Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-09-30 · Administracinė byla Nr. I3-7448-320/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
I3-7448-320/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00244-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
"SPORTRALĖ"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-7448-320/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00244-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 51.4; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sportralė“ atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo skirti sankciją pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Sportralė“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) skundu kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti jai paskirtą ekonominę sankciją – 3000 Eur baudą.

Pareiškėja skunde (b. l. 1) nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir atsakovas, ir Departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius), 2021 m. balandžio 29 d. atlikęs neplaninį Bendrovės patikrinimą, nustatė, kad Bendrovėje vykdoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ir ENTP) apdorojimo, t. y. ardymo, veikla, nurodė, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) III skyriaus 9 punkto reikalavimus, ir priėmė 2021 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. J34-6/2021/J04 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-6/2021“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo paskyrė pareiškėjai 3000 Eur baudą. Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji buvo sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Paulinta“ dėl automobilių išardymo, tačiau karantino metu ši veiklą nutraukė. Esant nenuspėjamai pandeminei situacijai ir norėdama išsilaikyti pandemijos metu, ir neradusi, kas išardytų 8 nupirktus automobilius, Bendrovė juos išardė pati. Visas susidariusias pavojingas atliekas ji pridavė: UAB „Žalvaris“ – tepalus, filtrus ir kt., PRATC – automobilinius plastikus, UAB „Metvikta“ – metalo laužą. 2020 metais dėl prekybos ir žmonių judėjimo apribojimų (įvestų dėl pandemijos) Bendrovė patyrė nemažus ekonominius nuostolius. Be to, ji turi įsipareigojimų UAB „Medicinos bankas – sudaryta kredito sutartis, pagal kurią mėnesinė įmoka 1647,86 Eur. Bendrovė tyrimo metu pripažino padariusi nusižengimą ir padėjo teikdama reikalingus duomenis ir dokumentus. Bendrovė labai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir pasižada ateityje laikytis visų jos veiklą reglamentuojančių aplinkosauginių reikalavimų. Bendrovės direktoriui A. V. administracinio nusižengimo byloje skirta 900 Eur bauda sumokėta. Bendrovei skirta 3000 Eur bauda labai pablogins ir taip trapią Bendrovės ekonominę situaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 20–22) nurodė, kad 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjai buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J34-6/2021 (toliau – ir Protokolas) dėl pažeidimo. Pažeidimo esmėje nurodyta, kad 2021 m. balandžio 29 d. atlikto Bendrovės neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovėje vykdoma ENTP apdorojimo, t. y. ardymo, veikla. Bendrovė nėra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, neturi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) ar taršos leidimo ENTP ardymo veiklai vykdyti. Tuo Bendrovė pažeidė Taisyklių III skyriaus 9 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 55 straipsnio 3 dalyje. Departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, išnagrinėjęs juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą, Nutarimu perkvalifikavo pažeidimą iš Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies į 81 straipsnio 3 dalį, ir paskyrė pareiškėjai ekonominę sankciją – 3000 Eur baudą. Atsakovas teigė, kad pareigūnas, priimdamas Nutarimą šioje juridinio asmens padaryto pažeidimo byloje, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, išsprendė ją pagal įstatymus. Įrodymai buvo įvertinti remiantis bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, ekonominė sankcija skirta vadovaujantis įstatymu. Skiriant Bendrovei ekonominę sankciją, buvo įvertinta aplinkybė, kad Bendrovė padėjo tyrimo metu teikdama reikalingus duomenis ir dokumentus. Sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Dėl to buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda. Atsakovas teigė, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis numato, kad skundą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti mažesnę baudą negu šiuo įstatymu nustatyta minimali bauda. Atsakovas prašė teismą skundą spręsti laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai – vyriausieji valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriai I. J. ir A. B., 2021 m. balandžio 29 d. atlikę Bendrovės neplaninį patikrinimą, parengė 2021 m. gegužės 5 d. patikrinimo aktą Nr. (16.5)-PA-1523 (toliau – Patikrinimo aktas) (b. l. 29–30).

Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė I. J., remdamasi Patikrinimo aktu ir kitais įrodymais, 2021 m. gegužės 5 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J34-6/2021, kuriame nurodė, kad 2021 m. balandžio 29 d. atlikus neplaninį patikrinimą, nustatyta, jog Bendrovėje vykdoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo, t. y. ardymo, veikla. Bendrovė nėra registruota Atliekų tvarkymo registre, neturi TIPK ar taršos leidimo ENTP ardymo veiklai vykdyti. Tuo Bendrovė pažeidė Taisyklių III skyriaus 9 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje (b. l. 26–29).

Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. K., išnagrinėjęs juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą Nr. J34-6/2021 ir įvertinęs nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, atsižvelgdamas į Bendrovės direktoriaus A. V. žodinį ir rašytinį paaiškinimus (b. l. 31), 2021 m. birželio 3 d. priėmė nutarimą Nr. J34-6/2021/J04 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-6/2021“, kuriame nurodė, kad Bendrovė vykdė ENTP apdorojimo veiklą, neturėdama TIPK ar taršos leidimo, tuo nesilaikė Taisyklių 9 punkto reikalavimų. Protokole nurodyta pažeidimo esmė yra įrodyta. Bendrovė 2020–2021 m. iki gegužės mėn. įsigijo ir apdorojo 8 ENTP, kurių bendras svoris 11,6 t, todėl jos padarytas pažeidimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 3 dalį. Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 3 dalyje, šiuo Nutarimu paskyrė Bendrovei ekonominę sankciją – 3000 Eur baudą (b. l. 2–7, 45–50, 53).

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Nutarimu, kreipėsi su skundu į teismą. Pareiškėja pripažįsta, kad padarė Nutarime nurodytą pažeidimą, todėl byloje ginčo dėl to nėra. Pareiškėjos nuomone, Nutarimu jai taikyta ekonominė sankcija yra per didelė, todėl prašo paskirtą 3000 Eur baudą sumažinti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 3 dalis nustato, kad pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Taigi, pareiškėjai už padarytą pažeidimą buvo paskirta minimali bauda. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis numato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes (2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021).

Teismas atsižvelgia į Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį, mastą.

Bendrovės atsakomybę lengvina tai, kad ji padėjo tyrimo metu teikdama reikalingus duomenis bei dokumentus (b. l. 6, 49). Iš Nutarimo (b. l. 3, 46), Bendrovės direktoriaus A. V. 2021 m. gegužės 3 d. paaiškinimo (b. l. 31) ir kitų bylos duomenų matyti, kad Bendrovės direktorius prisipažino padaręs pažeidimą ir pažadėjo ateityje laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų; tai teigiama ir pareiškėjos skunde

Byloje nenustatyta Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios padėties bei 2020 m. pradžioje bei pabaigoje įvesto karantino metu nustatytų ribojimų susidarė verslui nepalanki padėtis, įmonių veikla buvo ribojama, įmonės turėjo finansinių nuostolių. Pareiškėja Bendrovė skunde (b. l. 1) ir Bendrovės direktorius 2021 m. gegužės 3 d. paaiškinime (b. l. 31) teigė, kad UAB „Paulinta“ (su kuria pareiškėja buvo sudariusi sutartį dėl automobilių išardymo) karantino metu nutraukė veiklą, kad esant nenuspėjamai pandeminei situacijai ir norėdama išsilaikyti pandemijos metu, ir neradusi, kas išardytų 8 nupirktus automobilius, Bendrovė juos išardė pati. Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2020 m. dėl prekybos ir žmonių judėjimo apribojimų, įvestų dėl pandemijos, ji patyrė nemažus ekonominius nuostolius, be to, ji turi įsipareigojimų UAB „Medicinos bankas – sudaryta kredito sutartis (b. l. 1). Šias aplinkybes dėl finansinių nuostolių ir įsipareigojimų patvirtina ir Bendrovės 2021 m. balandžio 22 d. pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 8), paskolos informacija (b. l. 9). Pareiškėjos teigimu, pagal minėtą kredito sutartį mokėtina mėnesinė įmoka yra 1647,86 Eur (b. l. 1).

Nenustatyta, kad dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo kilo žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms. Byloje nėra ginčijama pareiškėjos Bendrovės skunde (b. l. 1) ir Bendrovės direktoriaus 2021 m. gegužės 3 d. paaiškinime (b. l. 31) nurodyta aplinkybė, kad visas susidariusias pavojingas atliekas ji pridavė: UAB „Žalvaris“ – tepalus, filtrus ir kt., PRATC – automobilinius plastikus, UAB „Metvikta“ – metalo laužą.

Iš bylos duomenų (b. l. 11–13, 42–44) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Bendrovės direktorius A. V. (b. l. 57–58) dėl to paties, kaip ir šioje administracinėje byloje, nustatyto Taisyklių 9 punkto pažeidimo buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 900 Eur bauda, kurią jis sumokėjo (b. l. 10).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, kad Bendrovei paskirtos 3000 Eur dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokio dydžio ekonominė sankcija būtų neadekvati Bendrovės padarytam teisės pažeidimui ir per didelė.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti yra pareiškėjai Bendrovei skiriama 1500 Eur dydžio bauda. Pareiškėjos skundas sumažinti jai paskirtą baudą tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas).

Iš bylos duomenų (b. l. 14) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja už skundą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, atsakovas negalėjo paskirti pareiškėjai mažesnės baudos nei numatyta įstatyme – Nutarimu buvo paskirta minimali bauda, numatyta straipsnio sankcijoje. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendžia nepriteisti pareiškėjai jos sumokėto žyminio mokesčio dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. J34-6/2021/J04 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-6/2021“ uždarajai akcinei bendrovei „Sportralė“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskirtą 3000 Eur baudą sumažinti ir paskirti uždarajai akcinei bendrovei „Sportralė“ 1500 Eur baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė