Alytaus apylinkės teismo nutartis, II-30-297/2019

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-10
Bylos Nr.: II-30-297/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00039-2019-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Danguolė Urbanavičienė
Pareiškėjas: V. S.
Advokatai: Kęstutis Staniulis

Kategorijos

7.1Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas (ANK 108 str.)
21.7.3Aplinkybės, nustatytinos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka (ANK 617 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-30-297/2019

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00039-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 21.7.3; 21.10.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 10 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant N. Č.,

dalyvaujant pareiškėjai V. S., jos atstovui advokatui Kęstučiui Staniuliui, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjos I. B. 2019 m. sausio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Skunde nurodė, kad Institucija 2019 m. sausio 4 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-64-2019, kuriuo pripažino pareiškėją padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai 90 Eur baudą už tai, kad nukentėjusieji T.M. R. ir L. J. pervedė į pareiškėjos banko sąskaitą po 125 Eur už prekes, kurių jie negavo; be to, šiuo nutarimu pareiškėja buvo įpareigota atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Pareiškėja teigia, kad nutarimas skirti jai administracinę nuobaudą buvo priimtas pareigūnams neišsiaiškinus visų veikos aplinkybių, nekreipiant dėmesio į jos paaiškinimus ir faktines aplinkybes. Policijos pareigūnai neatliko jiems pavestų funkcijų ir nubaudė pareiškėją, nors ji pati yra nusikaltimo auka. Pareigūnai neieškojo ir nebandė nustatyti nusikalstamos veikos organizatorių, sukūrusių viešai prieinamą internetinę svetainę, kurią naudojant buvo apgaudinėjami patiklūs pirkėjai. Pareiškėja bedarbė, augina mažametį vaiką, dėl ko trūksta pinigų pragyvenimui, todėl ji ieškojosi papildomo darbo. 2018 m. spalio 2 d. socialiniame tinkle „Facebook“ ji rado ir susidomėjo moters, pasivadinusios „K. K.“, skelbimu dėl papildomo darbo, todėl parašė „K. K.“, prašydama suteikti daugiau informacijos apie siūlomą darbą. „K. K.“ jai atrašė tik 2018 m. spalio 27 d., nurodė, kad ji su draugu prekiauja įvairia buitine bei elektrine technika iš Skandinavijos, ieško trečio asmens, nes jiems pigiau mokėti ne mokesčius, o šiam asmeniui atlyginimą. „K. K.“ paaiškino, kad pareiškėjai pardavinėti nieko nereikės, ji turės tik priiminėti pinigus į savo sąskaitą ir „K. K.“ pranešti, kas pervedė pinigus, po to pinigus pervesti jai. Susirašinėjant su „K. K.“, pareiškėjai kilo įtarimų, kad kažkas ne taip, todėl tinkluose „Facebook“ ir „Google“ ieškojo apie ją informacijos, bet nieko blogo nerado. Taip pat „Google“ tinkle ieškojo informacijos apie galimas sukčių schemas, tačiau informacijos, susijusios su jai siūlomu darbu ir galimu sukčiavimu, taip pat nerado. Pareiškėja patikėjo „K. K.“ ir sutiko su jos pasiūlymu užsidirbti. Tačiau ji aiškinosi įtarimus keliančias aplinkybes, o būtent, kodėl ji turi pervesti pinigus per terminalą ne moteriai, su kuria bendravo „Facebook“ puslapyje, o vyrui – A. S., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). „K. K.“ jai pasakė, kad tai jos kolega ir jam patogiau paimti pinigus, nes jis užsiima prekių pristatymu, tuo tarpu ji dažniausiai būna ofise ir dirba prie skelbimų. Pareiškėja pasidomėjo ir A. S. asmeniu, jo „Facebook“ paskyroje aptiko nuotraukas, kuriose matėsi kalėjimo kameros vaizdai, todėl ji paklausė „K. K.“, kodėl turi pervesti pinigus kaliniui. „K. K.“ jai tuoj pat paskambino ir užtikrino, kad tai ne jos kolega, o kitas asmuo, tik sutampa vardas ir pavardė. Jos paprašius atsiųsti verslo liudijimo nuotrauką, gavo pažadą, kad dokumentas bus pareiškėjai atsiųstas kitą dieną, be to, „K. K.“ pasakė, kad šeštadienį ji bus Alytuje, todėl gali užsukti pas ją į svečius ir pasirašyti reikiamus dokumentus, kad nebūtų jokios apgaulės. Pareiškėja sutiko su tuo, ji patikėjo moterimi, pasivadinusia „K. K.“, nes ji atrodė nuoširdi, atsakė į visus klausimus ir ją nuramino. Telefoninio pokalbio metu pareiškėja girdėjo vaikų balsus ir tai sustiprino jos pasitikėjimą pašnekove, nes ji galvojo, kad moteris, turinti vaikų, tikrai nesivels į aferas, todėl ramia sąžine priimdavo jos klientų pinigus ir pervesdavo juos „K. K.“ kolegai Adrijui. „K. K.“ verslo liudijimo nuotraukos taip ir neatsiuntė, o netrukus pareiškėjai paskambino policijos pareigūnai ir liepė atvykti bei pasiaiškinti dėl jai pervedamų pinigų. Ji pareigūnams nurodė visas minėtas aplinkybes, pareigūnai turėjo galimybę jas patikrinti ir įsitikinti, jog ji nemeluoja, tačiau to nepadarė. Apie tai, kad ji buvo įtraukta į sukčiavimą, sužinojo tik iš pareigūnų, suprato, kad pati yra apgauta. Su asmenimis, kurie policijai parašė pareiškimus dėl pasisavintų pinigų, kaip ir su kitais asmenimis, kurie atliko pervedimus į jos sąskaitą, pareiškėja jokio kontakto neturėjo ir nebendravo, nei vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, kad ji reklamavo ar siūlė pirkti kokias nors prekes internete, nes tokia veikla ji neužsiima. Už prekes į jos sąskaitą pervestus pinigus ji per terminalą pervesdavo A. S.. Už pavedimą jai buvo paliekama kaip atlygis 25 Eur. Policijai ji nurodė visus tos moters kontaktinius duomenis, t. y. „K. K.“, taip ji vadinosi socialiniame tinkle „Facebook“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad jos anketa vis dar veikia. Taip pat nurodė ir asmens, į kurio sąskaitą jai buvo nurodyta pervesti pinigus – A. S. kontaktus, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau policija šių asmenų neieškojo, nusikalstamos veikos netyrė, internetinio puslapio su melaginga reklama ir sukurta sukčiavimo schema neuždarė. Be to, policijos pareigūnai, įpareigodami ją atlyginti visą žalą nukentėjusiems asmenims, įpareigojo grąžinti pinigus, kurių faktiškai ji negavo. Pareigūnams ji pateikė paaiškinimus, kad pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti be jos prašymo ar kokių nors sutarčių sudarymo, o remiantis internete skleidžiama informacija ir reklama apie parduodamas prekes. Nukentėjusieji mokėjimo pavedime nenurodė jos pavardės, o nurodė visai kitą, vyrišką pavardę – R. R.. Tai patvirtina, kad nukentėjusieji su pareiškėja jokios pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė ir ji nebuvo įsipareigojusi pateikti jiems kokią nors prekę. Be kita ko, tokius pavedimus, kuriuose nesutampa gavėjo pavardė ir sąskaitos numeris, turi blokuoti bankas, tačiau jis to nepadarė. Jos veika gali būti kvalifikuotina kaip neapdairumas, neatsargumas atskleidžiant savo atsiskaitomąją sąskaitą pašaliniams asmenims. Dėl šio neapdairumo ji apgailestauja, kas ir buvo užrašyta protokole, tačiau dėl sukčiavimo ji nekalta. Ji sutinka grąžinti gautus pinigus – iš abiejų nukentėjusiųjų po 25 Eur, kurie jai buvo palikti kaip atsiskaitymas už pavedimo paslaugą. Taigi, administracinė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai, Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylos aplinkybių, nevertinant, kad ne pareiškėja, o kiti asmenys skelbė ir šiuo metu viešai skelbia internetinėje erdvėje apie parduodamus daiktus, kad pareiškėja neorganizavo ir nedalyvavo pirkėjų apgaulės schemoje, o pati buvo suklaidinta ir apgauta. Taip pat nepagrįstai jai paskirtas įpareigojimas atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėja prašė panaikinti Institucijos 2019 m. sausio 4 d. nutarimą ir bylą grąžinti papildomam tyrimui atlikti, kad būtų nustatyti tikrieji asmenys, sukčiaujantys internetinėje erdvėje (b. l. 2–6).

Atsiliepimas

Institucija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad atlikus tyrimą pagal nukentėjusiųjų L. J. ir T. M. R. pareiškimus dėl sukčiavimo buvo nustatyta, jog 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais minėti asmenys (pirkėjai) pervedė V. S. pinigus už prekes, tačiau jų negavo. V. S. gautus į sąskaitą pinigus išgrynindavo ir per „Perlo“ terminalą pervesdavo dalį pinigų kitam asmeniui, sau pasilikdama po 20–25 Eur nuo kiekvienos sumos. Iš viso buvo padaryti penki pavedimai ir nuo kiekvieno pavedimo V. S. pasilikdavo sau minėto dydžio atlygį. 2019 m. sausio 4 d. policijos nutarimu V. S. paskirta minimali bauda, numatyta ANK 108 straipsnio sankcijoje, be to, V. S. įpareigota atlyginti asmenims padarytą turtinę žalą. Ji pripažino kaltę ir gailėjosi. Tyrimo metu buvo nustatytas ir asmuo, kuris gavo pinigus iš V. S., tai A. S., jis taip pat nubaustas pagal ANK 108 straipsnį ir įpareigotas atlyginti V. S. padarytą turtinę žalą. Taigi, 2019 m. sausio 4 d. nutarimas ir jame nurodyti faktai bei teiginiai yra pagrįsti medžiagoje surinktais įrodymais, nutarimas priimtas vadovaujantis įstatymu. V. S., nesuteikdama jokios paslaugos, pasilikdavo dalį į jos banko sąskaitą pervestų pinigų už perkamas prekes, tokiu būdu ji apgaule savinosi svetimus pinigus ir tokie jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymius (b. l. 90–91).

Teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė prašė atmesti skundą ir palikti nepakeistą 2019 m. sausio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Papildomai paaiškino, kad pagal nukentėjusiųjų L. J. ir T. M. R. pareiškimus dėl sukčiavimo buvo atliktas išsamus tyrimas ir nustatyta, kad 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais į V. S. banko sąskaitą penki fiziniai asmenys (tame tarpe ir minėti du nukentėjusieji) pervedė įvairias pinigų sumas (nuo 90 Eur iki 125 Eur) už prekes, kurių jie negavo, o už prekes sumokėti pinigai jiems nebuvo grąžinti. V. S. nepardavė asmenims prekių, o pinigus už prekes gavo ir juos persiuntė A. S.. Už leidimą naudotis banko sąskaita V. S. sau pasilikdavo 20–25 Eur. Taigi, tyrimo metu nustatyta, kad V. S. prekių nepardavė, o už prekes gautus svetimus pinigus pasisavino, todėl jai buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį ir priimtas vienas nutarimas skirti 90 Eur baudą. Šiuo atveju buvo atsižvelgta į V. S. sunkią finansinę padėtį ir už du nusižengimus paskirta viena administracinė nuobauda. Be to, V. S. įpareigota atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą turtinę žalą. Jai buvo paaiškinta, kad tyrimas bus tęsiamas tikslu nustatyti kas gavo pinigų perlaidas. Buvo gauti duomenys, kad V. S. atliktas grynųjų pinigų perlaidas atsiėmė Prienų rajone gyvenantis A. S.. Šis asmuo buvo šaukiamas atvykti į Instituciją, bet jis neatvyko, tada jam nedalyvaujant buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį ir priimti nutarimai skirti jam administracinę nuobaudą. A. S. administracinių nusižengimų bylose V. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir A. S. įpareigotas atlyginti V. S. padarytą turtinę žalą. Nustatyti asmens, socialiniame tinkle pasivadinusio „K. K.“, administracinio nusižengimo teisenoje nėra galimybės, nes minėto socialinio tinklo atstovybė yra Airijoje ir tik prokuroras turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas dėl teisinės pagalbos. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad Institucijos atliktas administracinių nusižengimų tyrimas buvo neišsamus, yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. prašė tenkinti skundą. Nurodė, kad ji neskambino nukentėjusiems asmenims ir jų neapgavo, nesitarė dėl kokių nors prekių pirkimo-pardavimo, todėl mano, kad ji nukentėjusiųjų atžvilgiu nesukčiavo. 2018 m. spalio 2 d. radusi „Facebook“ tinkle puslapyje „Mamyčių klubas“ darbo skelbimą, parašė šio skelbimo autorei „K. K.“, iš kurios sužinojo, kad ji su draugu prekiauja iš Skandinavijos šalių parvežta buitine ir elektronine technika, o deklaruojant pajamas, tenka mokėti didelius mokesčius, todėl jiems neva patogiau priimti dirbti trečią asmenį, kad už parduodamas prekes pinigai būtų pervedami į šio asmens banko sąskaitą, o už paslaugą, t. y. leidimą naudotis banko sąskaita, šis asmuo gautų atlygį. Pareiškėja sutiko su tokiomis „darbo sąlygomis“, susitarė su „K. K.“ dėl atlygio – 25 Eur už kiekvieną pavedimą. K. prisistatanti moteris nurodė, kad pinigus, kurie bus pervesti į pareiškėjos sąskaitą, reikės išgryninti ir juos persiųsti per „Perlo“ terminalą A. S., nurodė jo telefono numerį. Į pareiškėjos abejones, kodėl ji turi pervesti pinigus kitam asmeniui, K. paaiškino, kad A. S. yra verslo partneris, o jai pačiai būtų sudėtinga vykti paimti pinigų, nes ji dirba namuose ir prižiūri du vaikus. Pareiškėja patikėjo viskuo, kas jai buvo pasakyta. Į jos sąskaitą buvo padaryti penki pavedimai už prekes. Ji pinigus išgrynino ir pervedė per terminalą K. bei pastarosios nurodytam A. S.. Kai „Facebook“ tinkle pareiškėja rado A. S. nuotrauką, o fotografuota buvo kalėjimo kameroje, ji tuoj pat paskambino K. ir išsakė savo abejones dėl darbo legalumo, bet K. ją nuramino, sakydama, kad tai kitas asmuo, o jos kolega „Facebook“ nesinaudoja, be to, ji pasiūlė po kelių dienų susitikti, žadėjo atvežti parodyti verslo liudijimą ir pasirašyti su pareiškėja darbo sutartį. Tačiau vietoj to pareiškėja sulaukė policijos pareigūnų kvietimo atvykti, o nuvykusi sužinojo, kad ji dalyvavo sukčiavimo schemoje. Pareiškėja aiškino pareigūnams, kad ji nesukčiavo, pati buvo suklaidinta „K. K.“, patikėjo, kad jos veikla teisėta, vykdoma turint verslo liudijimą. Anksčiau pareiškėja pati buvo įregistravusi individualią veiklą, prekiavo rūbais internete, tad iš patirties žino, kad kai deklaruoji visas pajamas, tenka sumokėti didelius mokesčius valstybei, todėl ji patikėjo „K. K.“ pasakojimu. Pareiškėja su nukentėjusiais asmenimis Tadu M. R. ir L. J. nebendravo, su jais bendravo R. R., kurį nukentėjusieji ir nurodė pavedimuose kaip pinigų gavėją. Ji nebendravo ir su kitais asmenimis, kurie pervedė jai pinigus, prekių jiems nesiūlė. Vieni jų pavedimuose rašė, už kokią prekę perveda pinigus, kiti rašė „papildymas“. Kai policijos pareigūnai nagrinėjo jos bylą, kaltę ji pripažino, nes buvo streso būsenos. Tačiau pareigūnai nesigilino į situaciją, neatliko išsamaus tyrimo, neprašė jos pateikti susirašinėjimo su „K. K.“, nors apie tai jiems buvo sakiusi. Šiuo atveju ji pati buvo apgauta kitų asmenų, kurie pasinaudojo jos patiklumu. Institucija netyrė visų reikšmingų aplinkybių, buvo apsiribota tuo, jog nustačius, kad į jos banko sąskaitą nukentėjusieji pervedė pinigus už prekes, kurių negavo, ji viena buvo apkaltinta svetimų pinigų pasisavinimu sukčiavimo būdu, tuo tarpu kiti asmenys, kurie sukūrė, organizavo ir vykdė sukčiavimą, liko nenustatyti ir nenubausti. Todėl pareiškėja prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos V. S. atstovas prašė teismo panaikinti Institucijos 2019 m. sausio 4 d. nutarimą ir bylą nutraukti, nesant ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (nesant kaltės ir priežastinio ryšio), o jeigu teismas nuspręstų, kad nutraukti bylą pagrindo nėra, prašė grąžinti bylą Institucijai, kad būtų atliktas išsamus tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal imperatyvias ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

