarčių, todėl kyla pagrįsta grėsmė neįvykdyti projekto, o projektas yra vykdomas už LVPA ir UAB ,,Itina“ pervestas lėšas.
26. CPK 668 straipsnio 3 dalyje aptarta, jog išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.
27. Taigi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad projektas bus įgyvendinamas ne iš atsakovės turimų, bet iš LVPA bei UAB ,,Itina“ pervestų pinigų, kurių tikslinė paskirtis yra projekto įgyvendinimui. Todėl, pritartina, kad teiginys, jog atsakovė vykdydama šį projektą trečiųjų asmenų pagalba ketins išvesti pinigines lėšas iš savo įmonės, yra nepagrįstas. Be to, iš šių atsakovės gautinų lėšų negalės būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Tačiau atsakovė vykdydama projektą planuoja uždirbti pajamas ir iš to gauti pelną, kurio apskaičiavimai numatyti jos su atskiruoju skundu pateiktuose projekto pelningumo iš išlaidų paskaičiavimuose. Taigi gautas pajamas ir pelną atsakovė galės panaudoti atsiskaitant su ieškove, ieškinio tenkinimo atveju. Nepakeitus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto ir užkirtus atsakovei galimybę įgyvendinti projektą, tikėtina, kad jos finansinė situacija nesikeistų, o atsižvelgus į byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad ieškovė šiuo metu neturi pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams užtikrinti, spręstina, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimas iš esmės atitiktų ir ieškovės interesus – atsakovės pajamų ir pelno didinimą.
28. Atitinkamai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino objektyviai susiklosčiusio tokio laikinųjų apsaugos priemonių modifikavimo poreikio, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas keičiamas, leidžiant atsakovei vykdyti atsiskaitymus, susijusius su projekto Nr. 03.3.1-LVPA-T-859-01-0005 „UAB MITA COVID-19 priemonių gamybos linija“ sutarties bei jos pagrindu sudarytų sutarčių, įskaitant, bet neapsiribojant, 2021 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VP-4 su pardavėju Kingas OU, 2021 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VP-1 su pardavėju Kingas OU, 2021 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. V-2 su pardavėju UAB „Sesoma“, vykdymu iš LVPA ir UAB „Itina“ jai pervestų lėšų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
29. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Kadangi apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius atskirojo skundo ir į jį pateikto atsiliepimo argumentus, dėl šalių argumentų plačiau nepasisakoma, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-617-881/2019).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leidžiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vykdyti atsiskaitymus, susijusius su projekto Nr. 03.3.1-LVPA-T-859-01-0005 „UAB MITA COVID-19 priemonių gamybos linija“ sutarties bei jos pagrindu sudarytų sutarčių, įskaitant, bet neapsiribojant, 2021 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VP-4 su pardavėju Kingas OU, 2021 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VP-1 su pardavėju Kingas OU, 2021 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. V-2 su pardavėju UAB „Sesoma“, vykdymu iš LVPA ir UAB „Itina“ jai pervestų šio projekto vykdymui lėšų.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.