Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. B., 3 asmeniui Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarei D. J. dėl paveldėtų pinigų dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad šiuos pinigus saugo pas save ir nelaiko savo pinigais, o laiko mirusiojo tėvo E. B. pinigais.

Ieškovas, nežinant atsakovui, apgaulės būdu įkalbėjo tėvą, kuris silpnai mokėjo lietuvių kalbą, 2009 m. išduoti jam įgaliojimą disponuoti tėvo banko sąskaitose esančiais pinigais. Tėvui jis apgaule buvo įteigęs, kad įgaliojimas suteikia teisę naudotis tik dalimi tėvo pinigų ir tik po jo mirties. Tėvui išsiaiškinus, kad brolis savinosi pinigus iš banko, tėvas anuliavo įgaliojimą. Pablogėjus tėvo sveikatai, 2013 m. R. B. dar kartą, pasisavinęs tėvo asmens dokumentus, apgaulės būdu įkalbėjo tėvą pasirašyti naują įgaliojimą, kuriame tarp teisės atstovauti tėvo interesams socialinės rūpybos klausimais įrašė ir įgaliojimą disponuoti tėvo pinigais.

Šias aplinkybes atsakovas nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismui bei Vilniaus apygardos teismui baudžiamoje byloje Nr. 1-2621-960/2014. Priimdami išteisinamąjį nuosprendį, teismai pripažino atsakovo veiksmus teisėtais.

Kai atsakovas paėmė saugoti tėvo pinigus, ieškovas, neatiduodamas tėvui asmens dokumentų ir banko kortelės, iš banko sąskaitos toliau savinosi banke laikomus tėvo pinigus. 2014 m. vasario mėnesį be tėvo sutikimo ieškovas iš tėvo terminuoto indėlio sąskaitos paėmė 15 000 Lt.

Atsakovo atsisakymas atiduoti ieškinyje prašomas lėšas turėtų būti vertinamas kaip teisingumo atstatymas, padalinant tėvo pinigus tarp paveldėtojų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Atsakovas neneigė fakto, jog pasinaudojęs tėvo banko kortele atsakovas nuo 2014-02-17 iki 2014-02-24 per 6 kartus išgrynino 15 900 Lt tėvo pinigų. Iš baudžiamosios bylos Nr.1-2621-960/2014 medžiagos matyti, kad E. B. kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovui A. B., nurodydamas, kad atsakovas be jo žinios nuėmė 15 900 Lt grynųjų pinigų nuo jo banko sąskaitos.

Kadangi po E. B. mirties dalis jo turto – 4 604,96 Eur (15 900 Lt) liko pas atsakovą, teismas laikė, jog ½ dalis lėšų pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2015-02-20 nutartį, kuria atsakovas buvo išteisintas, ir byloje iš naujo įvertino atsakovo veiksmus dėl pinigų paėmimo, tuo sukeldamas abejones dėl atsakovo nekaltum.

Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi giminaičių liudytojų parodymais, kurie aiškiai neatitiko tikrovės. Liudytojų parodymai buvo išvestiniai, galimai įtakoti brolio, pasakyti detaliai nežinant faktinių aplinkybių bei paremti fragmentiškais tėvo pasisakymais.

Teismas neįvertino, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-02-20 nutartyje nurodyta, jog atsakovas turėjo pagrindo manyti, kad ieškovas, paėmęs ir neatiduodamas tėvo asmens dokumentų siekė pasisavinti banke laikomus pinigus.

Atsakovo atsisakymas atiduoti pinigus turėjo būti vertinamas kaip teisingumo atstatymas, padalinant tėvo pinigus tarp paveldėtojų. Kadangi brolis pažeidė CK 3.5 straipsnio 2 dalį, jo teisės neturėjo būti ginamos. Įvertinus tai, kad ieškovui lieka ½ dalis jo laikytų ir nuo užvaldymo apsaugotų tėvo lėšų, tai sudaro žymiai mažesnę dalį negu pasisavino brolis, iš viso apie 8 400 Eur.

Iš Swedbank AB išrašo matyti, jog 2014-02-25 iš tėvo sąskaitos buvo paimta 15 000 Lt. Tai padaryti galėjo tik ieškovas, kuris tuo metu buvo banke kartu su tėvu. Teismas šios aplinkybės detaliai nenagrinėjo, neišsiaiškino, kam pinigai buvo paimti ir panaudoti.

Tėvas E. B. savarankiškai tvarkė piniginius indėlius. Mirus mamai 2006 metais, tėvas iki mirties gyveno atskirai nuosavame bute ir savarankiškai tvarkė ūkį. Pinigines lėšas jis naudojo savo reikmėms, niekas kitas neturėjo teisės paimti pinigų iš banko.

2014 m. vasario mėn. A. B. savavališkai pasisavino tėvo turėtas 15 900 Lt santaupas, dėl ko jam pagal tėvo pareiškimą buvo iškelta baudžiamoji byla. Tėvas skundėsi ieškovui, dalyvaujant teisme apklaustiems liudytojams, kad atsakovas be leidimo savavališkai paėmė namuose laikomus 1 500 Lt, primygtinai tėvui reikalaujant, grąžino tik dalį. Dėl tokio elgesio tėvas su broliu atvirai apie piniginius reikalus nekalbėjo. Tėvas bijojo, kad atsakovas nepaimtų asmens dokumentų ir prašė ieškovo juos pasaugoti.

A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas savinosi tėvo pinigus. A. B. teisminių nagrinėjimų metu juodina ieškovą, kaltindamas jį tėvo pinigų pasisavinimu.

Atsakovas, nepaisydamas daugkartinių tėvo ir ieškovo prašymų, pasisavintų pinigų negrąžino ir tuo suvaržė tėvo teisę gauti kokybiškesnes gydymo paslaugas, užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Teigė, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas buvo sąlygotas to, kad tėvas mirė vos prasidėjus teisminiam procesui, todėl jo nebuvo galima apklausti. Visos abejonės įvertintos kaltinamojo naudai ir atsižvelgta į tai, kad ginčai tarp artimų giminaičių negali būti kriminalizuojami.

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl asmens teisės paveldėti turtą įgyvendinimo, kai paveldėtas turtas valdomas kito paveldėtojo bei išteisinamojo nuosprendžio reikšmės civiliniuose teisiniuose santykiuose.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 16-asis notaro biuras 2015-06-08 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas yra ½ dalies savo tėvo E. B. (E. B.), mirusio 2014-10-07, testamentu nepaskirto turto paveldėtojas. Paveldimas turtas paveldėjimo teisės liudijime nebuvo išvardintas.

CK 5.1 straipsnio 2 dalis apibrėžia paveldimo turto apimtį. Nurodoma, jog paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neneigė aplinkybės, jog yra nuėmęs ir nėra grąžinęs nuo tėvo E. B. banko sąskaitos nuimtos 15 900 Lt sumos.

Atsakovo paaiškinimai dėl tėvo pinigų turėjimo yra nuoseklūs ir atitinka baudžiamojoje byloje surinktus duomenis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal E. B. 2014-03-18 pareiškimą, kuriame patvirtinta, jog nuo 2014-02-17 iki 2014-02-24 jo sūnus A. B. nuo tėvo banko sąskaitos, panaudodamas prieš tai paimtą banko kortelę, nuėmė 15 900 Lt. Liudytojo E. B. 2014-03-18 apklausos protokole patvirtinta, jog tėvas skambino A. B. ir prašė grąžinti pinigus, tačiau šis teigė, jog pinigus padėjo į saugią vietą ir negrąžins. Baudžiamojoje byloje esančiame Swedbank AB banko sąskaitos išraše matyti, jog nuo E. B. banko sąskaitos nuimti pinigai (b. l. 22), atliktų operacijų sąraše bei fotonuotraukose (b. l. 26-35) matyti, jog pinigai nuimti bankomatuose. Apklaustas įtariamuoju A. B. pripažino, kad siekdamas išsaugoti tėvo pinigus, kad jų nepasisavintų ieškovas, jis nuėmė juos nuo tėvo banko sąskaitos ir pasidėjo saugiai laikyti pas save. Teisiamojo posėdžio metu, tai užfiksuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nuosprendyje, atsakovas pripažino, jog nuo tėvo sąskaitų nuimtus pinigus saugo pas save ir laiko juos tėvo pinigais.

Šiais įrodymais, aplinkybė, jog A. B. tėvo mirties dieną, t. y. palikimo atsiradimo metu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) savo žinioje turėjo 15 900 Lt tėvui priklausančių pinigų, yra nustatyta. Pas atsakovą esantis palikėjo turtas patenka į dalintiną paveldimą turtą. Tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrojo paveldėtojo – ieškovo, turtinių paveldėjimo teisių gynimo yra teisinga.

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra išteisintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nuosprendžiu. Pagal CPK 182 straipsnio, kuris reglamentuoja atleidimą nuo aplinkybių įrodinėjimo, 3 dalyje pažymėta, kad nereikia įrodinėti asmens veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kadangi atsakovas buvo išteisintas, tai tuo pačiu pripažinta, jog jis nėra padaręs baudžiamų veikų, todėl negali kilti ir šių veiksmų pasekmių ir neatsiranda atleidimo nuo aplinkybių įrodinėjimo.

Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės šioje civilinėje byloje yra vertinamos kaip kiti įrodymai. Paneigiant atsakovo argumentus, pasakytina, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nuosprendžiu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015-02-20 nutartimi nebuvo nustatyta, jog atsakovas tėvo pinigų nepaėmė. Teismai iš esmės patvirtino atsakovo versiją, jog jis pinigus paėmė siekdamas juos apsaugoti ir vėliau grąžinti tėvui. Teismas konstatavo, jog atsakovas poelgis nėra baustinas pagal Baudžiamojo kodekso normas, t. y. nustatė, jog neįrodyta, kad pinigus atsakovas pasisavino apgaule, tačiau baudžiamosios bylos kontekste klausimas, ar atsakovas apskritai pasisavino pinigus, nebuvo esminis, nes išteisinimui pakako kaltės formos nebuvimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje tiesiogiai konstatuota, jog ieškovas nuo tėvo sąskaitos nuėmė 15 900 Lt, kuriuos saugo pas save. Tuo pačiu teismas pripažino, kad atsakovas turi tuos tėvo pinigus, kuriuos ieškovas šioje byloje siekia padalinti kaip palikimą.

Baudžiamojoje byloje buvo pateiktas nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys dėl 15 900 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. E. B. santaupas iki mirties laikė AB „Swedbank“. Tai patvirtina, jog tėvas nepadovanojo pinigų atsakovui.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad 2014-02-25 iš tėvo sąskaitos buvo paimta 15 000 Lt, kurie turi būti padalinti tarp brolių, neturi reikšmės šios ieškinio reikalavimų sprendimui. Atsakovas atskiro reikalavimo dėl pinigų priteisimo nereiškė. Nesant pareikšto reikalavimo, teismas savo iniciatyva negali imtis civilinių teisių gynimo ir taikyti įskaitymą. Įskaitymo instituto taikymui teisės aktai numato eilę sąlygų (CK 6.130-6.140 straipsniai), tačiau šios sąlygos gali būti analizuojamos tik nustačius, jog kita šalis turi galimą įskaityti reikalavimą.

Preliminariai vertinant, iš E. B. sąskaitos išrašo (b. l. 48) matyti, jog 2014-02-25 pinigai buvo paimti ne iš bankomato ir operacija įvykdyta pateikus E. B. pasą. Byloje nėra duomenų, kad E. B. su šia banko operacija nebūtų sutikęs. Taip pat byloje nėra duomenų, jog šie pinigai būtų likę kaip tėvo turtas jo mirties dieną.

Atsakovas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prašė prijungti Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-2621-960/2014 bei Vilniaus apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1A-328-166/2015. Baudžiamoji byla Nr. 1-2621-960/2014 yra prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos. Apie tai bylos dalyviai informuoti parengiamojo teismo posėdžio metu. Vilniaus apygardos teismo bylos numeris 1A-328-166/2015 suteiktas toje pačioje byloje, ją nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą prašė priteisti 200 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atstovavimo paslaugų suteikimą bei pinigų priėmimą patvirtinantys dokumentai pateikti, išlaidos neviršija rekomenduojamų, prašymas tenkinamas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. R. B. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.