ANK 108 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokie veiksmai užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Pareiškėja V. S. nubausta Institucijos 2019 m. sausio 4 d. nutarimu pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (atkreipiamas dėmesys, kad šis straipsnis dalių neturi) už tai, kad 2018 m. spalio 31 d. apie 10 val. T.M. R. į jos banko sąskaitą už žaidimų vairą „Logitech G29“ pervedė 125 Eur, tačiau minėtos prekės negavo ir pinigų V. S. jam negrąžino. Pripažinta, kad tokia veika V. S. sukčiavimo būdu pasisavino svetimą turtą ir tuo padarė T.M. R. 125 Eur turtinę žalą. Be to, 2018 m. lapkričio 1 d. apie 12 val. L. J. pervedė į V. S. banko sąskaitą 125 Eur už siurblį, tačiau minėtos prekės negavo ir pinigų V. S. negrąžino. Tokia veika V. S. sukčiavimo būdu pasisavino svetimą turtą ir tuo padarė L. J. 125 Eur turtinę žalą. Už šiuos nusižengimus, taikant ANK 38 straipsnio nuostatas, V. S. paskirta 90 Eur bauda ir ji įpareigota atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad Institucijos 2019 m. sausio 4 d. nutarimas buvo priimtas nesiėmus visų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti visas veikos aplinkybes, kas prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl nutarime padarytos išvados dėl V. S. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 straipsnyje, t. y. svetimo turto pasisavinimą sukčiavimo būdu, negali būti pripažintos pagrįstomis ir nekeliančiomis abejonių.

Pagal teismų praktiką ANK 108 straipsnyje numatyta veika – sukčiavimas padaromas tik tyčia, todėl svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą, todėl šiuo atveju tyrimo metu buvo būtina nustatyti ne tik objektyviuosius V. S. inkriminuotų nusižengimų požymius, bet ir tai, jog V. S. suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis) (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. AN2-547-634/2017).

Pareiškėja V. S. tiek skunde, tiek duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad ji pagal susitarimą su moterimi, pasivadinusia „K. K.“, leido už atlygį naudotis jos banko sąskaita, manydama, jog ji dalyvauja legalioje asmenų veikloje parduodant prekes iš užsienio. Pareiškėja pateikė teismui duomenis apie jos susirašinėjimą socialiniame tinkle „Facebook“ su „K. K.“, vykusį laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 27 d. iki lapkričio 5 d., šie duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie jos bendravimą su „K. K.“, pastarosios siūlymą gauti papildomą uždarbį, apie tai, kaip ir kam V. S. turėjo pervesti už prekes gautus pinigus, koks atlygis jai buvo pažadėtas už paslaugą, t. y. leidimą pasinaudoti jos banko sąskaita, pinigų išgryninimą ir jų persiuntimą A. S. (b. l. 21–88). Atliekant administracinių nusižengimų tyrimą, V. S. aiškino analogiškai, t. y. kad ji buvo „K. K.“ įtraukta į sukčiavimo schemą, kad nesuprato, jog su jos pagalba, t. y. jai leidus naudotis jos banko sąskaita, buvo apgaudinėjami žmonės. Tačiau tyrimą atlikęs pareigūnas nesiėmė priemonių patikrinti V. S. iškeltą versiją. Be kita ko, iš minėto susirašinėjimo matyti, kad V. S. turėjo abejonių dėl nenustatytų asmenų vykdomos veiklos teisėtumo, ji prašė „K. K.“ pateikti jai verslo liudijimą (b. l. 81), kas sudaro pagrindą svarstyti, ar V. S. suvokė daromos veikos pavojingumą. Visgi tyrimo metu nustatyta, kad į V. S. banko sąskaitą T.M. R. 2018 m. spalio 30 d. pervedė 125 Eur už žaidimų vairą, o L. J. 2018 m. lapkričio 2 d. už siurblį pervedė 125 Eur (b. l. 18), dalį šių pinigų V. S. per „Perlo“ terminalą pervedė kitiems asmenims – tris kartus nurodant gavėju telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8, 10), kurį K. pareiškėjai nurodė kaip savo (b. l. 69), ir du kartus nurodant gavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 11), kurį K. nurodė kaip A. S. (b. l. 34). Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 8/19 (18095401610) matyti, kad nukentėjusioji L. J. 2018 m. lapkričio 2 d. pareiškime policijai nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. ji „Skelbiu.lt“ rado skelbimą dėl parduodamo siurblio „Dyson V70“ už 260 Eur, telefonu ji bendravo su pardavėju iš Visagino, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), sutarė, kad pusę sumos, t. y. 125 Eur sumokės iš karto, o likusią sumą – kai gaus prekę, kurią pardavėjas atsiųs siuntiniu; 2018 m. lapkričio 1 d. ji pervedė 125 Eur į sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), gavėju nurodė R. R.. Siuntinio ji negavo, o R. R. telefonas buvo išjungtas (b. l. 5). L. J. pateiktas 2018 m. lapkričio 1 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 125 Eur mokėjimas buvo padarytas, gavėju nurodant R. R. (b. l. 6). Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 7/19 (18095401610) matyti, kad nukentėjusysis T. M. R. pagal skelbimą pirko žaidimų vairą „Logitech g29“, už kurį pardavėjui, prisistačiusiam R. R. iš Visagino, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 30 d. pervedė 125 Eur, tačiau prekės negavo, pinigai jam negrąžinti (b. l. 6, 7, 8). Taigi, aptarti administracinių nusižengimų bylų duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas bendravimo su „K. K.“ aplinkybes ir jos iškeltą versiją, kad ji pati betarpiškai su nukentėjusiaisiais nebendravo ir nesitarė dėl kokių nors prekių pirkimo-pardavimo, nežinojo, kad nukentėjusieji pervedė į jos sąskaitą pinigus, nes buvo kitų asmenų suklaidinti. Administracinio nusižengimo bylose nėra jokių duomenų, jog tyrimą atlikęs pareigūnas ėmėsi kokių nors veiksmų tokiems pareiškėjos paaiškinimams paneigti. Jau minėta, kad pareigūnas nesiėmė priemonių patikrinti informaciją apie V. S. susirašinėjimą su „K. K.“, taip pat bylose nėra jokių duomenų, jog buvo imtasi veiksmų nustatyti R. R., su kuriuo nukentėjusieji bendravo ir jo vardu pervedė pinigus už prekes, nenustatyta, kam priklauso telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurį V. S. „K. K.“ nurodė kaip savo, kuriuo skambino ir su pardavėju kalbėjosi nukentėjusioji L. J., ir kurį nurodė V. S., pervesdama pinigus per „Perlo“ terminalą. Taip pat nėra duomenų, ar nurodytas kaip A. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų priklauso jam, ar abonentas yra kitas asmuo. Policijos pareigūnas, atlikdamas tyrimą pagal nukentėjusiųjų L. J. ir T. M. R. pareiškimus, nustatė, kad sąskaita, į kurią nukentėjusieji pervedė pinigus už prekes, priklauso V. S., iš UAB „Perlo paslaugos“ gavo duomenis apie V. S. atliktas grynųjų pinigų perlaidas, bet jokių kitų tyrimo veiksmų neatliko. Taigi, duomenų, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo atlikti visi įmanomi tyrimo veiksmai, kad buvo siekiama nustatyti asmenis – „K. K.“, su kuria betarpiškai bendravo V. S., ir R. R., su kuriuo bendravo nukentėjusieji, bei juos apklausti, byloje nėra. Šių nenustatytų asmenų paaiškinimai gali turėti esminės reikšmės vertinant V. S. paaiškinimų objektyvumą ir nustatant jos kaltę. Teismo vertinimu, neatlikus visapusiško bylos aplinkybių tyrimo, nenustačius ir neapklausus pirmiau minėtų asmenų, taip pat ir A. S., Institucija neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti V. S. kaltės pagal ANK 108 straipsnį.

