Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-24 · Administracinė byla Nr. I-1025-121/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
I-1025-121/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1025-121/2013
Proc. Nr. 3-61-3-02465-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2013 m. sausio 24 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant atsakovės atstovei I. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - Inspekcija) 2012-09-06 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-42765 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (toliau - Sprendimas).

Paaiškina, kad Sprendime yra nurodyta, kad prie jo pridedama prievolių ataskaita (toliau -Ataskaita), kuri pareiškėjai nebuvo pateikta (tai patvirtina Inspekcijos 2012 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (23.1-08-3-4)-RNA-36895, kuriame nurodoma, kad pridedama 1 lapas). Pareiškėjos manymu, nesant Ataskaitos, Sprendimas naikintinas.

Sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl jam turi būti taikomi individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai, numatyti Viešojo administravimo įstatyme (toliau - VAĮ). Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas konkrečiais faktais, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Be to, Sprendimas pareiškėjai yra visiškai nesuprantamas, nes jai nepateiktas suprantamas skaičiavimas ir skaičiavimo pagrindimas (b.l. 1-2).

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti. Inspekcija pripažįsta, kad buvo padaryta techninė klaida išsiunčiant Sprendimą be Ataskaitos. Ataskaita pareiškėjai buvo pakartotinai išsiųsta 2012 m. spalio 17 d. registruotu laišku Nr. (23.1-08-3-4)-RNA-41815. Sprendimas antstolės V. Š. kontorai perduotas 2012 m. spalio 9 d. Inspekcijos duomenimis, 2012 m. spalio 19 d. antstolė dar nebuvo atlikusi jokių išieškojimo veiksmų. Todėl atsakovė daro išvadą, kad Inspekcija ištaisė su skundžiamu Sprendimu susijusius trūkumus, nesukeldama pareiškėjai jokių neigiamų pasekmių.

Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia administravimo subjektų veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 str. 1 dalies, 15 str. d. 2 punkto ir 22 str. 1 dalies reikalavimus. Pareiškėja pati 2012 m. liepos 5 d. pateikė deklaracijas, žinojo apie prievoles. Pagal pateiktas deklaracijas buvo nurodyta mokėtina 7451,00 Lt GPM suma (mokėjimo terminas 2010 m. gegužės 3 d.) ir 2980,95 Lt PSD suma (mokėjimo terminas 2010 m. sausio 1 d.)

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 8 str. 1 dalimi, 96, 97 straipsniais, 105 str. 1 d. 2 punktu, buvo priimtas Sprendimas. Šiuo atveju už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakinga pati mokesčių mokėtoja. Ji privalo žinoti (išsiaiškinti) su savo pačios mokesčių mokėjimu susijusias pareigas ir jas tinkamai vykdyti. Pareiškėja R. V. nepasinaudojo savo, kaip mokesčių mokėtojos, teise pagal MAĮ 36 str. 1 punktą kreiptis į Inspekciją išaiškinimo apie mokesčius, lengvatas, informacijos apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitos informacijos, reikalingos jos mokestinėms prievolėms vykdyti. Kadangi, be pareiškėjos nurodyto formalaus trūkumo (Ataskaitos nepateikimo), kuris iš esmės jau yra ištaisytas, daugiau jokių administracinio akto trūkumų skunde nenurodoma, atsakovė daro išvadą, kad nebeliko ginčo dėl pareiškėjos pažeistų teisėtų interesų, todėl ši byla negali būti nagrinėjimo dalyku ir galėtų būti nutraukta (b.l.12-13).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja atsakovei pateikė Metinę pajamų deklaraciją ir deklaraciją apie privalomojo sveikatos draudimo įmokas už 2009 metus (deklaracijos pas atsakovę gautos 2012-07-05), pagal kurias pareiškėja deklaravo pajamas ir 7451 Lt dydžio mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei 2981 Lt dydžio privalomojo socialinio draudimo (PSD) mokestį nuo šių pajamų kaip nesumokėtą (b.l. 25-27).

Inspekcijos viršininkas, vadovaudamasis MAĮ 33 str. 8 punktu, 106 str. 1 d. 4 punktu, 2012-09-06 priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-42765 išieškoti į biudžetą iš R. V. turto 13 061,12 Lt mokestinę nepriemoką. Sprendime nurodytas jo priedas – prievolių ataskaita (b.l. 2).

Inspekcija 2012-09-07 raštu Nr. 23.1-08-3-4)-RNA-36895 R. V. nurodė, kad siunčia Sprendimą ir prievolių ataskaitą, taip pat nurodė, kad prie šio rašto prideda 1 lapą (b.l. 3).

Inspekcija 2012-10-17 raštu Nr. (23.1-08-3-4)-RNA-41815 R. V. papildomai išsiuntė registruotu laišku Ataskaitą (b.l. 14, 15).

Ataskaitoje nurodyta, kad iš R. V. turto išieškotina iš viso 13 061,12 Lt: 7451,00 Lt GPM už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, 2016,16 Lt GPM delspinigių; 2980,95 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, 613,01 Lt PSD įmokų delspinigių (b.l. 15).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo, kuriuo nutarta iš pareiškėjos išieškoti mokestinę nepriemoką, teisėtumo. Mokesčių, inter alia mokamų fizinių asmenų, mokėjimo bei jų administravimo teisinius santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymas Nr. IX-2112, kurio 81 str. 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Šioje byloje yra nustatyta, jog pareiškėja, gavusi pajamų, įgijo prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį bei privalomojo socialinio draudimo mokestį nuo šių pajamų, tačiau šios prievolės specialių mokesčių įstatymų terminais neįvykdė.

Pagal MAĮ 33 str. 8 punktą mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

MAĮ 105 str. 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų, inter alia jei mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (2 p.). MAĮ 105 str. 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. MAĮ 106 str. 1 d. 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

MAĮ 96 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). MAĮ 97 str. 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą.

Įvertinus į bylą surinktus įrodymus bei skundžiamo Sprendimo atitikimą nustatytam reglamentavimui, teismas daro išvadą, jog Sprendimas juos atitinka, t.y. yra teisėtas ir teisingas, pagrįstas įrodymais. Sprendimas atitinka tokio pobūdžio sprendimams VAĮ keliamus reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjai ne iš karto buvo pateiktas Sprendimo priedas, savaime nedaro jo neteisėtu. Be to, MAĮ 36 str. 1 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti, tad pareiškėja, nesupratusi Sprendimo turinio dėl to, kad negavo prievolių ataskaitos, galėjo pati kreiptis papildomos informacijos ar prievolių ataskaitos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-09-06 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-42765 palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. V. skundą - atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Žalnieriūnienė