Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-27 atliktos kratos metu pas R. K., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta nešiojamas kompiuteris „Lenovo“, modelis „80B6QB0“, serijos Nr. 7577844 su krovikliu (be baterijos), stacionarus kompiuteris kurio procesorius „Intel(R) Core(TM) i5-3330 CPU @ 3.00GHz“ ir standusis diskas „MAXTOR“, serijos Nr. 2B020H1110652. 2017-06-23 Informacinių technologijų specialistui V. V. apžiūrėjus kratos metu rastus ir paimtus kompiuterius ir standųjį diską nustatyta, kad: Kompiuteryje Nr. 1 (pavadinimu operacinėje sistemoje: „DJ-PC“) „Lenovo“, modelis „80B6QB0“, serijos Nr. 7577844 ir Kompiuteryje Nr. 2 (pavadinimu operacinėje sistemoje: „zmonos-PC“) procesorius „Intel(R) Core(TM) i5-3330 CPU @ 3.00GHz“ buvo neteisėtai įdiegtos ir naudojamos programinės įrangos „M. W. 7 Ultimate“, 3 vnt., kurių teisėto pardavimo mažmeninė kaina I 818,00 eurų, „M. O. Enterprise 2007“, 2 vnt., kurių teisėto pardavimo mažmeninė kaina 1 286,00 eurų; Standžiame diske „MAXTOR“, serijos Nr. 2B020H1110652 buvo neteisėtai įdiegta ir naudojama programinė įranga „M. W. XP“, 1 vnt., kurios teisėto pardavimo mažmeninė kaina 243,00 eurų. Nustatyta bendra mažmeninė teisėtos programinės įrangos rinkos kaina lygi 3 347,00 eurų. Nei kratos metu, nei tyrimo metu R. K. nepateikė dokumentų patvirtinančių, jog minėtos programinės įrangos buvo atgamintos (įdiegtos) ir naudojamos teisėtai (nepateikė licencijų, kt. dokumentų patvirtinančių licencijų teisėtą įgijimą (pvz., PVM sąskaita faktūra ir kt.)). Tyrimo metu nustatyta, kad aukščiau nurodytos neteisėtos kompiuterių programos (programinės įrangos) buvo naudojamos R. K. asmeniniais tikslais, t. y. nesiekiant komercijos tikslų. Atsižvelgiant į tai, R. K. buvo įdiegęs ir naudodamas neteisėtą programinę įrangą pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185) 15 str. 2 d., 73 str., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK ) 214¹⁰ str. 1 d.

2017-08-14 gautas R. K. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant rašytiniu procesu, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, prašo skirti minimalią nuobaudą.

Nustatytas faktines aplinkybes ir R. K. kaltę dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 214¹⁰ str. 1 d., padarymo patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK:16062765660 (b.l.1-2), Alytaus AVPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l.4-6;7-8;45-47), fotolentelės (b.l.9-12), Marijampolės AVPK pareigūno užduotis atlikti objektų tyrimą (b.l.14-17;49-51), objekto tyrimo aktas (b.l.20-42;55-59), Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas dėl įrenginio „Samsung“ tyrimo rezultatų (b.l.600, R. K. apklausos protokolas (b.l.62), daiktų perdavimo kvitas (b.l.64), apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus (b.l.65), kita bylos medžiaga.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas nustatė, jog pažeidimų esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimo, numatyto LR ATPK 214¹⁰ str. 1 d., požymius.

R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda- administracinis areštas, o to paties įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Dėl baudos skyrimo R. K. veiksmus kvalifikuojantis Administracinių nusižengimų kodekso 122 str. nėra jo atsakomybę švelninantis, todėl jo veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina ATPK 214¹⁰ str. numatyta atsakomybė. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 8 d.)

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Įvertinus tai, jog yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis LR ATPK 30² str. nustatytais baudos skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog R. K. skirtina ATPK 214¹⁰ str. 1 d. sankcijos minimume numatyta nuobauda su skaitmeninių laikmenų konfiskavimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 214¹⁰ str. 1 d. ir paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su nešiojamo kompiuterio „Lenovo B5400“, modelis „80B6QB0“ serijos Nr. 7577844 su krovikliu ( be baterijos), stacionaraus kompiuterio, kurio procesorius „Intel® Core™ i5-3330 CPU @ 3.00GHz”ir standaus disko “MAXTOR”, serijos Nr.2B020H1110652, saugomų Marijampolės AVPK, konfiskavimu.

Sutinkamai su ATPK 313 str., išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinius kodus ROIK, kuris yra –16062765660. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinių kodų ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.