Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. (P.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. 2025 m. kovo 24 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Salininkų - Gamyklos gatvių sankirtoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.42 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais P. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. R. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. P. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. kovo 24 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Salininkų – Gamyklos gatvių sankirtoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2.42 promilių alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykio dieną išgėrė apie 350 g likerio. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 2.42 promilių girtumas. Atsižvelgiant į aptartą, darytina išvada, kad P. R. turėjo suvokti, jog vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, ir kad vairuoti jis negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

P. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktas asmens, siekiančio tapti laiduotoju, M. R. 2025 m. kovo 25 d. prašymas atleisti kaltinamąjį P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį pusbrolio M. R. atsakomybėn (b. l. 91).

Prašyme nurodyta, kad po įvykio kalbėjosi su pusbroliu, jis jam viską papasakojo. P. R. labai gailisi dėl susidariusios situacijos, supranta, kad pasielgė labai netinkamai, išgyvena. Jo pusbrolis yra geras, atsakingas ir pareigingas. Jo ir pusbrolio P. R. santykiai yra tikrai labai geri ir šilti. Su kuo puikiai sutaria. Jis visada klausosi jo patarimų įvairiose situacijose, dažnai jam pritaria, pasikalba. P. R. visada buvo atsakingas, dirbantis, nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Mano, kad šis įvykis buvo atsitiktinis. Galės daryti pusbroliui gerą įtaką, nes kaip minėjo, jam jo nuomonė yra ir patarimai yra svarbūs, gyvena tame pačiame name. Įsipareigoja daryti jam teigiamą įtaką, kad ateityje jis nedarytų neteisėtų veiksmų, būtų sąžiningas ir laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Jis supranta laidavimo atsakomybę.

P. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su M. R. dažnai bendrauja, juo pasitiki, papasakojo jam apie įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su pusbroliu gerai sutaria ir turi artimą ryšį.

M. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie dažnai su juo susiskambina, vakare išeina pasivaikščioti. Jie su kartu augo nuo vaikystės, vaikščiojo į vieną mokyklą, užaugo viename kieme. Mano, kad P. R. bijo prarasti jo pasitikėjimą. Jis užstatą už pusbrolį sutiktų mokėti. Pusbrolis atsižvelgia į jo nuomonę, klausosi. Jis labai blogai vertina pusbrolio elgesį.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad P. R. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, P. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 46-47) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, administracinių nusižengimų registro duomenimis, trijų metų laikotarpyje P. R. administracine tvarka nebaustas (b. l. 48-49). Ketvirta, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo pusbrolį – M. R.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad P. R. su pusbroliu sieja artimi ryšiai, pusbrolis jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad M. R. yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas (b. l. 92), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteistas (b. l. 90), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (b. l. 89).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, P. R., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. R. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad P. R. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis P. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija P. R. kraujyje – 2.42 promilės, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant P. R. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2025 m. kovo 25 d. (b. l. 70-73).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam P. R. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo V70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – M. G.. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad 2003 m. gamybos periodo automobilio „Volvo V70 D5“ vertė su PVM yra 1 790 Eur (b. l. 33). Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Volvo V70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo P. R. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 790 Eur. Teismo nuomone, tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. R. nesutiko su nustatyta automobilio verte, nurodydamas, jog transporto priemonę įsigijo už 1 000 Eur, vėliau ją suremontavo, todėl bendra vertė padidėjo iki 1 200 Eur. Kaltinamasis taip pat akcentavo, kad automobilis yra senas, pirktas prieš metus ar pusantrų, be to – aprūdijęs. Kaltinamasis pateikė sutartį kad minėtas automobilis dabartiniam jo savininkui parduotas už 850 Eur.

Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties (b. l.114-115 ) matyti, kad sutartis buvo sudaryta tarp dviejų privačių fizinių asmenų, automobilis parduotas už 850 Eur. Teismas pažymi, jog šalys turi teisę tarpusavyje susitarti dėl kitokios – taip pat ir mažesnės už rinkos – daikto kainos. Todėl nesant kitų objektyvių įrodymų, teismas, nustatydamas automobilio rinkos vertę, vadovaujasi paties kaltinamojo pateiktu paaiškinimu, jog jam žinoma, kad automobilį „Volvo V70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. pirko už 1000 Eur ir suremontavo, automobilio vertė padidėjo iki 1200 Eur (nusikalstamos veikos metu P. R.) vairavo jau suremontuotą automobilį), o ne VšĮ „Emprekis“ atlikto vertinimo duomenimis, kuris atliekamas masiniu būdu, neatsižvelgiant į konkrečios transporto priemonės techninius duomenis bei būklę. Tai atitinka ir suformuotą teismų praktiką, pagal kurią tokiu atveju konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis duomenimis apie konkrečios transporto priemonės vertę. Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, jog kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio vertė bylai aktualiu metu buvo 1200 Eur. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, visos automobilio vertės konfiskavimas nėra neproporcingai didelis ir nevaržo P. R. teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė konfiskuoti ne visą automobilio vertę, o jos dalį. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Kaltinamasis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tyčinis, t. y. sąmoningas ir valingas kaltininko elgesys naudotis automobiliu būnant neblaiviam sudaro pagrindą pripažinti, kad konfiskavus tik dalį turto vertę atitinkančios pinigų sumos būtų formuojama asmens nebaudžiamumo ir nepagarbos baudžiamajam įstatymui tendencija, nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamosios poveikio priemonės tikslas. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Volvo V70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra būtinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

2025 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 391,67 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą P. R. (b. l. 103).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos R. J. 2025 m. kovo 25 d. nutarimu P. R. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (b. l. 57-58). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį gynė advokatė Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė.

Šioje byloje, vertinant kaltinamojo P. R. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra išsiskyręs, darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 26 d. charakteristikoje nurodyta, kad planuojantis atnaujinti darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 93). Kita vertus, byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, P. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos ateityje patirs finansinių iššūkių (automobilio vertės sumos išieškojimo), kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, todėl vertinama, kad jo finansinė padėtis nėra lengva, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. R. nepriteistinos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 66-69, 70-73) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : vokas su kompaktine laikmena (1 vnt.), esantis prie bylos tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

P. (P.) R., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti P. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 25 d. Apie tai informuoti VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. R. konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) į valstybės biudžetą.

Kaltinamajam P. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Iš P. R. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 11 d. pažymą APD-2025-04525.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktine laikmena (1 vnt.), esantį prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.