Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-10 · Administracinė byla Nr. I-1058-283/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-01-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
I-1058-283/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01846-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
J. J.-K., J. J.
Atsakovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo
Kategorijos
  • 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1058-283-2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01846-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.3., 15.2.3.2., 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjai J. J.-K.,atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovei J. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J.- K. skundą dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. J.-K. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – Vilniaus AAT) pirmininko 2014-02-25 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės J. J. – K. suteikimo ir kvalifikacijos tobulinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl priedo už antrą kvalifikacinę klasę panaikinimo nuo 2014-03-03 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti 2 710 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji dirba Vilniaus AAT teisėjo padėjėja, yra A lygio, 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautoja. Iki 2013-03-03 pareiškėjai buvo suteikta 2 (antra) kvalifikacinė klasė, tačiau po 2013 metų tarnybinės veiklos vertinimo skundžiamu Įsakymu pareiškėjai buvo suteikta žemesnė 3 (trečia) kvalifikacinė klasė ir pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją. Pareiškėja teigė, kad atliktas tarnybinės veiklos vertinimas yra neobjektyvus ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, kasmetinio vertinimo išvada nepagrįsta objektyviais duomenimis, išvada buvo priimta pažeidus pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėja tvirtino, kad ji įvykdė visas 2013 metų užduotis, turimas žinias ir profesinius įgūdžius panaudojo tarnybinės veiklos rezultatams pasiekti, tobulino kvalifikaciją tiek teismo organizuojamuose, tiek ir kituose mokymuose. Akcentavo, kad Vilniaus AAT pirmininkė, pareiškėjos tiesioginė vadovė, faktiškai įvertino tik 4 pareiškėjos tarnybinės veiklos mėnesius, t. y. laikotarpį, kai pareiškėja dirbo tik su buvusia Vilniaus AAT teisėja N. Ž. Teigė, kad laikėsi teisėjų, su kuriais dirbo, keliamų reikalavimų ir terminų, todėl sprendimų projektus kartu su motyvuojamąja dalimi rengdavo tik teisėjams nurodžius. Pažymėjo, kad teisėjai dėl jos veiklos nėra pareiškę nepasitenkinimo, priekaištų. Dėl šios priežasties tiesioginės vadovės išvados dėl pareiškėjos netinkamai atliekamų funkcijų rengiant procesinių dokumentų projektus yra nepagrįstos jokiais įrodymais. J. J.-K. dar nurodė, jog 2013 m. lapkričio 30 d. patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys nepagrindžia tiesioginio vadovo įvertinimo, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO ji ne visada tinkamai ir laiku atlikdavo priskirtas funkcijas. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Valstybės tarnybos įstatymas) 22 straipsniu ir Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau - Vertinimo taisyklės) nuostatomis, teigė, kad jos tarnybinę veiklą vertinusi Vilniaus AAT sudaryta Vertinimo komisija privalėjo įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų, apibūdinančių tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Teigė, kad Vertinimo komisija neanalizavo, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais paremtas tiesioginio vadovo įvertinimas, kokiais kriterijais remiantis buvo patvirtinta tiesioginio vadovo surašyta išvada ir kaip nustatyta, kad pareiškėjai trūksta kvalifikacijos bei gebėjimų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti ar kad pareiškėja šias funkcijas atliko netinkamai. Vertinimo komisijos nariai apsiribojo pokalbiu, kurio metu pareiškėja ir paaiškino, jog nesupranta, kodėl tiesioginis vadovas jos tarnybinę veiklą 2013 metais įvertino „patenkinamai“. Vertinimo komisijai jokių dokumentų ir medžiagos, galinčios patvirtinti tiesioginio vadovo išvadą, nebuvo pateikta, buvo patikėta tiesioginio vadovo teiginiais, jų teisingumas bei pagrįstumas nebuvo tikrintas. Pabrėžė, kad valstybės tarnautojo vertinimo procedūra, kai tiesioginis vadovas, pateikė išvadą, jog valstybės tarnautojas netinkamai atlieka savo pareigas, o po to priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjai buvo suteikta žemesnė klasė ir pasiūlyta tobulintis, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus bei bendruosius teisės principus. Pagrįsdama skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėja nurodė, kad dėl atsakovo priimto neteisėto ir nepagrįsto Įsakymo sukeltos baimės prarasti darbą ir vienintelį pajamų šaltinį, darbo kitose valstybinėse institucijose paieškos ginčo laikotarpiu ji patyrė nuolatinį stresą, buvo sutrikdyta sveikata, pradėjo kankinti emocinė depresija bei dvasiniai išgyvenimai. Vilniaus AAT pirmininko priimtas Įsakymas pažemino pareiškėją kaip valstybės tarnautoją, kaip žmogų ir visuomenės narį, nes dauguma apie tai sužinojusių kolegų suabejojo jos, kaip specialistės, kompetencija, nors jos tarnybinė veikla per 12 darbo metų buvo vertinama tik gerai ir labai gerai, ji nebuvo nė karto bausta tarnybinėmis nuobaudomis (1-4, 63-65 b. l.).

Teismo posėdyje J. J.-K., iš esmės pakartodama skunde ir patikslintame skunde nurodytus motyvus bei argumentus, prašė tenkinti skundo reikalavimus. Pareiškėja akcentavo, kad tiesioginio vadovo išvados teiginiai yra bendriausio pobūdžio ir visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais faktais, o įrodymai, patvirtinantys tiesioginio vadovo išvadas, Vertinimo komisijai nebuvo pateikti. Vertinimo komisijos suformuluoti klausimai buvo paprasti, abstraktūs, trūko konkretaus tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimo. Pareiškėja nurodė, jog teisėjai, su kuriais ji dirbo, nėra skundęsi dėl jos prastai atliekamų funkcijų, jos darbas buvo vertinamas gerai, teisėjai nėra pareiškę, kad pareiškėja dirba prastai ar su ja neįmanoma dirbti. Pareiškėjai buvo taikoma rotacija, siekiant kuo objektyviau išsiaiškinti teisėjų nuomones apie jos atliekamą darbą. Pažymėjo, kad dirbti tokiomis sąlygomis yra sudėtinga, nes teisėjai kelia skirtingus reikalavimus: vieni teisėjai reikalauja surašyti visą sprendimo projektą, kiti - tik aprašomąsias dalis, faktines aplinkybes ir surinkti bylai aktualius teisės aktus. Nurodė, kad 2013 metais ji dirbo su teisėjais R. P., A. K., H. S., E. S. ir tik nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirta nuolatinai dirbti su teisėja N. Ž. Teisėjai A. K., H. S., E. S. turėjo savo nuolatinius padėjėjus, todėl ji vykdė tik papildomas užduotis. Teigė, kad jei atsakovas Vilniaus AAT turėjo duomenų, jog teisėjai, su kuriais pareiškėja buvo paskirta dirbti, yra nepatenkinti jos darbu ir atsisako dirbti su ja, privalėjo apie tai pranešti pareiškėjai ir imtis priemonių susidariusiai situacijai taisyti. Teigė, kad teisėjai A. K., H. S., E. S., kalbėdami su pareiškėja, nurodyto fakto jai nepatvirtino. Akcentavo, kad teisėja N. Ž. pateikė vertinimą ne už visus 2013 metus, o tik už paskutinius keturis mėnesius, todėl pareiškėjai nėra žinoma, kaip atsakovas vertino jos tarnybinę veiklą per kitus 8 mėnesius. Pareiškėja nurodė, kad ji su teisėjos N. Ž. įvertinimu nebuvo supažindinta, tačiau pripažino, kad jis Vertinimo komisija buvo pateiktas ir analizuojamas. Pabrėžė, kad šis dokumentas buvo vienintelis dokumentas apie jos tarnybinę veiklą, pateiktas Vertinimo komisijai. Pareiškėja mano, kad atsakovas privalėjo užfiksuoti jos padarytus pažeidimus, darbo veiklos trūkumus, daromas klaidas ir šiuos duomenis pateikti. Pareiškėja nurodė, kad darbo su teisėja N. Ž. laikotarpiu, Vilniaus AAT buvo didžiausias krūvis, nes valstybės tarnautojai teikė skundus dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuriuos reikėjo priimti per nustatytą terminą, todėl galėjo pasitaikyti techninių klaidų. Paskelbus sprendimus, ji stengdavosi juos palyginti su savo rengtais, kad galėtų įvertinti savo darbo kokybę. Teigė, kad esminių klaidų savo rengtuose sprendimų projektuose nerasdavo, teisėja N. Ž. dėl jos darbo kokybės ar įvykdymo terminų pastabų nereiškė, todėl neaišku, kuo remdamasi, tiesioginė vadovė padarė išvadą, kad pareiškėjai trūksta darbinės atsakomybės. Nurodė, kad teisėja N. Ž. pareiškėjai buvo pavedusi rengti tik nutarčių atsisakyti priimti skundus, priimti apeliacinius ir atskiruosius skundus projektus, nutarčių dėl bylinėjimosi išlaidų ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones projektus bei sprendimų su aprašomosiomis dalimis projektus. Tvirtino, kad teisėjos N. Ž. rašomų sprendimų forma pasižymėjo išskirtinumu, todėl teisėjai nurodžius, ji susipažino su anksčiau dirbusios teisėjos padėjėjos rengtais projektais ir stengėsi išlaikyti teisėjai priimtiną formą. Pareiškėja teigė, kad teisėjams, su kuriais dirbo 2013 metais, ji rengė sprendimų su motyvuojamosios dalimis projektus ir dėl jų pretenzijų nesulaukdavo, juos teisėjai redaguodavo minimaliai. Pareiškėja nesutiko su atsakovo teiginiu, kad jos pasirinktos mokymosi temos nėra aktualios darbe, kadangi reikalingos bet kokios žinios ir bet kokia patirtis, bei pažymėjo, kad vieni mokymai buvo apie administracinę teisę. Pasisakydama apie jai padarytą neturtinę žalą, nurodė, kad ji Vilniaus AAT dirba 12 metų, tarnybinę veiklą pradėjusi nuo pakaitinės sekretorės, yra dirbusi administracijos sekretore, dirbant teisėjo padėjėja, pareiškėjai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė. Pažymėjo, kad per visą valstybės tarnybos laikotarpį tarnybinių nuobaudų nebuvo skirta, ji nėra sulaukusi ir žodinių pastabų. Todėl tarnybinės veiklos 2013 metais įvertinimą „patenkinamai“ ji suvokė kaip nuvertinimą, tai ją įskaudino ir sukrėtė. Visa tai sukėlė sveikatos problemų, pasireiškusių bendru nuovargiu, galvos svaigimu, silpnumu. Dėl tokios savijautos 2013 m. gruodžio mėn. buvo priversta kreiptis į gydytojus. Po atliktų tyrimų buvo konstatuotas bendras nuovargis, paskirtas gydymas ir pasiūlyta pailsėti. Nurodė, kad tiesioginė vadovė „patenkinamai“ įvertino ir jos tarnybinę veiklą 2012 metais. Tačiau Vertinimo komisijai tokiam vertinimui nepritarus, tiesioginė vadovė sutiko su Vertinimo komisijos išvada, todėl pareiškėja manė, kad tiesioginė vadovė pritarė, jog pareiškėja tarnybines funkcijas atlieka gerai.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas prašė J. J.-K. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime ir papildytame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos 2013 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta Valstybės tarnybos įstatymo ir Vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. Vertinimo taisyklių 8¹ punkte nustatyta tvarka 2013 m. gruodžio mėnesį valstybės tarnautojai J. J.-K. buvo pateikta valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketa. Per 2013 m. gruodžio mėnesį įvykusį tiesioginio vadovo (teismo pirmininko) pokalbį su J. J.-K. buvo aptarta jos užpildyta vertinimo anketa, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, pasiekti rezultatai vykdant 2013 metams suformuluotas užduotis, kvalifikacijos tobulinimas. Pokalbio metu J. J.- K. paaiškino, kad rašo skundų priėmimo nutarčių, apeliacinių ir atskirųjų skundų priėmimo nutarčių, nutarčių dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo projektus, rengia sprendimų aprašomąsias dalis. Tiesioginis vadovas su karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje pareiškėjos nurodytu įvertinimu nesutiko ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų „Lyderystė“ įvertino 2 balais. Be to, vadovaujantis Vertinimo taisyklių nustatytais kvalifikacijos vertinimo kriterijais bei įvertinus tarnautojos gebėjimą parengti tik nesudėtingų teismo procesinių dokumentų projektus ir teismo sprendimų aprašomąsias dalis be motyvų ir teisės praktikos analizės, buvo padaryta išvada, kad pareiškėja nesiekia naujovių profesinėje srityje, nesugeba žinių taikyti praktikoje. Tiesioginis vadovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nesistengė nusistatyti aiškių veiklos tikslų, nesiekė pažangos ir per 2013 m. jos praktiškai nepadarė – neišmoko iki galo vykdyti teisėjo padėjėjo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir rašyti teismo sprendimų projektų kartu su motyvuotomis išvadomis, paremtomis teismų praktika, vertinimo kriterijų „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“ įvertino 2 balais. Akcentavo, kad tiesioginis vadovas ir 2012 metais J. J.-K. tarnybinę veiklą taip pat buvo įvertinęs patenkinamai. Nurodė, kad tiesioginis vadovas atsižvelgė į tai, kad J. J.-K. 2013 metais dirbo su 5 teisėjais, kurie teismo pirmininkui skundėsi pareiškėjos tarnybine veikla. Vertinimo kriterijų „Analizė ir pagrindimas“ teismo pirmininkas, atsižvelgęs į teisėjos, su kuria dirba J. J.- K., pastabas, tarnautojos surašytus procesinių dokumentų projektus, per pokalbį išklausęs paaiškinimus, įvertino 2 balais, kadangi pareiškėja nesugeba savarankiškai analizuoti problemų ir pagrįsti išvadų. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus AAT pirmininkas, atsižvelgęs į teisėjų su kuriais pareiškėja J. J.-K. dirbo 2013 metais, pastabas, įvertinęs pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2013 m. pareiškėjai suformuotas užduotis, padarė išvadą, kad teisėjos padėjėjos 2013 m. procesinių dokumentų projektai dažniausiai parengti laiku, tačiau yra paviršutiniški, tarnautoja nesugeba teikti motyvuotų išvadų dėl bylose esančių teisės aiškinimo ir taikymo problemų, J. J.-K. trūksta gebėjimų darbe pritaikyti įgytas teisines žinias bei įgūdžius. Tiesioginis vadovas įvertino, kad valstybės tarnautoja, atlikdama pavestas užduotis, stengiasi, tačiau dažnai jas įvykdo paviršutiniškai, funkcijos atlieka patenkinamai, pareiškėjai trūksta profesinių įgūdžių, nepakankama teisinė kvalifikacija, jai trūksta savikritiškumo, darbinės atsakomybės. Su pareiškėja dirbusi teisėja N. Ž. atliktas tiesiogines funkcijas vertino patenkinamai. Atsakovas nurodė, kad atlikus darbo su LITEKO-Lietuvos teismų informacine sistema patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėja vienoje administracinėje byloje sprendimą nuasmenino ir viešai paskelbė, praleidusi nustatytą terminą. Atsakovas nurodė, kad Vertinimo komisijoje pareiškėjai buvo sudarytos galimybės išdėstyti argumentus dėl jos tiesioginio vadovo vertinimo išvados. Remdamasis pareiškėjos paaiškinimais, atsakovas teigė, kad pareiškėja buvo nesavikritiška ir negalėjo nurodyti, ką savo tarnybinėje veikloje turėtų tobulinti. Vertinimo komisija, įvertinusi jai pateiktą medžiagą ir pokalbį su pareiškėja, pagrįstai nustatė, kad J. J.-K. įvykdė tik kai kurias 2013 metų užduotis; pareigybės aprašyme nustatytas pagrindines funkcijas atliko patenkinamai; atlikdama funkcijas, nesugeba valdyti informacijos, jos sisteminti, analizuoti ir daryti teisiškai pagrįstas išvadas; kvalifikacijos kėlimas didelės įtakos darbo kokybei neturėjo. Pažymėjo, kad pareiškėjos vertinimo procedūra vyko teisės aktais nustatyta tvarka ir terminais, tiesioginis vadovas ir Vertinimo komisija pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą atliko išsamiai ir objektyviai. Pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, Vilniaus AAT nurodė, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą 2013 metais, nėra pagrindo teigti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala (19-22, 84-87 b. l.).

Teismo posėdyje Vilniaus AAT atstovė J. R., iš esmės remdamasi atsiliepimuose pateiktais argumentais ir motyvais, prašė pareiškėjos J. J.-K. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. J. R., teikdama paaiškinimus, akcentavo, kad vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą, buvo remiamasi visų teisėjų, su kuriais ji dirbo, pateiktu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. J.-K. dirba teisėjo padėjėja Vilniaus apygardos administraciniame teisme (1 t., 24 b. l.). Vykdant pareiškėjos tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimą, J. J.- K. 2014-01-08 užpildė Karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo anketą. Šią vertinimo anketą po pokalbio su pareiškėja užpildė ir jos tiesioginė vadovė Vilniaus AAT pirmininkė I. K., atitinkamoje grafoje įrašydama savo komentarus, o 2014-01-20 parengė Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 5-7, 28-30, 31 b. l.). Vilniaus AAT pirmininko 2014-01-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta Vilniaus apygardos administracinio teismo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, o 2014-01-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko nustatymo“ šiai komisijai pavesta valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą atlikti 2014-02-21, 9 val. 30 min. (1 t., b. l. 32, 33 b. l. ). Vertinimo komisija, 2014-02-21 posėdyje atlikusi pareiškėjos tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimą, parengė Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo komisijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. J.-K. tarnybinę veiklą 2013 metais įvertino „patenkinamai“ bei pasiūlė pareiškėjai suteikti nuosekliai žemesnę 3-ią kvalifikacinę klasę ir savo lėšomis tobulinti kvalifikaciją (1 t., 34-39 b. l.). Vilniaus AAT pirmininkas 2014-02-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės J. J.-K. suteikimo ir kvalifikacijos tobulinimo“ suteikė pareiškėjai nuosekliai žemesnę 3-ią kvalifikacinę klasę ir įsakė tobulinti valstybės tarnautojos kvalifikaciją ( 1 t., 40 b. l.).

Byloje nagrinėjamas valstybės tarnybos teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl valstybės tarnautojo vertinimo.

Ginčo teisinius santykius valstybės tarnautojų vertinimo srityje reguliuojančios nuostatos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 22 ¹ straipsniuose. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 29 dalį, 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtino Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1106 redakcija), skirtas reglamentuoti įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinės veiklos kasmetinį ir neeilinį vertinimą bei kvalifikacinių klasių jiems suteikimą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtino Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, kurių nauja redakcija išdėstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1860. Pagal Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas nuostatas, valstybės tarnautojo vertinimo tikslas yra jo kvalifikacijos, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektų rezultatų įvertinimas (22 straipsnio 2 ir 3 dalys). Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, o tuo atveju, jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija (Valstybės tarnybos 22 straipsnio 5 dalis, Vertinimo taisyklių 6 punktas). Tiesioginis vadovas vertinimo komisijai teikiamoje išvadoje privalo įrašyti vieną iš siūlymų, nurodytų Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14-18 dalyse ( Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalis, Vertinimo taisyklių 10 punktas).

Minėta, kad J. J.-K. vykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo padėjėjo pareigas. Šios pareigybės aprašymas patvirtintas Vilniaus AAT pirmininko 2010-06-20 įsakymu Nr. T-35, jame apibrėžta teisėjo padėjėjo pareigybės paskirtis (4 punktas), keliami specialieji reikalavimai (6.1-6.6 punktai), priskiriamos funkcijos (7.1-7.8 punktai) (1 t., 27 b. l.). Pareiškėjos tarnybinės veiklos užduotys 2013 metams, suskirstytos į keturias grupes, buvo suformuluotos 2013 m. sausio 21 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje (1 t., 42 b. l.). Iš Karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo anketos duomenų matyti, kad J. J.-K. tiesioginis vadovas po pokalbio nesutiko su pareiškėjos nurodytais lyderystės, supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą bei analizės ir pagrindimo vertinimo balais, nurodė savo vertinimo balus ir pateikė juos pagrindžiantį glaustą komentarą (1 t., 31 b. l.). Pareiškėjos tiesioginis vadovas surašytoje Vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašė J. J.-K. pasiektus pagrindinius 2013 metų tarnybinės veiklos rezultatus, suformulavo 2014 metų užduotis ir, vadovaudamasis pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliais, pateikė pasiektų rezultatų vykdant užduotis, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikacijos vertinimą (kiekviena sritis įvertinta 2 balais), bendrą vertinimą „patenkinamai“ ir suformulavo savo pasiūlymą –tobulinti kvalifikaciją (1 t. , 28-30).

Teismo posėdyje apie J. J.-K. tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimo aplinkybes kaip liudytoja buvo apklausta pareiškėjos tiesioginė vadovė ir Vilniaus AAT pirmininkė I. K. Liudytoja I. K. nurodė, kad problemos J. J.-K. tarnybinėje veikloje išryškėjo dar 2011 metais. Keletas teisėjų, tarp kurių buvo ir su pareiškėja dirbusi teisėja L. Z., pareiškė nepasitenkinimą su jais dirbusių padėjėjų darbu. Teisėja L. Z. teigė, jog pareiškėjai rengiant sprendimų projektus, trūksta teisinės kvalifikacijos. Kai siekiant išspręsti kilusią problemą, buvo nutarta sukeisti teisėjų padėjėjus, išaiškėjo, kad nė vienas teisėjas nepageidavo dirbti su pareiškėja. Pareiškėja nuo 2013 m. sausio 14 d. buvo paskirta dirbti su teisėja R. P.. Tačiau dirbti su šia teisėja pareiškėjai nesisekė, todėl nuo 2013 m. vasario mėnesio J. J.-K. buvo pavesta kaip papildomai padėjėjai dirbti su teisėjais, turėjusiais didesnį neišnagrinėtų bylų skaičių. Kadangi teisėja N. Ž. nebeturėjo nuolatinės padėjėjos, pareiškėja buvo paskirta dirbti su šia teisėja. I. K. nurodė, kad teisėja N. Ž. pareiškė, kad dirbti su pareiškėja sunku, tačiau teisėja, atsižvelgusi į tai, kad ketino išeiti į pensiją, sutiko toliau su ja dirbti. Liudytoja paaiškino, kad, prasidėjus teisėjų padėjėjų vertinimui, teisėjai pildė Klausimyną apie tarnautoją kasmetiniam vertinimui (toliau – Klausimynas), kuriame pateikė su jais dirbusių teisėjų padėjėjų vertinimą. Liudytoja, remdamasi teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymu, tvirtino, kad teisėjo padėjėjas privalo gebėti rengti sprendimų projektus, rinkti teisės aktus, teisminės praktikos pavyzdžius, juos išanalizuoti ir pateikti teisėjui motyvuotas išvadas. I. K. nurodė, kad per pokalbį su J. J.-K. išsiaiškinusi, jog pareiškėja geba rengti tik nesudėtingų procesinių dokumentų, sprendimų šabloninėse bylose ir pan. projektus. Be to, pokalbio metu pareiškėja pripažino, jog teisėja N. Ž. jai tėra pavedusi rengti nesudėtingų procesinių dokumentų projektus. Liudytoja patvirtino, kad kalbantis su N. Ž., teisėja paaiškino, jog rengti nesudėtingų ir paprastų procesinių dokumentų projektus pareiškėjai buvo pavesta, atsižvelgus į jos gebėjimus. Liudytoja teigė, kad dėl šios priežasties teisėja pareiškėjos tarnybinę veiklą, atliekant jos pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytas funkcijas ir įvertino 6 balais. I. K. pažymėjo, kad N. Ž. yra patyrusi ir reikli teisėja, mokanti paskirstyti darbus ir dirbti komandoje, tačiau pareiškėjai pavesti sudėtingų darbų negalėjo. Be to, liudytoja nurodė, kad per pokalbį su J. J.-K. buvo išsiaiškinta, jog pareiškėja nėra įsisavinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO funkcijų, todėl jai sudėtinga surasti reikiamus teisminės praktikos pavyzdžius. Liudytoja tvirtino, kad per pokalbį buvo aptarta ir tai, jog pareiškėjai teisėjo padėjėjo darbas yra per sunkus ir kad ji šio darbo dirbti negali. I. K. akcentavo, kad ji J. J.-K. tarnybinę veiklą 2012 metais taip pat buvo įvertinusi patenkinamai, tačiau pareiškėja per 2013 metus pažangos nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip svarbų informacijos apie J. J.-K. tarnybinę veiklą 2013 metais šaltinį teismas vertina N. Ž., Vilniaus AAT teisėjos, su kuria pareiškėja nuolatinai dirbo nuo 2013 m. rugsėjo mėn., kasmetiniam vertinimui parengtą Klausimyną. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad šį dokumentą parengė teisėja, su kuria betarpiškai dirbo pareiškėja, kasdieninėje veikloje vykdžiusi jai pavestas funkcijas bei siekusi įvykdyti einamiesiems metams suformuluotas užduotis. Šiame dokumente N. Ž. pareiškėjos tiesioginių pareigų atlikimą įvertino 6 balais, jos siekimą tobulinti kvalifikaciją ir bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija – 7 balais, pastangas atlikti tiesiogines funkcijas, pareigingumą – 9 balais, bendravimo kultūrą – 10 balų ( 2 t., b. l. 3). Teismo posėdyje liudytoja N. Ž., teikdama parodymus apie J. J.-K. tarnybinės veiklos vertinimą, nurodė, kad Klausimyną užpildė ir pareiškėją vertino savarankiškai, niekieno neįtakojama. Liudytoja teigė, jog dar prieš pradėdama dirbti su pareiškėja, ji turėjo informacijos, kad 2013 metais pareiškėja dirbo su keletu teisėjų. Nežiūrint palyginti didelio pareiškėjos darbo stažo, J. J.-K. laikė silpniausiai dirbančia teisėjo padėjėja. Todėl atsižvelgusi į tokias pareiškėjos profesines galimybes ir siekdama išvengti darbe galinčių kilti problemų ir nesklandumų, liudytoja apsisprendė sprendimų motyvuojamąsias dalis rašyti pati, o pareiškėjai pavedė rengti nutarčių dėl skundų, apeliacinių ir atskirųjų skundų priėmimo, sprendimų su aprašomosiomis dalimis projektus ir pan. Liudytoja teigė, kad sprendžiant skundų dėl sudėtingų ginčų priėmimo klausimus, tekdavo pareiškėjai detaliai nurodyti, kokios informacijos ieškoti ir kur jos ieškoti, be to, pasitaikydavo atvejų, kad pareiškėja apskritai nesugebėdavo išspręsti skundo priėmimo klausimo arba išspręsdavo šabloniškai ir netinkamai. Liudytoja teigė, kad ji pareiškėjai turėdavo rimtų pastabų ir dėl jos parengtų sprendimų su aprašomosios dalimis projektų, dėl to pareiškėjai tekdavo juos taisyti, pasitaikydavo atvejų, kad net po keletą kartų ir netgi šabloninėse bylose. Liudytoja pažymėjo, kad J. J.-K. ypač sunkiai sekėsi darbas teisminės praktikos paieškoje ir ją taikant, kadangi pareiškėja nesugebėdavo parinkti bylose, net ir tos pačios kategorijos, taikytinos teisminės praktikos pavyzdžių. Liudytoja patvirtino, kad pareiškėja nesidomėjo naujausia administracinių bylų teismine praktika, konstitucine jurisprudencija ir šioje srityje savo įgūdžių netobulino. Liudytoja nurodė, kad asmeninis bendravimas su pareiškėja problemų nekėlė, pareiškėja duodamus nurodymus stengėsi vykdyti.

Remiantis liudytojos N. Ž. parodymais, daroma išvada, kad su J. J.-K. dirbusi teisėja pareiškėjos veiklą vykdant tiesiogines funkcijas ir siekį tobulinti kvalifikaciją įvertino patenkinamai. Tokie liudytojos parodymai iš esmės patvirtina Klausimyne pateiktą valstybės tarnautojo atliktų tiesioginių funkcijų, siekio tobulinti kvalifikaciją ir su šiomis sritimis susijusio bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija vertinimą (2 t., b. l. 3). Byloje aplinkybių, kurios leistų liudytojos N. Ž. parodymus vertinti kaip neobjektyvius ir šališkus, nebuvo nustatyta. Liudytoja N. Ž. nurodė, kad jos santykiai su J. J.-K. buvo normalūs, be to, ir pareiškėja teismui duomenų apie konfliktiškus santykius su liudytoja nepateikė.

Informacijos apie J. J.-K. pavestų funkcijų, numatytų jos pareigybės aprašymo 7.4 punkte, vykdymą šaltiniu vertinama ir 2013 m. lapkričio 30 d. parengta Patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. , b. l. 57-60). Teisėjo padėjėjui priskirtos teisės ir pareigos, dirbant su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo darbo su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus AAT pirmininko 2012 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. T-30, 10.1 -11.8 punktuose (1 t., b. l. 45-56). Atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I-1025-121/2013 priimtas sprendimas paviešintas, praleidus nustatytą terminą (1 t., b. l. 59). Atsakovas nurodė, kad minėta byla iš apeliacinės instancijos teismo grįžo 2013-10-23, o sprendimas nuasmenintas ir paskelbtas tik 2013-11-21 (1 t. , b. l. 21). Byloje nustatyta, kad už šio sprendimo nuasmeninimą ir paviešinimą buvo atsakinga pareiškėja J. J.-K.. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad tiesioginės vadovės Vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išvada, kad pareiškėja, 2013 metais dirbdama su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, ne visada priskirtas funkcijas atliko tinkamai ir laiku, iš esmės yra pagrįsta.

Pareiškėja patikslintame skunde ir teikdama paaiškinimus akcentavo, kad darbui su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO priskirtas funkcijas 2013 metais ji atliko tinkamai ir tvirtino, kad duomenų apie jos netinkamai atliktas funkcijas nenustatyta. Tokie pareiškėjos paaiškinimai vertinami kaip nepagrįsti, kadangi 2013 m. lapkričio 30 d. patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rėmėsi tiesioginė vadovė, yra nurodyti konkretūs duomenys apie tai, kaip J.J.-K. vykdė Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO priskirtas funkcijas. Teismo vertinimu, teisėjo padėjėjo darbas su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, nors ir reikalauja atidumo, pastabumo ir kruopštumo, visgi nėra betarpiškai susijęs su šios pareigybės paskirtimi – patarti teisėjams įstatymų ir kitų teisės aktų analizės, taikymo, sisteminimo klausimais ir padėti rengti bylas nagrinėjimui teismo posėdyje. Teisėjo padėjėjas, vykdydamas 7.2 -7.3 punktuose nurodytas funkcijas, Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO naudojasi kaip pagrindiniu įrankiu rinkti teisminę praktiką teisėjų nagrinėjamose bylose, kelti bylose esančias problemas, rengti procesinių dokumentų projektus ir kt. Spręsdamas dėl J. J.-K. tarnybinės veiklos vertinimo šioje srityje, teismas atsižvelgia į liudytojos N. Ž. parodymus. Ši liudytoja, vertindama pareiškėjos gebėjimus naudotis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO ir jos teikiamomis galimybėmis, nurodė, kad pareiškėjai darbas teisminės praktikos paieškoje sekėsi ypač sunkiai, ji nesugebėdavo parinkti nagrinėjamose bylose taikytinos teisminės praktikos pavyzdžių, pareiškėja šioje srityje savo įgūdžių netobulino. Tokie N. Ž. parodymai patvirtina pareiškėjos tiesioginės vadovės Vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą išvadą, kad J. J.-K. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO funkcijomis ir galimybėmis domisi nepakankamai.

Pareiškėja J. J.-K. nurodė, kad ji dalyvavo mokymuose temomis „Europos Sąjungos administracinė teisė“, „Psichofiziologiniai tyrimai poligrafu“, „Teismų vaidmuo priklausomybe sergančių asmenų gydyme ir resocializacijoje“ bei teisėjų padėjėjams skirtuose Vilniaus AAT vidiniuose mokymuose. Dėl šios aplinkybės tarp bylos proceso dalyvių ginčo nėra. Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėja formaliai įvykdė 2013 metų užduotį dalyvauti ne mažiau kaip trijuose bendrųjų ar specialiųjų gebėjimų tobulinimo ar kvalifikacijos kėlimo mokymuose. Vertinant duomenis apie pareiškėjos kvalifikacijos tobulinimą 2013 metais, atsižvelgiama, kad tiesioginė vadovė, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą 2012 metais, 2013 m. sausio 21 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje rekomendavo dalyvauti mokymuose ir seminaruose, skirtuose susipažinimui su naujausia teismų praktika ir teisinių žinių gilinimui, suformulavo užduotį ne tik dalyvauti ne mažiau kaip trijuose bendrųjų ar specialiųjų gebėjimų tobulinimo ar kvalifikacijos kėlimo kursuose, bet ir kelti kvalifikaciją savarankiškai, analizuoti teismų praktiką (1 t., 41-42 b. l.). Tiesioginis vadovas 2014-01-20 Vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėja per mažai domėjosi teismų praktika, teisės aktų pasikeitimais, teisine literatūra. Teikdama parodymus apie šią 2013 metų veiklos rezultatų kategoriją liudytoja I. K. nurodė, jog pareiškėja, tobulindama savo gebėjimus ir keldama kvalifikaciją, pasirinko administracinio teismo darbe neaktualias mokymų temas. Teismas tokius liudytojos parodymus vertina kaip iš esmės pagrįstus, atsižvelgęs į tai, kad tik mokymai tema „Europos Sąjungos administracinė teisė“ tiesiogiai sietini su apygardų administraciniams teismams priskirta veikla.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad tiesioginis vadovas, vertindamas J. J.-K. ir rengdamas Vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi duomenimis, gautais per pokalbį su pareiškėja ir iš kitų šaltinių. Šie duomenys buvo pakankami spręsti apie J. J.-K. tarnybinėje veikloje 2013 metais pasiektus rezultatus ir įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą. Vertinant pareiškėjos tiesioginio vadovo išvadas pagrindžiančius duomenis, atsižvelgiama, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir Vertinimo taisyklės nereikalauja, kad tiesioginis vadovas savo pokalbį su valstybės tarnautoju apie jo tarnybinės veiklos rezultatus kokiu nors būdu fiksuotų (surašytų protokolą, įrašytų ar pan.). Teisminėje praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad valstybės tarnautojas, dalyvaudamas Vertinimo komisijos posėdyje, turi galimybę išsakyti motyvuotus argumentus, kodėl jis nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis ir pateikti įrodymus, todėl aplinkybės, kad nėra tam tikru būdu užfiksuotų duomenų apie tiesioginio vadovo pokalbio su valstybės tarnautoju turinį ir eigą, nėra pagrindo vertinti kaip Vertinimo taisyklių 9-11 punktų nuostatų pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-265/2012). Pareiškėja, teikdama paaiškinimus apie pokalbį su tiesiogine vadove, tvirtino, kad jos tarnybinė veikla buvo aptarta paviršutiniškai, bendromis frazėmis, tiesioginė vadovė konkrečių faktų, patvirtinančių teiginius, kad pareiškėja negalinti tinkamai atlikti teisėjo padėjėjo funkcijų, nepateikė, apsiribojo nurodymu, kad teisėja N. Ž. yra nepatenkinta jos darbu. Taip pat pareiškėja paaiškino, kad ji rengėsi Vertinimo komisijos posėdyje vyksiančiam pokalbiui, bet kadangi tiesioginės vadovės pateiktas vertinimas buvo nekonkretus, pateiktas bendro pobūdžio sakiniais, pareiškėjai nebuvo aišku, kaip apsiginti. Vertinimo komisijos pokalbis su ja taip pat buvo paviršutiniškas, kalbėta bendromis frazėmis, o konkretūs pareiškėjos tarnybinės veiklos atvejai nebuvo nagrinėjami. Teismas, atsižvelgęs į liudytojos I. K. parodymus, sprendžia, kad per pokalbį su J. J.-K. tiesioginė vadovė išsiaiškino esmines aplinkybes, susijusias su valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose nurodytais lyderystės, supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą bei analizės ir pagrindimo aspektais. Todėl teismas kaip nepagrįstus vertina aukščiau nurodytus J. J.-K. teiginius apie pokalbio su tiesiogine vadove turinį ir eigą. Be to, išanalizavus Vertinimo komisijoje vykusį pokalbį, daroma išvada, kad pareiškėja į klausimą, susijusį su priežastimis, sąlygojusiomis patenkinamą jos tarnybinės veiklos vertinimą, išsamaus, argumentais ir konkrečiais faktais pagrįsto atsakymo nepateikė. Pareiškėja apsiribojo nurodymu, kad ji į šį klausimą atsakyti negali, apie tai reikėtų klausti tiesioginio vadovo. Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo susipažinusi su tiesioginio vadovo Vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išvados apie pareiškėjos tarnybinės veiklos 2013 metais rezultatus suformuluotos glaustais ir aiškiais teiginiais. Tai leidžia teigti, kad pareiškėja, žinodama savo tarnybinės veiklos vertinimą, 2014-02-06, kai jai buvo pranešta apie 2014-02-21 vyksiantį Vertinimo komisijos posėdį, turėjo galimybių jam pasirengti. Tačiau bylos duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėja savo tarnybinės veiklos neanalizavo ir neapsvarstė galimų klausimų apie tai, kokios užduotys jai buvo keliamos 2013 metams, kokių veiklos rezultatų tikėjosi tiesioginis vadovas, kokie rodikliai gali parodyti, kad pareiškėja pasiekė jai nustatytas užduotis, kokių žinių reikėjo ir reikės užduotims atlikti, kokios objektyvios ar subjektyvios priežastys trukdė tinkamai įvykdyti nustatytas užduotis ir pan. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjos teiginius apie tai, kad ji negalėjusi tinkamai pasirengti savo tarnybinės veiklos vertinimui, pripažįsta kaip nepagrįstus.

Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje tvirtino, kad tiesioginė vadovė neatsižvelgė į kitų teisėjų, su kuriais pareiškėja dirbo 2013 metais, vertinimą. Teismas, atsižvelgęs į liudytojos I. K. parodymus, šiuos pareiškėjos teiginius vertina kaip nepagrįstus. Liudytoja I. K. teismo posėdyje nurodė, jog Klausimynas teisėjams H. S., E. S. ir A. K. nebuvo teikiamas pildyti, atsižvelgus į tai, kad 2013 metais J. J.-K. su kiekvienu iš šių teisėjų dirbo palyginti trumpai, be to, pareiškėja su šiais teisėjais dirbo kaip papildoma teisėjo padėjėja. Tačiau liudytoja patvirtino, kad J. J.-K. tarnybinę veiklą su aukščiau išvardintais teisėjais aptarė pokalbių su jais metu. Liudytoja patvirtino, kad teisėjai nurodė, jog pareiškėja gebanti parengti tik sprendimų projektus šabloninėse bylose. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais liudytojos I. K. parodymais, kadangi nagrinėjant bylą, aplinkybių, leidžiančių liudytojos parodymus vertinti kaip neobjektyvius ir tendencingus, nebuvo nustatyta. Pareiškėja tvirtino, kad teisėjai, su kuriais ji dirbo, niekada jai asmeniškai nebuvo pareiškę nepasitenkinimo atliekamu darbu, tačiau šių teiginių pagrindimui objektyvių duomenų nepateikė.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus juos patvirtinančius duomenis, daroma išvada, kad J. J.-K. tiesioginės vadovės parengtoje 2014-01-20 Vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotos išvados apie pareiškėjos pasiektus pagrindinius 2013 metų veiklos rezultatus yra pagrįstos objektyviais duomenimis, o pasiektų rezultatų vykdant užduotis ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikacijos vertinimas dviem balais, o bendras vertinimas –„ patenkinamai“ atliktas pagal sutartus vertinimo rodiklius.

Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Vertinimo taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2466/2013). Vertinimo taisyklės nurodo, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (18 punktas). Vertinimo komisija, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus (Vertinimo taisyklių 19 punktas).

Iš Vertinimo komisijos 2014 m. vasario 21 d. posėdyje su J. J.-K. vykusio pokalbio įrašo (1 t., 38 b. l.) matyti, kad Vertinimo komisijos nariai, dalyvaujant pareiškėjai, susipažino su Karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo anketoje pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, teisėjos N. Ž. parengtu Klausimynu, Vertinimo išvada, pareiškėja atsakė į Vertinimo komisijos narių klausimus. Atsakydama į klausimus apie priežastis, sąlygojusias jos tarnybinės veiklos vertinimą „patenkinamai“, pareiškėja pareiškė, kad ji į šį klausimą negali atsakyti. Pažymėtina, jog pareiškėja nurodė, kad jai sunku atsakyti į klausimą, kokių tarnybinės veiklos rezultatų iš jos tikėjosi tiesioginė vadovė, nes teisėjai, su kuriais ji dirbo, keldavo skirtingus reikalavimus. Atsakydama į Vertinimo komisijos narės klausimą apie darbą su teisėja N. Ž., pareiškėja pripažino, kad teisėja jai buvo pavedusi rengti tik sprendimų su aprašomosiomis dalimis projektus, nutarčių dėl skundų, atskirųjų skundų, apeliacinių skundų priėmimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo projektus. Pareiškėja patvirtino, kad per 2013 m. rugsėjo – gruodžio mėn. laikotarpį ji parengė tik kelis sprendimų su motyvuojamosiomis dalimis projektus. Aiškindama priežastis, dėl kurių pareiškėjai nebuvo pavesta rengti sprendimų su motyvuojamosiomis dalimis projektų, J. J.-K. nurodė, kad tai buvo teisėjos N. Ž. sprendimas. Pareiškėjos manymu, tokį apsisprendimą lėmė šios teisėjos darbo stilius ir metodas, kadangi ir prieš tai su N. Ž. dirbusi teisėjos padėjėja sprendimų su motyvuojamosiomis dalimis nerengė. Atsakydama į klausimą apie priežastis, dėl kurių pareiškėja pavestų funkcijų negalėjo įvykdyti gerai, J.J.-K. nurodė, jog teisėjos N. Ž. nepasitenkinimą jos atliekamomis tarnybinėmis funkcijomis galėjo lemti tai, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėn., kai ji tik pradėjo dirbti su šia teisėja ir turėjo prisiderinti prie jos keliamų reikalavimų, dėl išaugusio skundų dėl neišmokėto darbo užmokesčio žymiai padidėjo darbo krūvis, todėl pareiškėja būdavo priversta dirbti ir po nustatytų darbo valandų, todėl nelikdavo laiko gilintis į atliekamus pavedimus, taisyti klaidas. Atsakydama į Vertinimo komisijos narės klausimą, kokia jos tarnybinės veiklos sritis yra silpniausia ir kokių kategorijų bylose trūksta kompetencijos, pareiškėja tokios srities nenurodė, atsakė, kad nežinanti. Atsakydama į klausimus apie kvalifikacijos kėlimą ir gebėjimų tobulinimą, pareiškėja nurodė, kad ji stengėsi susipažinti su Vilniaus AAT vidiniais ryšiais teisėjų padėjėjams siunčiama naujausia teismine praktika, bei pažymėjo, kad galimybe susipažinti su naujausia teismine praktika naudojosi, konkrečiose bylose rengdama spendimų projektus. Pareiškėja sutiko su tiesioginės vadovės duota išvada, kad ji turėtų labiau domėtis teismine praktika, teisės aktų pakeitimais. Atsakydama į klausimą apie dalijimąsi informacija, pareiškėja nurodė, kad su teisėjų padėjėjais aptardavo naujienas, klausdavo patarimų.

Išanalizavus Vertinimo komisijos narių pokalbį su J. J.-K., daroma išvada, kad Vertinimo komisijos nariai aiškinosi aplinkybes apie tai, kokius konkrečius darbus pareiškėja atliko vykdydama teisėjo padėjėjo pareigybės aprašyme nurodytas tarnybines funkcijas, koks šių darbų pobūdis; kaip pareiškėja bendradarbiavo su teisėjais; kaip kėlė kvalifikaciją ir tobulino gebėjimus, domėjosi teismine praktika, teisės aktais ir jų pakeitimais. Be to, Vertinimo komisijos per pokalbį užduotais klausimais buvo siekiama nustatyti, kokias priežastis pareiškėja vertina kaip trukdančias tinkamai vykdyti jai pavestas tarnybines funkcijas ir suformuluotas užduotis bei pasiekti nustatytų rezultatų; kokių priemonių pareiškėja turėtų imtis, gerindama savo tarnybinės veiklos rezultatus. Pažymėtina, kad Vertinimo komisija ypatingai išsamiai aiškinosi, dėl kokių priežasčių teisėja N. Ž. buvo pavedusi pareiškėjai rengti tik teismo dokumentų procesiniais klausimais bei sprendimų su aprašomosiomis dalimis projektus, taip pat kaip pareiškėja gilina teisines žinias ir tobulina kvalifikaciją, savarankiškai domisi teismine praktika ir naujaisiais teisės aktais. Remiantis teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. P., A. K. ir S. G. parodymais, daroma išvada, kad, Vertinimo komisija, spręsdama dėl J. J.-K. tiesioginio vadovo parengtos Vertinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo, vertino ne tik pareiškėjos atsakymus į jai užduotus klausimus, bet ir posėdžiui pateiktą rašytinę medžiagą, įskaitant ir teisėjos N. Ž. parengtą Klausimyną.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad tokia veikla Vertinimo komisija tinkamai patikrino J.J.-K. tiesioginės vadovės atlikto pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, J. J.-K. atsakymai pateikė Vertinimo komisijai pakankamai informacijos, kuri, kartu su kitais Vertinimo komisijos turimais duomenimis, leido spręsti, jog valstybės tarnautojos tiesioginės vadovės pateikta vertinimo išvada yra pagrįsta. Tokią išvadą patvirtina ir liudytojos J. Pavilionienės parodymai, kad Vertinimo komisijos posėdyje iš J. J.-K. atsakymų buvo matyti, jog pareiškėja į pokalbį atėjo neišanalizavusi savo tarnybinės veiklos ir pasiektų rezultatų, į daugelį klausimų ji negalėjo atsakyti, argumentų ir paaiškinimų dėl tiesioginio vadovo pateikto vertinimo nepagrįstumo nepateikė. Liudytoja, pritarė pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimui, nes padarė išvadą, jog pareiškėja, kurios veiklą 2012 metais tiesioginis vadovas buvo įvertinęs „patenkinamai“, per 2013 metus dėmesio tobulinimuisi neskyrė. Teismas kaip nepagrįstus vertina liudytojos S. G., kuri nepritarė valstybės tarnautojo tiesioginės vadovės vertinimui, parodymus, kad Vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nekonkreti, Vertinimo komisijai nebuvo pateikta tiesioginės vadovės vertinimą pagrindžiančių įrodymų. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad ši liudytoja patvirtino, jog Vertinimo komisijai kartu su kitais dokumentais buvo pateiktas ir teisėjos N. Ž. parengtas Klausimynas, kurio duomenys posėdyje buvo analizuojami. Be to, išanalizavus J. J.-K. atsakymus į Vertinimo komisijos narių klausimus apie kvalifikacijos kėlimą, daroma išvada, kad pareiškėja pripažino apsiribojusi tik dalyvavimu Vilniaus AAT organizuotuose bei pasiūlytuose mokymuose, o savarankiškai galimybių kelti kvalifikaciją ir tobulinti gebėjimus neieškojo. Atsakydama į klausimą apie dalijimąsi informacija, pareiškėja nurodė, kad ji tik ieškodavo patarimų kilusiais klausimais. Nurodytos aplinkybės patvirtina tiesioginio vadovo vertinimą, kad J. J.-K. nesiekė susipažinti su savo darbo srities naujovėmis, nesekė informacijos srautų.

Pareiškėja J. J.-K. patikslintame skunde (63-64 b. l.) bei teismo posėdyje nurodė, kad jos tarnybinė veikla buvo vertinama pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėja, remdamasi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, teigė, kad jos, kaip valstybės tarnautojos, vertinimo procedūra, kai tiesioginis vadovas, pateikęs išvadą, kad ji netinkamai atlieka savo pareigas, o po to priima ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjai suteikta nuosekliai žemesnė klasė ir pasiūlyta tobulintis, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos efektyvumo, subsidiarumo „vieno langelio“ principus bei bendruosius (įstatymo viršenybės, objektyvumo proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia) principus. Pareiškėjos tvirtinimu, jos tiesioginės vadovės, tuo pačiu esančios ir asmeniu, priimančiu valstybės tarnautoją į pareigas, veikla surašant išvadą, o po to ir priimant galutinį įsakymą dėl vertinimo komisijos išvados įgyvendinimo, nėra nešališka ir objektyvi, todėl pažeidžia objektyvumo principą. Tokią poziciją grindė teiginiu, kad tiesioginė vadovė, parengusi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, o po to - priimdamas galutinį sprendimą dėl vertinimo komisijos pasiūlymo, yra suinteresuota ginti savo parengtą išvadą.

Atsakovas Vilniaus AAT atsiliepime pareiškėjos teiginius apie procedūrinius tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimus vertino kaip nepagrįstus. Tokią poziciją Vilniaus AAT grindė teiginiu, jog atsakovas laikėsi Valstybės tarnybos įstatymo ir Vertinimo taisyklių nuostatų, reguliuojančių valstybės tarnautojo vertinimo tvarką. Pažymėjo, kad išvardintuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos vienareikšmiškai numato, kad sprendimą dėl Vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo priima tik į pareigas priimantis asmuo arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija. Dėl šios priežasties nurodyta funkcija negali būti perduota kitam asmeniui. Kadangi pagal patvirtintą Vilniaus apygardos administracinio teismo struktūrą, teisėjų padėjėjai yra tiesiogiai pavaldūs teismo pirmininkui, todėl jis ir yra pareiškėjos tiesioginis vadovas. Todėl, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, tik Vilniaus AAT pirmininkas, nepaisant to, kad teisėjo padėjėjas dirba su konkrečiu teisėju, yra įgaliotas vertinti teisėjo padėjėjų tarnybinę veiklą. Atsakovas teigė, kad pareiškėja nepagrįstai teigė, jog Vilniaus AAT pirmininkas suinteresuotas ginti savo parengtą valstybės tarnautojo vertinimo išvadą. Šį savo teiginį grindė tuo, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas Vertinimo komisijos darbe nedalyvavo, o priimtu Įsakymu Vilniaus AAT pirmininkas įgyvendino ne savo, o Vertinimo komisijos suformuluotą pasiūlymą (1 t., 86-87 b. l.). Teismo posėdyje Vilniaus AAT atstovė J. R. nurodė palaikanti išvardintus atsiliepimo argumentus.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, o šio įstatymo 6 dalis numato, kad sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šios nuostatos perkeltos ir į Vertinimo taisyklių 6 ir 24 punktus. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima tų institucijų ir įstaigų vadovai. Taigi, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą Valstybės tarnybos įstatymas įsakmiai yra pavedęs tik šio tarnautojo tiesioginiam vadovui. Valstybės tarnybos įstatyme nuostatų, leidžiančių šią funkciją pavesti kitam asmeniui, nėra įtvirtinta. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pagal Vilniaus AAT pirmininko 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. T-76 „Dėl teismo struktūros patvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus apygardos administracinio teismo struktūrą, teismo pirmininkas tiesiogiai vadovauja teismo pirmininko tarnybai, kuriai priskiriami ir teisėjų padėjėjai (1 t., 25-26 b. l.). Pastaroji nuostata nurodyta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 8 punkte (1 t., 27 b. l.). Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir išvardintomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad Vilniaus AAT pirmininkė, kaip pareiškėjos tiesioginė vadovė, įvertinusi J. J.-K. tarnybinę veiklą 2013 metais ir parengusi Vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), o po to kaip Vilniaus AAT vadovė - priėmusi Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė Valstybės tarnybos įstatymo ir Vertinimo taisyklių reikalavimus ir šioje savo veikloje vadovavosi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu įstatymo viršenybės principu.

Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad vykdant jos vertinimo procedūras, buvo pažeistas objektyvumo principas, teismas, visų pirma, vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu objektyvumo principo aiškinimu, pagal kurį, šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektui draudžiama turėti išankstinį asmeninį ar tendencingą nusistatymą, o jo ir asmens (-ų), dėl kurio (-ių) yra priimamas administracinis aktas ar atliekami veiksmai, tarpusavio santykių pobūdis negali sudaryti pagrindą abejoti viešojo administravimo subjekto nešališkumu. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje teikdama paaiškinimus jokių konkrečių aplinkybių apie Vilniaus AAT pirmininkės išankstinį asmeninį ar tendencingą nusistatymą jos atžvilgiu nenurodė. Dėl šios priežasties J. J.-K. teiginys, kad Vilniaus AAT pirmininkė I. K. yra priešiškai nusistačiusi prieš pareiškėją, vertinamas kaip nepagrįstas leistinais įrodymais. Aplinkybių, leidžiančių Vilniaus AAT pirmininkės veiksmus, atliktus vertinant J. J.-K. tarnybinę veiklą, vertinti kaip iš anksto tendencingus ar asmeniškai priešiškus, nenustatyta ir atsižvelgus į liudytojomis apklaustų Vertinimo komisijos narių, N. Ž. bei pačios Vilniaus AAT pirmininkės I. K. parodymus. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą aiškinimą, kad valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo šališku elgesiu pripažįstamas šio asmens dalyvavimas vertinimo komisijos veikloje, kadangi šios komisijos funkcija yra išnagrinėti valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo parengtą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurią parengęs subjektas neabejotinai yra suinteresuotas apginti (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1215/2010). Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjant bylą, objektyvaus pagrindo Vilniaus AAT pirmininko veiklą vertinti kaip pažeidžiančią objektyvumo principą nenustatyta. Be to, įvertinus J. J.-K. rašytiniuose procesiniuose dokumentuose ir žodžiu pateiktus argumentus, daroma išvada, kad pareiškėja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų bei bendrųjų teisės principų pažeidimus pagrindžiančių konkrečių aplinkybių nenurodė, apsiribojo bendro pobūdžio ir abstrakčiais teiginiais apie šių principų pažeidimus.

J. J.-K. teismo posėdyje pateikė argumentus dėl Vertinimo komisijos šališkumo, nurodydama, kad į ją buvo paskirti du nariai, tiesiogiai pavaldūs pareiškėjos tiesioginei vadovei ir betarpiškai dirbantys su ja. Dėl šios priežasties šie komisijos nariai ir balsavo už tiesioginės vadovės parengtą Vertinimo išvadą. Vertinant šiuos pareiškėjos argumentus, atsižvelgiama į Vertinimo taisyklių 5 punkte įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias vertinimo komisijos narį nusišalinti nuo darbo šioje komisijoje, kai paaiškėja tam tikros aplinkybės, keliančios abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo. Teismas sprendžia, kad pareiškėja, turėdama duomenų apie aplinkybes, keliančias abejonių dėl kai kurių vertinimo komisijos narių nešališkumo, apie tai privalėjo pranešti Vertinimo komisijos posėdyje ir šiems nariams pareikšti motyvuotus nušalinimus. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja šia teise nesinaudojo. Teismas sprendžia, kad vien tai, kad į Vertinimo komisiją buvo paskirti valstybės tarnautojai, tiesiogiai pavaldūs pareiškėjos tiesioginei vadovei ir betarpiškai dirbantys su ja, nesudaro pagrindo šių asmenų vertinti kaip šališkų. Kitokių konkrečių duomenų apie aplinkybes, dėl kurių Vertinimo komisijos dviejų narių nešališkumas kėlė abejonių, pareiškėja nenurodė.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, bylos proceso dalyvių paaiškinimais, liudytojų parodymais, daroma išvada, kad atliekant J. J.-K. tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimą, buvo parengti teisės aktų nustatyti dokumentai, šie dokumentai parengti bei vertinimo procedūros atliktos per nustatytus terminus, pareiškėja pasirašytinai supažindinta su parengtais dokumentais, jai tinkamai pranešta apie jos vertinimą Vertinimo komisijoje. Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjant bylą, Vertinimo taisyklių nustatytų procedūrinių reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus AAT pirmininko 2014 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip individualus administracinis aktas, yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nenustatyta. Nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti administracinį aktą, pareiškėjos reikalavimas panaikinti skundžiamą Įsakymą yra nepagrįstas ir atmetamas. Atsižvelgus į tai, kad reikalavimai priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl priedo už antrą kvalifikacinę klasę panaikinimo nuo 2014-03-03 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir 2 710 Lt neturtinei žalai atlyginti yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą dėl nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimo ir kvalifikacijos tobulinimo, atmetus pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų.

Teismo posėdyje, vykusiame 2014 m. rugsėjo 19 d., kaip liudytoja dalyvavo N. Ž., kuri į Panevėžio apygardos administracinį teismą atvyko asmenine transporto priemone ir dėl to patyrė 107,10 Lt (31,02 Eur) išlaidų degalams įsigyti. Ginčo šalys sumos, išmokėtinos liudytojai, į teismo specialiąją sąskaitą nebuvo įmokėjusios. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalį, šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas. Atsižvelgus į tai, kad sprendimas priimtas pareiškėjos J. J.-K. nenaudai, iš jos priteistinos liudytojai N. Ž. mokėtinos 107,10Lt ( 31,02 Eur) Lt atvykimo į teismo posėdį ir grįžimo atgal transporto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos J. J.-K. skundą dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio skirtumo priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui atmesti.

Priteisti iš J. J.-K. 107,10 Lt (31,02 Eur )su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų į Panevėžio apygardos administracinio teismo, kodas (duomenys neskelbtini), specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė