- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 1-2621-960/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00561-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Andrius Kaluina
dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui, kaltinamajam A. B., nukentėjusiojo atstovui advokatui Andriui Kaluinai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. buvo kaltinamas tuo, jog neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis, 2013-12-06, nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), iš tėvo E. B. paėmė AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. B., o E. B. paprašius ją grąžinti iki šiol negrąžino, t.y. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
A. B. buvo kaltinamas tuo, jog neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis finansinėms operacijoms inicijuoti bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2014-02-17, 17.15 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Savanorių pr. 16, Vilniuje neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t.y. be E. B. žinios ir leidimo, pasinaudodamas neteisėtai laikoma mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenimis – PIN kodu, inicijavo ir atliko finansinę operaciją banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota E. B., surinkdamas žinotus tikrus mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie mokėjimo kortelės naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis mokėjimo kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis, tokiu būdu išgrynindamas iš sąskaitos 3000 Lt sumą apgaule savo naudai įgijo svetimą, E. B. priklausantį turtą,
jis gi, tęsdamas nuskalstamą veiką, t.y. 2014-02-18d., neteisėtai panaudodamas tą pačią neteisėtai laikomą, E. B. vardu išduotą, AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą, AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame adresu Žirmūnų g. 64, Vilniuje, 15:46 val. nuėmė 3000 Lt,
jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-02-19d., neteisėtai panaudodamas tą pačią neteisėtai laikomą, E. B. vardu išduotą, AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą, AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame adresu Žirmūnų g. 64, Vilniuje, 16:44 val. nuėmė 3000 Lt,
jis gi, tęsdamas nuskalstamą veiką, t.y. 2014-02-20d., neteisėtai panaudodamas tą pačią neteisėtai laikomą, E. B. vardu išduotą, AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą, AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame adresu Savanorių pr. 16, Vilniuje, 10:30 val. nuėmė 3000 Lt,
jis gi, tęsdamas nuskalstamą veiką, t.y. 2014-02-21d., neteisėtai panaudodamas tą pačią neteisėtai laikomą, E. B. vardu išduotą, AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą, AB Swedbank banko bankomate, esančiame adresu Savanorių pr. 16, Vilniuje, 14:05 val. nuėmė 3000 Lt,
jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiką, t.y. 2014-02-24d., neteisėtai panaudodamas tą pačią neteisėtai laikomą, E. B. vardu išduotą, AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą, AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame adresu Ozo g. 25, Vilniuje, 10:35 val. nuėmė 900 Lt.
Veikdamas tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2014-02-17, 17 val. 15 min. iki 2014-02-24, 10 val. 35 min. apgaule įgijo E. B. priklausančius viso 15900 litų.
Šiais savo veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. duodamas parodymus paaiškino, jog neprisipažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Įvykiai prasidėjo prieš tris metus, kai jo tėvas sugrįžo iš slaugos ligoninės ir jo brolis R. B., pasinaudodamas tėvo silpna sveikata, paėmė (pavogė) iš tėvo asmens dokumentus. Tėvas A. B. klausė, kur yra dokumentai, bet jis nieko negalėjo paaiškinti, nes neėmė šių dokumentų. Po kiek laiko tėvas jam pasakė, jog norėtų pasidomėti kiek sąskaitoje turi pinigų, bet be asmens dokumento nuvažiuoti į banką ir sužinoti apie sąskaitos likutį buvo negalima. A. rado tėvo vairuotojo pažymėjimą ir su juo nuvyko į banką, kur paaiškėjo, jog sąskaitoje yra likę 1 500 Lt. Tėvas labai supyko sužinojęs, jog sąskaitoje yra tiek mažai pinigų. Banke paaiškėjo, jog buvo išduota mokėjimo kortelė, kurios jo tėvas neturėjo. Vėliau paaiškėjo, jog R. turėjo tėvo įgaliojimą ir jam tėvas buvo palikęs tvarkyti 15 000 litų laidotuvėms, bet kol jis gyvas, neleido šių pinigų tvarkyti. Tėvas prašė anuliuoti visus testamentus ir įgaliojimus, nes R. tokiu būdu norėjo užgrobti visą jo turtą. Viskas buvo atstatyta į pradinę padėtį, sūnums po lygiai pagal įstatymą. Jo tėvas buvo mažaraštis, baigęs 4 klases lenkiškoje mokykloje, todėl pasirašydamas dokumentus nesuprasdavo jų turinio. Kaltinamasis su broliu R. B. buvo susitarę prižiūrėti tėvą po mėnesį. A. budėjimas pasibaigė gruodžio 10 dieną ir vėl prasidėjo nuo sausio 10 dienos. Per jo budėjimo mėnesį jam paskambino brolis, kuris pasakė, jog guldys tėvą į slaugos ligoninę ir tai suderinta su tėvu. Kalbėdamas su tėvu suprato, jog tėvas suprato, jog jį guldys į ligoninę, o ne slaugos ligoninę, kur jis nenori gydytis. Po kiek laiko tėvas pradėjo jaustis geriau, nes per jo slaugymo mėnesį labiau rūpinosi tėvu. Pastebėjo, jog iš tėvo dingo 200 litų, kuriuos jis buvo jam nuėmęs. Tėvas paaiškino, jog šiuos pinigus paėmė R. B., nes jam kažkam reikėjo, nors šį mėnesį tėvu turėjo rūpintis A.. Pas R. buvo ir tėvo banko kortelė. Tai A. sukėlė įtarimą, kam R. reikalingi pinigai ir tėvo kortelė, kai šį mėnesį tėvu turi jis rūpintis. Pasižiūrėjo tėvo dokumentus ir pastebėjo, jog jo pasas yra negaliojantis. Kitą dieną pasidomėjęs dėl paso sužinojo, jog tėvui yra išduotas kitas pasas. Po ilgų atsikalbinėjimų brolis prisipažino, jog jis turi naują tėvo pasą. Ėjo laikas, buvo A. tėvo priežiūros mėnuo, reikėjo pinigų, o banko kortelės vis tėvas neatgaudavo. Jam kilo įtarimas ar turėdamas asmens dokumentą ir banko kortelę, R. neketina pasisavinti tėvo pinigų. R. vis delsė grąžinti kortelę. Vėliau pavyko sužinoti, jog kortelę turi jo brolio sūnus J., kuris paprašytas atidavė kortelę. Tai įvyko buto svetainėje, galimai sausio 15 dieną ir tai negalėjo būti gruodžio pradžia, kaip tai nurodyta kaltinamajame akte. Su tėvu susitarė, jog jis turės kortelę. Kai buvo brolio tėvo priežiūros mėnuo jis nuimdavo iš kortelės pinigus ir atveždavo juos tėvui. R. tuo metu nesirūpino tėvu, nes buvo išvažiavęs į komandiruotą, o tėvą vietoj jo prižiūrėjo J.. Tėvas pasakė, jog dabar jį visada turi prižiūrėti J., nes jam prižadėjo užrašyti butą. Tada jam pradėjo rašinėti ir skambinėti R. ir J. reikalaudami grąžinti tėvo kortelę. Kai kalbėdavo su tėvu, tai jis jam sakydavo, jog kortelę toliau prie savęs laikytų, pasakojo, jog R. negrąžina jo asmens dokumentų. Visa tai sukėlė įtarimus, jog R. ketina pasisavinti tėvo pinigus. Dėl šių priežasčių, ketindamas apsaugoti tėvo pinigus, juos nuėmė dalimis kiekvieną dieną po 3000 Lt, viso 15 900 Lt. Apie tai nesakė tėvui ir jis apie tai nežinojo. Sekmadienį sąskaita buvo užblokuota. Kitą dieną nuvažiavo pas tėvą su pinigais ir paaiškino situaciją. Susitarė su tėvu, jog kai atgaus pasą, nuvažiuos į banką ir tuos pinigus įneš į sąskaitą. Tėvas nenorėjo imti grynų pinigų, nes jam atrodė saugiau laikyti banke. Sužinojęs, jog kreiptasi į policiją, pats kreipėsi su pareiškimu dėl paso dingimo. Nuimtus pinigus šiuo metu saugo prie savęs ir jų nelaiko savo pinigais, nes tai jo tėvo pinigai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. duodamas parodymus paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis ir jų santykiai yra įtempti. Kadangi tėvo E. B. sveikata vis silpnėjo, tai su broliu buvo sutarę po mėnesį jį slaugyti. Banko kortelė visada buvo pas jo tėvą E. B., kuris ją duodavo liudytojui R. B., A. B. ir J. B., kai reikėjo sumokėti ar išgryninti pinigus. Jie visi žinojo, kur guli ši kortelė, galėjo ją bet kada paimti ir žinojo jos PIN kodą. Šioje kortelėje buvo tėvo pinigai kaupiami iš gaunamos pensijos, apie 16 000 litų ir apie tai visi jie žinojo. 2014 m. gruodžio 10 d. tėvas bute nugriuvo ir susižalojo. Jį gulintį rado kartu su juo gyvenantis liudytojo sūnus J.. R. B. bandė tėvą paguldyti į ligoninę, bet nebuvo laisvų vietų. Atvažiavęs pas tėvą į namus pasakė jam, jog reikalinga jo banko kortelė, nes reikia pirkti vaistus, sauskelnes. Tėvas sutiko ir jam davė mokėjimo kortelę. Po kiek laiko tėvo sveikata pagerėjo ir įkalbintas A. paskambino jam ir pasakė, jog nevažiuos į ligoninę bei paprašė grąžinti banko kortelę. Jis kortelę atidavė savo sūnui J., paprašydamas, jog jis grąžintų ją seneliui. Po kiek laiko sulaukė skambučio iš tėvo, kuris prašė grąžinti kortelę. Tada jis paskambino savo sūnui J. ir pasakė, jog jis grąžintų kortelę seneliui, nežinodamas, jog kaltinamasis tuo metu yra kartu su juo tėvu. Iš sūnaus Juliaus paaiškinimų sužinojo, jog J. nešė atiduoti kortelę seneliui, bet ją čiupo A. pasakydamas, jog patikrins kiek buvo nuimta pinigų. Po kelių dienų jo tėvas E. B. jam pasakė, jog A. paėmė jo banko kortelę ir jos negrąžina. Dėl to liudytojas pabarė savo tėvą, jog juo nepasitiki ir pasiūlė dabar pačiam atsiimti kortelę. A. vis negrąžindavo kortelę. Ją grąžinti prašė E. B., pats liudytojas ir jo sūnus J.. A. sužinojęs, jog liudytojas išvažiuoja į komandiruotę, nuėmė visus pinigus nuo kortelės. Jam grįžus iš užsienio, jo tėvas pasakė, jog reikia blokuoti kortelę, todėl jie nuvyko į banką, kur sužinojo, jog visi kortelėje buvę pinigai yra nuimti. Grįžęs namo tėvas skambino A. ir pasakė, jog jis jį apvogė, bet A. jį ramino sakydamas, jog nepergyventų, nes pinigai yra saugiai padėti. Kai A. atvažiuodavo, tėvas vis klausdavo apie pinigus. Liudytojas turi jo tėvo įgaliojimą tvarkyti jo reikalus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. B. duodamas parodymus paaiškino, kad kaltinamasis yra jo dėdė su kuriuo santykiai buvo geri, o dabar jie nebendrauja. Su seneliu E. B. jis kartu gyvena apie 3 metus. 2014 m. gruodžio mėnesį, jis grįžęs iš darbo rado senelį parkritusį ant žemės. Apie pablogėjusią senelio sveikatą pranešė savo tėvui R. B.. Atvykęs tėvas kalbėjosi su seneliu siūlydamas važiuoti į ligoninę. Po kelių dienų buvo atvažiavęs A., kuris seneliui sakė, jog jį nori išvežti į slaugos ligoninę bei pamirš. Senelis blogai girdėjo, todėl jis būdamas kitame kambaryje girdėjo šį pokalbį. Senelis paprašė Juliaus, jog jis paskambintų savo tėvui ir paprašytų grąžinti kortelę, kurią jis buvo paėmęs. Šią kortelę J. B. perdavė jo motina. Apie 16:30 val. pas senelį atvažiavo A. ir jie kalbėjosi virtuvėje. Į svetainę įėjo A., kuris paklausė liudytojo ar jis turi kortelę. Liudytojas tarpduryje atidavė senelio banko kortelę. A. pasakė seneliui, jog patikrins kiek R. nuėmė pinigų, o senelis su tuo sutiko. Jis negirdėjo, jog senelis būtų leidęs nuimti pinigus. Grudžio viduryje senelis pradėjo klausinėti kur jo kortelė, nes jos neatgavo. Tada liudytojas kelis kartus skambino A. ir prašė jo grąžinti kortelę. Vasario mėnesį senelis pradėjo kalbėti, jog kortelę reikia blokuti, bet vis delsė tai daryti. Iš savo tėčio, kuris turi prisijungimą prie elektroninės bankininkystės, sužinojo, jog pinigai iš kortelės yra nuimti, todėl jie visi nuvažiavo į banką, kur pagal išrašą pamatė, jog visi pinigai buvo nuimti. Senelis labai susinervino, pradėjo sakyti, jog sūnus pavogė jo pinigus ir jis neturi iš ko gyventi, nebuvo pinigų mokėti už butą. Kovo mėnesį atvykęs A. pradėjo aiškinti, jog 10 dieną gali sulaukti pensijos ir iš jos sumokėti. Senelis pradėjo prašyti jo tėvo kviesti policiją, o jo tėvas siūlė, jog reikia susitarti gražiuoju. Jis girdėjo, kaip jo tėvas klausė senelio ar jis dovanojo pinigus A., bet jis pasakė, jog nedovanojo. Senelis sutiko kreiptis į policiją. Senelio kortele naudojosi jis, jo tėvas ir A.. Jie visi žinojo, kur kortelė yra ir koks jos PIN kodas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. B. parodė, kad gyvena su savo anūku J. B. adresu Šeškinės g. 13-51, Vilniuje. J. B. kartu su E. B. gyvena 3 metus. E. B. turi du sūnus R. B. ir A. B., jie gyvena atskirai. J. B. yra R. B. sūnus. R. B. turi patvirtintą notaro įgaliojimą gauti E. B. priklausančias pensijas. 2013 m. gruodžio mėnesio pradžioje E. B. patyrė šonkaulių traumą ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę perdavė R. B. saugoti. Pagerėjus E. B. sveikatai 2013-12-06 R. B. gražino mokėjimo kortelę ir visi pinigai buvo kortelės sąskaitoje. 2013-12-06 į svečius pas E. B. atvyko sūnus A. B. ir paėmė banko kortelę, norėdamas patikrinti ar R. B. nepaėmė pinigų. E. B. daugiau nematė mokėjimo kortelės. E. B. ir R. B. prašė A. B., kad gražintų mokėjimo kortelę, bet A. B. jos negražino. 2014-02-24 AB „Swedbank” filiale Vilniuje, Ozo g. 25, buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2014-02-17 iki 2014-02-24 10.34 val., iš E. B. sąskaitos buvo nuimta 15 900 Lt. E. B. skambino A. B., kad jis gražintų pinigus, tačiau A. B. paaiškino, kad pinigus padėjo į saugią vietą ir jų negražins. A. B. E. B. pasakė, kad gyventų iš naujos pensijos. Dėl įvykio padaryta 15 900 Lt. turtinė žala. E. B. dėl šio įvykio įtaria savo sūnų A. B.. (t. 1, b. l. 7, 8). Papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad anūkas J. B. turėjo kortelę, nes jis moka už butą. A. B. pamatė, kad J. B. turi mokėjimo kortelę ją paėmė iš J. B., motyvuodamas tuo, kad nori pažiūrėti ar niekas nevogia pinigų. E. B. kitą dieną paprašė A. B. atiduoti kortelę, bet tas pasakė, kad su mokėjimo kortele viskas gerai. Į tyrėjo klausimą, ar kas nors dar galėjo žinoti PIN kodą E. B. atsakė, kad žinojo tik anūkas J. ir kortele naudojosi tik J., o R. ir A. B. neduodavo. Į tyrėjo kausimą, kai reikėjo pinigų kas juos atnešdavo, E. B. atsakė, kad tik J., o A. ir R. ne. Į tyrėjo klausimą, kaip paaiškino A. B., kodėl jis neatiduoda mokėjimo kortelės, E. B. atsakė, kad A. B. sako, jog koks skirtumas pas ką kortelė bus bei, kad pinigų jis neims, nors nukentėjusysis jam sakė, jog viską noriu turėti pas save. A. sakė, kad kortelę tuoj atiduos, bet iki šio laiko neatiduoda. ( t. 1, b. l. 9,10).
Byloje esantys išrašai iš banko sąskaitos patvirtina, jog E. B. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamos finansinės operacijos: 2014-02-07 išgryninta 200 Lt; 2014-02-14 apmokėta 24,50 Lt už UAB „Init“ paslaugas; 2014-02-17 išgryninti 3 000 Lt; 2014-02-18 išgryninti 3 000 Lt; 2014-02-18 apmokėta 37,51 Lt už ryšio paslaugas; 2014-02-19 išgryninti 3 000 Lt; 2014-02-20 išgryninti 3 000 Lt; 2014-02-21 išgryninti 3 000 Lt; 2014-02-24 išgryninti 900 Lt; 2014-02-24 išgryninti 40 Lt; 2014-02-25 kortelė buvo sulaikyta (b.l. 22, 26).
Byloje taip pat yra pateikti rašytiniai dokumentai: 2009-06-25 notaro patvirtintas įgaliojimas išduotas E. B. savo sūnui R. B. (nurodytas terminas iki 2019-06-25) (b.l. 68); 2011 m. gruodžio mėn. parengtas ir nepasirašytas E. B. pareiškimas dėl 2009 m. birželio 25 d. įgaliojimo anuliavimo (b.l. 69); 2011-12-29 E. B. notaro patvirtintas pareiškimas dėl 2011 m. rugpjūčio mėn. testamento anuliavimo (b.l. 70); 2013-11-04 notaro patvirtintas įgaliojimas išduotas E. B. savo sūnui R. B. (nurodytas terminas iki 2023-11-04) (b.l. 37-39); 2014-03-24 notaro patvirtintas įgaliojimas išduotas E. B. savo sūnui R. B. (nurodytas terminas iki 2034-03-24) (b.l. 16-20); 2014-04-03 E. B. rašytinis pareiškimas, kuriame jis nurodo, jog prieš keletą dienų jo sūnus A. B. apgavo jį ir įkalbėjo pasirašyti po jo parašytu tekstu, kurio nesuprato, todėl prašo parašą laikyti negaliojančiu (b.l. 44-45); 2014-03-18 E. B. vardu pasirašytas pareiškimas, kuriame nurodoma, jog prašoma anuliuoti jam išduotą pasą ir asmens tapatybės kortelę, kurie yra dingę (b.l. 63); 2014-03-14 ranka surašytas dokumentas, kuriame E. B. įgalioja savo sūnų R. B. saugoti jo naują pasą (b.l. 48); 2014-07-10 E. B. vardu pasirašytas pareiškimas, kuriame pakartotinai prašoma anuliuoti jam išduotą pasą ir tapatybės kortelę, kurias yra paėmęs jo sūnus R. B. ir negrąžina jam (b.l. 64). 2014-07-15 E. B. vardu pasirašytas pareiškimas, kuriame nurodoma, jog prašoma A. B. pateiktą 2014 m. liepos 10 d. pareiškimą dėl jo paso ir asmens tapatybės kortelės anuliavimo laikyti negaliojančiais. 2014 m. vasario ar kovo mėnesiais A. B. apgaulės būdu paėmė parašus ant tuščių popieriaus lapų ir juos naudoja rašydamas įvairius pareiškimus. Papildomai informuojama, jog patikėjo ir įgaliojo savo sūnų R. B. saugoti jo pasą ir kitus asmens dokumentus (b.l. 65).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog liudytojo J. B. ir kaltinamojo A. B. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. sausio mėn., A. B., būdamas savo tėvo E. B. bute, esančiame Šeškinės g. 13-51, Vilniuje, iš J. B. paėmė E. B. vardu iš duotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Šių proceso dalyvių parodymai patvirtina, jog nukentėjusysis E. B. apie tai, jog A. B. ima nukentėjusiajam priklausančią mokėjimo kortelę su tikslu patikrinti joje esančių pinigų likutį žinojo ir tam neprieštaravo – leido jam atlikti šiuos veiksmus. Liudytojų R. B., J. B. bei kaltinamojo A. B. parodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. B. žinojo E. B. mokėjimo kortelės PIN kodą, nes anksčiau su ja atlikinėjo E. B. žodiniu nurodymu finansines operacijas.
Byloje taip pat liudytojų R. B., J. B. ir kaltinamojo A. B. parodymais yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog R. B., J. B. ir A. B. žinojo E. B. vardu išduotos mokėjimo kortelės PIN kodą ir ja anksčiau naudojosi atlikdami įvairias finansines operacijas.
Kaltinamojo A. B. parodymais, duotais teismo posėdžio metu ir byloje esančiais AB „Swedbank“ įrašais įrodyta, jog A. B. su E. B. vardu išduota mokėjimo kortele atliko finansines operacijas: 2014-02-17 išgrynino 3 000 Lt; 2014-02-18 išgrynino 3 000 Lt; 2014-02-19 išgrynino 3 000 Lt; 2014-02-20 išgrynino 3 000 Lt; 2014-02-21 išgrynino 3 000 Lt; 2014-02-24 išgrynino 900 Lt, t.y. viso per laikotarpį nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. vasario 24 d. išgrynino 15 900 Lt. Šiuos pinigus A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog saugo pas save ir nelaiko juos savo pinigais, o laiko mirusiojo tėvo E. B. pinigais.
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog finansines operacijas su E. B. vardu išduota mokėjimo kortele išgryninant ir paimant sau E. B. priklausančius 15 900 Lt, jis atliko neturėdamas E. B. prašymo ir sutikimo bei neinformavęs jo apie tai. Tokio savo elgesio motyvus paaiškino, kaip norą apsaugoti savo tėvo E. B. pinigus nuo liudytojo R. B. galimo pasikėsinimo pasiimti sau šį turtą. Teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog apie tai paaiškinęs E. B. ir pasiūlęs šiuos pinigus atiduoti, E. B. pritarė tokiems jo veiksmams ir sakė palikti pinigus saugoti, kol E. B. atgaus asmens dokumentus ir jie kartu galės nuvykti į banką ir įmokėti šiuos pinigus į sąskaitą. Tokiems kaltinamojo paaiškinimams patvirtinti ar paneigi, teismui nepavyko apklausti nukentėjusiojo E. B., nes į pirmą teismo paskirtą teisiamąjį teismo posėdį jis neatvyko dėl ligos, o vėliau mirė. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. buvo apklaustas du kartus. Vieną kartą jo apklausos metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo E. B. nebuvo apklaustas. Apklausiant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo sudaryta galimybė kaltinamajam A. B. užduoti jam klausimus. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti E. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, o taip pat peržiūrėtas apklausos vaizdo ir garso įrašas. Šiuose parodymuose E. B. paaiškino, jog prašė sūnaus A. B. grąžinti pinigus, bet jis atsisakė tai padaryti paaiškindamas, jog juos padėjo į saugią vietą ir negrąžins, A. B. taip pat atsisakė kortelę grąžinti ir sakė, jog pinigų neims bei žadėjo kortelę atiduoti. Peržiūrint E. B. apklausos vaizdo ir garso įrašą matyti, jog jis dėl savo sveikatos būsenos ir amžiaus pakankami sunkiai atsako į tyrėjos klausimus, kuriuos tenka kartoti, tikslinti. Be to, šiuose parodymuose nurodytos aplinkybės, jog jo mokėjimo kortelę turėjo ir PIN kodą žinojo tik J. B., laikytinos prieštaraujančiomis byloje nustatytoms aplinkybėms, jog jo mokėjimo kortelę dar naudojo ir PIN kodą žinojo liudytojas R. B. ir A. B.. Nukentėjusiojo E. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, teismas gali remtis vien tik patikrindamas kitus byloje esančius įrodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Papildomai teismas vertindamas liudytojų J. B. ir R. B. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, pažymi, jog jie iš esmės didele dalimi laikytini netiesioginiais ir išvestiniais, nes nukreipia į kitą jų šaltinį – paties nukentėjusiojo E. B. paaiškinimus. Pažymėtina ir tai, jog vertinant liudytojo R. B. parodymus būtina atkreipti dėmesį, jog teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, jog jo santykiai su kaltinamuoju, kuris yra jo broliu, nėra geri ir yra įtempti. Taigi, įvertinęs šių įrodymų ir jais pagrįstų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų patvirtinančių, jog E. B. nepritarė A. B. atliktoms finansinėms operacijoms su jo mokėjimo kortele ir tokiu būti paneigti A. B. paaiškinimus, kurių jis nuosekliai laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu.
Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog nuo 2009 metų E. B. veiksmuose yra akivaizdus nenuoseklumas, kuris galimai pasireiškė dėl jo paties nepakankamai gerai suvokiamos situacijos ir pasidavimo artimųjų poveikiui, kadangi yra išduodamas įgaliojimas, vėliau kreipiamasi dėl jo panaikinimo ir testamento anuliavimo, pakartotinai išduodami įgaliojimai, pašoma anuliuoti išduotus asmens dokumentus. Vėliau prašoma laikyti ankstesnius prašymus negaliojančiais.
Liudytojo R. B., J. B. ir kaltinamojo A. B. parodymais, duotais teismo posėdžio metu buvo įrodyta, jog E. B. sveikatos būklė nebuvo gera, todėl jam buvo reikalinga priežiūra. E. B. prižiūrėjo du jo sūnus R. B. ir A. B. bei vaikaitis J. B..
Visos šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje neįrodyta, jog A. B. neteisėtai laikė E. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę, nes nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog šią kortelę jis paėmė žinant E. B. ir jam dėl to neprieštaraujant. Aplinkybės, jog E. B. reikalavo grąžinti šią kortelę, o A. B. suvokdamas šias aplinkybes, tyčia vengė tai padaryti, nebuvo neginčijamai įrodytos. Todėl darytina išvada, jog A. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje sudėties.
Teisiamojo posėdžio metu A. B. pripažino aplinkybę, jog finansines operacijas su E. B. vardu išduota mokėjimo kortele išgryninat E. B. priklausančius 15 900 Lt jis atliko suvokdamas, jog E. B. apie tai nežino. Įvertinus tą aplinkybę, jog A. B. yra E. B. sūnus, kuris jį prižiūrėjo, anksčiau atlikinėjo kitas finansines operacijas su šia mokėjimo kortele, E. B. pablogėjusią sveikatos būklę, kylančius A. B. ir R. B. ginčus dėl tėvo priežiūros tinkamumo, asmens dokumentų laikymo vietos, jo piniginių lėšų naudojimo, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo netikėti A. B. paaiškinu, jog šias finansines operacijas jis atliko siekdamas apsaugoti tėvo turtą nuo jam kilusio įtarimo, jog šias lėšas gali užvaldyti R. B., t.y. byloje surinkti įrodymai neįrodo A. B. tyčios neteisėtai panaudoti svetimą mokėjimo kortelę finansinės operacijoms inicijuoti ir apgaule įgyti svetimą turtą. Todėl darytina išvada, jog A. B. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje sudėties.
Kadangi A. B. padarytos veikos neturi nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jis teismo išteisinamas.
Teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, E. B. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o pareikštas prašymas dėl proceso išlaidų už advokato pagalbą apmokėti atlyginimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikalstamų veikų požymių.
Nukentėjusiojo E. B. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Netenkinti E. B. prašymo dėl proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.