Institucija teismui pateikė 2019 m. vasario 1 d. nutarimus administracinio nusižengimo bylose, kuriais A. S. nubaustas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. lapkričio 1 d. apgaulės būdu patalpindamas internetinėje svetainėje „Skelbiu.lt“ skelbimą apie parduodamą siurblį iš pirkėjos L. J. sukčiavimo būdu išviliojo 125 Eur per V. S. banką sąskaitą, ir 2018 m. spalio 31 d. apgaulės būdu patalpindamas „Skelbiu.lt“ skelbimą apie parduodamą žaidimų vairą „Logitech G29 iš pirkėjo T. M. R. sukčiavimo būdu išviliojo 125 Eur per V. S. banką sąskaitą. Nutarimuose nurodyta, kad abiem atvejais V. S., gavusi pavedimą, 100 Eur pervedė A. S., o sau pasiliko 25 Eur kaip atlygį. A. S. administracinių nusižengimų bylose V. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja, A. S. įpareigotas atlyginti jai iš viso 200 Eur turtinę žalą. Taigi, nustatyta, kad Institucija, 2019 m. sausio 4 d. nutarimu paskyrusi administracinę nuobaudą V. S. už sukčiavimą nukentėjusiųjų L. J. ir T. M. R. atžvilgiu, vėliau išnagrinėtose A. S. administracinių nusižengimų bylose dėl tų pačių sukčiavimo veiksmų pripažino ją nukentėjusiąja. Susidarė sveikai logikai prieštaraujanti situacija, kai vienas ir tas pats asmuo dėl tų pačių veiksmų yra pripažintas ir kaltu, ir nukentėjusiu asmeniu. Tokie Institucijos procesiniai sprendimai yra vienas kitam prieštaraujantys ir keliantys abejones dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 108 straipsnį teisingumo.

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija, nubausdama V. S. pagal ANK 108 straipsnį už sukčiavimą, nebuvo pakankamai aktyvi ir nepašalino visų iškilusių abejonių, nerinko įrodymų, paneigiančių V. S. paaiškinimus, ir tuo pačiu būtinų jai inkriminuojamų nusižengimų sudėčiai nustatyti. Jau minėta, kad įstatymas reikalauja visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus (ANK 567 straipsnis). Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kai administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi Institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų objektyviai ir nuodugniai ištirtos veikų aplinkybės, 2019 m. sausio 4 d. nutarimas V. S. administracinio nusižengimo byloje laikytinas nepagrįstu, todėl panaikintinas, o byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. S. Institucijos 2019 m. sausio 4 d. nutarimu nubausta už du administracinius nusižengimus, padarytus skirtingu laiku, t. y. 2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. lapkričio 1 d., bet, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jai paskirta viena nuobauda – 90 Eur bauda. Pažymėtina, kad pagal ANK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai; šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tik tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Taigi, už du arba daugiau administracinių nusižengimų skirti vieną (galutinę) nuobaudą galima tik tada, kai tie administraciniai nusižengimai asmens padaryti vienu metu. Tad Institucijos 2019 m. sausio 4 d. priimtas nutarimas yra ydingas ir ANK 38 straipsnio taikymo prasme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2019 m. sausio 4 d. nutarimą, priimtą V. S. administracinio nusižengimo bylose, ir grąžinti bylą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė